google

Ši „Google Earth“ palydovines nuotraukas naudojanti interneto paslauga siūlo siųsti žinutes kitiems pačiu archaiškiausiu būdu – signalizuojant nuo pasirinktos Žemės paviršiaus vietos. Aišku, būtų geriau, jei nuo aukštesnės: Eifelio bokšto, Gedimino pilies ar Didžiosios piramidės Gizoje.

Didžiausios Europos mobiliojo ryšio bendrovės ketina kurti telefonams skirtą interneto paieškos sistemą, kuri galėtų konkuruoti su JAV paieškos milžinais „Google“ ir „Yahoo!”, praneša britų dienraštis “The Telegraph” . “Vodafone”, “France Telecom”, “Telefonica”, “Deutsche Telecom”, “Hutchinson”, “Whampoa”, “Telecom Italia” ir viena JAV mobiliojo ryšio operatorė – “Cingular” – kartu su kitais mobiliojo ryšio teikėjais kitą savaitę Barselonoje prasidėsiančiame pasauliniame trečiosios kartos mobi...

Kokie internete paskelbti vaizdo klipai žmones domina labiausiai? „Viralvideochart“ tvirtina kasdien „nuskenuojanti“ kelis milijonus internetinių dienoraščių, kuriuose aptarinėjami „YouTube“, „Google Video“ ir „MySpace“ pasirodę vaizdo klipai, suskaičiuoja į juos vedančias nuorodas ir sudaro kasrytinį daugiausia triukšmo vakar sukėlusių 20 filmukų sąrašą.

Jaučiantys nostalgiją Štirlicui, tėtušiui Miuleriui ir kitiems rusų kino filmo „17 pavasario akimirkų“ veikėjams gali pasižiūrėti šio serialo srautinę „Google Video“ transliaciją. Kokybė – ne DVD, bet užtat nereikia niekur ieškotis ir galima žiūrėti iškart.

Iš „Google“ kalendoriaus informaciją apie jūsų dienotvarkėje suplanuotus susitikimus ar artėjančius įvykius pasiėmęs laikrodis neįkyriai kartu su valandomis ir minutėmis rodys ir jūsų užimtumą. Jei jokių darbų nesuplanuota, ciferblato žymės bus mėlynos, kai iki susitikimo teliks 10 minučių, mėlyna spalva pavirs geltona, o jei išvysite raudoną, žinokite, kad kažkur jau pavėlavote. Laikrodžio gamintojai prašo jį išmėginti internete, kad vėliau galėtų pradėti fizinio atitikmens gamybą.

Šis į fotoaparato blykstės lizdą įstatomas įrenginukas kiekvieną skaitmeninio ar juostinio fotoaparato užfiksuotą (ne patalpoje) kadrą pažymi GPS informacija (ilgumos ir platumos koordinatės, tikslus laikas ir magnetinio kompaso kryptis). Šitaip GPS imtuvo „suantspauduotas“ (geo-tagged) nuotraukas galima susieti su skaitmeniniais žemėlapiais, įterpti į „Google Earth“ ar su atitinkama programine įranga, pvz., „RoboGEO“ rasti kitų naudingų pritaikymų.

„Google Earth“ – šaunus dalykas, bet Europos kosminės agentūros (ESA) palydovinių nuotraukų svetainė siūlo stebėti planetą iš „Envisat“ palydovo beveik realiuoju laiku.

Jei naudojate „Firefox“ interneto naršyklę, virtualią interneto erdvę galite vienu spustelėjimu susieti su fiziniu pasauliu.   Tereikia parsisiųsti šį 3 KB „Firefox“ priedą (veikia su „Firefox“ 1.5 – 2.0.0 versijomis), įsidiegti, ir nuo šiol fiziniame žemėlapyje arba „Google Earth“ palydovinėje nuotraukoje matysite, kokioje pasaulio vietoje yra interneto serveris, iš kurio tinklalapį parsisiuntė jūsų naršyklė. Galite netikrinti, „Balsas.lt“ yra Vilniuje. Bet „Whitehouse.

„Talkonaut“ – tai „Google Talk“ ir sparčiosios interneto žinutės (IM) jūsų mobiliajame telefone, jei tik jis nėra toks senas, kad negalėtumėte naudotis GPRS.   Programa nemokama, žinutės laksto kaip briedžiai į visus šiuos telefonus.

„Google“ vykdantysis direktorius Ericas Schmidtas tvirtina, kad ateityje vartotojai, sutinkantys į savo mobiliuosius telefonus gauti reklamą, galės jais naudotis nemokamai.

Vujeristai, patiriantys malonumą stebėdami kitų gyvenimą, atrado naują technologinį žaisliuką. Dabar jiems nebereikia dairytis pro rakto skylutę ar neuždengtus langus: pasitelkę „Google Earth“ (http://earth.google.com/) jie ieško aukų karštligiškai šmirinėdami akimis po visą planetą. „Google Sightseeing“ svetainėje (http://googlesightseeing.com) paskelbtos geriausios „nuogos“ nuotraukos (http://newsru.co.

Mokslininkai tvirtina, kad iki 2040 m. Arktyje nebeliks ledo. Tai dar vienas perspėjimas apie konkrečias visuotinio planetos atšilimo pasekmes, keičiančias ne tik gyvąją gamtą, bet ir pasaulio geografiją – taip pat ir Lietuvos. Į Šiaurės ašigalį – plaukte Ledas Šiaurės Ledinuotame vandenyne tirpsta taip sparčiai, kad po 30 metų Šiaurės ašigalis atsidurs atviroje jūroje, teigia žymiausi klimatologai.

Mokslininkai tvirtina, kad iki 2040 m. Arktyje nebeliks ledo. Tai dar vienas perspėjimas apie konkrečias visuotinio planetos atšilimo pasekmes, keičiančias ne tik gyvąją gamtą, bet ir pasaulio geografiją – taip pat ir Lietuvos. Į Šiaurės ašigalį – plaukte Ledas Šiaurės Ledinuotame vandenyne tirpsta taip sparčiai, kad po 30 metų Šiaurės ašigalis atsidurs atviroje jūroje, teigia žymiausi klimatologai.

Savo slaptąjį ginklą „Google“ slepia JAV Oregono valstijos pakraštyje, prie vėjų galandamų Oregono upės krantų. Tiesą sakant, šią paslaptį, kuri turėtų užtikrinti „Google“ pranašumą naujos kartos interneto paslaugų pasaulyje, gana nelengva slapstyti nuo pašalinių akių: kaip užmaskuoti dviejų futbolo aikščių dydžio pastatų kompleksą ir į dangų šaunančius du šaldymo įrangos bokštus? Tiedu bokštai – dvyniai, atrodantys kaip informacijos amžiaus branduolinės jėgainės, iš tolo praneša apie vietą, k...

JAV žurnalas „PC World“ sudarė geriausių 2005 m. ir pačių blogiausių visų laikų IT produktų sąrašus, kuriuose, ko gero, rasite ir savo pamėgtų programų ar įrenginių. Užmeskite akį – gal iki šiol nė neįtarėte, kokį IT šlamštą ar stebuklą naudojate kiekvieną dieną? Kompiuterijos leidiniai tradiciškai renka geriausius praėjusių metų produktus ir tradiciškai dievagojasi, kad visi pretendentai ir laureatai turėjo įveikti objektyvią ir griežtą programinės ir techninės įrangos asų atranką.

Didelė dalis Lietuvos žmonių, žiniasklaidos, prezidentas ir netgi opozicinės partijos sutiko Gedimino Kirkilo Vyriausybę gana palankiai. Iš tiesų galima justi tam tikrą atsinaujinimą, kalbėsenos ir bendravimo pokytį ir tarsi gaivesnį oro gūsį, kuris galėtų prisidėti prie spartesnio Lietuvos valstybės vystymosi ir modernėjimo.

Šiomis liepos dienomis prieš 37 metus milijonai žmonių visame pasaulyje savo tuomet dar nespalvotų televizorių ekranuose stebėjo pirmuosius žmones į Mėnulį gabenančio JAV kosminio laivo „Apollo 11“ kelionę. Ir tik dabar pradeda aiškėti tuometinės jos paslaptys. Italijos dienraštis „Stampa“ (http://www.lastampa.it/redazione/default.

Šiuo metu Lietuvoje vien žodis „reforma“ daugumai kelia alergiją ir daug kas pasakys, kad „užteks mums tų reformų“, geriau jau „rami ir normali“ evoliucija. Kai vieną kartą bandžiau pasiteirauti apie „kai kurias“ Rusijos problemas pagal mainų programą metams į Ameriką atvažiavusios rusės studentės, ji liūdnai į mane pasižiūrėjo pavargusiu žvilgsniu: „O tai ką daryti... Ką vėl kokią revoliuciją?“ Tuomet supratau, kad Rusijoje kiekviena reforma yra revoliucija.

Kas nulemia kultūros ar valstybės vystymąsi ir sėkmę? Kodėl vienos pasaulio kultūros ekonomiškai ir technologiškai yra labiau pažengusios už kitas? Vieną iš galimų atsakymų galima rasti žymioje biologo ir geografo Jaredo Diamondo 1997 metų knygoje „Šautuvai, bakterijos ir plienas“ (Guns, Germs, and Steel), kuri laimėjo prestižinę Pulitzerio premiją.

Turiu prisipažinti: „Wikipedia“ (nemokama internetinė enciklopedija www.wikipedia.org – red.) naudodavau rimtiems dalykams. Ir per visus tuos metus niekad nesijaučiau vedžiojamas už nosies. Dabar, po Chase’o ir Seigenthalerio incidento, ko gero, turėčiau vadinti save laimės kūdikiu. „Wikipedia“ yra internetinė enciklopedija, kurioje beveik 1 milijonas straipsnių, daugiausia sukurtų pačių vartotojų.

Aišku, kiekviena šalis yra išskirtinė ir nepakartojama, tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos yra tiesiog „išskirtinai nepakartojamos“. Kitaip ir negali būti. Didžiulis, gero klimato „beveik“ tuščias derlingos žemės „sklypas“ buvo „atrastas“ kaip tik tuo metu, kai pasirodė pirmieji transatlantiniai burlaiviai, garlaiviai, traukiniai ir lėktuvai.

Marta Vosyliūtė „Intro“ galerijoje šią savaitę pristato du projektus: vieną skirtą moterų, o kitą – menotyrininkų atvaizdams. M. Vosyliūtė šiaip yra gerai žinoma kaip puiki teatro scenografė, ką jai dar veikti kitose srityse? Tačiau ji veikia jau seniai, pradedant tekstais „7 meno dienose“, baigiant tapybos darbais „IBID.

Yra anekdotas, kuriame klausiama – „kas paėmė Bastiliją“? Šiais laikais kai kuriuose sluoksniuose (o ypač šiaurėje) pasakojamas toks pusiau anekdotas „kas pražiopsojo „Skype“? Neapsimetinėsiu technologijų ekspertu, nes ir pats apie „Skype“ išgirdau mažiau nei prieš metus ir užsiregistravęs tapau vartotoju numeris penkiasdešimt trys milijonai kažkelintu.

Dažniausiai ilgos atostogos būna besitęsiančios tinginystės rezultatas. Miglius Sudeikis intensyviai žvalgosi po politinių intrigų sujauktą horizontą ir neslepia susižavėjimo galimybe tapti politikų ir jų viešųjų ryšių atstovų nekenčiamu personažu. Danijoje šita galimybė sunkiai įgyvendinama dėl politinio skaidrumo ir moralinio valdžios veido švaros, o Lietuvoje politikų tribūnos mėtymas pomidorais kaip buvo, taip ir liko tik pačių politikų reikalas.

Nuo „Google“ laboratorijos konvejerio nusirito eilinė „beta“ naujovė, sukėlusi neeilinį susidomėjimą. Kurgi ne: „Google Web Accelerator“ nenuilstamiems žiniatinklio naršytojams siūlosi „užturbinti“ internetą. Kaip visada, nemokamai.

Jei tavęs nėra čia, tai tavęs nėra visai! Jeigu susirūpinusių savo verslo egzistencija nervus vis dar veikia pigus telefonų katalogų leidėjų gąsdinimas, tai kokį efektą sukeltų analogiškos „Google“ pastangos? Jei tavęs nėra internete – tavęs išvis nėra. Tiesiogine prasme.

Masačūsetso (JAV) technologijos instituto profesorius, „Media Lab“ laboratorijos įkūrėjas Nicholas Negroponte ėmėsi iniciatyvos pateikti besivystančių šalių rinkoms nešiojamus asmeninius kompiuterius, kurie kainuotų ne daugiau kaip 100 JAV dolerių. N. Negroponte pareiškė šiam projektui jau užsitikrinęs AMD, „Google“, „Motorola“, „Samsung“ ir kitų bendrovių paramą. Pasak profesoriaus, būsimasis kompiuteris turės 14 colių monitorių, AMD gamybos procesorių ir naudos „Linux“ operacinę sistemą.

„Google“ pristatė naujo paieškos įrankio „Google Video“ (http://www.google.com/video), skirto informacijos paieškai TV laidose, bandomąją versiją. Su „Google Video“ galima ieškoti vaizdo medžiagos, rodytos per ABC, NBC, PBS, „Fox News“, C-SPAN, C-SPAN2, KRON bei KQUED TV kanalus. Indeksuoti TV kanalų turinį „Google Video“ pradėjo 2004-ųjų gruodį ir jau sudarė nedidelę duomenų bazę.

Internetas vis labiau panėšėja į Holivudą. Sėkmės sulaukę filmai kopijuojami, tas pats vyksta ir paieškos sistemų rinkoje. „Google“ uždirba pinigų ir, metų viduryje išleidusi akcijų emisiją, jų pritrauks dar daugiau, taigi paieškos sistemos staiga tapo svarbiausiu reiškiniu. Tačiau, kitaip nei Holivude, kur kopijos dažniausiai nebūna tokios sėkmingos kaip originalai, paieškos sistemos vartotojams pateikia vis geresnių įrankių.