galileo

Europos Komisijos trečiadienį pristatytame 168,3 mlrd. eurų 2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projekte pagrindinis dėmesys skiriamas konkurencingai ekonomikai, jaunimui, saugumo ir solidarumo didinimui ES ir už jos ribų, o net 21 proc. planuojamo biudžeto siūloma skirti kovai su klimato kaita.

Europos palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ po 17 metų trukusio parengimo, kelių nesėkmių bei kelis kartus išaugusio biudžeto ketvirtadienį pradeda veikti. Žadama, kad vietos nustatymo paslaugos bus geresnės nei kada nors anksčiau. Pirminės paslaugos bus nemokamos naudotojams visame pasaulyje. Jomis bus galima naudotis išmaniuosiuose telefonuose bei navigacijos įrenginiuose, kuriuose jau yra su „Galileo“ suderinti lustai.

Šiandien, kai miestuose daugėja įvairių rūšių transporto, o kartu su juo – ir automobilių spūsčių, kai užmiesčio kelių apkrovimas sunkiasvoriais automobiliais (ypač tam tikruose šalies regionuose) siekia kritinę ribą, peršasi išvada, jog mums reikia daugiau kelių. Tai – neteisingas sprendimas.

Jupiterio palydovą Europą dengia ledinis tektoninių plokščių atitikmuo. Ledinio kiauto dalys slysta viena po kita panašiai, kaip Žemės kontinentai ir vandenynų dugnas – taip galėtų būti teikiamos maistingosios medžiagos po ledu galbūt esančiai gyvybei. Europos vandenynas padengtas 20–30 kilometrų storio ledo sluoksniu. Ledas, atrodo, formuoja sritis, vadinamąsias augimo zonas, bet kadangi pats mėnulis neauga, niekas nežino, kur tas naujas ledas dedasi.

Dėl blogo oro neapibrėžtam laikui nukeliamas ketvirtadienį planuotas dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ palydovų pakilimas. Jiems pakilus, „Galileo“ tinkle esančių palydovų skaičius būtų padidėjęs iki 6, rašo Phys.org.

 Rytoj pagal ES palydovinės navigacijos programą „Galileo“ į kosmosą bus išsiųsti dar du palydovai ir jų skaičius orbitoje padidės iki šešių. Palydovai bus paleisti 14.31 val. Vidurio Europos laiku iš Europos kosmodromo, esančio netoli Kuru Prancūzijos Gvianoje. Paleidimą bus galima stebėti tiesiogiai internetu. Šių palydovų paleidimas – tai dar vienas svarbus žingsnis visavertės europinės palydovinės navigacijos sistemos link.

Iš neseniai nutekintos „Intel“ dokumentacijos paaiškėjo, kad procesorių „Quark X1000“ debiutas rinkoje turi įvykti šių metų balandžio mėnesį, nors jau dabar norintys paeksperimentuoti gali pasinaudoti „Galileo“ pagrindinėmis plokštėmis. Jau žinome, kad parodoje „CES 2014“ kompanija „Intel“ pasakojo apie procesorius „Quark“ ir demonstravo jų pagrindu sukurtą dėvimą elektroniką, nors vėliau paaiškėjo, kad prototipuose vietoj nuosavų procesorių buvo naudojamos ARM mikroarchitektūros mikroschemos.

Beveik visą savaitę iki sekmadienio vilniečių ir Vilniaus svečių laukia kosmoso technologijų paroda „European Space expo“, įsikūrusi specialiai pastatytame kupole Katedros aikštėje. Jau pirmąją dieną po atidarymo paroda yra gausiai lankoma miestiečių, o registracija į moksleivių ekskursijas buvo užpildyta dar neprasidėjus parodai, sakoma parodos rengėjų pranešime.

Gyvybės Saulės sistemoje ieškantys mokslininkai mano, kad vienas iš Jupiterio palydovų Europa, kurioje yra vandenynas, teikia daugiau vilčių nei dykumų dengiamas Marsas, į kurį dėmesį šiuo metu sutelkusi JAV vyriausybė. „Europa – labiausiai tikėtina vieta Saulės sistemoje, be Žemės, kurioje gali būti gyvybė“, – teigė planetų mokslininkas Robertas Pappalardo iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje.