gazprom

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Dėl dujų konflikto su Ukraina Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ per pirmąsias sausio savaites patyrė daugiau nei 2 mlrd. dolerių nuostolį. Apie tai pareiškė koncerno valdybos atstovas Aleksandras Medvedevas. Anksčiau buvo skelbiama, kad „Gazprom“ nuostoliai iki sausio 14 dienos siekė 1,1-1,2 mlrd. dolerių. A. Medvedevas teigia, kad „Gazprom“ bandys išsireikalauti iš Ukrainos visų nuostolių atlyginimą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadą, jog koncertinė programa, už kurią mokamas autorinis honoraras, nėra laikytina kūrybine veikla, valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos seniūnas Laimontas Dinius vadina groteskiška. „Kaip tuomet jaučiasi aktorius, vaidinantis Šekspyro dramoje ar solistas, atliekantis „Aidos“ ariją? Komisijos sprendimas, mano asmeniniu vertinimu, yra groteskiškas“, - trečiadienį BNS sakė L. Dinius.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį patvirtino išvadą, kad koncertinė programa, už kurią mokamas autorinis honoraras, nėra laikytina kūrybine veikla. Kad būtų patvirtinta tokia išvada, užkertanti kelią iš pramogų pasaulio į Seimą atėjusioms parlamentarėms tęsti koncertinę veiklą, balsavo 6 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 1 susilaikė.

Lietuvos kompozitorių sąjungos atstovas, kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Anatolijus Lapinskas tvirtina, kad koncertinė veikla neturėtų būti laikoma kūrybine. Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) trečiadienį kalbėjęs kompozitorių atstovas tvirtino, kad kūrybine veikla siekiama sukurti kokybiškai naują, išskirtinį meno kūrinį, o vadinamųjų „koverių“ (svetimų dainų) atlikimas - tikrai ne išskirtinis kūrinys.

Buvusioms Rusijos satelitinėms Rytų Europos valstybėms suduotas didžiausias smūgis Tuščios kalbos apie atsargų diversifikavimą tuomet, kai mažai kas daroma, ir vietoj to pasikliaujama patogiais ryšiais su Rusijos dujų verslu. Pastaraisiais metais didžiojoje Rytų Europos dalyje tokia buvo įprasta energetikos politika. Ukrainos ir Rusijos ginčas, dėl kurio regionui buvo nutrauktas dujų tiekimas, rodo, kad tai buvo didžiulė klaida.  Labiausiai nukentėjo Bulgarija.

Nuo šių metų pradžios Rusijos ir Ukrainos dujų karo įkaitėmis buvusios Rytų ir Vidurio Europos šalys gali pasidžiaugti: „Gazprom“ atnaujino dujų tiekimą į Vakarus per ukrainiečių dujotiekius. Europa gavo pirmąsias dujas Vakar šiek tiek vėluodamas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ 10.24 val. Maskvos laiku (9.24 val. Lietuvos laiku) atnaujino dujų tiekimą Europai per Ukrainos teritoriją. Dujos pradėtos tiekti per Sudžos stotį Vakarų kryptimi.

Vakar „Lietuvos žinios“ pranešė sensaciją: Taline nuo sausio 1-osios pinga šildymas, nors Estijos sostinė, kaip ir Lietuvos, šildoma gamtinėmis dujomis. Tačiau Vilniuje šildymas nesulaikomai brangsta. Buitiniams vartotojams ir dar brangs, nesvarbu, kad pasaulinės dujų kainos krenta. Mat Lietuvoje jų kainas diktuoja perpardavinėtojai, o šie ir toliau skurdina žmones - net po rinkimų pasikeitus politinei valdžiai. Krašte niekas nepasikeitė, nes Rusijos dujų tarpininkai liko tie patys.

EK vadovą J. M. Barroso apstulbino Ukrainos ir Rusijos nesugebėjimas laikytis duoto žodžio. Anot jo, to nėra buvę net derantis su Afrikos šalimis. „Rusija ir Ukraina pademonstravo stulbinantį nesugebėjimą laikytis duoto žodžio ir tai atsilieps šių šalių ir Europos Sąjungos ateities santykiams“, – pareiškė Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso, komentuodamas dujų tiekimo Europai atnaujinimą.

Vengrijos dujų tranzito kompanija FGSz pranešė jau gaunanti per Ukrainą tranzitu jai tiekiamas rusiškas dujas. Dujų tranzitas per Ukrainą atnaujintas po to, kai pirmadienį Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ ir Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ vadovai pasirašė susitarimą dėl dujų tiekimo Ukrainai 2009-2019 metais. Apie tai, kad gauna per Ukrainą tiekiamas rusiškas dujas, pranešė ir Slovakija.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ antradienį 10 val. 24 min. Maskvos laiku atnaujino dujų tiekimą Europai per Ukrainos teritoriją. Šis žingsnis tapo įmanomas po to, kai Maskvoje buvo pasirašytas kontraktas dėl rusiškų dujų tiekimo Ukrainos kompanijai „Naftogaz“. Priminsime, kad dujų tiekimą Ukrainai Rusija buvo nutraukusi sausio 1 dieną, o tranzitą į Europą sustabdė sausio 7 dieną. Skelbiama, kad rusiškos dujos Europą turėtų pasiekti per artimiausias 36 valandas.

„Eureka“, „Eksperimentariumas“, „Eksploratoriumas“, „Atomiumas“, „Nemo“ – tai mokslo centrų vaikams ir jaunimui Vantoje (Suomija), Kopenhagoje, San Franciske, Briuselyje, Amsterdame ir daugybėje kitų miestų pavadinimai. Kažkodėl šiuose muziejuose labai daug suaugusiųjų, kuriems nesvetimas atradimo džiaugsmas. Kiek daug? Milijonai kasmet! Liesti, vartyti, tampyti, išdrįsti ir bandyti – tokia naujos kartos šiuolaikinių interaktyvių mokslo muziejų koncepcija.

Koncernui „Gazprom“ nurodyta pradėti dujų tranzitą į Europą per Ukrainos teritoriją visomis kryptimis, pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, kai „Gazprom“ ir Ukrainos dujų bendrovės „Naftogaz“ vadovai, dalyvaujant Rusijos ir Ukrainos premjerams, pasirašė dujų pirkimo ir pardavimo sutartį 2009-2019 m. laikotarpiui. „Gazprom“ gavo nurodymus pradėti dujų tranzitą visomis kryptimis“, - sakė V. Putinas. – „Gazprom“ imsis visų tam būtinų veiksmų.

Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narė Donalda Meiželytė-Svilienė, gruodžio 22 dienos Seimo posėdį iškeitusi į dainavimą koncerte, gailisi dėl tokio savo poelgio ir sako honorarą paaukosianti vaikų globos namams. „Šiuo savo poelgiu nusižengiau ne tik Seimo statutui, bet ir savo sąžinei. Noriu labai atsiprašyti savo rinkėjų ir kolegų.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“ projektas negali būti įgyvendinamas, kol galutinai neįvertintas jo poveikis Baltijos jūros ekologijai, Suomijos ir Lenkijos diplomatai sakė nepriklausomam Ukrainos savaitraščiui „Zerkalo nedeli“. Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) sakė savaitraščiui, kad kompanija „Nord Stream“ leidimą tiesti dujotiekį Suomijos įlanka gali gauti tik pateikusi projekto poveikio aplinkai vertinimą, atitinkantį Su...

Prezidentas Valdas Adamkus nedalyvaus penktadienį Kijeve rengiamame susitikime, kuriame bus aptartas Ukrainos ir Rusijos konfliktas dėl dujų tiekimo. Tai BNS patvirtino prezidento patarėjai. Tuo metu naujienų agentūra „Interfax“ paskelbė, kad į Kijevą penktadienį atvyks Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos prezidentai, Moldovos premjeras. Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ nuo sausio 1 dienos visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, o vėliau - ir visą dujų tranzitą per Ukrainą Europos vartotojams.

Ketvirtadienį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasiūlė Europos partneriams sukurti dujų koncerną, kuris kartu su Rusija sumokėtų už technines dujas, kurių reikia Ukrainai, jog būtų atnaujintas dujų tranzitas. Anksčiau Ukraina prašė „Gazprom“ paskolinti jau 1,7 mlrd. kubinių metrų dujų tranzito atnaujinimui. Tačiau Rusijos dujų monopolininkas tokį pasiūlymą atmetė. Dabar V. Putinas ragina, kad už šias dujas sumokėtų Europos vartotojai.

Kol Maskva ir Kijevas nesugeba susitarti dėl dujų tranzito per Ukrainos teritoriją atnaujinimo, Europa netenka kantrybės ir pasitikėjimo Rusijos dujų milžinu „Gazprom“. Briuselis neslepia artimiausioje ateityje ieškosiantis rusiškų dujų alternatyvos. Rytų fronte – nieko naujo Ketvirtadienio naktį „Gazprom“ dar kartą išsiuntė prašymą Ukrainos energetikos kompanijai „Naftogaz Ukrainy“ dėl leidimo transportuoti 99,2 mln. kubinių metrų dujų ukrainiečių dujotiekiais.

Rusija pernelyg ilgai buvo laikoma neišsenkamu energetinių išteklių šaltiniu. Tačiau žinomas analitikas Vladimiras Socoras perspėja: iš tiesų mūsų visų jau netrukus gali laukti skausmingas praregėjimas. Leidinyje „Eurasia Daily Monitor“ paskelbtame straipsnyje V.Socoras tvirtina, kad šiuo metu turime galimybę stebėti ne šiaip dujų tiekimo Europos valstybėms krizę, bet Rusijos vadovų bandymus supjudyti tarpusavyje šalis vartotojas, pakelti kainas ir bent šiek tiek sumažinti eksportą.

Rusijai ir Ukrainai toliau blokuojant dujų tiekimą Europos Sąjungos valstybėms, analitikai teigia, kad tokia padėtis tik parodo pačios ES silpnumą: neefektyvią energetikos politiką ir nenuoseklią užsienio politiką. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso trečiadienį grasino patarsiantis ES kompanijoms kreiptis į teismus, kad Rusijos ir Ukrainos dujų koncernai padengtų dėl dujų krizės susidariusius nuostolius. 80 proc. į Europą tiekiamų rusiškų dujų keliauja per Ukrainos teritoriją.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas sausio 17 dieną Maskvoje susitiks su Ukrainos premjere Julija Tymošenko. Per susitikimą bus bandoma išspręsti dujų krizę, dėl kurios nutrūko rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą į Europą. Susitikimas rengiamas po to, kai Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso pagrasino, jog Europos Sąjungos kompanijos bus raginamos kreiptis į teismą, kad Rusijos ir Ukrainos dujų koncernai atlygintų dėl dujų tiekimo sutrikimo patirtą žalą.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ ir Ukrainos bendrovę „Naftogaz“, kad rekomenduos kreiptis į teismą, jei šios skubiai neatnaujins dujų tiekimo jų negaunančioms Europos Sąjungos šalims. J.M.Barroso pabrėžė, kad jei abi į ginčą įsivėlusios valstybės tuoj pat nevykdys ES tarpininkaujant priimtų susitarimų, jis patars Europos energetikos kompanijoms, kurios yra pasirašiusios sutartis su „Gazprom“ ir „Naftogaz“, pateikti joms ieškinius.

Rusija ir Ukraina prarado patikimų tiekimo partnerių reputaciją, o ES turi galvoti apie energetikos alternatyvas. Taip teigta trečiadienio popietę surengtame Europos Parlamento plenariniame posėdyje, skirtame aptarti padėtį, kai dėl ginčo su Ukraina Rusija iš esmės nutraukė dujų tiekimą į Europą per šios šalies teritoriją.

Pastarųjų savaičių Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl gamtinių dujų akivaizdžiai parodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų susivienyti ir siekti alternatyvos „Gazpromo“ dujų perdavimo vamzdynams. Anot Europos Parlamento (EP) nario Šarūno Biručio, Lietuvai rusiškos dujos iki šiol tiekiamos sklandžiai dėl keleto priežasčių: pirmiausia dujos per Baltarusiją Lietuvos vamzdynais keliauja į Kaliningrado sritį.

Seimo etikos sargams pagalius į ratus kiša pačių kolega, komisijos narys, Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos atstovas Mantas Varaška. Trečiadienį M. Varaška komisijai siūlė visus klausimus išbraukti iš darbotvarkės ir skirti jį naujo komisijos darbo reglamentui, kurio iniciatorius yra, svarstymui. Seimo narys argumentavo, esą komisija, nepasitvirtinusi reglamento, negali dirbti.

Ukrainos nacionalinės dujų kompanijos „Naftogaz“ vadovai trečiadienį paprašė Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ paskolinti „techninių dujų“, kurios reikalingos, kad būtų užtikrintas normalus šalies dujų transportavimo sistemos darbas. „Aš nusiunčiau tiek techninį protokolą, tiek mūsų prašymą paskolinti techninių dujų, iki kol bus išspręstas konfliktas dėl kainų, kad būtų užtikrintas normalus dujų transportavimo sistemos veikimas“, - teigė „Naftogaz“ vadovas Olehas Dubyna.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas valstybiniam dujų monopolininkui „Gazprom“ liepė išsiieškoti 1,1 mlrd. dolerių, kurių Rusija, nutrūkus dujų tranzitui per Ukrainą, negavo iš dujas perkančių Europos valstybių. „Tokių pinigų prarasti nevalia. Dovanos baigėsi. Pinigai turi būti išieškoti iš atsakovų, kurie kalti dėl tokios situacijos“, – teigė D. Medvedevas. Jis taip pat liepė daryti „Gazprom“ viską, kad tik būtų atnaujintas dujų tiekimas Europai.

Europos Komisija rekomenduos Europos Sąjungos kompanijoms teistis su Rusijos ir Ukrainos dujų koncernais dėl nuostolių, kuriuos šios kompanijos patyrė nutrūkus rusiškų dujų tranzitui į Europą per Ukrainos teritoriją. Apie tai pareiškė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.

Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vidurio Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant vos ne kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas pareiškė antradienį 10 val. 15 min. Maskvos laiku atnaujinęs dujų tranzitą į Europą per Ukrainos teritoriją. Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovas spaudai Valentinas Zemlianskis patvirtino, kad rusiškos dujos jau pasiekė Ukrainos vamzdynus. Visų pirma dujos pradėtos tiekti Moldovai, Turkija ir Balkanų valstybėms.

Palanki Pietų Amerikos valstybių reakcija į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lapkričio mėnesį vykusį vizitą atvėrė naujų perspektyvų Rusijos įtakai šiame žemyne. Apsilankydamas Peru, Venesueloje, Brazilijoje ir Kuboje, D. Medvedevas visam pasauliui atskleidė Rusijos siekį glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos laikė savo įtakos zona.

Rusija pažadėjo iki sausio 13 dienos 11 valandos ryto Maskvos laiku atnaujinti dujų tiekimą Europos valstybėms per Ukrainos teritoriją. Apie tai skelbia agentūra AFP, kuri cituoja Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos pareiškimą. Savo ruožtu naujienų agentūra „RIA Novosti“ teigia, kad „Gazprom“ atstovas Aleksandras Medvedevas pareiškė, jog dujų tiekimas europiečiams bus atnaujintas 10 valandą Maskvos laiku.

Buvęs Rusijos energetikos viceministras Vladimiras Milovas šiuo metu yra opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderis. Laisvosios Europos radijo korespondentas Michailas Sokolovas kalbėjo su šiuo politiku apie dabartinę dujų krizę, įsiplieskusią tarp Maskvos ir Kijevo bei palietusią visą Europą.

Rusija pirmadienį į Briuselį išsiuntė savo delegaciją, kuri tarsis dėl dujų tranzito Europai per Ukrainos teritoriją atnaujinimo. Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad Ukraina pasirašė naują susitarimą dėl Europos Sąjungos stebėtojų atvykimo. Teigiama, kad Ukraina atsisakė papildomos deklaracijos, kuriai itin priešinosi Kremlius. Laisvosios Europos radijas praneša, kad į Briuselį išvyko „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris bei Igoris Sečinas.

Keliolika žurnalistų, politologų sutrikę: jų telefoniniai pokalbiai atpasakojami aukščiausiems valstybės vadovams, žmonės iš Valstybės saugumo departamento (VSD) skleidžia žinią apie „vanagus“ - valstybės priešus, siekdami izoliuoti naująją valdžią nuo senosios kritikų. Povilas - pasiuntinukas Rinkimų rezultatai jau buvo paskelbti, Andrius Kubilius nominuotas premjeru, tačiau vis dar jautėsi laisvas bendrauti, su kuo nori ir kada nori.

„Gazprom“ dujų tiekimą Europai atnaujins tik gavęs raštišką pasirašyto susitarimo kopiją, praneša „bbc.co.uk". Nors susitarimas pasirašytas šį savaitgalį, „Gazprom“ atstovo Sergejaus Kuprijanovo teigimu, raštiška jo kopija dar negauta. „Tai stabdo stebėtojų darbo pradžią“, - tvirtino jis. Sutartis pasirašyta Rusijai ir Ukrainai susitarus dėl ES stebėtojų veiklos.

Dėl dujų konflikto su Ukraina „Gazprom“ netenka 120 mln. JAV dolerių per dieną, sekmadienį pranešė Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“. Naujųjų metų išvakarėse Rusijai ir Ukrainai nepavyko susitarti nei dėl Kijevo skolų, nei dėl dujų tiekimo 2009-aisiais. Dėl to Rusija iš pradžių sumažino, o po to ir visai nutraukė dujų tiekimą per Ukrainą Europos Sąjungos vartotojams. „Gazprom“ apkaltino Ukrainą vogus Europai skirtas dujas.

Slovakai nutarė nebelaukti, kaip spręsis Rusijos ir Ukrainos dujų krizė, ir, pažeisdami sutartį su ES, atnaujina įšaldytos atominės elektrinės darbą. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas Kijeve išsiderėjo Ukrainos vyriausybės parašą po šviežiai Rusijos pasirašytu susitarimu dėl tarptautinių stebėtojų dujų tranzito mazguose.

Rusija ir ES susitarė dėl preliminarios sutarties, nustatančios dujų transportavimo per Ukrainą kontrolės mechanizmą, praneša „cnn.com“. Ją Maskvoje pasirašė ES derybininkų grupės vadovas ES vadovaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas bei Rusijos premjeras Vladimiras Putinas dėl dujų tiekimo per Ukrainą atnaujinimo, praneša „bbc.co.uk“. Anksčiau Rusija buvo žadėjusi atnaujinti tiekimą tada, kai bus pasiektas oficialus rašytinis susitarimas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei prokurorai, prieš du mėnesius garsiai pareiškę apie Gamtinių dujų terminalo steigimo tyrimą, šiandien negali atsakyti, kaip jis baigsis. Tačiau ir tyrėjai, ir politikai sutaria, kad projektas - gyvybiškai svarbus Lietuvai.

Lietuva siūlo du atstovus į ES ekspertų misiją dujų tranzitui iš Rusijos per Ukrainą stebėti, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento laikinasis direktorius Rolandas Kačinskas BNS penktadienį sakė, kad Lietuvos dujininkų asociacija kartu su Lietuvos energetikos institutu į stebėtojų misiją nominavo 2 kandidatus iš Lietuvos. „Patvirtinus jų kandidatūras, bus pateikta papildoma informacija.

Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją  prašydama įvertinti savo narės Donaldos Meiželytės-Svilienės elgesį pasitvirtinus faktui, kad 2008 metų gruodžio 22 dieną, vykstant Seimo plenariniam posėdžiui, ji nedalyvavo, o vedė pramoginį renginį. Frakcijos pranešime teigiama, kad „prisikėliečiai“ mano, jog toks elgesys nedera Seimo narei, tačiau laukia komisijos išvados.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Rusija yra pasiruošusi mokėti už dujų tranzitą rinkos kainą tokiu atveju, jei Kijevas sutiks mokėti rinkos kainą už iš Rusijos perkamas dujas, pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. „Mes manome, kad Ukraina turi mokėti rinkos kainą ir esame pasiruošę mokėti rinkos kainą už tranzitą. Rinkoje tranzito kaina šiuo metu siekia 3,4 dolerio už 1 tūkst. kubinių metrų dujų transportavimą 100 kilometrų“, – teigė Rusijos premjeras.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko viešai pasiteiravo, ar pastarojo aktyvios pastangos siekiant padėti Ukrainai konflikte su Rusija dėl dujų leidžia analogiškų veiksmų tikėtis ir Lietuvos labui.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiekė susitarimą su Europos Sąjunga dėl nepriklausomų stebėtojų siuntimo į Ukrainą. Stebėtojai esą prižiūrės, kaip Ukraina vykdo įsipareigojimus užtikrinti dujų tranzitą į Europą, teigia „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. Ukrainos kompanija „Naftogaz“ jau kiek anksčiau yra pranešusi apie pritarimą priimti nepriklausomus stebėtojus. „Gazprom“ teigia dujų tiekimą atnaujinsiantis iš karto po to, kai stebėtojai pradės savo darbą.

Derybos tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Ukrainos, vykusios Briuselyje, baigėsi nepasiekus jokios pažangos. Tai reiškia, kad bent jau artimiausiu metu rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą nebus atnaujintas. Tolimesnės derybos, turėjusios vykti Briuselyje, nutrauktos, o be to, nėra jokių ženklų, kad Rusija ir Ukraina toliau tęs dvišales derybas.

Rusijos ir Ukrainos ginče dėl dujų tiekimo Lietuvai nereikėtų siekti tarpininkės vaidmens, o nuosekliai Europai priminti energetinio saugumo problemas, mano politologas, tačiau pripažįsta, kad daugiau galimybių laimėti šiame konflikte turi Maskva nei Kijevas. Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) direktorius Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad Lietuvos ambicijos prisidėti sureguliuojant šį konfliktą yra mažai realistiškos, nes Vilnius neturi struktūrinės galios, kad galėtų tai daryti.