gyvūnai

Nyderlanduose suvaržymai dėl koronaciruso pandemijos sudavė itin skaudų smūgį Amsterdamo zoologijos sodui. Įklimpęs į skolas, vienas seniausių Europos gyvūnų parkas priverstas atiduoti gyvūnų parko numylėtinius liūtus. Amsterdamo zoologijos sode, šios dvi liūtų patelės ir vienas patinas, bene, žymiausi jo gyventojai.

Gausus snygis sniego pusnimis nuklojo laukus ir miškus. O oro temperatūros svyravimai dalį sniegynų sukaustė į ledą. Ant sniegynų užsitraukusi ledo pluta Lietuvos miškuose tapo pražūtinga žiemojančioms stirnoms, elniams, lapėms ir kiškiams. Miškininkai badaujantiems žvėrims jau veža papildomo maisto į šėryklas. Miškuose šiuo metu traška sniegas po kojomis. O iki šėryklos lydinčio girininko batai vietomis į pusnis sminga iki pusės blauzdų. Klampoti sunku ne tik mums, bet ir miško žvėrims.

Pirmą kartą savo darbo istorijoje šalies Muitinė konkurso būdu pardavinėjo šuniukus. Penki, manoma, špicų veislės šuneliai buvo konfiskuoti pasienio punkte kaip kontrabanda. Keturkojų pardavimo konkursas papiktino gyvūnų teisių gynėjus. Anot jų, šuniukai buvo parduoti kaip kokie daiktai neužtikrinant, kad jie nebūtų išnaudojami ar nelegaliai dauginami. Departamento atstovai sako, kad jei toks konkursas nebūtų įvykęs, šuniukus tektų tiesiog nugaišinti.

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai priėmė sprendimą, kuriuo gyvūnų daugintojai Jonavoje buvo skirta kelių šimtų eurų administracinė nuobauda, o laikinai konfiskuoti gyvūnai grąžinami daugintojai. Toks teismo sprendimas netruko būti sukritikuotas.

Liūto jauniklis Simba gyvena laukinės gamtos parke Singapūre. Tai yra pirmasis liūtų jauniklis, gimęs dirbtinio apvaisinimo būdu. Singapūo laukinės gamtos parko komanda liepos mėnesį sėkmingai apvaisino jauniklio motiną Kaylą. Jauniklio tėvas Mufasa neišgyveno elektros ejakuliacijos procedūros, atliktos dar praėjusių metų sausį. Ši procedūra buvo atliekama išgauti sėklai.

Smagią langūrų kaImenę pasisekė nufilmuoti fotografams pietvakarių Kinijos miškuose.  Išties ne veltui langūrų mažylius vadina auksiniais. Užaugę jie taps pilki, kaip ir jų tėvai. Linksmą langūrų kaimenę fotografai filmuoja pietvakarių Kinijos Junanio provincijos kalnuose. Miškininkai pastaruosius kelerius metus akylai saugo šią miško teritoriją nuo brakonierių ir kirtimo, tad ir auksaspalvių mažylių kaskart suskaičiuoja vis daugiau.

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. O šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį jame kremuojama apie 60 augintinių. Ir ne tik šunys ar katės. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, beždžionėlėms ar net žalčiais.

Kanadietė Andrea Diamond savo kieme jau yra įpratusi matyti čia vis užsukančias pūstauodeges voveres. Tačiau šįsyk moteris į rankas griebė telefoną ir skubėjo užfiksuoti vaizdą, kokio dar nebuvo mačiusi.  Ant tvoros užsilipęs gyvūnas savo letenėlėse laikė mėlynos spalvos peiliuką. Išvydusi tokį vaizdą moteris neslėpė nuostabos ir baiminosi, kad gyvūnas gali susižeisti.

Istorija apie neeilinį žąsiną – išvengė mirties ant kalėdinio stalo, apsigyveno vaizdingoje vietoje Vilniuje ir dedasi esąs gulbė. Iš kur Neryje atsirado naminis žąsinas, kurio laukiniai giminaičiai dabar išskridę į pietus negali atsakyti net ornitologai.  Apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas. Apie žąsiną moliūgą, kur išskrido į dausas. Bet šis žąsinas niekur neišskrido. Greičiau jau atsidūrė laisvėje pasprukęs nuo kažkieno pietų stalo, mat jis naminis.

Kėdainių miesto J. Basanavičiaus g. 138-ajame daugiabučiame name gyvenantiems Valentinai ir Georgijui Kupreščenkoms šios savaitės pradžia įsimins kaip viena iš liūdniausių jų gyvenime. Šeima prarado savo numylėtą augintinį – jorkšyro terjerų veislės šuniuką. Mažytį šunelį Vytauto parke užpuolė ir sudraskė kur kas didesnis, į Vakarų Sibiro laiką panašus šuo.

Miškuose vienų rūšių gyvūnų sumažėjus, atsiradusi tuštuma greitai užsipildo. Pastaraisiais metais kritiškai sumažėjus šernų, smarkiai padaugėjo elnių, išaugo vilkų skaičius, vis dažniau pastebimos lūšių šeimynos. Medžiotojai sako, kad įmanoma aptikti net ir meškos pėdsakus.  Šalies medžiotojai kiekvieną žiemą privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą.

Lietuvoje laikantis itin žemoms temperatūroms pasekmės mirtinos gali būti ne tik žmonėms. Gyvūnų globos organizacijos ir veterinarai pastarosiomis dienomis dirba išsijuosę – vis dažniau gatvėse randami bei pačių šeimininkų pristatomi nuo šalčio nukentėję naminiai ir laukiniai gyvūnai.  Termometrų stulpeliams šalyje nukritus į jau seniai nematytas žemumas, nepalankios oro sąlygos paveikia ir lauke gyvenančius augintinius, paukščius bei laukinius gyvūnus.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta už širdies griebiantis vaizdo įrašas. Jame nufilmuotas draugiškas žąsies ir mažo šuniuko apsikabinimas, daugelį internautų palikęs be žado. Vaizdo įrašas prasideda tuo, kad rudos spalvos keturkojis užsiropščia ant žąsies nugaros, o tada prie jos prisiglaudžia tarsi pries savo mamos. Išvydę vaizdo įrašą internautai spėliojo, kad šuniukas buvo sušalęs ir tokiu būdu bandė susišildyti.

Vilnietę teigė esanti šokiruotą, kokį vaizdą išvydo parduotuvėje. Apsilankiusi parduotuvės „DEPO“ gyvūnų prekių skyriuje moteris aiškino, kad banguotųjų papūgėlių narvelyje pamatė beveik juodą vandenį, maisto praktiškai nebuvo, o vienas paukštelis – negyvas. Margarita (vardas ir pavardė redakcijai žinomas – aut. past.) į parduotuvę „DEPO“ nuvyko ir sukrečiantį vaizdą pamatė sausio 10 dieną apie 12 valandą.

Stambus suaugęs žvėris krūmus kertantį žmogų miške sekė maždaug valandą. Išsigandęs vyras net pamanė, kad lūšis tykoja jo kaip grobio. Iki šiol Lietuvoje gyvenančios lūšys nėra užpuolusios žmonių. Bet specialistai pripažįsta, kad jų populiacija smarkiai išaugo. Laimė pasitaikė panevėžiečiui Rokui šią savaitę besidarbuojant Biržų girioje, sutikti retą laukinę murklę. Tačiau matyti, kad tokia vyro akistata su lūšimi jo nė kiek nesužavėjo, greičiau įvarė nemenkos baimės.

Panevėžio regiono gamtosaugininkams teko neįprasta stirnos išlaisvinimo operacija. Gavę pranešimą apie iš miško žmogaus ant pečių tempiamą žvėrelį, aplinkosaugininkai netrukus jį rado tvarte prirakintą grandine su ožkomis ir naminiais paukščiais. Paaiškėjo, kad vyras stirnos jauniklį nesunkiai pasigavo pats ir parsinešė namo. Deja, piktadariui skirtas tik įspėjimas, gamtos saugotojai sako, kad už tokius pažeidimus baudos tiesiog yra per mažos.

Spustelėjęs šaltukas badu ir žūtimi grasina Lietuvoje likusiems žiemoti vandens paukščiams. iš užšąlančių telkinių juos jau tenka vaduoti. Specialistai sako, kad dabar jau pats metas maitinti gulbes ir antis. Geriausia rinktis grūdus, mat batono prisiriję baltakaklės nutunka. Gyvūnų globėjai ir ornitologai kasmet su nerimu stebi neatsakingą žmonių elgesį, kuris paukščiams pražūtingas.

Šaltis – iššūkis ne tik žmonėms, bet ir jų keturkojams draugams. Gyvūnų prekių parduotuvėse lentynas šiomis dienomis šluoja šunims paltus, kombinezonus ir batus perkantys šunų ir kačių savininkai. O veterinarai ragina su lepesniais šunimis lauke užsibūti kuo trumpiau, o grįžus iš lauko nusausinti kojas bei nepamiršti gyvūnų maitinti šiltu maistu. Muzika ir šokiai visur lydi ne tik Livetą Kazlauskienę, bet ir jos dešimtus metus skaičiuojančią pudelių veislės Belą.

Pietų Korėjos kompanija sugalvojo būdą žmonėms geriau suprasti, ką jų šunys lodami nori pasakyti. Išradėjai sukūrė šunų kalbą suprantančią apykaklę. Šešiametei kalaitei Godot labai patinka žaisti su šeimininke, tačiau tik neseniai jos šeimininkė sužinojo, kad Godot labai nepatinka pralaimėti. O sužinojo šios neįprastos apykaklės pagalba. Tai naujausias Pietų Korėjoje įsikūrusios įmonės išradimas, kuris padeda išversti šuns lojimą į žmonių kalbą.

Artėjant dideliems šalčiams, tikimybė patirti nušalimą išauga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Veterinarai skuba priminti, kad spaudžiant šaltukui reikėtų nepamiršti ir savo augintinių, kurių sveikatai šalčiai gali būti mirtinai pavojingi. Apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu žiemos metu ir kaip elgtis, pamačius sušalusį benamį gyvūną, naujienų portalui papasakojo „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas.

Indijos miškų tarnybos darbuotojas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo daugybės internautų dėmesio susilaukusiu vaizdo įrašu. Jame matyti, kaip liūtas persekioja benamį šunį, kurio drąsą ir bebaimiškumas privertė laukinį gyvūną atsitraukti.  Vaizdo įrašas, kuris sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų, nufilmuotas iš pravažiuojančio automobilio, kuriame buvo ir turistų.

Specialistai, patekę į privačią valdą, net nedalyvaujant savininkui, išvežė 7 plėšrūnus, nes čia jau anksčiau užfiksuota gausybė pažeidimų. Vieną lūšį ir dabar rado stipriai sergančią, o kitą begaudant jai lūžo koja. Petraičių šeima iš Joniškio pasakoja, kad į jų privačią valdą savaitgalį patekę specialistai paima 7 laikytas lūšis.

Vokiečių aviganio veislės šunelis Rokis ir toliau džiugina širdžiai mielais vaizdo įrašais savo „Youtube“ kanalo sėkėjus. Šįkart keturkojo šeimininkas nutarė patikrinti, kokia bus Rokio reakcija į šeimininko ašaras ir verkimą balsu.  Vaizdo įrašo pradžioje išgirdęs šeimininką verkiant šuo nerimastingai pakreipė galvą ir bandė suprasti, kas vyksta.  Vėliau jis kelis sykius suinkštė ir nuolat bandė snukiu paliesti šeimininko veidą, tarsi norėdamas jį paguosti.

Neįžvalgūs šeimininkai, vos keli mėnesiai po įsigijimo, perparduoda arba į prieglaudas atiduoda šimtus „karantino šuniukų“, po to kai jais pasirūpinti pasidaro per sunku. Pardavėjai užplūdo interneto tinklalapius su pasiūlymais pirkti nuo šešių iki 12–os mėnesių amžiaus šuniukus.

Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų gegužės 1 dienos įteisinti privalomą kačių, šunų ir šeškų ženklinimą mikroschemomis ir registravimą Gyvūnų augintinių registre. Kadangi už gyvūno čipavimą yra atsakingas jo šeimininkas, tai ir už paslaugą turės susimokėti pats. Tačiau kokia bus kompensacijų tvarka neišgalintiems susimokėti už savo gyvūno ženklinimą, pataisų rengėjai kol kas atsakyti negali. Šiaulietis Virginijus augina keturis šunis.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.

Londono zoologijos sode prasidėjo kasmetinis jame gyvenančių gyventojų surašymas. Prižiūrėtojų laukia nelengva užduotis, nes teks aplankyti net 18 000 gyvūnų. Kiekvienai metais Londono Zoologijos sodo prižiūrėtojams tenka sunki ir ne vieną dieną trunkanti užduotis. Sužiūrėti visus, vieno didžiausių zoologijos sodo pasaulyje gyventojus. Suskaičiuoti ir surašyti, kad ir šią vienodai atrodančių ir nuolat žuvį nugvelbti bandančią pingvinų grupę gali tapti tikru iššūkiu.

Sausio 4 d. vakarą Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Utenos rajone, „Dvarašilio“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, sulaikė asmenį, neteisėtai sumedžiojusį taurųjį elnią. Pažeidėjui gresia bauda iki 1 800 eurų, aplinkai padaryta žala siekia 3 678 eurus.

Naminių gyvūnų mitybos ekspertai iš „Purina“ kartu su psichologe Jo Hemmings savo „Paws–itive Work“ kampanijos metu aiškinosi, kodėl darbas su gyvūnais yra tokia gera terapija. Jei prieš metus kas nors būtų mums pasakęs, kad į darbinius susitikimus įsiverš per viršininko stalą vaikštantis katinas, būtume tik pasijuokę, bet 2020 metai pakeitė visas pokalbių su kolegomis taisykles,  rašoma mirror.co.uk.

Indijoje užfiksuotas neeilinis gamtos reginys, tačiau šis įvyko visai ne gamtoje, o mieste ir prie policijos pastato. Naktinės kameros nufilmavo, kaip dvi meškos vaikštinėja ir žiūrinėjasi lyg niekur nieko. Gyventojus toks vaizdas neramina, nes jau yra nutikęs incidentas, kai meška pražudė vyrą. Pareigūnai sako, kad reikia imtis veiksmų dėl visų saugumo. Įrašas netrukus tapo sensacija ir privertė išsižioti ne tik gyventojus, bet ir internautus. Neeilinė akimirka – video siužete.

Lietuvoje įsteigta pirmoji egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglauda. Čia prieglobstį randa įvairūs ropliai, paukščiai, žiurkės ar triušiai. O jų atkeliavimo istorijos labai įvairios – vieni atvyksta itin apleisti ir pasiligoję, kitų žmonės atsisako dėl pareiškusių alergijų. Pirmosios Lietuvoje dekoratyvinių ir egzotinių gyvūnų prieglaudos įkūrėja vardija globotinius, dabar jų per 20. Ten randa prieglobstį graužikai, ropliai ar sparnuočiai.

Trečiadienį aplinkosaugininkai išaiškino neteisėtai stirną kilpomis Vilkaviškio rajone sumedžiojusius asmenis, be to, aptiko ir daugiau kilpų bei žvejybinių tinklų, nelegaliai ardomas transporto priemones, o policija nustatė karantino pažeidimų. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, jo Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad du asmenys dorojo galimai neteisėtai sumedžiotą stirną.

Trečiadienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Skuodo rajone, Šerkšnių kaime, nustatė nelegalią gyvūnų veisimo ir prekybos vietą, joje rasti 17 netinkamai laikytų šunų ir kačių.  Pasak tarnybos, Klaipėdos departamento inspektoriai sodybą nusprendė patikrinti gavę duomenų apie įtariamus gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus.

Netoli Kauno esančioje kaimo sodyboje jau antrus metus veiks kalėdinių eglučių prieglauda. Vazoninės žaliaskarės pasibaigus švenčių sezonui bus laukiamos Danutos Beliavskos-Aleksiejūnės ir jos vyro ūkyje. Kad toks atsisveikinimas nebūtų skausmingas moteris žada pakviesti į sodybą, kurioje gyvena draugiški kaimo gyvūnai, galima laipioti specialiai tam įrengtame parkelyje.

Koronavirusui ir toliau siančiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų, Lietuvoje skiepijimas prasidės savaitgalį. Tačiau ramybės neduoda kitas klausimas. COVID-19 užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai, tad kada skiepysime juos? Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.

Indonezioje į laisvę ruošiamasi paleisti tris metus nelaisvėje laikytą orangutangų porelę. Šiuos sparčiai nykstančios rūšies gyvūnus nelegalūs prekeiviai grobia ir parduoda kaip augintinius tradicinei medicinai ar net maistui. Porelė retų ir sparčiai nykstančių orangutangų vardu Ung Aing ir Natalee narvo grotas bando Indonezijoje esančiame Pratab Chango laukinių gyvūnų veisimo centre Ratchaburio provincijoje. Didžiulio dėmesio sulaukusių gyvūnų istorija išties dramatiška.

Australijos zoologijos sode artėjančias Kalėdas šventiškai pasitinka ten gyvenantys įvairiausi gyvūnai. Kalėdos kiek anksčiau laiko atkeliavo į Sidnėjaus Tarongos zoologijos sodą. Sodo gyventojai džiaugiasi nekasdieniais ar bent jau ne kasdieniškai patiektais skanėstais. Liūtas, panašu, jau skuba puošti Kalėdų eglę – tik panašu, kad ja grožėsis vienas – vargu ar kas išdrįs aplankyti džiunglių karalių. Triušiniai bandikutai mieliau saugiai džiaugiasi savo kalėdiniais papuošimais.

Pirmadienį viename Klaipėdos daugiabučio bute labdaros organizacijos „Lietuva–Gyvūnams“ užfiksuoti vaizdai šokiruoja – namuose rasti 4 nusilpę šunys, vienas iš jų jau buvo nugaišęs. Kaip naujienų portalui tv3.lt rašė skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.), daugiabučio namo antrame aukšte sklido nežmoniškas tvaikas.  Pasak skaitytojos, bute gyvenanti moteris laikė šunis, kurių nė karto nebuvo išvedusi į lauką.

Zoologijos sodo gyventojai jau sulaukė šventinių dovanų. Vieni jas kaip mat nurankioja nuo papuoštų eglučių, kiti smalsiai apžiūri ir nusprendžia išpakuoti kiek vėliau. Kaip prieš Kalėdas gyvūnus lepina prižiūrėtojai, kokius šventinius patiekalus jiems ruošia? Ruonio Kajaus baseiną atkeliauja pirmasis artėjančių Kalėdų patiekalas – sušaldytų žuvų tortas. Šventiniai pusryčiai patiekiami kiek vėliau, tad ruonis nustebęs žvalgosi ir purkštauja.

Kengūros gali bendrauti su žmonėmis ir net paprašyti pagalbos. Tokią naujieną skelbia Australijos mokslininkai atlikę šių neįprastų gyvūnų elgsenos tyrimą. Anot jų, tai rodo, kad ne tik naminiai, bet ir laukiniai gyvūnai gali sąmoningai bendrauti ir siekti kontaktuoti su žmonėmis.

TV6 laidoje „Gyvūnų manija“ – dar viena projekto „neBrisius.lt“ sėkmės istorija. Vilnietė Greta šunį iš prieglaudos į savo namus parsivežė prieš penkerius metus. „Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio“, – šiandien pasakoja ji. Milės šeimininkė sako, kad šunį iš prieglaudos paėmė labai mažą, tad jis dar nebuvo patyręs daug tikrojo prieglaudos gyvenimo. Visgi ji prisipažįsta netikėjusi, kad namuose atsiradus augintiniui taip daug kas pasikeis.

Nneregėtas vaizdas iš Krymo. Ten žiemoti atskrido įspūdingas rožinių flamingų būrys. Mokslininkai suka galvas, kodėl šie reti paukščiai nusprendė apsistoti jiems visai neįprastoje vietovėje. Žiemiškai pilkame Krymo gamtovaizdyje rožiniai flamingai atrodo kaip iliuzija. Tačiau jie iš tikrųjų atskrido būtent čia, nors yra paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Flamingai – Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos gyventojai, šiek tiek jų peri ir Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Iškritęs pirmasis sniegas – nauji potyriai zoologijos sodo gyventojams. Vieni demonstruoja naujutėlius storus kailinius, kiti saugiai įsitaisę viduje išlenda tik sočiai paėsti arba apžiūrėti netikėtų svečių. Nuo šalčio, pasak darbuotojų, gyvūnai ginasi ne tik šiltesniais apdarasi bet ir sotesnėmis porcijomis. Arktinis vilkas paragauja baltutėlio sniego ir apsilaižo – jo šiaurės gyventojai ypač laukė.

Australijoje liepsnojant dideliems miškų gaisrams auga susirūpinimas dėl šalies koalų populiacijos. Skaičiuojama, kad vien per paskutinius metus, dėl nuolat kylančių gaisrų, žuvo dešimtys tūkstančių šių retų ir saugomų gyvūnų. Aplinkosaugininkai sako, kad gaisrų pavojuj nemažėjant, ilgametės pastangos padidinti šių gyvūnų populiacija gali nueiti šuniui ant uodegos. Koalos krepšiuose ilsisi Pietų Australijoje esančioje gyvūnų prieglaudoje. Šalia padėta šių gyvūnų mėgstamų eukalipto lapų.

Neabejotinai esate girdėję apie šunų ar kačių prieglaudas. O apie gyvačių? Jums nepasigirdo. Mianmare vienas budistų vienuolis įkūrė namus ir milžiniškiems pitonams, ir nuodingosioms kobroms. Budistų vienuolis Wilatha prie savęs glaudžia milžinišką pitoną. Tačiau rūpinasi jis ir daugybe kitų gyvačių – net nuodingosiomis kobromis. Vienuolis prieš penkerius metus įkūrė gyvačių prieglaudą, tad jei ne Wilatha, šios gyvatės tikriausiai jau būtų nebegyvos.

Kauno veterinarijos gydytojams pirmą kartą teko gelbėti retą pacientą – sužeistą kilnųjį erelį. Plėšrūną nelaimė ištiko beieškant grobio Lietuvos miškuose, pusiaukelėj į žiemojimo vietą. Šie sparnuočiai Lietuvoje kol kas negyvena, tačiau vis dažniau užklysta. Tad kaip tokias jų žvalgytuves vertina ornitologai. Veterinarijos klinikoje Kaune – išskirtinis pacientas. Kilnusis erelis aptiktas Kupiškio rajono miškuose, kur atklydo iš Estijos, skrisdamas žiemoti.

Kadenciją baigianti Vyriausybė nepritaria Seime svarstomai idėjai triskart griežtinti bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, kai šie dėl to miršta. Ministrų kabinetas pateikė neigiamą išvadą buvusio parlamentaro Lino Balsio inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, jog už žiaurų elgesį su gyvūnais, jo kankinimą, jei gyvūnas nugaišo, asmenys būtų baudžiami nuo vienų iki trejų metų laisvės atėmimo.

Pas naujus šeimininkus jau iškeliavo pirmieji iš daugyklų dėl galimai žiauraus elgesio paimti gyvūnai. Tiesa, tokia laimė nusišypsojo tik tiems, kurių daugintojai atsisakė ar padovanojo prieglaudoms. Taip jie tikisi išvengti atsakomybės. Prieglaudos piktinasi, kad institucijos dirba vangiai ir kol kas kitų gyvūnų likimas nežinioje. Jos nežino ir kaip pavyks susigrąžinti milžiniškas lėšas, išleistas gyvūnų gydymui ir globai.

Neįtikėtinas ir tuo pačiu itin liūdnas vaizdas iš Šri Lankos, kurioje gyvena tūkstančiai didingų dramblių. Pastaruosius vis dažniau traukia į didžiuosius sąvartynus ieškoti maisto likučių. O kartu su maistu prisivalgo ir plastiko, nuo kurio vėliau miršta. Šri Lankos rytuose, Amparos rajono milžiniškame sąvartyne – ne vien paukščiai ieško gardaus kąsnelio. Akys jūsų neapgauna – šiukšlėse rausiasi drambliai. Didingų gyvūnų kaimenė šiukšlyne iš paukščio skrydžio filmuota vos prieš porą dienų.