gyvūnai

Naujas tyrimas atskleidė, kad šuns vedžiojimas riziką užsikrėsti koronavirusu padidina 78 procentais, o maisto prekių pristatymas į namus – padvigubina. Ispanijos mokslininkai aiškinosi, kaip skirtingas žmonių elgesys keičia tikimybę užsikrėsti virusu – paaiškėjo, kad pavojų kelia maisto iš parduotuvės pristatymas į namus ir šuns vedžiojimas.

Gorila Australijos zoologijos sode tapo tikra žvaigžde po to, kai paplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip gyvūnas mėgina padėti į nelaimę patekusiam paukščiukui. Lapkričio 17 dieną zoologijos sodo darbuotojams pavyko užfiksuoti neeilinę akimirką. Didelė ir iš pirmo žvilgsnio piktai atrodanti gorila bandė padėti į nelaimę patekusiam mažam ir bejėgiam paukščiukui. Įdomiausia, kad gorila su paukščiu elgėsi itin švelniai. Vos kelis kartus palietus padėjo šiam atsitiesti ir vėl skrosti dangų.

Koronavirusui sparčiai plintant tarp žmonių, Lietuvoje fiksuoti ir pirmieji atvejai, kai Covid-19 užsikrėtė gyvūnai. Mokslininkai sako, kad padarėliai užsikrėtė nuo žmonių, o plisdamas tarp gyvūnų virusas nežymiai mutavo. Profesoriai dar įspėja, kad Covid-19 gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės. Lietuvos veterinarijos klinikos sako, kad koronavirusais užsikrėtusių augintinių pasitaiko.

Kuršių nerijoje apsigyveno Šiaurės Amerikoje paplitę meškėnai. Dažnas vietinis juos jau matė, o kai kuriems šie gyvūnai prikrėtė ir aibių. Vis dėlto, specialistai sako, kad meškėnai Lietuvoje yra invazinė rūšis ir jau kelia grėsmę vietinei gyvūnijai. Kaip meškėnai paplito Kuršių nerijoje niekas nežino, tačiau specialistai neabejoja, kad be žmogaus rankų neapsieta. Kuršių nerijoje vis daugėja užatlantėje gyvenančių meškėnų.

Neįprastas vaizdelis pasiekė iš pietinio Gazos ruožo miesto. Iki galo neaišku, kaip liūtukai iš zoologijos atkeliavo į daugiabučių rajoną. Jiems vos 2,5 mėnesio, ir jie dar visai mažyliai. Mieli kačiukai, kurie pavirs dideliais, pavojingais plėšrūnais – tikrais džiunglių karaliais – gyvena toli gražu ne tose džiunglėse, kuriose turėtų, o ant betono: ant daugiabučio stogo Gazos ruožo pietiniame Khan Younio mieste, tarp čia džiūti iškabintų kilimų ir čiužinių. „Tai hobis.

Šiaulių rajone Pakapėje išgertuvių metu vyras žiauriai susidorojo su draugo auginamu katinu – įmetė jį į krosnį.  Dėl žiauriaus elgesio su gyvūnais policija pradėjo tyrimą, tačiau į apklausą vyras neatvyko, o apgirtęs skundėsi, kad iš vakarykščių išgertuvių buvo išvytas su kirviu. „Nu, va, buvo išgertuvės, pelių negaudo, skundėsi.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Kadaise buvusi tikru galvos skausmu, dabar gyvūnų laidojimo problema, panašu, sprendžiasi. Kai kuriose savivaldybėse ne tik atsiranda vietos, kur legaliai palaidoti gyvūną, tačiau savo numylėtus augintinius jau galima net kremuoti.  Vilniuje Panerių seniūnijoje, šalia Sandėlių gatvės, nuo 2012-ųjų gyventojai gali legaliai laidoti savo augintinius, čia vieta nieko nekainuoja. O štai Kaune, norint augintinį palaidoti legaliose gyvūnų kapinaitėse, teks ir susimokėti.

Kur dėti po Helovyno šventės išskaptuotus įvairiaspalvius moliūgus? Rokiškio turizmo centras pasišovė surinkti oranžines dekoracijas ir atiduoti perrinktas daržoves ūkininkų laikomiems gyvūnams ir žvėrims. Tačiau į dovanojamą pašarą vienintelės nosį raukė tik alpakos, kurios mieliau troško dėmesio. Nešinos gražuoliais moliūgais Rokiškio turizmo centro darbuotojos viliasi, kad tokia gardi dovana čia pat dvaro pašonėje besiganantiems danieliams patiks.

Aktyvistai aptiko beveik 170 siaubingomis sąlygomis laikytų šunų. Jie įtaria, kad neprižiūrimi keturkojai kankinosi metų metus. Išsekusių šunų vaizdai šiek tiek primena tuos, kurie drebino Lietuvą prieš porą mėnesių. Tačiau gyvūnų nepriežiūros ir kankinimo atvejų, deja, netrūksta ir kitur. Japonijos gyvūnų teisių aktyvistai aptiko net 164 šunis, kurie gyveno viename, vos 30-ies kvadratinių metrų kambaryje. Jie sako, kad tai – labiausiai sukrečianti gyvūnų pragaro istorija šalyje.

Vaikams pamilti knygą ir atsipalaiduoti skaitant padeda šunys. Šunys ne bet kokie, o terapiniai. Projekto rengėjai sako, kad skaitydami keturkojams vaikai atsipalaiduoja, skaitymas tampa malonumu, o meilė knygai auga su kiekvienu tokiu susitikimu. Į Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinį viską uostinėdamas atskuba bobteilas Spyglys su savininke. O netrukus suguža ir visas būrys mažųjų kauniečių su tėveliais.

Kiekvienas keturkojis svajoja apie jam kliūnančią pilną lėkštę garuojančio maisto, kuri atkeliauja tiesiai nuo žmonių stalo. „Youtube“ savo paskyrą turinčiam vokiečių aviganio veislės šuniui Rokiui būtent taip ir pasisekė. Keturkojo šeimininkas nutarė savo augintiniui mesti iššūkį, kuris iš jų greičiau suvalgys pilną spagečių lėkštę. Nuotaikingas lenktynes jis užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera. Pirmąją minutę Rokis spagečius valgė kiek kuklindamasis ir tarsi nustebęs dėl tokios sėkmės.

Rietavo rajone gyvenantys ūkininkai nebeatsigina nuo vilkų. Per šiuos metus jie papjovė kelias dešimtis telyčių, avių bei ožkų. Naujausias pilkių išpuolis netoli Tverų. Čia vilkai papjovė 11 avių, dar kelias dėl patirtų sužalojimų teko užmigdyti pačiam ūkininkui. Nuo pilkių neapsaugojo net ganyklą juosiantis elektrinis piemuo. „Tvenkinyje buvo 6, ten dvi, čia trys, vieną iš vis prie fermos radau, ten pas mus parbėgo, greičiausiai atsivijo“, – sako avių augintojas Mikas Jusys.

Ventės rago ornitologinėje stotyje neįprasta diena. Pirmadienį šviesiu paros metu į ornitologų tinklus įkliuvo net septyni apuokai. Specialistai aiškina, kad taip nutinka labai retai ir mano, jog stebi dar vieną gamtos pokytį – įprastai rudens pradžioje pasibaigianti paukščių migracija vis dar tebevyksta. Iš pirmo žvilgsnio, šie Ventės rage augantys medžiai nuo kitų nė kuo nesiskiria. Tačiau, įsižiūrėjus geriau, juose galima išvysti net 5-is ant šakų tupinčius apuokus. Štai vienas jų.

Vokiečių aviganio veislės šuniukas, vardu Rokis, nuo mažumės pratintas bendrauti su įvairiais gyvūnais. „Youtube“ savo paskyrą turintis Rokis nuolat savo šeimininko nufilmuojamas žaidžiantis su kitais gyvūnais, o vienas geriausių jo draugų – baltos spalvos kačiukas Simonas, su kuriuo šuo augo nuo mažų dienų. Rokio ir Simono dvikovos itin mėgiamos „Youtube“ vartotojų, vaizdo įrašai sulaukia daugybės komentarų.

Alytaus rajone penktadienį rasti du negyvi, įtariama, nunuodyti šuniukai. Alytaus apskrities policija informavo, kad pranešimas apie įvykį gautas 9 val. 46 minutės. 1992 metais gimęs vyras nurodė, kad  Alytaus rajono savivaldybėje, prie sodybos, rasti du negyvi šuniukai, galimai nunuodyti.

Lietuvos zoologijos sode prasidėjo moliūgiadieniai. Kasdien į gyvūnų voljerus ir terariumo patalpas keliauja vienas už kitą įmantriau išskobti moliūgai, pagražinti ir kitomis daržovėmis, vaisiais, šienu, rudeniniais lapais ar įvairiausia mėsa. Kam jie maistas, o kam pramoga?  Sultingą moliūgą doroja stumbras. Geltonu rudeniniu skanėstu galiūnas visada mielai mėgaujasi. Tad tokie moliūgiadieniai stumbrams tikra puota.

Naujausias Bostono zoologijos sodo gyventojas – vos prieš septynias dienas pasaulį išvydęs goriliukas. Sunku atmerkti akis, kai šiame pasaulyje esi vos savaitę. Vardo dar neturintis goriliukas yra pirmasis Bostono zoologijos sode gimęs šios primatų rūšies patinėlis. Mažylio mamai, gorilai Kiki, teko atlikti Cezario pjūvį, mat jos palikuonis ne toks ir mažas.

Dideli nuostoliai Suvalkijoje. Gauja vilkų papjovė 13 brangių ir neseniai Lietuvoje atsiradusių avių. Pilkiai gerai papuotavo paryčiais, kai tik ūkininkas gyvulius išginė iš tvarto. Ūkininkas piktas: vilkai lyg tyčia paskerdė gražiausias ir stambiausias avis. Netoli Marijampolės esančio Buktos kaimo ūkininkas Rolandas Storpirštis sako su didžiuliu nerimu klausydavo žinių apie vilkų išpuolius Lietuvoje ir meldėsi, kad plėšrūnai aplenktų jo ūkį. Tačiau išvengti nepavyko.

Klaipėdos rajono miškuose policininkai, maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, bei gyvūnų globėjai narpliojo keistą istoriją. Miške žmonės rado mikroautobusiuką pilną veislinių, po 5 tūkst. eurų kainuojančių šunų. Prasidėjus jų gelbėjimo operacijai paaiškėjo, kad keturkojus čia atsivežė medžioti į Lietuvą atvykęs ispanas ir gelbėti jų nuo nieko nereikia.

Australijoje per ateinančius 30 metų gali visiškai išnykti šio žemyno simboliu laikomos koalos. Viena pagrindinių priežasčių – pernai Australijoje siautėję gaisrai, kuriuose tūkstančiai koalų žuvo. Netrukus išgirsite, kaip šiuos gyvūnus gelbės Pasaulio gamtos fondas. Du koalos jaunikliai – Eli ir Annie Sue – glaudžiasi specialiame gyvūnų globos centre, nors tikrieji jų namai – Australijos eukaliptų giraitės.

Ilgas žirafų kaklas leidžia pasiekti joms aukštai medžiuose augančius lapus, tačiau nedaugelis yra matę ir kitą savybę, kuria išsiskiria šis Afrikoje gyvenantis gyvūnas. Socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintame vaizdo įraše matyti, kaip ilgakaklė žirafa pasiekia žolę, o tai ji padaro netikėtu judesiu. Šis vaizdo įrašas jau buvo peržiūrėtas 9 milijonus kartų. Trumpame vaizdo įraše matosi, kaip žirafa išskleidžia dvi priekines kojas į šonus ir nepatogiai sulenkia kaklą, kad pasiektų žolę.

Į vištidę Kėdainių rajone įsisukęs plėšrus žvėrelis išpjovė kelioliką vištų. O dėl grobio susigrūmė net su ūkininke, kai ši vieną leisgyvę dedeklę bandė atimti. Žmonės įtarė, kad tai prijaukinta kiaunė, mat vėliau ši visai nebijojo žmonių. Tačiau specialistai turi blogų žinių. Sako, jog vištidėje greičiausiai šeimininkavo invazinis gyvūnas – audinė.

Kviečiame pasvajoti apie ateitį, kuomet nuėję į vandens pramogų parką galėsime pasiplaukioti ne tik su delfinais, bet ir rykliais ar net jūros periodo parko dinozaurais ir nebijoti, kad jie mus praris. Jau sukurtas robotas delfinas, kuris beveik niekuo nesiskiria nuo tikro. Žydrame baseino vandenyje sklendžiantis delfinas – ne sugautas kur nors vandenyne ar išveistas dirbtinomis sąlygomis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (NMVT) Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašo griežtinti prekybos naminiais gyvūnais taisykles. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sako, jog pardavėjai turėtų nurodyti gyvūno registracijos arba mikroschemos numerį.  „Jeigu pilietis skelbia internete, kad parduoda augintinį, jis privalomai nurodytų veterinarijos registracijos arba patvirtinimo numerį ir jeigu tas augintinis paženklintas, nurodyti mikroschemos numerį.

Nors aistros dėl šunų daugyklų Lietuvoje kiek aprimo, vis dėlto savanoriai ir toliau aktyviai ieško ir randa netinkamose sąlygose laikomus gyvūnus. Dar viena veisykla buvo aptikta Panevėžio rajone, Garuckų kaime. Čia savanoriai, gavę anoniminį pranešimą, pas senyvą moterį namuose rado net 70 šunų. Rinkti kaimynų parašai Savanoriai jau kuris laikas kovojo su Panevėžio rajone, Garuckų kaime gyvenančia senyvo amžiaus Janina Gverždiene. Ji savo nedideliuose namuose laikė net 70 augintinių.

Naujas skandalas dėl gyvūnų. Šį kartą dėl tigriukų. Vienas Vokietijos televizijos kanalas paskelbė atlikęs tyrimą ir išsiaiškinęs, kad kai kurie privatūs Lietuvos zoologijos sodai juodąjai rinkai už maždaug 4 tūkst. eurų pardavinėja tigrų jauniklius. Į informaciją sureagavo gyvūnų teisių aktyvistai ir valstybinės institucijos. Nelegaliu verslu apkaltintas vienas zoologijos sodas Suvalkijoje sako, kad tai nesąmonė.

Gyvūnų globėjai įtaria, kad įvairių smauglių ar gyvačių augintojai savo augintinius šeria mažais kačiukais ar šuniukais, jiems tai atrodo nehumaniška. Esą pastaruoju metu padaugėjo skelbimų, kuriuose tie patys asmenys kas porą savaičių ieško dovanojamų kačiukų ar šuniukų. Roplių augintojai – profesionalai atkerta, esą gyvates šeria tik specialiai joms auginamomis žiurkėmis, pelėmis ar triušiais, kartais jas pamalonina ir viščiukais, bet katinų ar šunų esą niekas joms neduoda.

Viena Tauragės rajono gyventoja net porą mėnesių augino iš miško atklydusius du šerniukus. Įrengė jiems guolį, maitino ir globojo. Tačiau apie tai pasklidus gandui, šerniukus iš moters paėmė aplinkosaugininkai bei medžiotojai ir gyvūnus nuvežę į tolimą mišką paleido. Specialistai aiškina, kad laukinių gyvūnų laikyti kaip naminių nevalia – jie prisiriša prie žmogaus ir laukinėje gamtoje jau nebeišgyvena.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas vienam šernui, sumedžiotam Gaurės seniūnijos teritorijoje (Tauragės r.). Šioje Lietuvos teritorijoje AKM tarp šernų nustatomas pirmą kartą. Veterinarijos specialistų teigimu, buvo prognozuota, kad AKM virusas, apėmęs apie 85 proc.

Nuo Naujųjų metų valdžiai uždraudus gyvūnus cirkuose, už gyvūnų teises kovojantys aktyvistai nusitaikė į zoologijos sodus. Laikyti gyvūnus narvuose, juos glostyti, liesti ar išnaudoti fotosesijoms esą turėtų būti draudžiama, nes tai prieštarauja gyvūnų prigimčiai.

COVID-19 diagnostika įprastai užtrunka bent kelias valandas. Tačiau šunims tereikia minutės. Oro uoste Helsinkyje šiuo metu jau dirba keturi Helsinkio Universitete treniruoti šunys. Jų darbas – COVID-19 pacientų atpažinimas. Šuns uoslė yra tokia jautri, kad dar prieš kelis dešimtmečius pastebėta, kad jie gali užuosti ligas. Ligos ir imuninės sistemos reakcija į jas keičia kai kuriuos biocheminius procesus žmogaus kūne. Tie pokyčiai turi įtakos ir kvapui.

Nors kažkur giliai visi žinome, kad jei staiga Žemėje neliktų nė vieno gyvūno, žmonija nebūtų pajėgi išgyventi viena pati, kasdienybėje tai suvokiame retai. Vis dar gajus požiūris, kai gyvūnas vertinamas tiesiog kaip dar vienas gamtos išteklius, skirtas tenkinti žmogaus poreikius. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad mes visi – be galo panašūs ir vieni kitiems reikalingi.

Išskirtinė istorija apie nedidelius džiaugsmus, kuriuos pasaulio žmonės atranda per karantiną, kai gyvenimas kiek sulėtėja. Paukščių trijulė kelis kartus per dieną savo apsilankymu džiugina vieną La Paso gyventoją ir jos sūnų. Tiesa, už džiaugsmą prašo maisto. 18-ame Bolivijos sostinės La Paso daugiabučio aukšte ant atbrailos nusileidžia pietinės kuoduotosios karakaros. Tai sakalinių šeimos paukščiai, gyvenantys pietų Amerikoje.

Laukinių gyvūnų cirke Lietuvoje nebebus įmanoma pamatyti. Spaudžiami gyvūnų teisių gynėjų, valdantieji nusprendė nuo Naujųjų metų uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus cirke. Jų vietą galės užimti naminiai gyvūnai – šunys, katės ar ožkos. Tiesa, valdininkams liko teisė taikyti išimtis. Ir nors šie žada išimtis daryti tik pažintinėms pamokoms, gyvūnų mylėtojams tai labai kliūna.

Jau antrus metus Aukštaitijos kaimuose savanoriai iš Suomijos organizavo gyvūnų sterilizacijos akciją. Norinčių nemokamai sterilizuoti kiemo kates ar sarginius šunis netrūko, žmonės net kelias dienas laukė savo eilės. Nairių kaime, Vaškų seniūnijoje prie buvusio medicinos punkto rikiuojasi neįprasta eilė pasvaliečių su augintiniais. Zita su dviem naminėmis katėmis čia atvyko net iš palatvio. Moteris pasakoja nebeapsikentusi kaimynų katino nuolatinio terorizavimo po langais.

Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė Seime pateikė stulbinančią statistiką, kuri susijusi su keturkojais. Pasak jos, kasmet apie 5 tūkst. asmenų būna apkandžioti šunų ir kačių, o 30 proc. iš jų sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus. „Apie 150 tūkst. eurų iš Ligonių kasų yra skiriama vakcinoms.

Savo galingais balsais gyvūnai ne tik gąsdina konkurentus, bet ir vilioja pateles. Girininkai pastebi, kad šiemet tuoktuvių ritualai prasideda gerokai vėliau nei įprastai, mat elniams trukdo miškus masiškai užplūdę grybautojai, kurie dėl baravykų iš miškų išlenda tik temstant. Tada savo privalumus ima demonstruoti meilės ištroškę raguotieji jaunikiai. Jau iš tolo miške atsklindantis baubimas įspėja, kad dabar čia yra ypatingas metas, pats elnių tuoktuvių įkarštis.

Po atrastų nelegalių gyvūnų veisyklų premjeras Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą. Šiuo metu jį gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, tačiau tokia paslauga kainuoja ir atliekama ne visiems gyvūnams. Daugelyje Lietuvos veterinarijos klinikų paženklinti augintinį kainuoja apie 20–30 eurų.  Kokia ženklinimo kaina? Kelios veterinarijos klinikos kainą dalija į kelias dalis – mokesčius už mikroschemą ir už gyvūno registravimą.

Svarbi informacija savaitgalį į gimtuosius kraštus, sodybas ar svečius važiuojantiems ir iš ten grįžtantiems – Lietuvoje prasidėjo didžiųjų miško žvėrių migracija. Ji vyksta ir dėl kai kurių gyvūnų, pavyzdžiui, briedžių, poravimosi. Anksti ryte ar vakarėjant – į greitkelius ir rajoninius keliukus netikėtai išbėga stirnos ir didžiuliai briedžiai. Susidūrimai su pastaraisiais – neretai sveriančiais per pusę tonos – gali baigtis ir tragiškai.

Šiaulių policija iškėlė baudžiamąją bylą šunį pakorusiam vyriškiui. Įvykio aplinkybes aiškintis padeda ir veterinarijos tarnyba, jos darbuotojai iškasė nudobto šuns kūną ir išsivežė ištirti. Šiaulių rajone esančiame Vilkurių kaime vilkų gentainiai atvykėlius pasitinka garsiu lojimu. Pernelyg sargaus šuns neapsikentęs vietos gyventojas jį žiauriai nudobė – pakorė: „Vakar girtas atėjo, sako, jis mane užkniso, jis loja labai. Na, girtas atėjo, nuvedė ir pakorė.

Reaguojant į gyvūnų gerovės pažeidimus, privalomą naminių gyvūnų ženklinimą Žemės ūkio ministerija siūlo įvesti nuo 2022-ųjų vidurio, tačiau tai kol kas netenkina Vyriausybės. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra bent milijonas neženklintų gyvūnų. „Siūlome 2021-uosius metus daryti tokį pereinamąjį laikotarpį.

Policijos atstovai praneša, kad rugsėjo 22 d. 9 val. Šiaulių r., Vilkurių k., užregistruotas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis. Pirminiais duomenimis, vyras, gimęs 1968 m., pakorė savo šunį ir jį užkasė.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika.  Pasak jo, iš visų tyrimų devynis atlieka policija, o likusius – Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. „Tyrimai atliekami per šitas dvi savaites, ir policijos pajėgos, ir mes.

Neeilinė gelbėjimo operacija Pavilnyje. Iš Lietuvos pašto terminalo ugniagesiams gelbėtojams bei gyvūnų globėjams teko vaduoti kačiukus. Spėjama, kad alkani ir sušalę gyvūnai galėjo būti išmesti į gatvę prieš parą. O bėgdami nuo pavojaus užstrigo tarp terminalo ir sienos. Iš šešių gyvi liko tik du mažyliai. Neįprastas vaizdas smalsuolių žvilgsnį traukia Pavilnyje. Šalia Lietuvos pašto esančio terminalo darbuojasi ugniagesiai gelbėtojai bei gyvūnų globėjai.

Prie Tasmanijos krantų – precedento neturinti gelbėjimo operacija. Gelbėtojai bando išvaduoti beveik 300 ant seklumos užplaukusių delfinų giminaičių grindų. Nors jie daro viską, kad žinduoliai kuo greičiau išplauktų į atvirus vandenis, skelbiama, kad jau dešimtys jų nugaišo. Net 270 grindų ant seklumos užplaukė Makvorio uosto įlankoje, vakarinėje Australijos Tasmanijos salos pakrantėje.

Neįtikėtinas ir liūdnas vaizdas iš Australijos Tasmanijos salos pakrančių, kur ant seklumos užplaukė šimtai delfinų giminaičių – grindų. Vietos gelbėtojai užstrigusius žinduolius planuoja pradėti gelbėti rytoj, deja jau praneša apie dalį neišgyvenusių grindų.

Saimiriai – tai mielos mažytės beždžionėlės retai sveriančios daugiau nei kilogramą. Mažyliai kaip tik šiuo metu mėgaujasi vis dar šiltomis dienomis Londono zoologijos sode. Saimirių genties atstovės, mielos geltonos beždžionėlės juoda kepurėle. Būtent dėl pastarosios šie mažyliai vadinami juodaviršiais saimiriais. Tai kabiauodegės beždžionėlės – nes gali kaboti ant savo ilgos stiprios uodegos.

Kol Lietuvą jau kuris laikas krečia žiauraus elgesio su gyvūnais skandalai, socialiniuose tinkluose plinta ir nauja mada. ​​​​​​Lietuvaičiai pamėgo kurti socialinių tinklų anketas savo augintiniams. Tokius profilius gyvūnų šeimininkai sako kuriantys dėl įvairių priežasčių. Tačiau pagrindinis tikslas – parodyti augintinio išskirtinumą. „Visi gyrė mano katę, sakė, kad ji labai graži. Tad nusprendžiau ją parodyti platesnei auditorijai.