Europos kosmoso agentūra (ESA) – tarpvyriausybinė kosmoso tyrinėjimo organizacija, įkurta 1975 m. Daugumą Europos šalių jungiančios agentūros būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje.
Ši organizacija jau nevienelius metus siekia, kad Europa kosminių tyrinėjimų srityje neatsiliktų nuo kitų pasaulio regionų, tokių kaip JAV. Europos kosmoso agentūros darbuotojai puikiai supranta, kad jų veikla gali pasitarnauti ne tik mokslinei sferai, bet ir visam ES gerbūviui.
Visatos tyrinėjimas ir kosminių palydovų, taip pat ir žmonių siuntimas į kosminę erdvę yra ko gero pagrindinis iššūkis XXI amžiuje. Būtent dėl šio priežasties 18 Europos šalių sujungė materialinius ir intelektualinius išteklius, taip padėdamos Senajam žemynui užsitikrinti stabilią pozicija pasaulinėje kosmoso tyrinėjimų srityje ir iškelti Europą į erdvėtyros bei technologijos pagrindinę poziciją.
ESA, kartu su Europos Sąjunga koordinuoja tarptautines kosmoso iniciatyvas, valdo tyrinėjimo ir plėtros programas. Reikia pažymėti, kad tokio bendradarbiavimo rezultatai yra tikrai įspūdingi. Europoje sukurta aukščiausio technologinio ir mokslinio lygio kosmoso tyrinėjimo sistema, nuolat matome įvairius mokslinius atradimus, kuriuos galima pritaikyti ir tokiose sferose, kaip inovacijų plėtra ar ekonominės programos.
Vis dėlto ESA veikla nėra itin paprasta, o geri rezultatai yra nuolatinių ir ilgalaikių pastangų rezultatas. Europos kosmoso agentūros specialistai dažnai pabrėžia, kad praeina tikrai ilgas laiko tarpas nuo mokslinių tyrinėjimų, iki praktinio idėjų pritaikymo. Tačiau ESA privalo savo veiklą plėtoti, atsižvelgiant į laiko rezervą. Tai reiškia, kad europiečiai turi neatsilikti nuo kitų regionų, o visų pirma – kosminių programų avangarde žengiančių JAV. Sugaištas laikas reikštų ES pozicijų šioje sferoje susilpnėjimą, o to tik ir lauktų kiti pasaulio regionai, tokie kaip nuosavas kosmines programas vis sparčiau plėtojanti Kinija ar nuo Šaltojo karo laikų kosminės erdvės pioniere laikoma Rusija.
Tačiau Europos kosmoso ekspertams svarbu ne tik neatsilikti nuo naujausių šios srities tendencijų, bet ir plėtoti svarbiausias sferas: telekomunikacijas, navigaciją, kosminių palydovų gamybą, raketų konstravimą ir t.t. Taigi, svarbiausi ESA vizijos ir tikslų principai liko nepakitę nuo jos sukūrimo, prieš daugiau kaip 30 metų. Todėl kosminė pramonė išdėstyta po visą Europą, tyrėjai, mokslininkai bei techninis personalas sudaro apie 2000 darbuotojų, o metinis biudžetas siekia 2,9 mljrd. eurų.
ESA kosminis uostas Kuru kosmodromas (Gvianos kosminis centras) įrengtas Prancūzijos Gvianoje. Be to, Europos kosmoso agentūra šiuo metu jungia 18 valstybių. Jos narėmis yra Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Čekija, Vokietija.
Tačiau Europos kosmoso agentūra ne tik kuria individualias programas. Intensyvus ES kosmoso specialistų bendradarbiavimas vyksta su Maskva. Rusijos kosminis erdvėlaivis „Sojuz“ ne kartą vykdė ir ESA misijas arba jose dalyvavo. Europa ir Rusija taip pat diskutuoja dėl galimybės bendrai dalintis informacija apie kosminių programų įgyvendinimą.
Jau 2003 m. Europos Sąjunga ir Rusija nusprendė sukurti „bendrą erdvę“ Europos Sąjungos/Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo struktūroje. Prie ES ir Rusijos kosminio bendradarbiavimo dažnai prisijungia ir JAV, ypač kai reikia atlikti bendrus darbus Tarptautinės kosminės stoties misijose. Taigi, Europos kosmoso agentūra išties svarbi ir reikšminga ne tik Europos, bet ir viso pasaulio kosminės erdvės įsisavinimo dalyvė. Todėl tikslinga apžvelgti keletą naujausių iniciatyvų, kurias pastaruoju metu plėtoja ESA.
Projektas „Aurora“ skirtas Saulės tyrinėjimams. Ši iniciatyva neabejotinai svarbi pirmiausiai tuo, kad visa mūsų planetos gyvybė ir egzistavimo pagrindas nemaža dalimi priklauso nuo Saulės. Būtent Saulės tyrinėjimams geriausi ESA specialistai ir parengė „Auroros“ programą.
Marso planetai ESA taip pat skiria ypatingą dėmesį. Šios tyrinėjimo programos kertinis akmuo yra „ExoMars“ misija. Šios kosminės misijos tikslas – tyrinėti Marsą ir gauti naudingos informacijos apie šios planetos tendencijas. Be to, Marso tyrinėjimuose prie europiečių prisidėjo ir JAV mokslininkai. NASA centras su galingu amerikiečių potencialu garantuos komunikacijos sąsajas su Žeme per vieną ar daugiau NASA palydovų orbitoje aplink Marsą. Diskusijos taip pat plėtojasi ir dėl bendradarbiavimo su Rusija, kuri taip pat siekia vykdyti Marso planetos tyrinėjimus.
Tačiau ESA vysto ne tik itin sudėtingus planetų bei žvaigždžių tyrinėjimus, bet plėtoja ir komercinę bei navigacinę sferą. Europos komisijos ir Europos kosminės agentūros kuriama Europos navigacinė sistema neatsitiktinai pavadinta žymaus astronomo (fiziko, matematiko, filosofo ir t.t.) Galileo Galilėjaus vardu. Taigi, „Galileo“ iniciatyva siekiama sukurti tiksliausią ir, svarbiausia, visiems prieinamą, ne kariniams tikslams skirtą GPS sistemą.
Ši sistema bus integrali su amerikiečių GPS bei rusų GLONASS sistemomis ir, tikimasi, bus naujas žingsnelis tikslesnės, laisvesnės ir patogesnės navigacijos link. Iki 2010 m. planuojama paleisti pirmus 4 pilnai funkcionalius palydovus ir tuomet išplėsti sistemą iki trijose orbitose dirbančių palydovų. „Galileo“ neabejotinai yra pats ambicingiausias ESA pastarojo meto projektas.
Taigi, Europos kosminė agentūra neabejotinai siekia įsitvirtinti kosminių tyrinėjimų srityje. Tokie siekiai naudingi ir visiems mums, europiečiams. Juk ESA kuriamos inovacijos puikiai pasitarnauja ir Europos socioekonominiame sektoriuje
Parengė Gediminas Dubonikas
