• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjus 3 metams, kai į Europos Sąjungą įstojo 10 naujų valstybių, daugiausia iš buvusio komunistinio bloko, rytų europiečiai skundžiasi, kad su jais elgiamasi kaip su antrarūšiais piliečiais, o senosios ES narės nepatenkintos naujokų nacionalistine politika ir nesugebėjimu laikytis fiskalinės drausmės, tvirtina JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ (www.wsj.com).

REKLAMA
REKLAMA

Karšto entuziazmo ir kalbų apie kažkada padalytos Europos suvienijimą laikai praėjo. Tačiau tam tikra prasme naujosios ES narės vis labiau panašėja į „senąsias“: jų požiūris į europietišką integraciją beveik toks pat abejingas, jų politika kaprizinga, o jų vyriausybes dažnai erzina ES struktūros, rašoma dienraštyje.

REKLAMA

Prieš įstodamos į ES buvusios komunistinės šalys įvykdė radikalius ekonomikos pertvarkymus – pradedant paramos nerentabilioms valstybinėms įmonėms nutraukimu, baigiant aplinką teršiančių įmonių uždarymu. Jeigu jos šito nebūtų padariusios, ES galėjo pagrasinti nepriimsianti jų į klubą. Tačiau dabar, kai jos jau viduje, diplomatai tvirtina, kad vykdomoji ES valdžia Briuselyje po senovei nesugeba įgyvendinti savo kurso, o senieji elgesio modeliai vėl sugrįžta. Jei naujosios tendencijos nebus tramdomos, jos gali sukelti infliacijos didėjimą, sulėtinti augimo tempus ir atbaidyti investuotojus.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiekus svarbų tikslą jaučiamas tam tikras atsipalaidavimas, - dienraštis cituoja Slovakijos nuolatinį atstovą ES Marosą Sefcovicą. – Iki įstojome turėjome nemažai pasidarbuoti, kad patvirtintume savo pasirengimą.“

Dabar Rytų Europos politikoje auga nestabilumas, teigia „The Wall Street Journal“. Po pernai Čekijoje įvykusių rinkimų sekė aštuoni ginčijimosi mėnesiai, ir tik gruodį buvo suformuota trapią daugumą turinti koalicinė vyriausybė. Vengrijoje socialistų vyriausybė, prisipažinusi, kad sakė netiesą apie liūdną šalies finansinę padėtį, susidūrė su įnirtingais protestais gatvėse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant šių sunkumų, Rytų Europa toliau klesti. Užsienio investicijos plūsta į regioną: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, jų apimtys dešimtyje naujųjų ES narių 2004 – 2006 m.išaugo nuo 28,5 iki 38,4 mlrd. eurų. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko teigimu ekonomikos augimo tempai regione 2006 m. vidutiniškai pasiekė 5,3 proc. (prieš metus – 4,7 proc.).

REKLAMA

Tačiau pasirodė visa eilė nerimastingų signalų. Gali būti, kad šiais metais 10 naujųjų ES šalių ekonomikos augimas bus nuosaikesnis, nes stabilus atlyginimų ir kreditų didėjimas sukels „perkaitimą ir juntamą infliacinį spaudimą“, sakoma šią savaitę paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje.

Biudžeto deficitas šiose valstybėse didėja, o euro įvedimas nukeliamas į ateitį, rašo „The Wall Street Journal“. Pati sunkiausia situacija – Vengrijoje, kur pernai biudžeto deficitas išaugo iki 10 proc. BVP. Pradedant 2006-aisiais Budapeštas kovoja su Briuseliu dėl to, kiek reikia sumažinti išlaidas.

REKLAMA

Tačiau svarbiausia ne tai, kad ES negali įvesti tvarkos fiskalinėje politikoje. Rytų europiečiai skundžiasi, kad su jais elgiamasi neteisingai. Išsigandusios mažų Rytų Europos atlyginimų ir mokesčių, Vakarų Europos šalys išlaikė griežtus darbo jėgos apribojimus ES naujokėms. Pasak M. Sefcovico, šį birželį planuojamas įstojimas į Šengeno zoną naujosioms ES narėms turės milžiniškos reikšmės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai kurie nusivylę ES naujokai įsivėlė į konfliktus su Briuseliu ir savo kaimynėmis Vakarų Europoje. Pernai Čekija sabotavo minimalaus ES akcizo alkoholiniams gėrimams įvedimą, pareikalavusi, kad alus būtų prilygintas prancūziškam vynui. Čekus taip pat piktina Prancūzijos lobizmas, kuriuo siekiama neleisti, kad Čekijoje būtų įkurdinta palydovinės navigacijos projekto „Galileo“ būstinė.

REKLAMA

Šie ginčai atspindi ir geopolitinį susiskaldymą, pastebi „The Wall Street Journal“. Naujokai kur kas palankesni JAV, kurios, jų teigimu, padėjo joms „šaltojo karo“ metais. Naujosios ES šalys ragina stiprinti Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto aljanso, kuriame pirmuoju smuiku griežia JAV, ryšius.

Naujokai taip pat reikalauja laikytis kietos politikos Rusijos, savo buvusios komunistinės šeimininkės, atžvilgiu. Lenkija blokavo ES ir Rusijos derybų dėl naujų prekybos, energetinės ir vizų politikos susitarimų pradžią, iki Maskva neatšauks lenkiškos mėsos importo embargo. Rusija tvirtina, kad Lenkijos sertifikavimo sistema nepatikima ir korumpuota. Visa tai vyksta Lenkijos ir kitų Rytų Europos valstybių susirūpinimo Rusijos planais tiesti Baltijos dugnu dujotiekį į Vokietiją aplenkiant jų teritoriją, fone.

REKLAMA

Kad ir kaip tai nuviltų šių šalių vyriausybes, egzistuoja tam tikri europietiškų normų nesilaikymo apribojimai. Pernai Slovakija nenorėjo atsisakyti uždaryti Sovietų sąjungos pastatytą atominę elektrinę, bet nusprendė, kad europietiškų normų nesilaikymą pasmerks Europos Teisingumo Teismas ir šalis negaus taip reikalingų plėtrai ES lėšų.

Kai kurios svarbios Rytų Europos politinės scenos figūros pripažįsta, kad joms reikalinga Briuselio parama, pastebi „The Wall Street Journal“. „Galima juokauti, kad mūsų dienomis niekas neatsako už valstybę, ir kad tai nesvarbu, nes visi ir toliau turtėja, - sako buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras Iržis Dienstbieras. – Juk galiausiai tereikia vyriausybės, kurios politinis kursas būtų nukreiptas į klestėjimą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų