hormuzo sąsiauris

Lietuvoje degalų kainos išlieka aukštos, o kaimyninėje Lenkijoje už litrą kuro galima mokėti beveik 50 centų mažiau. Nors gyventojai laukia sprendimų, kurie palengvintų finansinę naštą, aiškaus būdo sumažinti kainas kol kas nėra. Verslo atstovai ragina atidžiau įvertinti, kas sudaro degalų kainą, o politikai pripažįsta, kad dėl susiklosčiusios situacijos nebereaguoti nebegalima.

Artėjanti žiema lietuviams gali atnešti dar vieną kainų šuolį. Prognozuojama, kad brangs ne tik šildymas, bet ir kasdienės prekės bei paslaugos. Vis dėlto, nepaisant augančių kainų, Lietuvos ekonomikos perspektyvos išlieka gana palankios. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuvoje dyzelino kaina trumpam gali šoktelėti net iki 3 eurų už litrą, tačiau dar didesnę grėsmę gyventojų piniginėms kelia brangstančios dujos. Prognozuojama, kad šaltą žiemą jų kaina gali pasiekti 100 eurų už megavatvalandę, o kartu brangtų ir elektra bei šildymas. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Penktadienį buvo atakuotas iš Persijos įlankos per Hormuzo sąsiaurį plaukęs tanklaivis, kilo gaisras, tačiau žmonės nenukentėjo, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų agentūra.

Pentagonas, anot žiniasklaidos, siunčia į Artimuosius Rytus trečią lėktuvnešį ir jo kovinę grupę bei daugiau karo laivų. Apie tai, remdamiesi JAV pareigūnais, pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ ir naujienų portalas „Axios“. Kaip skelbiama, naujai pasiųsti karo laivai, koviniai lėktuvai, jūrų pėstininkai ir jūreiviai į regioną turėtų atvykti iki lapkričio pabaigos. „Wall Street Journal“ duomenimis, JAV savo pajėgas regione padidins 9–10 tūkst. karių.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui prakalbus apie derybas su Iranu, naftos kaina biržoje kiek smuktelėjo. Tuo metu Lietuvoje degalų kainos vis dar išlieka aukštos, o valdžia ieško būdų, kaip sumažinti jų poveikį gyventojams. Apie tai laidoje pasakojo Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis. Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje? Naftos kaina biržoje kiek nukrito dėl Trumpo pažadų susitarti su Iranu ir atidaryti Hormuzo sąsiaurį – iki kiek mažiau nei 100 dolerių už „Brent“ rūšies naftos barelį.

Iranas pateikė Jungtinėms Amerikos Valstijoms planą atverti Hormuzo sąsiaurį, pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. JAV žiniasklaida pranešė, kad A. Araghchi Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose žurnalistams sakė pasiūlęs septynių dienų planą. „Per tarpininkus pateikėme Jungtinėms Valstijoms planą, pagal kurį, jei bus įvykdytos kai kurios sąlygos, septintos dienos pabaigoje Hormuzo sąsiauris būtų atvertas, o derybos atnaujintos“, – sakė A. Araghchi.

Irano revoliucinė gvardija pirmadienį perspėjo, kad, „geografiškai, šis karas vis dar gali išsiplėsti“, jos atstovą cituoja „Clash report“. Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms surengus naujų išpuolių prieš Iraną, smogs naujiems taikiniams ir panaudos naujų ginklų. Praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo karo pradžios, Teheranas ir Vašingtonas tebėra atsidūrę aklavietėje, nors, regis, nė viena pusė prie plataus masto karo grįžti nenori.

Hormuzo sąsiauryje pasibaigus paliauboms, vėl brangsta nafta, o įkandin jos kyla degalų, o ypač benzino kaina. Vairuotojai piktinasi vėl priversti už dyzeliną mokėti daugiau kaip 2 eurus. Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi ir perspėja, kad dyzelinas gali ir dar labiau pabrangti. Degalinių valdytojai reikalauja skubiai mažinti mokesčius iki Lenkijos lygio, tačiau finansų ministras apie mokesčių mažinimą kalbėti nemato priežasčių, mat naftos kaina dar nepasiekė 100 dolerių už barelį.

Irano ir Omano susitarimas dėl naujo mechanizmo, skirto laivybai Hormuzo sąsiauryje reguliuoti, nebūtinai reikštų šio svarbaus vandens kelio atidarymą, šeštadienį pareiškė Teheranas. Pusiau oficiali naujienų agentūra „Tasnim“ citavo galingos Islamo revoliucinės gvardijos korpuso atstovo žodžius, kad prieš atidarant Hormuzo sąsiaurį JAV turi patenkinti Irano reikalavimus. Jis paragino Vašingtoną nesikišti į derybas su Omanu.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) šeštadienį pranešė, kad Iranas taikėsi į valstybinei Abu Dabio nacionalinei naftos bendrovei (ADNOC) priklausantį tanklaivį, kai šis plaukė Hormuzo sąsiauriu. Užsienio reikalų ministerija išplatintame pranešime pasmerkė „priešišką Irano išpuolį, kurio metu raketa buvo taikytasi į ADNOC priklausantį tanklaivį, jam plaukiant Hormuzo sąsiauriu“. Aukų buvo išvengta, nurodė ministerija.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas sekmadienį pranešė, kad Teheranas ir Maskatas yra arti susitarimo dėl naujo jūrų maršruto per Hormuzo sąsiaurį, atskiro nuo esamų koridorių. „Dabar ketiname pasiekti susitarimą dėl abiem pusėms priimtino maršruto – nei šiaurinio, nei pietinio, – bet tokio, kuris gerbtų abiejų pusių suverenias teises ir saugotų mūsų nacionalinius interesus bei saugumą“, – interviu valstybinei televizijai sakė Esmaeilis Baqaei.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad JAV „labai stipriai“ smogė Iranui, amerikiečių pajėgoms atsakant į naujausias jo atakas prieš laivus Hormuzo sąsiauryje.

Antradienį Jungtinės Valstijos panaikino bendrąją licenciją, leidžiančią prekiauti Irano naftos produktais, o JAV pareigūnas įspėjo, kad Irano veiksmai Hormuzo sąsiauryje yra „visiškai nepriimtini“ ir už juos bus patirta pasekmių po tanklaivių užpuolimų šiame strateginiame vandens kelyje, rašo „Reuters“. Paskelbus šią žinią, naftos kainos pakilo daugiau nei 5 proc.

Prie Omano krantų, netoli Hormuzo sąsiaurio, nežinomas sviedinys pirmadienį pataikė į naftos tanklaivį ir sukėlė gaisrą, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO. Incidentas įvyko viename svarbiausių pasaulio energetikos krovinių gabenimo maršrutų. Tai nutiko nepaisant JAV ir Irano paliaubų bei vykstančių pastangų užtikrinti ilgalaikį taikos susitarimą. JK jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) nurodė, kad incidentas įvyko už aštuonių jūrmylių į rytus nuo Limos, Omano.

Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį įspėjo, kad bet koks bandymas apeiti su Jungtinėmis Valstijomis suderintus maršrutus Hormuzo sąsiauryje padidins įtampą Artimuosiuose Rytuose. Teheranui ir Vašingtonui vis keičiantis smūgiais ir kaltinimais pažeidus trapias paliaubas, kurios turėjo užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, Abbasas Araghchi, lankydamasis Bagdade, taip pat paragino kartu su Persijos įlankos šalimis sukurti saugumo sistemą.

Į Hormuzo sąsiauryje esantį tanklaivį pataikė ir jį apgadino „nenustatytas sviedinys“, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras (UKMTO). „Buvo pažeistas kapitono tiltelis (laivo dalis su valdymo prietaisas – ELTA). Visi įgulos nariai yra saugūs“, – teigė UKMTO. Tuo metu kita jūrų saugumo bendrovė „Vanguard Tech“ pranešė, kad kalbama apie tanklaivį KIKU, plaukiojantį su Panamos vėliava.

JAV siekis prispausti Iraną vis labiau balansuoja tarp jėgos demonstravimo ir būtinybės derėtis. Kuo ilgiau tęsiasi įtampa, tuo aiškiau matyti, kad Vašingtonui tenka skaičiuoti ne tik karines, bet ir ekonomines bei politines pasekmes. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sekmadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl to, kad buvo uždarytas Hormuzo sąsiauris, ir paragino vėl atidaryti šį gyvybiškai svarbų vandens kelią. „Galų gale, kamštį į Hormuzo sąsiaurį įstatė Donaldas Trumpas, o ne mes, tačiau esame suinteresuoti jį vėl ištraukti“, – duodamas interviu televizijos kanalui ARD sakė B. Pistorius.

Reaguodama į sąjungininkų prašymą, Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi prisidėti prie JAV vadovaujamos tarptautinės išminavimo operacijos Hormūzo sąsiauryje, kurios tikslas – užtikrinti saugią laivybą viename strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių transporto koridorių. Nuo šiandien, birželio 19 d., Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų išminuotojų komanda yra visiškai pasirengusi vykdyti numatytas užduotis. Gavusi nurodymą, ji per 10 dienų gali būti perdislokuota į operacijos rajoną.

Artimuosiuose Rytuose – galimas istorinis lūžis. Donaldas Trumpas, JAV viceprezidentas J. D. Vance’as ir Irano parlamento pirmininkas pasirašė susitarimą, kuris turėtų užbaigti karą ir nedelsiant atblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Tačiau kol dokumentas dar nepaskelbtas, pasaulis laukia atsakymo, ką ši taika reikš energetikai, ekonomikai, JAV politikai ir karui Ukrainoje.

Jungtinių valstijų prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie karo su Iranu pabaigą ir žadant atverti Hormūzą – nafta pasaulyje per dieną atpigo dešimtadaliu. Tačiau Lietuvos degalinėse – situacija priešinga. Po savaitgalio benzinas ir dyzelinas jau brangsta. Degalinių valdytojai kaltę verčia valdantiesiems, kad nepratęsė dyzelino akcizo mokesčio sumažinimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris bus visiškai atvertas šį penktadienį, JAV ir Iranui pasiekus susitarimą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, kurio metu laivyba šiame prekybai svarbiame sąsiauryje iš esmės sustojo. D. Trumpas apie tai užsiminė prieš prasidedant dvišalėms deryboms su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, artėjant Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui Prancūzijoje.

JAV ginkluotosios pajėgos skelbia numušusios kelis Irano dronus, kėlusius grėsmę prekybiniams laivams Hormuzo sąsiauryje. Iranas paleido puolamuosius dronus, kad „atakuotų per Hormuzo sąsiaurį plaukiančius laivus“, – penktadienio vakarą tinkle „X“ pranešė už Persijos įlankos regioną atsakinga JAV vadavietė (CENTCOM). Visi dronai esą numušti. Hormuzo sąsiauris yra tarp Omano ir įlankos ir Persijos įlankos.

Didėja rizika, kad Rusija Lietuvoje gali surengti išpuolį, todėl prie saugomų kritinės svarbos objektų Viešojo saugumo tarnybai (VST) siunčia papildomų pareigūnų. Tiek vidaus reikalų, tiek ir krašto apsaugos ministrai sako, kad Rusijos retorika ir kaltinimai Baltijos šalims stiprėja, todėl gali būti, jog bus surengtas išpuolis prieš energetikos ar infrastruktūros objektus, kurie svarbūs visai Lietuvai.  Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas ketvirtadienį nusprendė leisti tarptautinėse jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje dalyvauti iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Už tai balsavo 77 parlamentarai, prieš – 11, o dar šeši susilaikė.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar į operaciją Hormuzo sąsiauryje leisti siųsti daugiau Lietuvos karių. Pernai parlamentas buvo suteikęs kariuomenei mandatą dalyvauti tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormuzo sąsiauryje ir leido ten siųsti iki penkių karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

 Lietuvos Seimas linkęs leisti siųsti daugiau Lietuvos karių į operaciją Hormuzo sąsiauryje. Antradienį po svarstymo pritarta atitinkamam Seimo nutarimo projektui. Už balsavo 87 parlamentarai, prieš buvo du, susilaikė 15 politikų. Prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas, susilaikė 14 „aušriečių“ ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Seimas antradienį svarstys siūlymą siųsti Lietuvos karius į Hormuzo sąsiaurį.  Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį parodytame interviu pareiškė, kad neatblokuos įšaldyto Irano turto, kol nebus pasiektas susitarimas su Teheranu.

ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 5 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Penktadienį toliau buvo keliami klausimai dėl užsienio reikalų ministro galimybės išsilaikyti poste po šeštadienį vyksiančios Socialdemokratų partijos tarybos, o Seimo komitetas pritarė šalies karių ir civilių siuntimui į tarptautines misijas Hormuzo sąsiauryje.

Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) bus svarstomas siūlymas siųsti Lietuvos karius į Hormuzo sąsiaurį.  Tai numatančiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta ketvirtadienį. Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu klausimą nuspręsta svarstyti skubos tvarka.

Hormūzo sąsiaurio blokada atnešė naudos Klaipėdos uostui. Negalėdamos įprastu tempu gabenti krovinių, įvairios įmonės apkrovė pagrindinius Europos uostus, todėl kaip alternatyvą ėmė rinktis Lietuvos uostamiestį. Tiesa, ekspertai įspėja: jei krizė Hormūzo sąsiauryje greitu metu nesibaigs, ilgalaikėje perspektyvoje jos padarinius per Klaipėdos uostą pajus visi Lietuvos gyventojai – ne tik sumažės krovinių kiekiai, bet ir gerokai pabrangs žaliavos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šeštadienį Irano valstybinė televizija pranešė, kad Europos šalys derasi su Teheranu dėl laivų tranzito per Hormuzo sąsiaurį. „Praplaukus laivams iš Rytų Azijos šalių, visų pirma iš Kinijos, Japonijos ir Pakistano, šiandien gavome informaciją, kad ir europiečiai pradėjo derybas su Revoliucinės gvardijos laivynu“, – pranešė valstybinė televizija, nenurodydama, apie kokias šalis kalbama.

Pasak valstybės sekretoriaus Marco Rubio, Jungtinės Valstijos tikisi Kinijos paramos siekdamos išspręsti aklavietę, susidariusią dėl padėties Hormuzo sąsiauryje. „Tikimės įtikinti juos imtis aktyvesnio vaidmens siekiant, kad Iranas atsisakytų savo dabartinių veiksmų ir planų Persijos įlankoje“, – televizijos kanalo „Fox News“ žurnalistams prezidentiniame lėktuve pakeliui į Kiniją sakė M. Rubio.

Valstybės vadovai nusprendė siųsti Lietuvos karius į pagalbą Amerikai, atblokuojant Hormuzo sąsiaurį prie Irano. Tiesa, tokią misiją dar turės palaiminti Seimas, siųstume iki 40 karių ir civilių. Tik Seime ir vėl gali kilti ginčai – Žemaitaitis jau pareiškė, kad kol kas nemato pagrindo dalyvauti tokioje operacijoje. Jam trūksta misijos detalių. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų siųsti išminavimo laivus, štabo karininkus, sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. „Mūsų pajėgumai gal iš pirmo žvilgsnio atrodo (...) maži, bet iš tikrųjų, patikėkit, turim ką pasiūlyti, – žurnalistams antradienį sakė generolas. – Daugiau gal fokusuojamės į išminavimo pajėgumus ir štabo karininkų siuntimą.

Gyventojams už visuomeninę elektrą ir gamtines dujas kitą pusmetį gali tekti mokėti brangiau. Hormūzo sąsiaurio blokada ne tik kelia energijos kainas, bet ir trukdo europiečiams, o kartu ir lietuviams, ruoštis artėjančiam šildymo sezonui. Dujų saugyklos po praėjusios šaltos žiemos apytuštės, o jas pildyti šiuo metu brangu. Negana to, kai kurios šalys, dujas pirkusios iš šalia Hormūzo esančio Kataro, gali jų ir pritrūkti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas ministerijai pavaldžioms įmonėms pavedė parengti rizikų valdymo planus tam atvejui, jeigu toliau užsitęstų jau kelis mėnesius trunkanti krizė Hormuzo sąsiauryje. Teigiama, kad geopolitinės įtampos akivaizdoje reikalingi konkretūs susisiekimo sektoriaus sprendimai, tad vien rizikų įvardijimo neužtenka.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pranešus, kad Lietuva svarsto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad veikimas kartu su partneriais galėtų turėti teigiamą poveikį šalies ekonomikai bei gyventojams.

Netikėtas Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sprendimas pasitraukti iš naftos eksportuojančios šalių organizacijos OPEC sukėlė nerimą, kaip tai paveiks dėl Irano karo ir taip didėjančias naftos kainas. Ekspertai sako, kad Hormūzo chaoso fone, JAE pasitraukimas iš OPEC reikšmingo poveikio neturės, o ilgainiui tai netgi gali reikšti šiokį tokį kainų mažėjimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Džidoje priėmė Jungtinių Arabų Emyratų premjerą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė per pokalbį telefonu su savo kolega Irane Abbasu Araghchi sekmadienį pareikalavęs, kad Iranas atvertų Hormuzo sąsiaurį ir atsisakytų savo branduolinių ginklų programos. „Pabrėžiau, kad Vokietija remia derybomis pasiektą sprendimą“, – platformoje „X“ apie pokalbį rašė J. Wadephulas.

Perspėjimai apie galimą krizę – Vidmantas Janulevičius teigia, kad sutrikus energetikos ir logistikos grandinėms pasaulis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekspertai atskleidė, ar iš tiesų artėjame prie didelio ekonominio sukrėtimo ir ar jau laikas sunerimti. Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad kitą savaitę turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl JAV pasiūlymo Lietuvai prisijungti prie koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą blokuojamame Hormuzo sąsiauryje. „Tai tikrai nebus visiškai simbolinis, tai tikrai bus pakankamai reikšmingas Lietuvos indėlis“, – ketvirtadienio vakarą LRT laidoje „Dienos tema“ sakė D. Matulionis.

Nuo vasario mėnesio laivų eismas per Hormuzo sąsiaurį praktiškai sustojo, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso atstovas spaudai pranešė, kad neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) duomenų suvestinėje stebimos su tebevykstančiais apribojimais sąsiauryje susijusios laivybos, maisto ir energijos kainos bei finansų rinkų tendencijos.

Užsitęsę sutrikimai Hormuzo sąsiauryje gali „sukelti pasaulinę maisto krizę“, pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybos posėdį, Antonio Guterresas teigė, kad „saugus ir netrukdomas“ komercinių laivų judėjimas per šį svarbų vandens kelią, kuriame JAV ir Iranas išlieka aklavietėje, yra „ekonominė ir humanitarinė būtinybė“. „Ekonominis smūgis buvo momentinis, ir visi už tai moka kainą“, – sakė A. Guterresas.

Iranas turi būti pasirengęs padaryti „didelių nuolaidų“ derybose, kuriose siekiama užbaigti dėl Jungtinių Valstijų ir Izraelio atakos kilusią krizę, pirmadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Irano pajėgos trečiadienį Hormuzo sąsiauryje atakavo tris konteinerinius laivus, du iš jų sulaikė, o trečiąjį apšaudė, pranešė pasauliniai saugumo stebėtojai ir šalies Revoliucinė gvardija. Tai naujausi incidentai, keliantys grėsmę svarbiam prekybos maršrutui kare Artimuosiuose Rytuose. Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO pranešė, kad Irano kateris trečiadienį apšaudė konteinerinį laivą prie Omano krantų, taip pat buvo apšaudytas laivas prie Irano.

Donaldas Trumpas šeštadienį įspėjo Iraną, JAV prezidento žodžiais, nešantažuoti Vašingtono dėl savo nepastovumo sprendžiant padėtį dėl Hormuzo sąsiaurio, Teheranui paskelbus apie pakartotinį vandens kelio uždarymą. „Mes su jais kalbamės. Jie vėl norėjo uždaryti sąsiaurį – žinote, kaip jie tai darė daugelį metų – ir jie negali mūsų šantažuoti“, – Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.