google

Didelė dalis Lietuvos žmonių, žiniasklaidos, prezidentas ir netgi opozicinės partijos sutiko Gedimino Kirkilo Vyriausybę gana palankiai. Iš tiesų galima justi tam tikrą atsinaujinimą, kalbėsenos ir bendravimo pokytį ir tarsi gaivesnį oro gūsį, kuris galėtų prisidėti prie spartesnio Lietuvos valstybės vystymosi ir modernėjimo.

Šiomis liepos dienomis prieš 37 metus milijonai žmonių visame pasaulyje savo tuomet dar nespalvotų televizorių ekranuose stebėjo pirmuosius žmones į Mėnulį gabenančio JAV kosminio laivo „Apollo 11“ kelionę. Ir tik dabar pradeda aiškėti tuometinės jos paslaptys. Italijos dienraštis „Stampa“ (http://www.lastampa.it/redazione/default.

Šiuo metu Lietuvoje vien žodis „reforma“ daugumai kelia alergiją ir daug kas pasakys, kad „užteks mums tų reformų“, geriau jau „rami ir normali“ evoliucija. Kai vieną kartą bandžiau pasiteirauti apie „kai kurias“ Rusijos problemas pagal mainų programą metams į Ameriką atvažiavusios rusės studentės, ji liūdnai į mane pasižiūrėjo pavargusiu žvilgsniu: „O tai ką daryti... Ką vėl kokią revoliuciją?“ Tuomet supratau, kad Rusijoje kiekviena reforma yra revoliucija.

Kas nulemia kultūros ar valstybės vystymąsi ir sėkmę? Kodėl vienos pasaulio kultūros ekonomiškai ir technologiškai yra labiau pažengusios už kitas? Vieną iš galimų atsakymų galima rasti žymioje biologo ir geografo Jaredo Diamondo 1997 metų knygoje „Šautuvai, bakterijos ir plienas“ (Guns, Germs, and Steel), kuri laimėjo prestižinę Pulitzerio premiją.

Turiu prisipažinti: „Wikipedia“ (nemokama internetinė enciklopedija www.wikipedia.org – red.) naudodavau rimtiems dalykams. Ir per visus tuos metus niekad nesijaučiau vedžiojamas už nosies. Dabar, po Chase’o ir Seigenthalerio incidento, ko gero, turėčiau vadinti save laimės kūdikiu. „Wikipedia“ yra internetinė enciklopedija, kurioje beveik 1 milijonas straipsnių, daugiausia sukurtų pačių vartotojų.

Aišku, kiekviena šalis yra išskirtinė ir nepakartojama, tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos yra tiesiog „išskirtinai nepakartojamos“. Kitaip ir negali būti. Didžiulis, gero klimato „beveik“ tuščias derlingos žemės „sklypas“ buvo „atrastas“ kaip tik tuo metu, kai pasirodė pirmieji transatlantiniai burlaiviai, garlaiviai, traukiniai ir lėktuvai.

Marta Vosyliūtė „Intro“ galerijoje šią savaitę pristato du projektus: vieną skirtą moterų, o kitą – menotyrininkų atvaizdams. M. Vosyliūtė šiaip yra gerai žinoma kaip puiki teatro scenografė, ką jai dar veikti kitose srityse? Tačiau ji veikia jau seniai, pradedant tekstais „7 meno dienose“, baigiant tapybos darbais „IBID.

Yra anekdotas, kuriame klausiama – „kas paėmė Bastiliją“? Šiais laikais kai kuriuose sluoksniuose (o ypač šiaurėje) pasakojamas toks pusiau anekdotas „kas pražiopsojo „Skype“? Neapsimetinėsiu technologijų ekspertu, nes ir pats apie „Skype“ išgirdau mažiau nei prieš metus ir užsiregistravęs tapau vartotoju numeris penkiasdešimt trys milijonai kažkelintu.

Dažniausiai ilgos atostogos būna besitęsiančios tinginystės rezultatas. Miglius Sudeikis intensyviai žvalgosi po politinių intrigų sujauktą horizontą ir neslepia susižavėjimo galimybe tapti politikų ir jų viešųjų ryšių atstovų nekenčiamu personažu. Danijoje šita galimybė sunkiai įgyvendinama dėl politinio skaidrumo ir moralinio valdžios veido švaros, o Lietuvoje politikų tribūnos mėtymas pomidorais kaip buvo, taip ir liko tik pačių politikų reikalas.

Nuo „Google“ laboratorijos konvejerio nusirito eilinė „beta“ naujovė, sukėlusi neeilinį susidomėjimą. Kurgi ne: „Google Web Accelerator“ nenuilstamiems žiniatinklio naršytojams siūlosi „užturbinti“ internetą. Kaip visada, nemokamai.

Jei tavęs nėra čia, tai tavęs nėra visai! Jeigu susirūpinusių savo verslo egzistencija nervus vis dar veikia pigus telefonų katalogų leidėjų gąsdinimas, tai kokį efektą sukeltų analogiškos „Google“ pastangos? Jei tavęs nėra internete – tavęs išvis nėra. Tiesiogine prasme.

Masačūsetso (JAV) technologijos instituto profesorius, „Media Lab“ laboratorijos įkūrėjas Nicholas Negroponte ėmėsi iniciatyvos pateikti besivystančių šalių rinkoms nešiojamus asmeninius kompiuterius, kurie kainuotų ne daugiau kaip 100 JAV dolerių. N. Negroponte pareiškė šiam projektui jau užsitikrinęs AMD, „Google“, „Motorola“, „Samsung“ ir kitų bendrovių paramą. Pasak profesoriaus, būsimasis kompiuteris turės 14 colių monitorių, AMD gamybos procesorių ir naudos „Linux“ operacinę sistemą.

„Google“ pristatė naujo paieškos įrankio „Google Video“ (http://www.google.com/video), skirto informacijos paieškai TV laidose, bandomąją versiją. Su „Google Video“ galima ieškoti vaizdo medžiagos, rodytos per ABC, NBC, PBS, „Fox News“, C-SPAN, C-SPAN2, KRON bei KQUED TV kanalus. Indeksuoti TV kanalų turinį „Google Video“ pradėjo 2004-ųjų gruodį ir jau sudarė nedidelę duomenų bazę.

Internetas vis labiau panėšėja į Holivudą. Sėkmės sulaukę filmai kopijuojami, tas pats vyksta ir paieškos sistemų rinkoje. „Google“ uždirba pinigų ir, metų viduryje išleidusi akcijų emisiją, jų pritrauks dar daugiau, taigi paieškos sistemos staiga tapo svarbiausiu reiškiniu. Tačiau, kitaip nei Holivude, kur kopijos dažniausiai nebūna tokios sėkmingos kaip originalai, paieškos sistemos vartotojams pateikia vis geresnių įrankių.