gazprom

Ukrainos fronte iš esmės nieko naujo – šios šalies politinio gyvenimo būseną jau kelerius metus apibūdinti galima kaip „stabilų nestabilumą“. Rugsėjo 16 d. Ukrainos valdančioji koalicija, kurią sudarė Julijos Tymošenko bloko (JTB) ir susivienijimo „Mūsų Ukraina - Liaudies savigyna“ (MU-LS) frakcijos, oficialiai nutraukė savo veiklą.

Rusija pareiškė tiesianti 162 kilometrų ilgio dujotiekį, kuriuo rusiškos dujos bus tiekiamos tiesiai į Pietų Osetijos administracinį centrą Cchinvalį, skelbia „Lenta.ru“. Skelbiama, kad naujojo dujotiekio statybos prasidės kitų metų birželį. Anksčiau Pietų Osetija dujotiekiu buvo sujungta su Gruzija, tačiau dabar Kremliaus remiami separatistai siekia atsiskirti nuo Gruzijos.

Energetikos saugumui užtikrinti žengtas, nors ir pavėluotas, bet tvirtas žingsnis - Klaipėdos regione planuojama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. Vakar Ūkio ministerijoje buvo pasirašyta techninės pagalbos sutartis, pagal kurią JAV prekybos ir plėtros agentūra (USTDA) suteiks 826,5 tūkst. dolerių (1,99 mln. litų) finansinę paramą suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo galimybių studijai atlikti.

Kasandros tipo žmonėms, kurie nebijo akistatos su tiesa, kad ir kokia nemaloni ji būtų, agresyvūs Rusijos veiksmai prieš gretimas valstybes tebuvo laiko klausimas, rašo „Lietuvos žinios“. Sunki Kasandros pareiga Praėjusią savaitę teko paminėti liūdną sukaktį - prieš 7 metus keliolika islamo fanatikų keleiviniais lėktuvais taranavo pastatus ir nužudė kelis tūkstančius civilių žmonių.

Kam tarnauja Valstybės saugumo departamentas (VSD), neapsaugantis savo vertingiausių slaptųjų agentų? Po šią savaitę išspausdinto mano straipsnio „Valstybę valdo saugumiečiai“ (LŽ, 2008 09 08), kurio herojus - paslaptingasis S.T., ir Rūtos Skatikaitės dviejų publikacijų „Iš vairuotojų - į milijonierius“ ir „Kam tarnauja VMI?“( LŽ, 2008 09 09 -10), kurių herojus - Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Saulius Trečekauskas, iš tikrųjų reikia klausti: kam tarnauja Valstybės sau...

Kylant dujų kainoms, Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ per šiuos metus iš dujų eksporto tikisi uždirbti mažiausiai 65 mlrd. dolerių, rašo BBC. Prognozuojama, kad 2008 metų pabaigoje Europai parduodamų dujų kaina pasieks 500 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Todėl, iš pat pradžių šiais metais laukę 64 mlrd. dolerių pelno, „Gazprom“ vadovai buvo priversti peržiūrėti visas prognozes.

Lenkijos valdžia teigia, kad dėl Rusijos agresijos Gruzijoje būtina peržiūrėti Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamo dujotiekio „Nord Stream“ statybos planus. Apie tai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Neue Usnabrucker Zeitung“. „Mes turime pradėti ieškoti naujų alternatyvių energetinių išteklių tiekimo kelių. Tuomet Rusija nebegalės daryti įtakos“ – teigė D. Tuskas.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ toliau kalbasi su visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderiais. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas. – Gerą pusę kadencijos esate valdančioji partija.

Kokios įtakos šalies gyvenimui turi slapti etatiniai saugumo darbuotojai, dirbantys valstybinėse institucijose? Ar ne jie stumdo politinių žaidimų figūras ir ar tikrai buvusio pretendento į premjerus Zigmanto Balčyčio politinio pasitikėjimo komandoje, jam to nežinant, darbavosi slaptasis VSD agentas? Ar demokratinei ir teisinei valstybei priimtini šie KGB laikus primenantys metodai? Atsakymų į šiuos klausimus ieško „Lietuvos žinios“. Per dvejus metus, praėjusius nuo parlamentinės VSD veiklos t...

Tarpusavio priklausomybės sąlygomis ES, norėdama daryti spaudimą Rusijai, susiduria su dilema. Tam, kad nubaustų Rusiją, ES pirmiausiai turi tapti mažiau liberali savo verslo atžvilgiu, o tai yra praktiškai neįgyvendinama. ES negali politizuoti ekonominių priemonių, Bendrija, besiremdama abipusiškumo principu, gali tik dar labiau liberalizuoti ES ir Rusijos tarpusavio ekonominius santykius, o ne juos riboti, ir tai vienintelis jos turimas svertas, kuris šiuo atveju nebūtų veiksmingas.

Bankininkai siūlo gyventojams mažiau vilčių sieti su valstybės parama ir būstų renovaciją finansuoti savarankiškai. Pagal SEB banko pateiktus Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenis, dujų importo kaina Lietuvoje vis auga – 2005 metais Lietuva, palyginti su Vokietija, dujas gaudavo 57 proc. mažesne kaina, o jau šiais metais lietuviai moka 1 proc. Daugiau negu vokiečiai.

Lietuvos rusų dramos teatro naujasis vadovas režisierius Jonas Vaitkus nutarė būsimus savo aktorius išmokyti tikrosios rusų kalbos. Remiamas „Gazprom“ dujų tarpininkės „Dujotekanos“ ir galbūt fondo „Russkij mir“, įsteigto buvusio Rusijos prezidento V.Putino. Sukėlė nerimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys prisipažino, kad, gavęs J.Vaitkaus pasirašytą kvietimą atvykti į seminarą, sunerimo.

Kur nafta ir problemos, ten tegalima tikėtis sutikti ir Dicką Cheney. JAV viceprezidentas vakar atvyko į Azerbaidžano sostinę Baku ir iš ten pradės trumpą kelionę po Kaukazą. Jis taip pat aplankys Gruziją ir Ukrainą, kurios kartu su Azerbaidžanu atsidūrė priešakinėse Vakarų kovos už Azijos energetinius šaltinius linijose, rašo britų dienraštis „Times“. D. Cheney – šio konflikto veteranas. Jis sugrįžo ir bando sustiprinti paramą žlungančiai strategijai.

Karas Kaukaze pasibaigė vos tik prasidėjęs, Rusija ir Europa susipyko, investuotojai atitraukė iš Rusijos kapitalą – taip atrodo rugpjūčio suvestinė. Rugsėjis nusimato kitoks. Kaukazo konfliktas bus nustumtas į pašonę, Europos Sąjunga pradės Rusiją gražiuoju vesti į doros kelią, o investuotojai vėl atsisuks į nuvertėjusią Rusijos akcijų rinką. Rugsėjo pirmoji  šiemet turėjo būti svarbi ir  Europos Sąjungos politikams.

Buvęs Vokietijos ministras pirmininkas Gerhardas Schroderis puolė ginti Maskvos karinius veiksmus Gruzijoje ir apkaltino Vakarus dėl siekio „apsupti“ Rusiją Vidurio Europoje dislokuojant JAV priešraketinės gynybos skydą bei pripažįstant Kosovo nepriklausomybę, rašo „EU Observer“. Priminsime, kad, baigęs premjero kadenciją, G. Schroderis pasuko dirbti ne kur kitur, o į Rusijos valstybinį dujų monopolininką „Gazprom“....

Beveik visa Rusijos žiniasklaida praneša, kad Kremlius naftos blokados Europai netaikys. Tiesa, taisyklės išimtimi gali tapti Baltijos šalys ir Lenkija, rašo antradienio „Respublika“. Anot dienraščio „RBK daily“, naftos eksporto į Rytų Europos šalis sumažinimas būtų ne politinis, o ekonominis veiksmas. Lietuvoje tokiu paaiškinimu smarkiai abejojama.

Savo kaukazietiškais manevrais premjeras Vladimiras Putinas praktiškai išbraukė Rusiją iš investuotojų dėmesį traukiančių šalių sąrašo. Vis daugiau investuotojų pradeda suvokti, kad Putino režimas apgaulingą taktiką naudoja ne tik Gruzijoje, rašo dienraštis „Financial Times Deutschland“. Praėjusį trečiadienį pasaulis buvo atsidūręs ties katastrofos slenksčiu, tvirtinama dienraščio paskelbtame straipsnyje.

Kainų komisija vėl nusprendė nurėžti dujų importuotojų ir tiekėjų pelnus. Pagal naują metodiką įmonių pelnas už dujų tiekimą mažės per pusę - iki 3 procentų. Esą tokios kainų maržos taikomos daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose reguliuojamos dujų tiekimo kainos. Anot Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, iki šiol galiojusi metodika buvo ydinga.

Karas Gruzijoje į Europos darbotvarkę grąžina energetinio saugumo klausimą Europos Sąjunga oficialiai dėl šios žinios suka galvą ne daugiau nei pasaulio naftos prekybininkai, kurie iki šiol nekreipė dėmesio į žinias apie dviejų per Gruziją einančių naftotiekių uždarymą. Juk, anot Komisijos, Europa iš Azerbaidžano per Gruziją importuoja mažiau nei 3 proc. naftos, ir visiškai neįsiveža dujų.

2008 m. I pusmečio pardavimo pajamos - 780,8 mln. Lt (226,1 mln. EUR), 2007 m. I pusmečio - 490,5 mln. Lt (142,1 mln. EUR). 2008 m. I pusmečio pelnas prieš apmokestinimą - 84,5 mln. Lt (24,5 mln. EUR), 2007 m. I pusmečio - 94,8 mln. Lt (27,5 mln. EUR). 2008 m. I pusmečio grynasis pelnas - 73,2 mln. Lt (21,2 mln. EUR), 2007 m. I pusmečio - 79,2 mln. Lt (22,9 mln.

Antradienį Lietuvoje viešėsiančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel lydės piketai dėl Šiaurės Europos dujotiekio ir paramos Gruzijai. Antradienio vakarą, Prezidento Valdo Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu, prie prezidentūros vyks Jaunųjų konservatorių lygos inicijuojama akcija dėl Rusijos ir Vokietijos bendro projekto tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Gruzijoje įsiplieskusi sena Maskvos ir Vakarų kova dėl įtakos Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje atskleidė, kad Rusija ne tokia stipri, kaip atrodo, tvirtina dienraštis „Financial Times Deutschland“. Pasak dienraščio, po to, kai Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Anatolijus Nogovicynas spaudos konferencijoje pareiškė, kad į Juodąją jūrą plaukia JAV, Kanados ir Lenkijos karo laivai, kai kurie pajuto artėjant antrąją Kubos krizę.

Rusijos dujų monopolininko koncerno „Gazprom“ kontroliuojama Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) nusileido Kainų komisijai ir ketvirtadienį pateikė medžiagą, būtiną jos gaminamos šilumos bazinei kainai suskaičiuoti. Tačiau, pasak įmonės vadovo, ginčą galutinai turėtų išspręsti teismas. Kainų komisijos specialistai pranešė suskaičiavę, kad KTE norima kaina yra 13,2 cento už kilovatvalandę (kWh) - du kartus didesnė nei dabartinė. Šiuo metu įmonė parduoda šilumą po 6,58 cento už kWh.

Valstybinės Rusijos kompanijos "Olimpstroj" paskelbtas investicinis olimpinių objektų statybos konkursas nesulaukė susidomėjimo. Olimpiada Sočyje jau kurį laiką yra vienas stambesnių futuristinių Rusijos projektų. Vien tik "Gazprom" dukterinė įmonė pareiškė norą statyti elektrinę Adleryje. O 3200 darbo vietų biuro patalpų pastatų komplekso statytojo neatsirado. Galiausiai pirmasis konkursas buvo  pripažintas neįvykusiu. Rusijos turtuoslio Nr.

„Gazprom“ tinklui toliau plečiantis Europoje, Rusijos valstybinė dujų monopolį turinti bendrovė paskelbė, kad per savo dukterinę įmonę „Gazprom marketingas ir prekyba“ pradės tiekti dujas Airijai. Tačiau tikslios susitarimo sąlygos nebuvo atskleistos (Moscow Times, liepos 5 d.). Veikdama šalyje, per pirmuosius penkerius metus „Gazprom“ planuoja tiekti maždaug 10-15 proc. Airijai reikalingų dujų. Airija yra 23-ioji Europos valstybė, kur „Gazprom“ vartotojams pardavinės dujas.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“. Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.

Įtempti Gruzijos ir Rusijos santykiai gali sukelti naują naftos kainų šuolį, kuris netruktų atsiristi ir iki Lietuvos degalinių. Tačiau ekspertai kol kas šneka atsargiai, rašoma pirmadienio „Respublikoje“. Savaitgalį atostogauja ir spekuliantai. Tačiau vos biržoms pradėjus darbą prasidės nauji svyravimai. Konfliktui paaštrėjus, šalies degalinėse populiariausias benzinas vėl gali priartėti prie simbolinės 4 Lt/l kainos.

Rusijos energetikos ministerija pareiškė, kad preliminari planuojamo dujotiekio į Pietų Europą kaina siekia 20 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Budapest Business Journal“. „Pietinio srauto“ dujotiekis, kurį bendromis pajėgomis ties Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ bei Italijos kompanija „Eni“, per metus galės transportuoti 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Šis dujotiekis yra konkurentas JAV bei ES remiamam „Nabucco“ projektui. „Pietinio srauto“ dujotiekis turėtų pradėti veikti 2013 metais.

Pastaruoju metu tarptautinėje arenoje matome vis glaudesnį Rusijos, Baltarusijos ir Venesuelos bendradarbiavimą. Venesuelos prezidentas prabilo apie galimybę sukurti strateginį aljansą naftos ir karinio-techninio bendradarbiavimo sferose su Rusija. Be to, akcentuojamas siekis stiprinti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Baltarusija. Tokioms H. Chaveso idėjoms pritaria ir Maskva bei Minskas.

Čekija parodė, kaip galima išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šią liepą čekai pajuto, kaip gera būti nepriklausomiems, konstatuoja dienraštis „The International Herald Tribune“. Metusi iššūkį Rusijai, Čekijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl daug ginčų sukėlusio JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad energetikos įmonės komisijos išlaikymui skirtų 0,2 procento savo metinių reguliuojamų pajamų. Dėl šių pataisų dar turės balsuoti Seimas. Dalis parlamentarų pasipiktino. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ teigė esąs pašiurpęs.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko sukritikavo premjerę Juliją Tymošenko dėl, jo nuomone, per žemų gyventojams tiekiamų dujų kainų, skelbia „Lenta.ru“. V. Juščenko teigia, kad siekis išlaikyti gyventojams tiekiamų dujų kainas maždaug triskart mažesnes, nei kad mokama už iš Rusijos gaunamas dujas, yra ekonomiškai neefektyvus. Dabar 1 tūkst. kubinių metrų dujų kaina Ukrainos vidaus rinkoje siekia 50 dolerių, o „Gazprom“ kompanijai ukrainiečiai už tą patį dujų kiekį moka 179,5 dolerius.

Mažėjant Arkties ledo dangai didėja pretenzijos į jos slepiamus turtus. Pradėjus tirpti Arkties ledynų dangai kaimyninės valstybės skuba reikšti pretenzijas į vandenyno dugne esančius naftos ir dujų išteklius, rašo Kanados dienraštis „The Globe and Mail“. „Mes buvome pirmieji ir turime teisę pretenduoti į visą Arktį, bet jei mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Kanada, norėtų gauti kokią nors jos dalį, galėtume dėl to derėtis“, – tvirtina lakiais posakiais garsėjantis rusų ultranacionalistas Vladimira...

Kauno valdžios ir „Gazprom“ derybininkai ieškos kompromiso dėl šilumos kainų kauniečiams ir koncerno planuojamų investicijų. Jei susitarti nepavyktų, už šilumą kauniečiai mokėtų dvigubai brangiau nei dabar. Kauno mero kabinete antradienį vyko Kauno elektrinės savininko, Rusijos dujų milžino „Gazprom“ atstovų ir miesto vadovų pokalbis apie šilumos kainą kauniečiams.

Kauno valdžios ir „Gazprom“ derybininkai ieškos kompromiso dėl šilumos kainų kauniečiams ir koncerno planuojamų investicijų. Jei susitarti nepavyktų, už šilumą kauniečiai mokėtų dvigubai brangiau nei dabar. Kauno mero kabinete antradienį vyko Kauno elektrinės savininko, Rusijos dujų milžino „Gazprom“ atstovų ir miesto vadovų pokalbis apie šilumos kainą kauniečiams.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas atvyko į Maskvą, kur, kaip laukiama, pasirašys susitarimus dėl ginklų bei karinės amunicijos pirkimo, skelbia „Russia Today“. Susitarimus dėl ginkluotės pirkimo H. Chavezas pasirašys su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Abu prezidentai taip pat diskutuos ir dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Venesuela iš Rusijos siekia įsigyti tankų, povandeninių laivų, sraigtasparnių bei karinių lėktuvų.

Dienraštis „Kommersant“, remdamasis savais šaltiniais, pareiškė, kad kompanija „Naftogaz Ukraina“ liepos pradžioje ėmė savintis tranzitu į kitas Europos šalis tiekiamas dujas. Taip esą siekiama sukaupti dujų rezervą tam atvejui, jei Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ padidintų dujų kainą. Šiuo metu Ukraina „Gazprom“ už 1 tūkst. kubinių metrų dujų moka 179,5 dolerius.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ grasina kreiptis į teismą, jei Baltarusija nesumokės už visas jai patiektas dujas, skelbia „Lenta.ru“. Toks pareiškimas buvo padarytas po „Gazprom“ atstovo Aleksandro Ananenkovo susitikimo su Baltarusijos dujų kompanijos „Beltransgaz“ direktoriumi Vladimiru Majorovu. Per susitikimą buvo kalbama apie dujų tranzitą per Baltarusiją 2007-2011 metais. Jau kiek anksčiau buvo pranešta, kad Baltarusija nesilaiko savo įsipareigojimų sumokėti už rusiškas dujas.

Kažin ar tinka kalbėti vien apie Kazachstaną ir Turkmėnistaną, mat Centrinėje Azijoje irgi pradeda įsisukti geopolitiniai bei integraciniai mechanizmai, dabartinių regiono šalių lyderių valia ir dėl užsienio įtakos pamažu formuojantys Centrinės Azijos vienybę ir tapatumą. Protu ne visada paaiškinamus lyderių sprendimus ar tiesiog ambicijų pasireiškimus palengva ima keisti pragmatiniai sumetimai.

Rusija du kartus sumažino naftos tiekimus Čekijai naftotiekiu „Družba“, kai Praha ir JAV pasirašė sutartį dėl priešraketinio skydo. Praėjus vos trims dienoms, kai Čekija ir JAV susitarė dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimą šioje Rytų Europos šalyje, Čekijos valdžia pajuto, kad Rusijos naftos tiekimas ėmė mažėti. Nors tiekiamos naftos kiekis gali svyruoti ir dėl techninių priežasčių, Čekijos pusė įtaria, jog tai - susiję dalykai, ir žada paprašyti Rusijos paaiškinimo.

Rusija praktiškai nebepripažįsta Gruzijos teritorinio integralumo, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Reikia pastebėti, kad Rusija per visus konfliktus Abchazijoje bei Pietų Osetijoje iki šiol bent jau žodžiais pripažindavo Gruzijos teritorinį integralumą, nors praktikoje jį aktyviai pažeidinėjo. Padedama tarptautinių organizacijų, Rusija netgi gavo teisę atlikti „taikdarės“ vaidmenį regione.

Trys dienos po sutarties dėl JAV priešraketinio skydo radaro dislokavimo Čekijos valdžia pranešė, kad sulėtėjo naftos tiekimas iš Rusijos. Vyriausybės atstovai neatskleidė, kokiu mastu sumažėjo naftos srautas, ir jo nesiejo su Vašingtono ir Prahos trečiadienį pasirašyta sutartimi, pranešė JAV dienraštis „The New York Times“. Tačiau Praha deda pastangas, kad išgautų „Družbos“ vamzdyną valdančios „Transneft“ paaiškinimą.

TNK-BP vidaus konfliktas ir didžiųjų Rusijos valstybinių energetinių kompanijų „Gazprom“ ir „Rosneft“ vaidmuo jame - savotiškas Rusijos ekonomikos centralizacijos tendencijų „veidrodis“. Liepos 7 d., po kelių mėnesių besitęsiančio vidinio konflikto trečioje pagal dydį Rusijos energetinėje kompanijoje TNK-BP, Rusijos oligarchams (Viktorui Vekselbergui, Leonardui Blavatnikui, Michailui Fridmanui ir Germanui Chanui), valdantiems 50 proc.

Trečiadienį Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad yra pasirengęs nupirkti visas iš Libijos eksportuojamas dujas bei naftą. Apie tai „Gazprom“ vykdantysis direktorius Aleksejus Milleris pareiškė po susitikimo su Libijos lyderiu Muammeru Gaddafi, skelbia „Financial Times“. Tai Rusijos dujų monopolininkas esą tik dar labiau stengiasi sustiprinti savo vaidmenį pasaulinėje dujų bei naftos rinkoje.

Europos Parlamento ataskaita, kurioje reikalaujama, jog iki tiesiant dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu, nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį aplinkai ir būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai, yra ne teisinio, moralinio poveikio priemonė, sako europarlamentarai nuo Lietuvos. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS ketvirtadienį sakė, jog ši ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji neturi realios politinės ar teisinės galios.

Vakar Europos Parlamentas balsavo už tai, kad dujų gamyba ir perdavimas neprivalo būti atskirti, jeigu dujotiekis perduodamas nepriklausomam vamzdynų operatoriui. Kai kurie europarlamentarai mano, kad toks sprendimas leis įleisti šaknis monopolijoms. Siekdama skatinti konkurenciją, ES tęsia energetikos rinkos liberalizavimą. Birželio mėnesį EP pritarė elektros energijos gamybos ir tinklų atsiejimui.

ES dujų rinka ateityje turėtų būti labiau liberalizuota, o vartotojai įgyti daugiau teisių, teigiama Europos Parlamento (EP) paskelbtame pranešime. EP pranešime apie ES dujų rinką taip pat sakoma, kad tokiose šalyse, kaip Lietuva, kurios vadinamos energetikos salomis, turėtų atsirasti daugiau įvairovės ir konkurencijos skirstant nors ir iš vieno tiekėjo gaunamas dujas, praneša Lietuvos radijas.

Nuo kitų metų Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ dujas iš Centrinės Azijos šalių bus priverstas pirkti už dvigubai didesnę kainą, per susitikimą su ministru pirmininku Vladimiru Putinu pareiškė kompanijos direktorių tarybos vicepirmininkas Aleksejus Milleris. Jis taipogi pareiškė, kad Europai parduodamų rusiškų dujų kainos iki šių metų pabaigos išaugs iki 50 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Toks kainų kilimas visų pirma labiausiai atsilieps tokioms valstybėms kaip Ukraina.