Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
Kainų psichozės atgarsiai: pinigines teks atverti dar plačiau?
Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.
Gitanas Nausėda: politikų ašaros dėl dirbančiųjų padėties yra dirbtinės
Ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad saldu klausytis mūsų politikų kalbų apie lėšas, kurias jie skirs Lietuvos žmonių gerovei, jei tik bus išrinkti. O viena iš maloniausių ausiai giesmių - neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą. Deja, realybėje kaip nejuda niekas į priekį, taip nejuda. Maža to, pastaruoju metu pradėjo riedėti atgal. „Jeigu MMA liepos 1 d. bus padidinta iki 380 eurų, NPD ir MMA santykis smuktelės iki 53 proc.
Gitanas Nausėda: lengvatinis PVM mėsai nereikštų pigesnių kainų
Socialdemokratams nutarus siūlyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) atšaldytai ir šviežiai mėsai, ekonomistas Gitanas Nausėdas mano, kad svarbu stebėti šių produktų kainas, įvedant lengvatą, ir taip užtikrinti, jog mėsa ir jos produktų kainos tikrai sumažėtų. Anot jo, tokią kontrolę galėtų užtikrinti prekybininkų pasirašytas geros valios memorandumas. Pastarieji sutiktų jį pasirašyti, bet patys neinicijuotų.
REKLAMA
REKLAMA
Kivirčas tarp ekonomistų ir prekybininkų: didėjo antkainiai ar mažėjo?
Didieji Lietuvos prekybos tinklai naudojasi didėjančia gyventojų perkamąja galia ir pamažu didina maisto produktų ir kai kurių kitų prekių antkainius ir tuo pačiu galutinę kainą vartotojams, teigia SEB banko banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybininkų antkainiai pastaruoju metu mažėja.
Ekonomistai: sparčiai auganti Lietuvos ekonomika ateityje tik greitės
2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.
G. Nausėda stojo M. Mikutavičiaus pusėn: paslaugų sektoriuje veši monopolizmas
Socialiniame tinke ekonomistas Gitanas Nausėda stojo į Marijono Mikutavičiaus pusę, kuris teigia, kad Konkurencijos tarybos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nieko nedaro siekiant pažaboti kainas. „Dėl Konkurencijos tarybos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir jų indėlio į kainų kilimą Marijonas Mikutavičius teisus. Kai kuriuose paslaugų sektoriuose metų metus veši monopolizmas, tačiau niekam dėl to galvos neskauda. Prieš kurį laiką sugedo užsienietiška buitinė technika.
REKLAMA
REKLAMA
Gitanas Nausėda: dirbančiuosius pasieks geros naujienos
SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda. Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.
Gitanas Nausėda išjuokė Viktoro Uspaskicho ekonomines žinias
Savaitgalį įvykusiame Darbo partijos suvažiavime pasirodė ir partijos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Save pristatęs liberaliu demokratu rėžė kalbą apie Lietuvos ekonomiką, tačiau ekonomistai netruko pastebėti įsivėlusių ekonominių spragų. „Šiandien kai kurie ekonomistai, komentatoriai, politologai pradeda atsibusti iš gilaus sapno ir kalbėti tai, apie ką aš kalbėjau 15 metų iš eilės.
Lietuviai šluoja ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos parduotuves
Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.
REKLAMA
REKLAMA
Viešinami dokumentai iš Panamos skaudžiausiai smogs politikams
Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.
Pilkoji VMI zona – pajamos gaunamos iš azartinių žaidimų
Prasidėjus gyventojų pajamų deklaracijoms kilo nesusipratimų ir dėl užsienio kreditų įstaigose esančių sąskaitų bei elektroninių sąskaitų deklaravimo. Neretai tokiomis sąskaitomis naudojasi lietuviai, užsidirbantys iš internetinių pokerio turnyrų bei lažybų puslapių. tv3.lt domisi, kaip tokias pajamas uždirbantys lietuviai jas deklaruoja ir, ar nebando išsisukti nuo mokesčių.
PVM dilema: politikai siūlo mažinti, o ekonomistai žvelgia skeptiškai
Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.
REKLAMA
REKLAMA
Nukarūnuota Rusija: Lietuvos eksporte prarado pirmąją vietą
Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas. „Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių.
Nulinė palūkanų norma: ar primokėsime už laikomus indėlius?
Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.
Ekonomistai svarsto niūrius scenarijus: ar smogs finansų krizė Lietuvai?
Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.
REKLAMA
REKLAMA
Tarpukario Lietuvą išgarsino ANBO lėktuvai, krepšinis ir sviestas
„Vasario 16-oji sukūrė šiandieninės lietuviškos tapatybės pagrindus. 1990 metų kovo 11-oji turėjo ant ko atsistoti. Tarpukario Lietuvos pasiekimai didžiuliai. Vien žemės ūkio suklestėjimas yra fenomenalus“ , – sako VU profesorius Alfredas Bumblauskas. Dvi Lietuvos respublikos: 1918-ųjų ir 1990-ųjų metų. Kokiomis sąlygomis jos kūrėsi, vystėsi, ką pavyko pasiekti? Apie tai – pokalbis su istoriku Alfredu Bumblausku ir ekonomistu Gitanu Nausėda.
Ekonomistų lenktynės: kas pavaizduos liūdniausią Lietuvos scenarijų?
Prieš porą dienų ekonomistui Nerijui Mačiuliui pasidalinus liūdniausiu jo darytu grafiku, lyg virusas blogų naujienų virtinė pradėjo plisti ir kitų ekonomistų socialinio tinklo paskyrose. Nauja mada virto tarsi lenktynėmis, kas pavaizduos didesnę Lietuvos bėdą – nuo atlyginimų, BVP, turtinės nelygybės iki skolose skendinčios „Sodros“. tv3.lt primena, kad viskas prasidėjo nuo N. Mačiulio įrašo socialiniame tinkle „Facebooke“, kuris parodė, jog Lietuvos mokytojai uždirbai mažiausiai.
Bankų turto apmokestinimas: kokias pasekmes pajustume Lietuvoje?
Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.
REKLAMA
REKLAMA
G.Nausėda: Rusijos planai dėl privatizacijos – teisingas kelias
Su ekonomine krize kovojančios Rusijos vyriausybės planus privatizuoti kai kurias jos valdomas įmones SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda iš principo vertina kaip teisingą kelią, kuriuo turėtų eiti ir kitos apverktinoje makroekonominėje padėtyje atsidūrusios valstybės, rašo žiniasklaida.
Rekordiškai išaugo į šalį įvežamų kontrabandinių cigarečių kiekis
Praėjusiais metais Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė rekordinį kiekį kontrabandinių cigarečių – beveik 11 milijonų pakelių. Padarytos žalos valstybei dydis viršija 24 milijonus eurų. Tokių skaičių nematėme beveik penkerius metus, kuomet 2010 metais buvo užfiksuotas aukščiausias kontrabandos lygis – 43 proc.
Mažėjančios SGD kainos: ar pajus vartotojai?
Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ susitarus dėl sutarties pakeitimų su Norvegijos „Statoil pranešta, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o paties SGD išlaikymo kaštai – apie 23 proc.. Skamba įspūdingai, tačiau galutiniai vartotojai stipriai sumažėjusių kainų nepajus.
REKLAMA
REKLAMA
Kodėl pingant naftai už kurą mokame tiek pat?
Naftos kaina ir toliau rekordiškai krenta. Panaikinus sankcijas Iranui, naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį. Tai paskatino daugybę diskusijų ir svarstymų apie ateities perspektyvas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į naftos ir benzino kainų sąsajas ir dalijasi savo pastebėjimais. Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą.
Besiskolinančių daugėja: ar sulauksime naujos krizės?
Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.
Nejudinamos reformos dėl valstybės valdomo turto kerta per mokesčių mokėtojų kišenes
Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių. „Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų.
REKLAMA
REKLAMA
Ekonomistai: pigi nafta Lietuvai turės ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių
2015 metais iki rekordinių žemumų nukritusi naftos kaina šiais metais turėtų šiek tiek ūgtelėti, tačiau vis dar išsilaikys žema. Energetikos išteklius importuojančiai Lietuvai tai reiškia, kad prekės kainuos mažiau, o gyventojams liks daugiau pinigų, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto jie pažymi, kad pigi nafta nieko gera nežada Rusijos ekonomikai, o tai kartu apsunkins Lietuvos eksportuotojų padėtį.
Svarbiausi metų įvykiai, formavę Lietuvos ekonominį veidą
Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.
Ar jau laikas keisti santaupas į JAV dolerius?
JAV centrinis bankas gruodžio 15–16 dienomis rengia posėdį, kuriame bus spendžiama, ar padidinti bazine palūkanų normą. Kaip teigia ekonomistai, tikimybės, kad palūkanų normos augs yra didelė, o tai darys poveikį valiutų kursams. „Kiek jis kels kainas nėra aišku, gali būti labai nedidėlis pakėlimas, tarkime 25 baziniais punktais. Taigi tikimybė finansų rinkose yra vertinama apie 80-90 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Valdžia dvejus metus kišo pinigus į bankrutuojančią laivininkystę
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jau 2 metus buvo prie bankroto ribos, įmonė dirbo nepelningai, tačiau iki pat šių metų įmonei buvo suteikiamos paskolos ne tik iš banko, bet ir iš pačios valstybės. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln.
Kaip su paaugliais kalbėtis apie pinigus?
Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje.
Ar keisis bendradarbiavimas su Lenkija?
Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai. „Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat.
REKLAMA
REKLAMA
Rinkiminiai pažadai skandina valstybę
Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.
Ekonomistai nesutaria dėl infliacijos dydžio kitais metais
Veikiausiai kitais metais defliacijos Lietuvoje nebebus, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Mes startuosime ir lyginsime pokytį jau šių metų atžvilgiu. Sudėtinga būtų tikėtis, kad pasaulinės naftos kainos kiekvienais metais tiktai kris. Veikiausiai jos, pasiekusios dugną, atsispirs nuo to dugno ir pradės pamažu kilti. Bent jau daugelis institucijų <...> prognozuoja laipsnišką naftos kainų kilimą.
Nustebsite: kas išstums Rusiją iš pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių
Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuvos eksportas į šią šalį sumažėjo ženkliai, tačiau Rusija vis dar išlieką pirma partnere pagal eksportą. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, jeigu ir toliau matysime tokį eksporto mažėjimą į Rusiją, sulauksime naujo numeris vienas eksporto partnerio. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją.
REKLAMA
REKLAMA
Statistika: kas Lietuvoje yra nuomonių lyderiai?
Nerijus Mačiulis (Swedbank) nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio buvo cituotas beveik 600 kartų ir yra labiausiai cituojamas nuomonės lyderis Lietuvoje per pirmąjį metų pusmetį. Kitas, daugiausiai cituotas bankų sektoriaus atstovas, Gitanas Nausėda (SEB), užima trečiąją vietą. Šį pusmetį suaktyvėjo ir kiti ekspertai, atstovaujantys verslo organizacijas arba viešąjį sektorių. Vitas Vasiliauskas (LB) ir Stasys Kropas (LBA) dažniausiai minimų asmenų tope užima antrą ir ketvirtą vietas.
Pasaulio ekonomika: kokia situacija JAV, Kinijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje
SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė ir pasaulines ekonomikos tendencijas. Pasak G. Nausėdos, reikia pripažinti, kad matosi aiški skirtis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir likusios pasaulio, nes be JAV niekas negali pasigirti tokia labai patenkinama makroekonomine situacija. „Tartum patvirtindami amerikiečiai suštampavo labai neblogą BVP pokytį antrąjį šių metų ketvirtį, kuris buvo 3,9 proc.
Gyvenimas po euro: už ką permokame?
Pasak ekonomistų, susilpnėjęs euras dolerio atžvilgiu stabdo naftos ir jos produktų pigimą, todėl degalų kainos dažnam lietuviui vis dar atrodo per didelės. Maža to, atpigus eurui, lietuviai permoka ne tik už degalus, bet ir už kai kuriuos importuojamus vaisius ar net buitinę techniką. O kalbinti gyventojai pripažįsta euru per daug nesidžiaugiantys, mat nuo naujų metų ir maistui, ir paslaugoms išleidžia gerokai daugiau.
REKLAMA
REKLAMA
Gitanas Nausėda apie vaikystės išdaigas: prie kaimynų namo padėjome sprogiklį
Šįryt vieno iš sostinės viešbučių konferencijų salėje vyko naujojo SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatymas. Čia netruko ne tik įdomių SEB prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos įžvalgų, bet ir smagių akimirkų. Rytinę nuotaiką susirinkusiems ekonomistas skaidrino spalvingais vaikystės prisiminimais. „Prisimenu, prie kaimynų namo padėjome sprogiklį, kuris sprogo daug garsiau, negu įprasta.
Gitanas Nausėda: vidaus rinka gelbsti nuo pasaulio ekonomikos negandų
Pastaruoju metu šalies ekonomikai ypač svarbi vidaus rinka, norint išvengti „kietojo nusileidimo“,– teigia SEB banko ekspertai, pristatydami naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Pirmą šių metų pusmetį Lietuva pagal BVP plėtros tempą atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, o to priežastis – didesnė eksporto priklausomybė nuo Rusijos, kuri ne tik pritaikė sankcijas daugeliui produktų, bet ir sparčiai praranda perkamąją galią.
Politikų pasiutpolkė dėl minimalios algos: vieni siūlo didinti iki 437 eurų, kiti ieško naujų išeičių
Antradienį Seime svarstytos dvi parlamento rezoliucijos, kuriomis siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Darbiečiai“ siūlo MMA kitąmet didinti iki 437 eurų per mėnesį, o „tvarkiečiai“ siekia, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Gitanas Nausėda: kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai
Subalansuoto Lietuvos biudžeto kontūrai dabar panašūs į dykumos miražą, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Tam tikra prasme, mums sunkiau sekasi pasiekti subalansuoto biudžeto ne tiktai dėl to, kad mes nesugebame subalansuoti pajamų su išlaidomis, bet ir dėl to, kad mus slegia skolos, aptarnavimo išlaidos.
Lietuvos pralaimėjimo belgams atgarsiai „Facebook'e“: nepraleista progos išsilieti
Skaudus ir, kaip paaiškėjo, neteisingas pralaimėjimas belgams pakurstė aistras socialiniame tinkle „Facebook“. Jame skambiais pasisakymais pasireiškė ekonomistai Gitanas Nausėda ir Nerijus Mačiulis, humoristai Paulius Ambrazevičius bei Mantas Katleris ir sporto komentatorius Gediminas Reklaitis.
Kokius atlyginimus gauna skirtingų miestų gyventojai?
Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Vis didėjantys atlyginimai augs dar sparčiau?
Jau kuris laikas Lietuvos verslininkai nerimauja dėl sparčiai didėjančių atlyginimų ir dėl to, kad tai juos pavers nekonkurencingais. Tokias verslininkų kalbas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle sulygino su vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintais cepelinais. „Kai kurie verslininkai jau įjungė pavojaus sireną, teigdami, kad darbo našumo plėtrą aplenkiantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ilgainiui palaidos mūsų prekių konkurencinį pranašumą.
Ekonomistas Gitanas Nausėda savaitgalį keliasi kepti blynų
Nors maisto gaminimas – ne ekonomisto Gitanos Nausėdos sritis, tačiau yra keli dalykai, kuriuos jis daro gerai – tai miltiniai ir bulviniai blynai, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas. „Kepant miltinius ir bulvinius blynus, ypatingo serviravimo nereikia, bet jeigu jau mano išrankiosios dukros sako, kad, tėvai, padarei gerai, tai reiškia, kad kažką padariau gerai.
Gitanas Nausėda aiškina, kodėl vėl išaugo emigracija
Statistikos departamentui paskelbus, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, emigracija išaugo 5 tūkst., SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad pagrindinė to priežastis – sunki konkurencinė kova su turtingomis Vakarų Europos valstybėmis.
REKLAMA
REKLAMA
G. Nausėda apie Žaliojo tilto „baibokus“: būtų keista, jeigu išprievartauta mergina nešiotų „prisiminimui“ prievartautojo pakabuką
Vilniuje šiomis dienomis vienas po kito lėtai dingsta keturi socializmo simboliai – Žaliojo tilto skulptūros, liaudiškai pramintos „baibokais“. Vos pirmai skulptūrai palikus savo piedestalą, kaipmat toje vietoje ėmė rastis puokštės gėlių. Taip sovietinio šleifo negalintys atsikratyti vilniečiai gedi daugiau kaip 60 metų Vilniaus centre stūksojusių socializmo simbolių.
Gitanas Nausėda: Graikijos skolos turės būti restruktūrizuojamos
Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos. „Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną.
Gitanas Nausėda: MMA didinimas gali būti atpildas už socialinio modelio priėmimą
Vyriausybei pritarus siūlymui nuo liepos padidinti minimalią algą (MMA) 25 eurais iki 325 eurų, o premjerui Algirdui Butkevičiui užsiminus, kad norą nuo kitų metų sausio MMA padidinti iki 350 eurų, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad MMA kėlimas gali būti ir duoklė už socialinį modelį.
REKLAMA
REKLAMA
Perspėja, kad sentavė bus sunkesnė ir siūlo pradėti rūpintis jau dabar
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sutinka su niūromis prognozėmis, kad pensininkų padėtis tolydžio blogės. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ ekonomistas tikino, kad senatve ir finansinėmis senatvės prielaidomis turime pasirūpinti patys: „Tai bendra tendencija, ir Lietuva čia ne išimtis. Tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse tas blogėjimas bus nuo labai aukšto taško.
Vyriausybė pritarė naujam socialiniam modeliui
Vyriausybė antradienį pritarė naujajam socialiniam modeliui, kuriuo siūloma liberalizuoti darbo teisę bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Įstatymų projektai bus teikiami Seimui. „Pritarta darbo kodekso, pensijų ir socialinio draudimo sistemos pakeitimo projektams, kuriuos priėmus Seime bus įtvirtinta reali, o ne „popierinė“ darbuotojų apsauga, sudarytos sąlygos kurti daugiau darbo vietų, pritraukti investuotojus. Nebegalime delsti su darbo santykių, socialinio draudimo pertvarka.