gazprom

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ atnaujino derybas su Ukrainos kompanija „Naftogaz“. Per derybas bus bandoma išspręsti problemas dėl dujų tiekimo Ukrainai ir dėl dujų tranzito per šią šalį. Paskutinis derybų raundas prieš pat naujuosius metus baigėsi be jokių rezultatų, ir „Gazprom“ sausio 1 dieną nutraukė dujų tiekimą Ukrainai. Vėliau buvo nutrauktas ir dujų tranzitas per šią šalį. Dujų stygių pajuto dauguma iš Rusijos dujas perkančių Europos valstybių.

Seimo narių Donaldos Meiželytės ir Ingos Valinskienės pop stiliaus vokalas tebesiūlomas norintiesiems už jį mokėti. Pramogoms skirtoje interneto svetainėje, trečiadienį žadėjusioje savo lankytojams atskleisti, „kaip linksmai išgyventi krizę“, tarp kitų savo paslaugas siūlančių atlikėjų buvo ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijai Seime atstovaujančių D. Meiželytės ir I. Valinskienės pavardės.

Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė ultimatumą Rusijai per 24 valandas atnaujinti dujų tiekimą Europos vartotojams per Ukrainos teritoriją. ES reikalauja, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas jau ketvirtadienį. Skelbiama, kad, Rusijai nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, su dujų trūkumu susidūrė 17 ES valstybių. Būtent ketvirtadienį vyks derybos tarp Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ ir Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovų.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ trečiadienį pareiškė nenutraukęs dujų tiekimo Europos vartotojams per Ukrainos teritoriją. „Gazprom“ dėl visko kaltina Ukrainą ir ragina šią šalį kuo greičiau kompensuoti europiečių patiriamus nuostolius. „Gazprom“ teigia, kad per pastarąją parą Ukraina iš dujotiekių pasisavino dar 21 mln. kubinių metrų dujų, skirtų Europos vartotojams.

Trečiadienį Rusija visiškai nutraukė dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją, Ukrainos kompanijos „Naftogaz“ duomenis perduoda agentūra „France Presse“. „Rusija paliko Europą be dujų“, – konstatavo „Naftogaz“ atstovas Valentinas Zemlianskis. Dujų tiekimas paskutiniu iš trijų į Europą vedančių dujotiekių buvo nutrauktas 8 val. 44 min. Maskvos laiku. Europa iš Rusijos gauna ketvirtadalį visų savo vartojamų dujų. 80 proc. visų šių dujų transportuojama per Ukrainą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) teiks išaiškinimą parlamentarams, kokie užsiėmimai laikytini kūrybine veikla, o kurie - ne. Toks išaiškinimas pasirodė esąs būtinas, kai kai kurie į Seimą išrinkti pramogų verslo atstovai neatsisakė mokamų koncertų. EPK išaiškinimo antradienį paprašė ir Seimo pirmininkas.

Europos Sąjunga turėtų dalyvauti sprendžiant Ukrainos ir Rusijos konfliktą dėl dujų tiekimo, nes tai padėtų užtikrinti visos ES energetinį saugumą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Tai, kaip ES yra aptariamas šis klausimas rodo, kad Bendrija yra į jį įsigilinusi“, - BNS antradienį sakė sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Derybos dėl rusiškų dujų tiekimo Ukrainai bus atnaujintos sausio 8 dieną, skelbia Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Olegas Dubinas. Taip pat tuo metu bus deramasi ir dėl dujų tranzito per Ukrainą padidinimo. O. Dubinas teigia telefonu jau kalbėjęs su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Milleriu ir sausio 8 dieną skrisiantis į Maskvą atnaujinti derybų.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Bulgarijai, Turkijai, Graikijai ir Makedonijai buvo visiškai nutrauktas rusiškų dujų tiekimas per Ukrainos teritoriją, praneša Bulgarijos radijo stotis „Darik radio“. Dėl to Bulgarijoje nedelsiant buvo sukviestas šalies Saugumo tarybos posėdis. Bulgarija dabar priversta didinti dujų vartojimą iš savo turimų dujų rezervų. Dujų tiekimas Rumunijai buvo sumažintas trimis ketvirtadaliais, o Austrija, kaip pranešama, negauna apie 90 proc. jai skirtų dujų.

Pirmosios pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienos Čekijos vadovams kol kas nežada nieko gero. Tarptautinės krizės akivaizdoje padidėjusią įtampą dar labiau pakurstė apmaudžios klaidos. Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir kiti aukšto rango pareigūnai, vos spėję perimti ES vairą iš arogantiškojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, iškart pateko į patį įvykių sūkurį.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) narė Donalda Meiželytė, net ir tapusi Seimo nare, neatsisako dainavimo už pinigus. Seimo narė gruodžio 29 d. Kauno restorane „Gralis“ koncertavo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ priklausančios Kauno termofikacijos elektrinės bei ją eksploatuojančio UAB „Energijos sistemų serviso“ Kalėdų ir Naujų metų proga surengtame vakarėlyje, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Seimo valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos seniūnas Laimontas Dinius teigia nesąs informuotas apie kolegės parlamentarės Donaldos Meiželytės koncertus privačios įmonės vakarėlyje, tačiau tuo pačiu teigė neįžvelgiąs tame nieko bloga. „Dėl Seimo ar komitetų posėdžių lankomumo D.Meiželytei neturiu priekaištų, – pirmadienį BNS teigė L. Dinius. – Ji pareigingesnė už daugelį tų, kurie nedainuoja ir nesugeba nieko kito padaryti.

Lenkija jau trečią dieną iš eilės praneša gaunanti ne visas jai skirtas Rusijos dujas, kurios yra transportuojamos per Ukrainą, skelbia „Polskie radio“. Lenkijos dujų monopolininkas PGNiG pirmadienį pareiškė, kad nuo to laiko, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, Lenkija kasdien gauna 5 mln. kubinių metrų dujų mažiau nei anksčiau. Tiesa, lenkų teigimu, trūkumai yra kompensuojami, nes Rusija padidino dujų tiekimą per Baltarusiją.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiūlė Ukrainai kitais metais už 1 tūkst. kubinių metrų rusiškų dujų mokėti 450 dolerių, pareiškė koncerno vadovas Aleksejus Mileris. Vakar „Gazprom“ dar apkaltino Ukrainą pavogus 25 mln. kubinių metrų dujų. Tiesa, Ukrainos kompanija „Naftogaz“ teigia, kad Rusijos dujų monopolininkas užsiima šantažu ir pats sumažino dujų tiekimą Europai.

Keletas Europos Sąjungos šalių teigia negaunančios dalies per Ukrainą tiekiamų Rusijos gamtinių dujų, praneša BBC. Rumunija ir Bulgarija praneša, jog slėgis jų dujotiekio vamzdžiuose krito. Panašūs pranešimai ateina ir iš Vengrijos bei Lenkijos.   Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ dujų tiekimą Ukrainai sustabdė ketvirtadienį, tačiau teigia ir toliau tiekiantis jas ES šalims.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ penktadienį pareiškė ieškosiąs kelių kaip išvengti priklausomybės nuo Ukrainos dujotiekių transportuojant dujas į Vakarų Europą, skelbia BBC. „Gazprom“ vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas teigė, jog Rusija ieškos alternatyvių kelių dujų tiekimui ir išreiškė viltį, jo Europos Sąjunga parems tokį žingsnį. „Gazprom“ ketvirtadienį nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir apkaltino šią šalį savinantis Europai skirtas dujas.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ penktadienį pareiškė, kad Ukraina nesankcionuotai savinasi dujas iš magistralinių dujotiekių, kuriais dujos tranzitu per Ukrainos teritoriją yra tiekiamos į Europą. Apie tai pareiškė oficialus „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas. Be to, „Gazprom“ teigia, kad Ukraina neleidžia koncernui tiekti į Europą pakankamai dujų, todėl jis esą buvo priverstas didinti dujų eksportą per Baltarusiją. „Mes prašėme leidimo transportuoti 303 mln.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko aštuonių valstybių vadovams nusiuntė laišką, kuriame paaiškina situaciją dėl rusiškų dujų tiekimo Europai per Ukrainos teritoriją. Tarp gavusiųjų tokius laiškus yra ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Analogiškas laiškas nusiųstas ir Europos Komisijai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ėmėsi tarpininkavo tarp Ukrainos ir ES žingsnių sprendžiant dujų tiekimo į Ukrainą klausimą. Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras V.Ušackas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Volodymyru Ogryzko, pirmininkavimą ES perėmusios Čekijos užsienio reikalų ministru Karelu Schwarzenbergu ir Europos Komisijos komisaru Andriu Piebalgs aptarė susidariusią situaciją dėl dujų tiekimo į Ukrainą, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). ...

Rusijos dujų tiekimo monopolininkės „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris pareiškė, kad nuo šiol Ukraina dujas gaus europietiškomis rinkos kainomis, nes atsisakė jai taikytų lengvatinių sąlygų. „Atsižvelgus į tai, kad Ukraina atsisakė lengvatinių dujų tiekimo sąlygų, pagal kurias dujos jai buvo tiekiamos po 250 dolerių už tūkst. kubinių metrų, nuo sausio „Gazprom“ dujas Ukrainai tieks po 418 dolerių už tūkst. kubinių metrų“, - pareiškė A. Milleris.

Pirmąją Naujųjų metų dieną, 10 val. Maskvos laiku, nepavykus surasti kompromiso, buvo nutrauktas dujų tiekimas Ukrainai, pranešė Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ vyriausiasis inžinierius Aleksejus Oleiničenka. Ukraina teigia, kad jos turimų dujų rezervų užteks keliems artimiausiems mėnesiams. Iš pradžių vartotojams Ukrainoje per valandą buvo tiekiama tik 400 tūkst. kubinių metrų dujų, tuo tarpu anksčiau tiekta 1,6 mln. kub. m dujų.

Rusijos energijos gigantas „Gazprom“ pareiškė, jog Ukraina grasina konfiskuoti per ją į Europą transportuojamas dujas, rašo BBC. Neva tokio grasinimo susilaukta laiške. „Gazprom“ teigimu, „šantažo“ sulaukta po to, kai buvo pagrasinta nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei iki sausio 1 dienos nebus pasirašyta nauja sutartis. Kijevas prašo nestabdyti tiekimo dėl vėluojančių mokėjimų. Ukraina tikina sumokėjusi 1,5 milijardo dolerių.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, jog Ukraina grąžino visą skolą „Gazprom“, rašo BBC. Tuo siekiama, kad Rusijos kompanija neužsuktų dujų „kranelio“. Tačiau pats „Gazprom“ tikina, jog iki šiol jokių pinigų negavo ir „dar per anksti kalbėti apie skolos grąžinimą“. Maskvoje vis dar tęsiasi derybos dėl dujų kainos kitais metais. Rusijos monopolininkė pagrasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, jei ši iki sausio 1 dienos nepasirašys naujos sutarties.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ gruodžio 30 dieną suformavo operatyvinį štabą, kuris bus atsakingas už dujų tiekimo nutraukimą Ukrainai. Apie tai televizijos kanalo „Vesti“ eteryje pareiškė koncerno vadovas Aleksejus Milleris. Dujų tiekimas Ukrainai gali būti nutrauktas jau ketvirtadienį, nes Maskva ir Kijevas taip ir nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl dujų tiekimo 2009 metais.

Bene svarbiausiu postūmiu Ukrainai narystės NATO link galima laikyti gruodžio 2–3 d. Briuselyje vykusį NATO vadovų susitikimą. Per šią Aljanso Tarybos sesiją sutarta toliau remti Ukrainos narystės šioje organizacijoje siekius stiprinant dvišalę NATO ir Ukrainos komisiją.

Praėjusią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozuodama gamtinių dujų kainos kritimą 2009 m. sumažino elektros gamybos kainą. Tačiau, „Respublikos“ duomenimis, dėl dujų kainų kritimo tik nedaugeliui gyventojų sumažės sąskaitos už dujas ir namų šildymą.

Maskva gali sutikti su ekonominėmis nuolaidomis, jei Minskas pasiūlys politinių: mainais į mažesnę dujų kainą ir kreditą Kremlius reikalauja, kad Baltarusija pripažintų Pietų Osetiją ir Abchaziją. Ar išsaugos Aleksandras Lukašenka dabartines kainas už Rusijos dujas? Ar gaus Minskas 100 mlrd. rublių kreditą? Tai priklausys nuo to, ar Baltarusijos prezidentas pripažins Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir ar perleis koncernui „Gazprom“ kontrolinį „Beltransgaz“ akcijų paketą.

Rusija pateikė naują pasiūlymą, kai išspręsti ginčą dėl Ukrainos skolų už patiektas dujas. Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ siūlo, kad Ukrainos skola būtų traktuojamas kaip išankstinis „Gazprom“ mokestis už dujų tranzitą per Ukrainos teritoriją. Tokiu atveju „Gazprom“ galėtų itin ilgai nemokėti už dujų tranzitą. Kol kas nepranešama, ar Ukraina sutiks priimti tokį pasiūlymą.

Kaip rašo dienraštis „Kommersant“, jei Baltarusija siekia ir kitais metais už dujas, gaunamas iš Rusijos, mokėti tiek pat ir dar gauti 100 mlrd. rublių vertės paskolą iš Maskvos, tai Aleksandro Lukašenkos režimas privalo nusileisti Kremliaus reikalavimams ir pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Pirmadienį Maskvoje vyks Rusijos ir Baltarusijos prezidentų derybos.

JAV žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė 10 svarbiausių metų istorijų, nesusilaukusių deramo žiniasklaidos dėmesio. 1. „Antplūdis“ Afganistane jau įvyko Išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama rinkiminės kampanijos metu žadėjo padidinti Afganistane dislokuotų karių skaičių. Tikėtasi, jog toks „antplūdis“, pasiteisinęs Irake, bus veiksmingas ir kitoje neramioje šalyje.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ iki Naujųjų metų nepasirašys naujo kontrakto dėl dujų tiekimo Ukrainai 2009 metais, apie tai pareiškė oficialus dujų koncerno atstovas Sergejus Kuprijanovas. S. Kuprijanovas taip pat pareiškė, kad Ukraina neplanuoja sumokėti likusios skolos „Gazprom“. Ši skola dabar esą siekia beveik 2 mlrd. dolerių. Tiesa, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko ketvirtadienį pareiškė, kad kompanija „Naftogaz“ pervedė Rusijos dujų monopolininkui 800 mln.

Milžiniškus biudžetus turėjusių surinkti Rusijos krepšinio klubų Maskvos CSKA ir „Dinamo“, Maskvos srities „Chimki“ bei Liubercų „Triumf“ vadovai pripažino, kad vėluoja mokėjimai. „Dinamo“ vadybininkas Genadijus Drozdovas atvirai pripažino, kad atlyginimai vėluoja, tačiau tvirtino tvirtai tikįs, kad pagrindiniai rėmėjai statybinė firma „Chorus“ bei bankas „Moskva“ įvykdys savo įsipareigojimus.

Vilniuje dirbanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pritaria Lietuvos Vyriausybės parengtam krizės įveikimo planui bei bendrovių „Mažeikių nafta“ ir „Lietuvos dujos“ valstybės valdomų akcijų pardavimui. Tai po susitikimo su TVF misijos vadove Catriona Purfield (Katriona Perfild) ir jos vadovaujama misija pirmadienį BNS pranešė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Sociologas Jevgenijus Gontmacheris nupiešė Rusijos valdžią neraminantį paveikslą, kuriame parodoma, kaip finansinė krizė paveiks šalį. J. Gontmacherio teigimu, visų pirma viename provincijoje esančiame pramoniniame mieste kils dideli protestai po masinio darbuotojų atleidimo pagrindinėje gamykloje. Maskva darys viską, kad tik sulaikytų protestą, tačiau smurtas vis plis ir galiausiai pasieks ir pačią Maskvą.

„Gazprom“ antradienį perspėjo, kad per Ukrainą einantys dujų tranzito vamzdžiai gali neatlaikyti šios žiemos šalčių, nes Ukrainos valstybinė kompanija „Naftogaz“ esą jau kelis metus neužsiima technine vamzdynų priežiūra, skelbia „Financial Times“. Rusija tiekia 25 proc. visų Europos Sąjungos suvartojamų dujų, o 80 proc. šių dujų keliauja per Ukrainą einančiais vamzdynais.

Afganistanas ir krizė Afganistane šiandien yra du savarankiški tarptautinių santykių subjektai ir atrodo, kad kaip tik pastaroji tampa kur kas įtakingesnė nei oficialusis Kabulas. Tuo įsitikinęs informacinio portalo Afghanistan.ru ekspertas Andrejus Serenka. Pasak jo, didžiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos suinteresuotos stiprinti savo įtaką ir galbūt netgi eskaluoti nestabilumą šioje valstybėje.

Didžiojo „Gazprom“ projekto - dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūra - nepristabdė net prasidėjusi ekonominė krizė. Nors šio dujotiekio tiesimas sukėlė kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių, bijančių, kad Rusija ir Vokietija visiškai neperimtų šio projekto kontrolės, nepasitenkinimą, darbai vyksta labai sparčiai.

Šiandien į Lietuvą atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Mums draugiškos valstybės vadovas mielai sutiko atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus apie padėtį jo šalyje. - Šiais metais į Lietuvą atvykstate jau antrą kartą. Kaip vertinate Lietuvos ir Ukrainos santykius? Kuo abi valstybės gali padėti viena kitai? - Šiandien Ukrainos ir Lietuvos santykiai - tai daugiau nei paprasta strateginė partnerystė.

Šiomis dienomis Ispanijoje kalbama ne tik apie atvėsusius orus, šalies tenisininkų iškovotą Daviso taurę ar artėjančias Kalėdas. Ispanijoje rimtai diskutuojama energetinės nepriklausomybės temomis. Tiesa, valstybėje, kuri pati išgauna tik kiek daugiau kaip 0,4 proc. naftos ir 0,9 proc. dujų, o visą kitą suvartojamą kiekį priversta pirkti, energetinio saugumo ir diversifikacijos klausimai aktualūs visada.

Nepaisant to, kad Ukrainoje siaučia gili ekonominė krizė, Rusija yra nusiteikusi iš savo kaimynės išsireikalauti visas skolas, kurios susidarė už patiektas dujas. Apie tai per tiesioginę laidą, kurios metu atsakinėjo į gyventojų užduotus klausimus, pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. V. Putinas teigė suprantąs, kad Ukraina išgyvena ekonominį sunkmetį. „O ką daryti? Nemokamų prekių nebūna, reikia mokėti“, – pareiškė premjeras.

Pasibaigė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo turnė po Lotynų Amerikos šalis, kurios skelbiamas svarbiausias tikslas – tarpvalstybinių santykių stiprinimas. Ir, žinoma, atsakas JAV, vis aktyviau besireiškiančioms Europoje, o ypač – pačios Rusijos pasieniuose. Tačiau pasaulio spauda atkreipia dėmesį, kad „tarpvalstybinių santykių stiprinimas“ Maskvoje ir Karakase suprantamas nevienodai, ir pataria ieškoti ne idealizmo, o naudos.

Kandidatas į užsienio reikalų ministrus Vygaudas Ušackas - patyręs diplomatas, šalia kurio būta prieštaringos reputacijos asmenų. Pats V.Ušackas jam priskiriamus ryšius vadina prasimanymais. „Užsienio reikalų ministras turi būti ne karjeros diplomatų korpuso atstovas, o politikas“, - teigta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų programoje.

Borisas Nemcovas ėjo viceprezidento pareigas Boriso Jelcino valdymo laikotarpiu. B. Nemcovas buvo gražus, itin protingas ir labai mėgstamas moterų. Nors jis daugiau ir nebėra valdžioje, tačiau dauguma šios dienos Rusijos politikų jam pavydi. Devintojo dešimtmečio viduryje kai kurie demokratai žvelgė į jį kaip į būsimą Rusijos prezidentą. Šiandien jis yra vienas didžiausių Vladimiro Putino režimo priešų. B. Nemcovas Kremliui oponuoja jau kurį laiką.

Ukrainos nacionalinė naftos ir dujų kompanija „Naftogaz“ veda derybas su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ dėl dujų kainų kitiems metams. Priminsime, kad „Gazprom“ graso, kad tokiu atveju, jei Ukraina negrąžins 2,4 mlrd. dolerių siekiančios skolos už patiektas dujas, tai kitąmet dujų kaina Ukrainai gali būti padidinta dvigubai, iki 400 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų. Tačiau „Naftogaz“ teigia tokiu atveju padidinsiantis rusiškų dujų tranzito per Ukrainą mokestį. 1 tūkst.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad tokiu atveju, jei Ukrainos valstybinė kompanija „Naftogaz“ negrąžins 2,4 mlrd. dolerių siekiančių įsiskolinimų, tai dujų kainos Ukrainai gali būti padidintos net dukart, rašo „International Herald Tribune“. Tiesa, Rusijos dujų monopolininkas teigė bandysiąs išvengti dujų tiekimo Ukrainai nutraukimo. „Gazprom“ dujų tiekimą šiai šaliai kurį laiką buvo nutraukęs 2006 metais. Tuomet sutriko dujų tiekimas į Europą.

Privačiuose būstuose gyvenančių lietuvaičių laukia dar vienas šokas - lapkričio 25 dieną akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdyba patvirtino gamtinių dujų perdavimo ir naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, o vakar valdžia jas pasiryžo įteisinti gruodžio pradžioje. Nuo Naujųjų įsigaliosiantys nauji tarifai reikš viena – autonominį šildymą dujomis įsirengusiems lietuvaičiams būsto šildymas kainuos trečdaliu brangiau.

Ukrainos valstybinė dujų kompanija „Naftogaz“ nesugebėjo šalyje išsikeisti grivinų į dolerius. Priežastis paprasta – Ukrainoje jaučiamas užsienio valiutos deficitas. Apie nesėkmingus bandymus išsikeisti valiutą pranešė kompanijos vadovas Olegas Dubinas. Jo teigimu, dabar kompanija kreipsis į Nacionalinį banką, kad šis padėtų įsigyti valiutos, reikalingos atsiskaityti už perkamas dujas. Priminsime, kad Ukraina už dujas Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ moka būtent JAV doleriais.

Ukrainos valstybinė dujų kompanija „Naftogaz“ iki gruodžio 1 dienos sumokės Rusijos valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“ skolas už dujas, patiektas rugsėjo mėnesį. Be to, bus sumokėta dalis pinigų ir už spalio mėnesį Ukrainos gautas dujas. Susitarimas dėl tokio skolos išmokėjimo pasiektas per „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio susitikimą su „Naftogaz“ vadovu Olegu Dubinu. Skelbiama, kad iš viso Ukraina „Gazprom“ už dujas yra skolinga 2,4 mlrd. dolerių.

Naujųjų metų naktį Rusija ir vėl gali užsukti dujų čiaupą Ukrainai. „Gazprom“ reikalauja padengti milijardinius įsiskolinimus, tik tada pasirašys sutartis dėl naujų tiekimų. Maskvos ir Kijevo „dujų ginčas“ tęsiasi. „Gazprom“ teigia, kad Ukraina nevykdo sąlygų, kurios leistų pasirašyti ilgalaikes sutartis dėl Rusijos dujų tiekimo ir tranzito.