REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
14
Jauna šeima miestą iškeitė į kaimą, o namuose vietos atrado ir avytei (nuotr. asm. archyvo)

Nors vis daugiau žmonių renkasi didmiesčius, kai kuriems miesto džiunglės – ne prie širdies. Ąžuolų Būdoje su šeima gyvenanti Eglė Gaisrytė-Jurkšienė sako, kad savęs mieste neįsivaizduoja, o ir kaime veiklos netrūksta. Šeimyna įkūrė Ąžuolų vilą, kurioje galima apsilankyti ir pasidžiaugti įvairiausiais gyvūnais, o namuose vietos šeima atranda ne tik šunims ar katėms, tačiau ir avytei Tulpei. 

14

Nors vis daugiau žmonių renkasi didmiesčius, kai kuriems miesto džiunglės – ne prie širdies. Ąžuolų Būdoje su šeima gyvenanti Eglė Gaisrytė-Jurkšienė sako, kad savęs mieste neįsivaizduoja, o ir kaime veiklos netrūksta. Šeimyna įkūrė Ąžuolų vilą, kurioje galima apsilankyti ir pasidžiaugti įvairiausiais gyvūnais, o namuose vietos šeima atranda ne tik šunims ar katėms, tačiau ir avytei Tulpei. 

REKLAMA

Anksčiau Eglė su šeima gyveno Kaune, tačiau ji sako, kad idėja gyventi kaime širdyje kirbėjo nuo vaikystės. „Mintis pabėgti iš miesto nebuvo spontaniška. Nuo vaikystės turėjau viziją, kad gyvensiu kaime, o ne betono džiunglėse“, – sako moteris.

Sprendimą, pasakoja pašnekovė, paskatino ir meilė žirgams. „Varianto, kai augini žirgą žirgyne ir tik atvažiuoji juo pasidžiaugti, kol pati gyveni mieste, net nesvarsčiau“, – atvirai sako Eglė. Sodybą, kuri tiktų ne tik šeimos, bet ir augintinių gyvenimui, Eglė su vyru Juliumi rado Ąžuolų Būdoje.

REKLAMA
REKLAMA

Eglės meilę gyvūnams galima pastebėti ir jos karjeros pasirinkime – moteris dirba gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“. „Po truputį iš vienur ar kitur pradėjo atsirasti gyvūnai. Dirbu gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja“, tai iš pradžių šunys, katė, per prieglaudą atsirado ožiukai, vėliau avys“, – pasakoja Eglė.

REKLAMA

Tačiau dabar „Ąžuolų viloje“ ir šeimos namuose galima rasti ir daug daugiau gyvūnų. Namuose su Egle, jos vyru ir vaikais Ąžuolu bei Rūta gyvena keletas šunų, iš kurių dalis laikinoje globoje ir laukia naujų namų, katė bei avytė Tulpė, o ūkyje galima rasti ožkas, avis, ponius, žirgą, triušius, antis, žąsis ir įvairiausių veislių vištas.

Ąžuolų Būdoje – „Ąžuolų vila“

Ąžuolų Būdoje dabar galima rasti ir Eglės šeimos prižiūrimą „Ąžuolų vilą“. O šis pavadinimas, pasakoja Eglė, atsirado natūraliai. „Kai tik čia atsikėlėme buvo žiema ir mes labai norėjome susitikti su draugais. Sukūriau uždarą grupę tarp draugų, galvojame, kaip užvadinti šią vietą. Ir Ąžuolų Būda, ir sūnus Ąžuolas, taip gavosi „Ąžuolų vila“.

REKLAMA
REKLAMA

Šis pavadinimas taip prilipo, kad taip ir liko. Draugė pasiūlė sukurti puslapį, nesitikėjau, kad kam nors bus įdomus tas kaimiškas gyvenimas, bet dabar jau turime 3000 sekėjų. Negalvojau, kad kažkam bus įdomu, bet pasirodo, kad yra“, – su šypsena sako pašnekovė.  

Dabar šioje vietoje galima ne tik aplankyti gyvūnėlius ir juos pamaitinti, tačiau ir rengti fotosesijas, švęsti vaikų gimtadienius. „Kai įsikraustėme į sodybą, iš kart turėjome mintį, kad ne patys vieni džiaugsimės, bet leisim ir šeimoms susipažinti su gyvūnais. Galvoju, kad šiandien vaikams reikia pažinti gyvūnus gyvus, o ne tik iš knygučių ar televizijos“, – pasakoja Eglė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ateityje, sako Eglė, yra ir daugiau planų, tačiau „Vyras sakė nepasakoti, kai bus rezultatas – tada pasigirs“, – juokaudama sako moteris. Pasak jos, ateityje norėtųsi ir daugiau augintinių, tačiau pirma reikėtų praplėsti ūkinius pastatus.

Vis dėlto Eglė sako norinti įsigyti ne egzotinius, o tradicinius gyvūnėlius. „Daug kas klausia, gal alpakas auginsite, bet aš labiau norėčiau tradicinių, Lietuvoje gyvenančių gyvūnų. Alpakų ir ūkių jau yra, gali daug kur pamatyti, o, pavyzdžiui, tą pačią karvę jau sunkiau pastebėti, nebent per automobilio langą, laukuose besiganančią. Ir paršiukų norėtumėme, bet reikės smarkiai palaukti, dėl kiaulių maro jų auginimui keliami dideli ribojimai“, – pasakoja moteris.

REKLAMA

Pašnekovė pasakojo, kad gyvūnus fotosesijoms yra tekę gabenti ir į Kauno centrą, tačiau įprastai augintiniais pasidžiaugti žmonės atvyksta į „Ąžuolų vilą“. Vis dėlto Eglė neslepia, kad kartais čia atvykusius vaikus labiau domina batutai bei supynės, nei gyvūnai.

„Gyvūnėliai labiau tėvelių dėmesio susilaukia. Jei vaikai susidūrę su kaimu, tada gyvūnai susilaukia dėmesio, bet jei vaikai visiški miestiečiai, tai jiems įdomiau batutas, supynės. Jų tėvams, jei vaikystę kaime turėjo, turbūt ir nostalgiją kelia, ir jiems tikrai įdomiau, nei vaikams“, – sako Eglė.

Namuose vietos atsirado ir avytei

Prie ūkio priežiūros, sako Eglė, prisideda visi šeimos nariai. Vyresnysis Ąžuolas, kuriam 6-eri, turi kiekvienos dienos darbą – jis mielai eina lesinti vištų, padeda tėvams suruošti vandenį gyvūnams. Jaunesnioji Rūta, juokdamasi sako moteris, ūkio darbams dar kiek per jauna. „Ji avytę maitino, bet jai dar sunkiai sekasi, ji pati norėtų paragauti iš to paties buteliuko“, – juokiasi Eglė.

REKLAMA

Vis dėlto Ąžuolo draugystė su gyvūnais prasidėjo ne iš kart. Dar gyvenant Kaune, Ąžuolas labai bijojo gyvūnų, nevengė tik katės. „Iš prieglaudos parsivedėme šunį, tai Ąžuolas beveik savaitę nuo sofos nenulipo, nes jam labai baisu buvo. Tačiau suprato, kad ant sofos negyvensi, tai apsiprato, o dabar geriausi draugeliai“, – prisimena pašnekovė.

„Po to, kai čia atsikraustėme, pirmiausia atsirado ožiukai. Jam irgi truputį baisoka buvo, o dabar, kai atvažiuoja koks naujas gyvūnas, tik paklausia, ar nekanda. Dabar jau jo drąsa į neatsargumą perauga, tai atsargiai prižiūrime, nes ir arkliam po kojom landžioja“, – sako Eglė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir nors Eglė turi du vaikus, rūpintis tenka ir trečiu mažyliu. Aviai atsivedus avytę, vaiku pasirūpinti avis nepanoro, o ir kitos avys mažosios Tulpės draugiškai priimti nenorėjo, todėl Eglė baiminosi, kad avytė nebūtų sutrypta.

„Avytė ir miega mūsų lovoj, ji yra išmaudyta, švari, vaikšto su sauskelnėm, tai ji ganėtinai sterili. O ji atkeliavo dėl to, kad jos mama ją atstūmė nusprendusi, kad jai nereikia ir ji toliau gyvens laisvą palaidą gyvenimą.

Tiesiog tingiu kas kelias valandas lakstyti į tvartą su buteliuku, tai ji ir gyvena pas mus. Arba kol į sauskelnes nebetilps, arba kol pradės normaliai šieną, žolę valgyti ir sustiprės“, – sako Eglė. Nuramina moteris ir besijaudinančius, kad avytė atsidurs ant pietų stalo – valgomi tik patinai.

REKLAMA

Tačiau namuose rasti galima ne tik katę, šunų ir avytę, bet ir viščiukų. „Viščiukus periname patys, o dabar jie kaip tik katilinėje gyvena, tai vaikai atsitempia juos padraugauti. Pernai vežėme į inkubatorių, o šiemet jau patys gavome jį ir mokomės šio dalyko.

Kol kas – visiški eksperimentai. Pirmas dublis labai gerai pavyko, čia kaip naujokų sėkmė, o dabar, bus matyt, kaip pasiseks, ir kiaušiniai sudėtingesni sudėti, žąsų“, – pasakoja moteris.

Ir nors darbo kaime nestinga, o ir išvažiuoti ilgesniam laikui sunku, Eglė kaimo į miestą nekeistų. „Niekas nebumsi, niekas nereiškia priekaištų, kad grilį kūrename, vaikams visą laiką yra veiklos, mes tikrai nejaučiame karantino.

Jei sugalvojame į kavinę ar kino teatrą, galima greitai nuvažiuoti, čia visą laiką tyla ir ramybė, o bute kaimynai pastoviai pretenzijas reikšdavo, kad šuns nagai caksi, tai uodega į duris bumbena, be to, niekada nėra vietos automobiliui“, – sako pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų