gazprom

Šį mėnesį Europos Komisija (EK) paskelbė taip vadinamą Europos Sąjungos (ES) energetinės politikos Žaliąją knygą (A European Strategy for Sustainable, Competetive and Secure Energy ), kurioje deklaruojami ES energetinės erdvės integravimo ir vidinių saugiklių siekiai. Tačiau žvelgiant į realius ES ir nuo demokratijos tolstančios Rusijos bendradarbiavimo mastus, situacija neatrodo itin palankiai.

Aleksandras Lukašenka, kovo 19-ąją pasiskyręs Baltarusijos prezidentu, po rinkimų ilgam dingo. Būta daug spėlionių, kas jam nutiko. Gal širdis neatlaikė, gal protas. Lukašenkos psichinė sveikata daug kam kėlė ir kelia abejonių. Prieš keletą metų Gardino gydytojas Dmitrijos Ščigelskis atrado ir Vakaruose paskelbė duomenis, kad dar 1976-aisiais sovietiniai psichiatrai domėjosi Lukašenka, kadangi paprašė Mogiliovo srities partijos sekretorius.

Rusija grasina energetiniam Vakarų saugumui išsyk septyniomis kryptimis, tvirtina (http://www.jamestown.org/publications_details.php?volume_id=414&issue_id=3843&article_id=2371410) JAV strateginių tyrimų centro „Jamestown Foundation“ analitikas Vladimiras Socoras. Pasak jo, problemos, susijusios Vakarų energetiniu saugumu, Rusijos pastangomis per kelis paskutiniuosius mėnesius smarkiai komplikavosi. Su jomis susiduriama iškart 7 srityse.

2004-ųjų rudenį Kijevas buvo oranžinis. Į valdžią atėjo prezidentas Viktoras Juščenka. Tačiau revoliucingai miniai palikus Maidaną, Ukraina tebesiblaško. Gilią politinę krizę pabaigė Kremliaus proteguoto Viktoro Janukovičiaus paskyrimas premjeru. Pirmojo oficialaus vizito antradienį jis atvyko į Sočį.

Austrijos finansų ministras neseniai pareiškė, kad pagal šios dienos būklę eurą įsivesti pasirengusi tiktai Slovėnija. Lietuvos ir Estijos jis nepaminėjo Tai sukėlė šurmulį tarp mūsų politinio elito. Vietiniai ekonomikos žyniai pasirinko kelis kalbėjimo būdus.

Greta svarbiausių Lietuvos viešojo gyvenimo įvykių – Kauno „Žalgirio“ (šiais metais dar ir Vilniaus „Lietuvos ryto“) peripetijų Eurolygoje ir Seimo rinkimų – kiekvienais metais turim ir smulkesnių, bet labai įdomių momentų. Šiuo metu tai, matyt, bus prezidento atostogos Meksikoje, „Mažeikių naftos“ pardavimas kažkam iš rytinių naftos milžinų, infliacijos lenktynės su Mastrichto norma.

Dar ne taip seniai atsisveikinom su perpus pigesne nei dabar nafta, o jau atėjo eilė dujoms. Vienas ir vienintelis mūsų dujų tiekėjas (gamintojas, perdavėjas ir paskirstytojas) nusprendė kelti kainas - vokiečiams ir austrams vienaip, ukrainiečiams kitaip, mums - trečiaip. Užsimojimas keturis kartus padidinti kainą Ukrainai tiekiamoms dujoms, paties tiekimo nutraukimas, unikalaus sandorio sudarymas po trijų dienų, sujudimas nuo Tadžikistano iki Vašingtono.

Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė išvadas „Draugystės“ reikaluose. Išvados nėra galutinės, bet jos simptominės ir atspindinčios kai kurias tradicijas bei tendencijas Lietuvos politiniame ir teisiniame gyvenime. Išvados nieko nenustebino. Kaip paprastai: valdžioje esantys (premjeras) yra visiškai nekalti. Atrodo, kad tam ir reikalingi teisiniai politikų veiklos tyrimai Lietuvoje, kad valdžioje esantys liktų kaip paprastai teisiškai nekalti.

Kai Rusijos koncernas "Gazprom" sustabdė dujų tiekimą Ukrainai, netrukus dujų stygių pajuto ir lenkai. Rusiškos dujos sudaro per 40 proc. viso importo, o dar 20 proc. dujų į Lenkiją atkeliauja per Rusijos teritoriją. Apie dujų ir kitų energetinių žaliavų importo diversifikaciją kalbama keliolika metų, bet iš esmės nedaug kas pasikeitė, ir toliau Lenkija priklauso nuo Rusijos energetinių žaliavų.

Ukrainos ir Rusijos konflikto dėl dujų atomazga nebuvo dramatiška. Sandėryje minimi skaičiai iš pirmo žvilgsnio atrodė ne ekonomistų, o viešųjų ryšių žynių darbas. Nereali schema vis dėlto atliepia kiekvienos pusės propagandos reikmėms. Rusai gali baksnoti į skaičių 230 – tiek dolerių nuo šiol mokės Ukraina už 1000 kubinių metrų „Gazprom“ dujų. Kaina panaši į tą, kurios reikalavo Maskva konflikto įkarštyje, kai buvo kalbama apie 250 dolerių.

Viskas, kas šiandien vyksta energetikoje, yra atsiradę dėl politikos arba su tiesioginiu konkrečių politikų palaiminimu. Tačiau budri valstybės akis nepadeda išvengti painiavos, o pati energetinė politika kupina paradoksų suvokiant grėsmes ir planuojant priemones nuo jų apsisaugoti. Šiame straipsnyje apie tai, kaip kova su viena priklausomybe sukuria kitokią, kaip kova už mažas kainas jas pakelia, kaip kova su monopoliu jį įteisina ir įamžina. Pirmas paradoksas.

Maskva ir Kijevas susitarė dėl dujų tiekimo. "Gazprom" valdybos pirmininkas A.Milleris teigia, kad dujos bus tiekiamos po 230 dol. už 1000 kub. metrų. Radviliškio rajone iš fermos pabėgusios 3 karvės įkrito į baseiną, iš kurio ugniagesiai semiasi vandenį. Gyvuliai ištraukti į krantą ir perduoti šeimininkams.

Po Vidurio ir Rytų Europos šalių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) išryškėjo didesnė ES priklausomybė nuo Rusijos energetikos. Ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų ir apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tačiau ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos ir dujų eksporto.

Atrodo, kad artėjant šventėms Europos Sąjungos (ES) lyderiai sugebėjo sau ir visoms šalims narėms šiaip ne taip padaryti dovanėlę. Beveik visus metus itin audringas diskusijas kėlusi 2007-2013 metų ES finansinė perspektyva pagaliau buvo patvirtinta, nors pastarojo meto britų pasiūlymai ir reakcijos į juos leido galvoti, kad Naujuosius metus ES pasitiks finansinėje nežinomybėje.

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui nusprendus įsidarbinti Šiaurės Europos dujotiekį tiesiančiame koncerne, toks jo poelgis buvo įvertintas kaip mažų mažiausiai neetiškas, o gal net ir nusikalstamas. „Omni.lt“ pasidomėjo, kas gresia tokį „kyšį“ paėmusiam pareigūnui Lietuvoje. Kontroliuojami tik aukščiausi pareigūnai Valstybės tarnautojų galimybes perbėgti į privatų sektorių Lietuvoje riboja įstatymai.

Vokietijos pramonės koncerno BASF vienos iš antrinių įmonių ir Rusijos gamtinių dujų monopolininko "Gazprom" pasirašytas susitarimas Baltijos dugnu nutiesti vadinamąjį Šiaurės Europos dujotiekį įrodė esąs anaiptol ne vien techninis projektas. Jau nuo šių metų pradžios projektas buvo vis aktyviau aptarinėjamas politinėse diskusijose ir žiniasklaidoje.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis nuo Rusijos į Vokietiją gali užkliūti už kapaviečių, kuriose palaidota tūkstančiai tonų pavojingų cheminių medžiagų. Tačiau Lietuvos gamtosaugininkai ir žalieji prieš šią problemą jaučiasi bejėgiai. Jie aiškina, kad kelti aliarmą – per anksti, o jų įtaka tokiam „globaliam“ projektui – per menka. Europos Taryboje rezoliuciją šiuo klausimu inicijavęs Gediminas Jakavonis pripažįsta, kad vienintelė viltis – tarptautinės organizacijos.

Svarbiausias ūkinės politikos uždavinys dabar - baigti pradėtą euro įvedimo darbą. Jau 11 metų esame atsisakę savarankiškos pinigų politikos (nekintamu kursu susieję litą iš pradžių su doleriu, paskui - su euru), todėl būtų labai žalinga ekonomikos plėtrai staiga slystelti ilgame kelyje prie pat finišo. Sklandžiai įsivedę eurą finansų pasaulio akyse užtvirtintume Lietuvos kaip ekonomiškai stabilios ir solidžios valstybės vardą.

Premjero Algirdo Brazausko nuomone, kalbėti apie galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, jei bendrovės „Mažeikių nafta“ valdymą perimtų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, dar anksti. Be to, premjeras teigia, kad jis vienas tokio sprendimo nepriims. Antradienį interviu Lietuvos radijui A. Brazauskas sakė, kad kalbėti apie „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą reikėtų pradėti tikrai ne nuo nacionalinio saugumo klausimų, nes jie suprantami ir vertinami skirtingai.

Pasirodžius žiniasklaidoje informacijai, kad „Mažeikių naftos“ akcijų kontrolinį paketą nori nupirkti"Gazprom" kartu su "Lukoil", konservatoriai kreipėsi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Sadecką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį pakviesti premjerą A. Brazauską, Valstybės saugumo departamento vadovą A. Pocių ir ūkio ministrą P. Čėsną, kurie pateiktų visą informaciją apie Vyriausybės ir Valstybės saugumo departamento požiūrį dėl gamyklos likimo.

Lietuvą ir Rusijos Kaliningrado sritį siejančius ekonominius ir kultūrinius ryšius, dvišalius santykius kartkartėmis aptemdo „didžiosios politikos“ šešėlis. Galios turistinės vizos Kai kuriuose Rusijos informacijos šaltiniuose buvo lyg tyčia pranešta, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) artimiausiu metu ketina sugriežtinti turistų iš Rusijos Federacijos įvažiavimą į Lietuvą.

Dviejų šalių vyriausybės pradėjo derybas dėl Rusijos kredito 2004 metais suteikimo Baltarusijai, praneša naujienų agentūra "Rosbalt". Paskola bus skirta atsiskaitymui su Rusijos bendrove "Gazprom" už Baltarusijai patiektas dujas. Pasak Baltarusijos ambasados Maskvoje, šalys jau anksčiau yra suderinusios pagrindinius kredito suteikimo klausimus. Paskolos dydis galutinai bus nustatytas pasirašius sutartį su "Gazprom" dėl dujų tiekimo.

Baltarusija pasirašė sutartį su Rusijos kompanija "Trans Nafta" dėl 640 mln. kubinių metrų dujų tiekimo iki vasario pabaigos, taigi jau artimiausiu metu bus atšaukta Baltarusijos dujų blokada, paskelbta ketvirtadienį. Bendrovė "Gazprom" trečiadienio vakarą visiškai nutraukė dujų tiekimą į Europą per Baltarusiją, apkaltinusi Minską be leidimo pumpuojant dujas, kai nepriklausomi tiekėjai nutraukė Rusijos dujų tiekimą į šalį.

Baltarusijos Ministrų Taryba Rusijos dujų kompanijos "Gazprom" veiksmus vertina kaip "atvirą šantažą ir precedento neturinčią spaudimo formą Baltarusijos liaudžiai". Apie tai kalbama oficialiame pranešime dėl Rusijos dujų tiekimo nutraukimo Baltarusijai, kuris išplatintas ketvirtadienį.

Nuo šių metų kovo Kauno termofikacinė elektrinė, kuri valdo ir Kauno elektrinę, dujas jau pirks tiesiogiai iš Rusijos dujų koncerno "Gazprom" ir mokės ne JAV doleriais, o eurais. Tai pirmasis atvejis Lietuvoje, kai už dujas ar naftą su rusais atsiskaitoma ne JAV doleriais, o Europos Sąjungos valiuta, antradienį rašoma dienraštyje "Lietuvos rytas". Kauno termofikacinė elektrinė ir "Gazprom" sutartį pasirašė praėjusį mėnesį. Dujų tiekimo sutartis sudaryta net 14 metų.

Rusijos dujų milžinė "Gazprom" atnaujins gamtinių dujų tiekimą į Baltarusiją dar 5-6 dienoms. Pasak bendrovės "Transnafta", Baltarusija pasirašė papildomą sandorį įsigyti maždaug 360 mln. kubinių metrų Rusijos dujų, praneša naujienų agentūra RBC. Ketvirtadienį Rusija sumažino dujų tiekimą 30 proc., o po to jį visiškai nutraukė.

Rusijos kompanija "Gazprom" sudarė sandorius dėl dujų transportavimo su 31 nepriklausoma dujų gavėja. Pagal šiuos sandorius numatoma patiekti 95,2 mlrd. kubinių metrų dujų (15,3 proc. visos numatomos Rusijos dujų gavybos 2004 metais). Iš jų 44,5 mlrd. kubinių metrų bus pristatyta iš Vidurio Azijos ir Kazachstano, "Gazprom" spaudos tarnyba pranešė Rusijos naujienų agentūrai RBC. Šiuo metu dujų holdingo kompanija nagrinėja dar 33 paraiškas iš 12 nepriklausomų organizacijų dėl 11,5 mlrd.

Penktadienį Konkurencijos taryba paskelbė gavusi Rusijos dujų koncerno "Gazprom" pranešimą apie koncentraciją įsigyjant 34 proc. "Lietuvos dujų" akcijų paketą ir įsigyjant kartu su Valstybės turto fondu, Vokietijos "Ruhrgas" ir "E. ON Energie"bendrą "Lietuvos dujų" kontrolę. Suinteresuoti asmenys per 10 dienų nuo šio informacinio pranešimo paskelbimo gali pateikti Konkurencijos tarybai savo nuomonę šiais klausimais.

Šaltiniai Baltarusijos dujų transportavimo kompanijoje "Beltransgaz" pranešė, kad nepriklausomi Rusijos gamtinių dujų tiekėjai "Itera" ir "Transnafta" tokiomis pat sąlygomis kaip ir sausį pratęsė dujų tiekimo sutartį iki 2004 metų vasario pabaigos, praneša naujienų agentūra RBC. Anksčiau buvo skelbiama, kad nuo sausio 1 dienos, nesusitarus dėl "Beltransgaz", "Gazprom" nutraukė gamtinių dujų tiekimą Baltarusijai. Tuomet dujas šaliai ėmė tiekti tik nepriklausomi tiekėjai.

Didžiausia pasaulyje dujų kompanija "Gazprom" pranešė, kad per pirmuosius devynis 2003 metų mėnesius jos grynasis pelnas dėl aukštesnių dujų kainų Europoje padidėjo daugiau nei 7 kartus. Grynasis pelnas pagal tarptautinius apskaitos standartus IAS nuo 16,64 mlrd. rublių tą patį laikotarpį 2002 metais šoktelėjo iki 126,44 mlrd. rublių (4,4 mlrd. JAV dolerių) pernai.

Didžiausia pasaulyje gamtinių dujų kompanija "Gazprom" šiais metais planuoja 8,6 proc. sumažinti savo investicijas ir tokiu būdu patenkinti vyriausybės reikalavimą turėti biudžetą be deficito, rašo laikraštis "The Moscow Times". Šiais metais kompanijos investicijos sudarys 212,3 mlrd. rublių (7,4 mlrd. JAV dolerių), o tai yra mažiau nei anksčiau planuotos 232,3 mlrd. rublių investicijos. Dėl to šiais metais kompanijos biudžete bus 10,8 mlrd. rublių perteklius.

Nepriklausomos Rusijos dujų tiekėjos "Itera" ir "Transnafta" atnaujino dujų tiekimą Baltarusijos dujų kompanijai "Beltransgas", kai pastaroji atnaujino dujų tiekimo sandorius. Pagal juos, dujos bus tiekiamos iki sausio 29 dienos. Penktadienio naktį Rusija nutraukė dujų tiekimą kaimyninei valstybei, nes visas dujų kiekis, numatytas sandoriuose, jau buvo pristatytas. Naujų sandorių Baltarusija nebuvo pasirašiusi. Be to, kilo nesutarimų dėl tiekimo kainų.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Seime A. Kubilius ragino ruoštis galimam "Jukos" kompanijos sunaikinimo atvejui ir išpirkti jos valdomas akcijas iš “Mažeikių naftos”. A. Kubilius taip pat pareiškė, jog Vyriausybė ir Seimas dabartinėmis aplinkybėmis turi įvertinti pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, "jei Lietuvos energetikoje aktyviai dalyvaus rusiškas kapitalas". Anot jo, Vyriausybė turėtų galvoti apie "Lietuvos dujų" akcijų pardavimo "Gazprom" pristabdymą, kol situacija Rusijoje nebus a...

Rusijos koncernas "Gazprom" pirmadienį Valstybės turto fondui (VTF) pateikė galutinį pasiūlymą dėl privatizuojamo 34 proc. "Lietuvos dujų" bendrovės akcijų paketo. Gautas dokumentas pateiktas analizuoti privatizavimo patarėjams "BNP Paribas" vadovaujamo konsorciumo specialistams. "Gazprom" pateiktam pagerintam finansiniam pasiūlymui artimiausiu metu turėtų formaliai pritarti "Gazprom" valdyba. Dėl šio sandorio dviejų šalių derybos vyksta jau metai.

Amerikos žurnalas "Fortune" paskelbė geriausių pasaulio kompanijų reitingą "Global 500". Į jį pateko trys Rusijos kompanijos - "Gazprom", "LUKoil" ir "Jukos". Kaip papasakojo žurnalistams "Jukos" spaudos tarnybos atstovai, ši Rusijos kompanija paskelbta lydere pagal kapitalo grąžą (21,2 proc.) - pirmą kartą pasaulio ekonomikos istorijoje. "LUKoil" pagal šį rodiklį, kuris apibūdinamas kaip grynojo pelno ir bendrųjų aktyvų santykis, užėmė tik 39-ąją vietą (8,4 proc.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Didžiosios Britanijos finansų elitui pareiškė, kad britai turėtų daugiau investuoti Rusijoje, kurią jis pavadino galimybių šalimi. Kalbėdamas iškilmingoje ceremonijoje Londono finansų centre V. Putinas sakė, kad stengiasi įgyvendinti reformas, kurios pastūmėtų Rusijos ekonomiką "Europos vektoriaus" kryptimi. "Šiandien mes esame patrauklesnis partneris Europai ir visam pasauliui", - sakė prezidentas po banketo Londono Sityje.

Nacionalinė vertybinių popierių birža jau jaučia vasaros atostogų atoslūgį - pirmadienį (06.16) prekyba vyko ramiai, o lyderių gretose buvo tie patys emitentai - dujų, telekomo, skirstomųjų tinklų, naftos, alkoholio įmonės. Iš viso centrinės rinkos sandorių suma sudarė 879,3 tūkst. litų, indeksas “Litin10” kilo 7,24 punkto iki 1777,29, kiti taip pat ūgtelėjo. Pirmuoju smuiku, kaip ir penktadienį, griežė "Lietuvos dujos". Bendrovės akcijų kursas kilo 6,98 proc.

Rusijos gamtinių dujų monopolininkė "Gazprom" paskelbė pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Kirgizija, kuri pati didelių dujų išteklių neturi ir jas perka iš "Gazprom". Pasirašiusi naują sutartį "Gazprom" turės susitarimus dėl dujų tiekimo ir telkinių išžvalgymo su visomis Sovietų Sąjungai priklausiusiomis Vidurinės Azijos valstybėmis.

Rusijos dujų koncerno "Gazprom" vadovaujamas konsorciumas penktadienį (04.11) pervedė 80 mln. litų - dalį kainos - už jo perkamą termofikacinę Kauno elektrinę. Kitą savaitę elektrinė perims 10 mln. litų "Kauno energijos", parduodančios elektrinę šilumos įmonės, skolą bendrovei "Lietuvos dujos" ir po šios finansinės operacijos jėgainės pirkėjai bus sumokėję pirmąją suderėtos sumos dalį - iš viso 90 mln. litų.

Didžiausios pasaulyje gamtinių dujų bendrovės "Gazprom" valdyba antradienį (02.25) patvirtino 2003 metų biudžetą ir investicijų planą, taip pat kaštų mažinimo programą. 2003 metų biudžeto planas buvo patvirtintas tiktai per trečiąjį valdybos susirinkimą. Biudžeto tvirtinimo procesas buvo sulaikytas, nes vyriausybės pareigūnai, sudarantys "Gazprom" valdybos daugumą, ragino vadovybę dar labiau mažinti kaštus ir skaidriau tvarkyti korporacijos išlaidas.

Ketvirtadienį (02.13) Privatizavimo komisija visais balsais pritarė AB "Lietuvos dujos" akcijų pirkimo - pardavimo sutarties projektui ir akcininkų sutarties tarp Valstybės turto fondo, "Gazprom" ir "Ruhrgas AG" bei "E.On Energie AG" projektui. Pagal šiuos sutarčių projektus bendrovė "Gazprom" galės teikti Valstybės turto fondui galutinį pasiūlymą privatizuoti 34 proc. AB "Lietuvos dujos" akcijų. Dokumentų rinkinys "Gazprom" bus išsiųstas tą pačią dieną.

"Lietuvos dujų" bendrovė pernai uždirbo 76,071 milijono litų ikimokestinio pelno. Toks preliminarus auditorių dar nepatikrintas rezultatas paskelbtas antradienį (02.04) per Nacionalinės vertybinių popierių biržos informacinę sistemą. "Lietuvos dujos" 2001-aisiais uždirbo 13,03 mln. litų grynojo audituoto pelno. Šiuo metu valstybei priklauso 58,36 proc. "Lietuvos dujų" bendrovės akcijų, Vokietijos kompanijai "Ruhrgas" - 21,89 proc., o "E.On Energie" - 13,6 proc. 34 proc.

Kaip skelbiama tinklapyje "Neftegaz.ru", Rusijos monopolinė bendrovė "Gazprom" 2003 metais planuoja padidinti gamtinių dujų eksportą į Lietuvą iki 1,7 milijardo kubinių metrų. Taip "Gazprom" išplės užimamą Lietuvos rinkos dalį iki 63 proc., palyginti su praėjusiais metais šiai bendrovei tekusia 45 proc. dalimi. "Gazprom" tikisi, kad ilgalaikio tiekimo sutartys pastebimai padidins jos pajamas iš gamtinių dujų eksporto.

Naftos ir dujų kondensato gavyba Rusijoje pernai pasiekė rekordines per pastarąjį dešimtmetį apimtis - 379,63 mln. tonų. Rusijos energetikos ministerijos negalutiniais duomenimis, "juodojo aukso" pernai šalyje išgauta 9 proc. daugiau nei užpernai. Koncernas "LUKoil" 2002-aisiais išpumpavo 75,49 mln. tonų, "Jukos" - 69,88 mln., "Surgutneftegaz" - 49,2 mln. tonų, TNK - 37,5 mln. tonų, "Sibneft" - 26,32 mln. tonų naftos ir dujų kondensato.

Energetikos bendrovė "Dujotekana" įsitvirtino didžiausios gamtinių dujų importuotojos pozicijose - 2002 metais ji pardavė 1,2 mlrd. kub. metrų dujų ir užėmė 45 proc. Lietuvos dujų importo rinkos, o šiais metais savo rinkos dalį didina iki 63 proc. Išankstiniais duomenimis, kuriuos “Eltai” pateikė viešųjų ryšių kompanija "Publicum", iš viso 2002 m. į Lietuvą importuota apie 2,6 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų. Šiemet į Lietuvą iš viso planuojama importuoti 2,7 mlrd. kub. metrų dujų.