gazprom

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tirti Gamtinių dujų terminalo steigimą, privatus jo dalininkas koncernas „Achemos grupė“ ketina sumažinti savo dalį perpus – nuo 20 iki 10 proc., taip pat trauktis iš įmonės valdymo. „Mes pasiruošę sumažinti savo dalį nuo 20 proc. iki 10 proc., tokiu būdu (valstybei – BNS) lieka didžiulė erdvė“, – interviu LNK televizijai penktadienį teigė didžiausias „Achemos grupės“ akcininkas ir prezidentas Bronislovas Lubys.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko liepė šalies vyriausybei per 5 dienas grąžinti skolą Rusijos valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“. Lapkričio 20 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas liepė dujų koncernui atsiimti iš Ukrainos 2,4 mlrd. dolerių. Tiesa, kompanija „Naftogaz Ukraini“ teigia nesanti nieko skolinga „Gazprom“. Pabrėžiama, kad kompanija yra skolinga tik dujų tarpininkui „RosUkrEnergo“, o pati skola neviršija 1,3 mlrd. dolerių.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per susitikimą su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu pareikalavo, kad kompanija išsireikalautų iš Ukrainos 2,4 mlrd. dolerių siekiančią skolą už patiektas dujas. D. Medvedevo teigimu, Ukraina gali atiduoti skolą geranoriškai arba „Gazprom“ turės bandyti ją išsireikalauti kitais būdais. Priminsime, kad D. Medvedevas prieš tapdamas Rusijos prezidentu buvo „Gazprom“ direktorių tarybos vadovas.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ sumažino dujų gavybos prognozes šiems metams. Jei anksčiau buvo planuojama išgauti 561 mlrd. kubinių metrų dujų, tai dabar prognozės sumažėjo iki 533-552 mlrd. kubinių metrų. Kitais metais „Gazprom“ planuoja išgauti 564,8 mlrd., o 2010 – 565 mlrd. kubinių metrų dujų. Dujų gavybos apimtį, kaip teigiama, tenka mažinti dėl globalinės finansinės bei ekonominės krizės. Rusijoje vienas pirmųjų apie gamybos pajėgumų mažinimą 15 proc.

Ir toliau sąlygas Lietuvai diktuoti trokštantys dujų tiekimo tarpininkai dėl savo tikslų gali paaukoti energetinę šalies nepriklausomybę. Tai padaryti įmanoma turint už savo pečių valstybinius postus išsaugojusius globėjus, garsėjančius įtaka teisėsaugos ir politinėms struktūroms.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, kai Ūkio ministerija ir „Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų bendrovė „Achema“ šių metų rudenį steigė suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas. Prokuratūros ir STT atstovai neigia, jog tyrimas susijęs su politinėmis permainomis.

Išskirtinėmis sąlygomis vidaus reikalų ministrui patarinėjančiam liberalcentristui Arvydui Garbaravičiui teks susimąstyti apie ateitį. Partijos lyderis Artūras Zuokas žada ministerijose nelaikyti pareigūnų, priimamų vien kėdei užimti. Kadenciją baigiančio vidaus reikalų ministro, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovo Regimanto Čiupailos patarėją A.Garbaravičių lengviau pagauti privačiu mobiliuoju nei tarnybiniu telefonu.

Bejėgiškumas ar veikiau jo regimybė yra tikroji Vakarų diplomatijos jėga, nes dialektikos tėvynė – Vakarai tiesiog pagal apibrėžimą privalėjo tos dialektikos išmokti geriausiai. Tarkime, bendradarbiavimo derybų su Rusija atnaujinimo atvejis. Lapkričio 10-ąją ES priimtas  sprendimas atnaujinti derybas sulaukė kokių tik nori antraščių ir vertinimų. Britų „The Wall Street Journal“ konstatavo, kad Bendrija negali arba nelabai nori bausti Rusiją už konfliktą su Gruzija.

Šiandien į Lietuvą atvyksta Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas. Nors tai toli gražu nėra pirmasis šios šalies pareigūno vizitas Lietuvoje, tačiau šį kartą jis turi ypatingą reikšmę. Energetikos forumo kriterijus E. Nalbandianas atvyksta į Lietuvą nepraėjus nė savaitei po to, kai mūsų šalies prezidentas lankėsi Azerbaidžane, kur dalyvavo tarptautiniame energetikos forume. Taip jau nutiko, kad artimiausios Azerbaidžano kaimynės – Armėnijos – atstovų tame forume nebuvo.

JAV mažmeninės prekybos tinklų pardavimai krito labiausiai nuo 1992 metų. Euro zonos, Japonijos ir Honkongo ekonomikos įžengė į recesijos stadiją. Serbija prisijungė prie Ukrainos ir Vengrijos: ji susitarė dėl TVF kredito. JAV Mažmeninės prekybos pardavimai spalio mėnesį krito labiausiai nuo tada, kai jie buvo pradėti skaičiuoti (1992 m.) - užfiksuotas 2,8 proc. smukimas. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai mažėja mažmeninės prekybos apyvarta. Prieš mėnesį pardavimai krito 1,2 proc.

Baltijos jūros dugnu eisiantis dujotiekis „Nord Stream“ bus pastatytas, tikina Vokietijos chemijos giganto BASF vadovas Jurgenas Hambrechtas. Dukterinė BASF kompanija „Wintershall“ dalyvauja šio dujotiekio tiesime. J. Hambrechtas teigia, kad iš paskutinių savo susitikimų su Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu jis susidarė įspūdį, kad visi projekto dalyviai yra tvirtai pasiryžę ntiesti duojotiekį.

Rusijos premjerui Vladimirui Putinui prabilus, kad Maskva gali atsisakyti dujotiekio „Nord Stream“ projekto ir statyti dujų skystinimo gamyklas, oficialusis Vilnius sako tokius ketinimus vertinantis teigiamai. „Užsienio reikalų ministerija teigiamai vertina Rusijos valdžios atstovų išsakytus ketinimus skystinti gamtines dujas ir jas tiekti į pasaulinę rinką laivais.

Paštininkai jau neša pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kitoje jų pusėje gyventojai galėtų užrašyti linkėjimą nueinančiai valdžiai, kad ji beveik nieko nepadarė neregėtoms centrinio šildymo kainoms sumažinti.

Šiandien Europos Komisija pristatys ambicingą būsimosios ES energetinės supersistemos, kuri turėtų apsaugoti Europą nuo neprognozuojamos Rusijos veiksmų, planą.

Rusija gali atsisakyti dujotiekio tiesimo projekto „Nord Stream“ ir statyti dujų skystinimo gamyklas. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino europiečius apsispręsti, ar jiems reikalingas Šiaurės Europos dujotiekis „Nord Stream“, antraip Rusija labiau rūpinsis suskystintomis dujomis. „Europiečiai turi nuspręsti, ar jiems reikalingos vamzdynu tiekiamos dujos tokiomis apimtimis, kurios tiekiamos.

Ministrų kabineto nariai, trečiadienį pasitarime pasikalbėję apie galimybę valstybės beveik 18 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą kaip įnašą perduoti suskystintų dujų terminalo įstatiniam kapitalui, iš posėdžio darbotvarkės šį klausimą išbraukė. „Buvo atsižvelgta į prašymą neskubėti ir palaukti, kol bus išnagrinėtos Valstybės kontrolės pastabos“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, Kataro dujų kompanija „Qatar Liquefied Gas Company Limited“ ir Irano kompanija „National Iranian Oil Company“ siekia sukurti bendrą įmonę, kuri rūpintųsi tiek dujų gavyba, tiek perdirbimu, skelbia dienraštis „Kommersant“. Naujoji kompanija bus kuriama „dujų trejukės“ – naujo didžiausių dujų eksportuotojų susivienijimo – rėmuose.

Europos Sąjungos ir Rusijos derybos dėl naujos partnerystės bei bendradarbiavimo sutarties pasirašymo bus atnaujintos jau lapkričio 25 dieną, vieno ES diplomato žodžius cituoja „EU Observer“. Tačiau netyla kalbos, kad sprendimą atnaujinti derybas paskatino ir Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, kuris ta proga pareiškė taikysiantis Europai mažesnes dujų kainas už 2009 metus.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės premjeras patvirtino, kad beveik 18 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą kaip valstybės įnašą į Vyriausybės kartu su Bronislovo Lubio valdoma „Achema“ įkurtą suskystintų dujų terminalo įstatinį kapitalą siekiama perduoti kuo greičiau. „Manau, kad artimiausiu metu tą planą Vyriausybė svarstys. Vyriausybė investuoja į suskystintų dujų terminalą, ir šis terminalas bus valdomas Vyriausybės.

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ pranešė atidaranti naujas savo atstovybes Latvijoje ir Kazachstane. Rygoje įsikursianti „Gazprom“ atstovybė bus atsakinga „už ilgalaikio abipusiai naudingo „Gazprom“ ir Baltijos šalių bendradarbiavimo realizavimą“, sakoma bendrovės pranešime.

Spalio mėnesį Rusijos dujų monopolistas „Gazprom“ 8,3 procentais (lyginant su analogišku 2007 m. laikotarpiu) sumažino dujų eksportą. Šis sumažėjimas atsirado todėl, kad Vokietija, Italija ir Turkija dėl padidėjusių kainų (460-520 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų) sumažino pirkimo kiekius.

Rusijos dujų monopolistas „Gazpromas“ penktadienį pranešė, kad 2009 metų pirmą ketvirtį Europai skirtas gamtines dujas pardavinės pigiau – po 350–400 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Šiuo metu Europos šalys už rusiškas dujas moka 460–520 dolerių. Lietuva už dujas moka 420–480 dolerių už 1000 kubinių metrų. Gamtinių dujų kainų sumažėjimas susijęs su naftos atpigimu pasaulio rinkose.

Apskritai informacija tokiomis aplinkybėmis tarsi ir nebelabai turi prasmės, mat kai kada žinios prieštarauja viena kitai. Kita vertus, kai Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) darbas per porą dienų nežinia kelintą kartą buvo „užblokuotas“ ir vėl „atblokuotas“, jo pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė ypatingų vilčių dėl tolesnio parlamento darbo nepuoselėjąs. O juk šalį gana rimtai palietė pasaulio finansų krizė, gaišti laiką vien politikavimui gal būtų net ir savižudiška.

Kurį pasirinkti? Tai turės nuspręsti būsimas Amerikos prezidentas. Arba Europa gamtines dujas gaus iš Irano, arba visos kartos žemyno energijos atsargas tvarkys Rusija. Vienu atžvilgiu abi problemas lyginti sudėtinga. Irano branduolinės raketos Izraeliui keltų egzistencinę grėsmę.

Negalima kategoriškai teigti, kad dabartinę griūtį biržose sąmoningai sukėlė JAV vyriausybė. Tačiau keli faktoriai rodo, jog teoriškai galėjo taip būti. Staigus posūkis Dar rugpjūčio mėnesį atrodė, kad geopolitinės konstrukcijos pasaulyje kinta iš esmės. Prie besaikio vartojimo pripratusios Vakarų valstybės sukandusios dantis mokėjo pasakiškus pinigus už naftą, JAV krėtė finansų krizė, doleris krito iki neįsivaizduojamų žemumų.

Rusijos dujų monopolistė „Gazprom“ ketvirtadienį pirmą kartą pripažino, kad pasaulio finansų krizė gali sukelti sunkumų kompanijai. Apie tai rašoma įmonės tinklalapyje, kuriame skelbiami finansinės ataskaitos už pirmą ketvirtį priedai. Kompanija praneša, kad dabartinė situacija gali neigiamai paveikti galimybes gauti naujus kreditus ir refinansuoti einamuosius įsiskolinimus senomis sąlygomis.

Kremliaus energetinė galybė, kurios taip bijo Vakarai, artimiausiu metu gali dar išaugti. Rusijos, Irano ir Kataro planai suburti dujininkų kartelį gali tapti didele grėsme Europai, rašo „Respublika“. Ambicingi planai Vakarai ne veltui sunerimo dėl antradienį Irano sostinėje Teherane vykusių dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio derybų su Kataro ir Irano atstovais. Pagal naftininkų kartelio OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija – red. past.

Rusija, Iranas ir Kataras susitarė suformuoti OPEC stiliaus organizaciją dujoms eksportuoti. Skelbiama, kad konsorciumas kontroliuos daugiau nei 60 proc. visų pasaulinių dujų rezervų. Vakaruose jau kyla nerimo banga, kad tokio kartelio suformavimas padidins dujų kainas.

Po karo Gruzijoje populiarus Lenkijos savaitraštis „Wprost“ viršelyje išspausdino sumontuotą nuotrauką, kurioje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, pasiguldęs ant kelių Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, karšia jam kailį. Taip lenkų žurnalistai norėjo pasakyti, kad N. Sarkozy nebuvo pakankamai griežtas derybose su Maskva. Griežtesnės ir vieningesnės ES pozicijos konflikto metu pasigedo ne vien karingieji lenkų žurnalistai.

Šiais metais „Gazprom“ grynasis pelnas pasieks 30 mlrd. dolerių, o trečdalis šalies gyventojų taps skurdžiais. Duodamas interviu televizijos žinių laidai Rusijos valstybinio dujų giganto „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris sakė: „Mūsų metinio pelno sumą nusakantys skaičiai - tiesiog astronominiai. Galiu pranešti, kad suvedus šių metų rezultatus mūsų pajamos sieks apie 100 mlrd. dolerių, o grynasis pelnas sudarys maždaug 30 mlrd. dolerių.

Tapęs vėl Vakarams priimtinu politiku Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi nutarė sustiprinti savo šalies karinį potencialą. Tripoliui, uždirbančiam iš naftos eksporto milijardus, ginklų siūlo pirkti prancūzai, britai ir italai. Tačiau Libijos diktatoriui teks įsigyti ir rusiškų ginklų už 2 mlrd. dolerių. Atitinkama sutartis gali būti pasirašyta jau spalio pabaigoje, nes paskutinę mėnesio dieną M.Gaddafi po daugiau kaip 30 metų pertraukos (nuo 1985 metų) atvyks į Maskvą.

Įsitikinimas, kad be Rusijos neįmanoma apsieiti nei dabar, nei ateityje, mažiausiai 75 proc. neatitinka tikrovės, tvirtina buvęs Vokietijos gynybos ministerijos planavimo štabo vadovas Hansas Rühle. Vokietijos dienraštyje „Die Welt“ paskelbtame straipsnyje jis aiškina, kodėl Rusija anaiptol nėra nepakeičiama. Rusijos intervencija į Gruziją kelias savaites buvo „okupavusi“ visų žiniasklaidos priemonių antraštes. Nuomonių buvo bemaž tiek, kiek ir diskusijoje dalyvavusių žmonių, teigia autorius.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Nepriklausomą auditą atlikusi Didžiosios Britanijos kompanija “Gaffney, Cline & Associates“ (GCA) patvirtino, kad Turkmėnistane aptiktas Pietų Jolotano-Osmano dujų telkinys yra vienas iš penkių didžiausių visame pasaulyje. Turkmėnistanas, kuris didžiąją dalį savo dujų parduoda Rusijos monopolininkei „Gazprom“, puoselėja ambicingus planus dujomis aprūpinti Kiniją, Pakistaną ir Indiją. Tačiau prieš tai turi būti patikrintos šios šalies dujų atsargos.

Didžiuma Europos – tai Europos Sąjungos šalys. Žemyne gausu gamtos išteklių: jame yra akmens anglių, geležies rūdos, urano, gipso, boksito, sidabro, cinko, švino, taip pat naftos ir dujų, tačiau šių žaliavų Europos rinkai nepakanka. Kaip sakoma, paklausa didesnė už pasiūlą... Šiandien Europos Sąjungos šalys daugiausia importuoja Šiaurės Afrikos (Alžyro ir Egipto), Kataro bei rusiškas ir norvegiškas dujas.

Baltarusija, iš esmės nedarydama jokių kompromisų, sugebėjo priversti Vakarus keisti savo poziciją, o tai jau galima vadinti neįtikima sėkme, rašo „Lietuvos žinios“. Masinio informavimo erdvėje Baltarusijos atvejis paprastai yra monotoniškas ir nuobodus. „Paskutinis Europos diktatorius“, ekonominės sankcijos ir susiskaldžiusi opozicija yra standartiniai epitetai kalbant apie Aleksandro Lukašenkos režimą.

Vakar Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos premjerai sutarė, kad elektros jungtis į Švediją būtų tiesiama iš Lietuvos. Tiesa, tokią informaciją Vyriausybė išplatino tik po pietų, tuo tarpu ryte šiuo klausimu politikų nuomonės nesutapo, rašo „Respublika“. Įtikino po pietų Praėjus maždaug trims valandoms po Lietuvos ministro pirmininko Gedimino Kirkilo oficialaus susitikimo su Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu Vyriausybė išplatino pranešimą, kad premjerai baigia susitarti dėl jungties su Šve...

Nei „minkštas“ Rusijos „įtraukimas“, nei „kietas“ jos sulaikymas nepadės Europai išspręsti Rusijos problemos. Europai reikia naujos „sustiprinto įtraukimo“ prieigos. Rusijos-Gruzijos karas suteikė Europos Sąjungai (ES) galimybę sustiprinti savo diplomatinį matomumą bei tapti reikšmingu veikėju pavojinguose Rusijos „artimojo užsienio“ geopolitiniuose vandenyse.

Teigiama, kad Vladimiras Leninas kadaise Sovietų Sąjungai simpatizavusius Vakarų valstybių gyventojus vadino naudingais idiotais, nenoromis tarnaujančiais revoliuciniams Rusijos tikslams.  Jo teigimu, du dešimtmečiai griežtų aplinkosauginių reikalavimų padarė Vokietiją – didžiausią Europos ekonomiką – itin priklausomą nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Savaime suprantama, kad ekonominė įtaka galiausiai virsta politine galia, ir Rusija ėmė veikti Vokietijos užsienio politiką.

Darbo vizito į Minską pirmadienį atvykusį Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasitiko plačia šypsena ir iš karto puolė svečią sveikinti. Mat spalio 7-ąją V.Putinas švenčia 56-ąjį gimtadienį. Ta proga, jau grįžęs iš Minsko į Sankt Peterburgą, Rusijos premjeras pristatė filmą „Mokytis dziudo su V. Putinu“, kuriame jis – puikus šios sporto srities meistras – ir vaidina pagrindinį vaidmenį.

Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) jau antrą dieną iš eilės intensyviai krinta, o investuotojų nuotaikos negerėja. OMXV indeksas sumenko 7,98 proc. iki 266,17 punkto ribos. Bendra VVPB apyvarta siekė 6,38 mln. litų, buvo sudaryta 2350 sandorių – tai didžiausias kada nors Vilniaus vertybinių popierių biržoje sudarytų sandorių skaičius. Brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 6/28. Tarp aktyviausiai prekiautų akcijų išlieka TEO ir Ūkio banko.

Iš visko sprendžiant, emocinga Condoleezzos Rice kalba, kurioje Rusijos elgesį ji apibūdino kaip „agresyviai paranojišką“, buvo vienas paskutinių žodinio karo tarp Vakarų ir Maskvos, įsiplieskusio po Gruzijos krizės, atgarsių. Iš tiesų jau nuo rugsėjo pradžios grasinimus, kuriuos iškart po karinio įsiveržimo į Gruziją Rusijos vadovybė su kamikadzės nirtuliu adresavo Vakarams, staiga pakeitė susitaikymo pareiškimai, kai kada diametraliai priešingi tam, kas visą rugpjūtį buvo girdėti iš Maskvos.

Savaitė Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB) prasidėjo itin dideliu kritimu. OMXV indeksas nukrito 8,71 proc. iki 289,25 punkto ribos. Brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 1/28. Bendra VVPB apyvarta siekė 6,26 mln. litų, buvo sudarytas 1741 sandoris. Net 10 pozicijų buvo užfiksuotas didesnis nei 14 proc. kritimas. Praėjusios savaitės JAV biržų indeksų nuosmukis buvo didžiausias per septynerius metus.

Maskvoje apsilankiusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko susitiko su savo kolega Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Svarbiausios susitikimo temos buvo ekonominės, tačiau Rusija priekaištavo Ukrainai, kad ši per Rusijos ir Gruzijos karą tiekė pastarajai ginklus, rašo „Respublika“. Maskvos kaltinimai Per bendrą spaudos konferenciją su J.Tymošenko V.Putinas pareiškė, kad Ukrainos sprendimas tiekti ginklus Gruzijai yra nusikaltimas.

Rusijos dujų tiekimo monopolininkė „Gazprom“ pranešė, jog nuo spalio 1 dienos ES šalims tiekiamų dujų kainų vidurkis sieks 500 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Iki šiol iš visų ES valstybių Lietuva už dujas mokėdavo daugiausiai. Ar taip bus ir toliau? Vokiečiai moka pigiau Tai, jog Lietuva Europoje už dujas moka brangiausiai, paaiškėjo dar šių metų birželį, kai buvo pranešta, jog nuo šiol dujos Lietuvai kainuoja po 420 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Ilgai trukęs ginčas tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) išspręstas – bendrovė nesipriešins šilumos kainos reguliavimui ir jau pateikė tvirtinti komisijai gaminamos šilumos kainą. KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis pranešė, kad įvertinus padėtį kuro rinkoje, padidėjusias gamybos išlaidas, infliaciją ir kitus šilumos energijos kainą įtakojančius rodiklius KTE prašo nustatyti 16,31 cento už kilovatvalandę kainą.

Praėjusią savaitę jau septintą kartą į Rusiją atskubėjęs ekscentriškasis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pakeliui žurnalistams mestelėjo, kad turime reikalų su nauja geopolitine dinamika, kuri verčia skubėti.

Nuo spalio 1 dienos Europai tiekiamos Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ dujos kainuos 500 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Apie tai pranešė koncerno vadovas Aleksejus Milleris. Iki šiol „Gazprom“ dujos dar niekada nekainavo taip brangiai. Anksčiau buvo skelbiama, kad dujų kainos iki 500 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų pakils tik šių metų pabaigoje. A. Milleris pabrėžė, kad dujų kainos priklauso nuo naftos kainų pasaulinėse rinkose.

Lietuvos gyventojai nėra vieninteliai Europos Sąjungoje (ES), su nerimu laukiantys naujo šildymo sezono pradžios. Energetinis skurdas - daugelio valstybių problema, kurią anksčiau ar vėliau reikės spręsti. Statistikos duomenimis, net 56 proc. Lietuvos namų ūkių negali tinkamai apšildyti savo namų. Bulgarijoje tokių ūkių - 55, Graikijoje - 45, Estijoje - 32, o gretimoje Latvijoje - 25 procentai. Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojai ateityje vis skaudžiau jaus didėjančias energetikos kainas.