Po Vidurio ir Rytų Europos šalių įstojimo į Europos Sąjungą (ES) išryškėjo didesnė ES priklausomybė nuo Rusijos energetikos.
Ateityje Rusija gali užimti dominuojančią poziciją tarp energetikos išteklių tiekėjų į ES šalis. Apie 50 proc. visų į ES importuojamų dujų ir apie 30 proc. naftos yra išgaunama Rusijoje. Tačiau ir pati Rusija yra priklausoma nuo įplaukų į federalinį biudžetą: apie 37 proc. federalinio biudžeto pajamų sudaro įplaukos iš naftos ir dujų eksporto. Galima teigti, kad ES ir Rusija yra priklausomos viena nuo kitos: Europa nuo energetikos išteklių importo, o Rusija – nuo įplaukų, gaunamų iš eksporto.
2000 metais aukščiausiu lygiu buvo pradėtas Rusijos ir ES dialogas dėl energetikos. Dialogo tikslas – užtikrinti Europos galimybes naudotis Rusijos gamtiniais naftos ir dujų ištekliais ir priklausomybės tarp šių dviejų regionų augimas. Dialogo uždaviniai: ES yra suinteresuota užtikrinti nepertraukiamą energetikos išteklių tiekimą, o Rusija yra linkusi pritraukti užsienio investicijas ir turėti galimybių išeiti į ES ir pasaulio rinkas. Šiandien Rusija tapo vienintele, pačia svarbiausia energetikos išteklių tiekėja Europos Sąjungai. Kai kurie analitikai teigia, kad galima įžvelgti tam tikros rizikos, nes ES tampa vis labiau priklausoma nuo gamtinių išteklių importo iš Rusijos. Tai turi įtakos lankstesnei ES pozicijai ir nuosaikiai kritikai dėl Rusijos vidaus ir užsienio politikos, pavyzdžiui, demokratijos sklaidos, žmogaus teisių, spaudos laisvės.
Rusijos energetikos strategija
2000-aisiais Rusijos vyriausybė patvirtino pagrindines šalies energetikos strategijos gaires iki 2020 metų. Pagrindinis Rusijos energetikos strategijos tikslas – sustiprinti savo energetikos politiką ir įtvirtinti šalies pozicijas pasaulio energetikos rinkoje, padidinti energetikos sektoriaus eksportą ir užtikrinti įmonių patekimą į užsienio rinkas. Energetikos sektorius, be abejo, turi įtakos Rusijos užsienio politikai, nes ji stengiasi išnaudoti savo unikalią geografinę ir geopolitinę padėtį. Tarptautinė Rusijos politika yra glaudžiai susijusi su šalies energetikos sektoriumi – eksportuojamais energetiniais ištekliais. Rusijos tarptautinėje politikoje galima įžvelgti ryškų dalyvavimą kitų valstybių energetikos rinkose, siekiant kontroliuoti energetikos išteklius, energetikos infrastruktūrą tose šalyse. Rusija stengiasi aktyviai plėtoti santykius su kaimyninėse šalyse energetikos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Rusija siekia sukurti vieningą energetikos erdvę posovietinėse šalyse. Net aštuoniose SSSR bloko šalyse Rusijos bendrovė „Gazprom” yra energetikos įmonių bendrasavininkė. Iš Baltijos šalių „Gazprom“ vienintelėje Lietuvoje turi mažiausią akcijų skaičių.
„Gazprom“ valdomos įmonės posovietinėse šalyse:
ČIA lentele
Rusija kaip ekonominis ES partneris
Šiandien Rusija yra labai svarbus ekonominis partneris Europos Sąjungai. Dvišalė prekyba tarp abiejų šalių 2004 m. sudarė 96,55 milijardus eurų. Apie 60 proc. įplaukų Rusija gauna iš energetinių išteklių eksporto, o didžiausią įplaukų dalį sudaro išteklių pardavimas ES. Didėjančią ES priklausomybę nuo Rusijos lemia mažėjanti energetinių išteklių gavyba iš Šiaurės jūroje. Iki 2030 m. ES rengiasi importuoti apie 70 proc. energetinių išteklių iš Rusijos.
Rusija valdo 30 proc. pasaulio dujų ir 10 proc. naftos rezervų. Energetikos monopolistė Rusijos bendrovė „Gazprom“ valdo 25 proc. pasaulio dujų rezervų. Minėtos bendrovės išgaunama produkcija savo kiekiu lenkia Iraką bei Kuveitą ir šiek tiek atsilieka nuo Saudo Arabijos ir Irano. Kasdienė „Gazprom“ produkcija sudaro 10,3 milijonus naftos barelių, o visos Rusijos naftos eksportas per parą sudaro 7,0 mln. barelių. Apie 85 proc. produkcijos yra tiekiama į Europos Sąjungą.
ES ir Rusija yra suinteresuotos glaudžiu bendradarbiavimu energetikos srityje. Į ilgalaikę perspektyvą nukreipta partnerystė yra skatinama diegiant lygiavertes Rusijos ir ES dalyvavimo energetikos politikoje sąlygas, siekiama liberalizuoti dujų rinką, sudaryti palankias sąlygas prisijungti prie energetikos išteklių transportavimo sistemos. Rusijoje gerinamas investicinis klimatas, kad ateityje galima būtų pritraukti kuo daugiau užsienio kompanijų į šalies rinką. Siekiant įsitvirtinti ES rinkoje, keliama Rusijoje išgaunamos naftos produkcijos kokybė. Taip pat yra vykdomi abipusiškai ES ir Rusijai naudingi projektai, tokie kaip Šiaurės Europos dujotiekis, gamtinių dujų sektoriaus „Shtokhman“ plėtra, naftotiekio Jamala–Družba įjungimas į tinklą, naftotiekio Burgasa–Aleksandroupolis projektas.
Šiaurės Europos dujotiekis gali būti ES ir Rusijos konsensuso energetikos politikoje pavyzdys. Šiaurės Europos dujotiekio projektą inicijavo pats Vokietijos kancleris Gergardas Schroederis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasibaigus kadencijai G. Schroederis tapo Šiaurės Europos dujotiekio bendrovės vadovu. Rusija stengiasi atsisakyti priklausomybės nuo tranzitinių šalių ir energetinių išteklių eksporto logistiką organizuoti per savo šalies uostus ar pačios kontroliuojamus dujotiekius ir naftotiekius. Rusų koncernas „Transneft“ yra pareiškęs, kad Rusija turi išskirtinę galimybę būti nepriklausoma naftos transportuotoja, nes turi priėjimą prie Baltijos jūros, Juodosios jūros, Ramiojo vandenyno. Kodėl tuomet Rusija turėtų naudoti tranzitą? Šiaurės Europos dujotiekis turi driektis Baltijos jūros akvatorija nuo Vyborgo iki Vokietijos pakrantės, apeidamas tranzitinių valstybių teritorijas. Planuojama, kad dujotiekio atšakos gali būti nutiestos į Didžiąją Britaniją, Švediją ir Suomiją. Baltijos šalys ir Lenkija liko didžiojo projekto nuošalyje.
Rusija ir ES finansuojamos energetikoje pritaikomos programos
2004 metais Rusijos Dūmai pritarus Kioto protokolo ratifikavimui nuo 2005-ųjų sausio Europos Komisija Rusijai teikia techninę pagalbą per programą „Tacis“.
Kitas svarbus aspektas ES – saugus naftos ir naftos produktų transportavimas iš Rusijos. ES valstybėms narėms didelį nerimą kelia naftos transportavimas jūros keliais. ES spaudžia, kad Rusija pradėtų įgyvendinti Tarptautinės laivybos organizacijos standartus.
ES Rusijai siūlo dalyvauti programoje „Galileo“, kad būtų modernizuota palydovinė Rusijoje veikianti „Glonass“ navigacijos sistema, skirta energetikos sektoriaus tyrimams, vystymui, transportavimui ir stebėsenai. Pagal „Galileo“ programą iki 2008 metų turėtų būti sukurta vieninga palydovinė navigacinė sistema, tenkinant pilietinius ir komercinius poreikiais. Sujungus „Galileo“ ir „Glonas“ sistemas galima bus greitai nustatyti naftos ar dujų nutekėjimo atvejus. Dėl „Galileo“ programos panaudojimo Rusijoje bus susitarta 2006-2007 metais.
Nepaisant penkerių sėkmingo bendradarbiavimo metų tarp ES ir Rusijos, galima teigti, kad jų santykiai energetikos srityje priklauso nuo tolesnių abipusių derybų tokiose srityse kaip ekonomika, saugumas, teisė ir moksliniai tyrimai. Dvišaliai Rusijos santykiai energetikos srityje su kitomis ES valstybėmis narėmis dominuoja bendros ES politikos Rusijos atžvilgiu. Akivaizdi Baltijos šalių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų ir naftos išteklių. Rusija gali išnaudoti šią priklausomybę ekonominiams ir politiniams tikslams pasiekti. Tačiau akivaizdu, kad ES ir toliau sieks gerų santykių su Rusija.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
