gamta

Vida Tavorienė Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams. Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Už gaisrus Kuršių nerijoje turime būti dėkingi ir kalninių pušų monokultūroms, portalui LRT.lt teigia gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. „Gaisrų Kuršių nerijoje išvengsime, jei po truputį atkursime lapuočių miškus. Be to, reikia labiau saugoti kormoranus ir nelaikyti jų kenkėjais, nes būtent jų pagalba galima atkurti lapuočių miškus – tikrąją Kuršių neriją“, – aiškina gamtininkas.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nušlamėjo, nuskardėjo, nuskriejo Velykos. Jų metas visada yra šventas ir nepakartojamas. Šios Velykos labai vėlyvos, atnešė ne tik margučių raštus, bet ir šilumą, net vasarišką kaitrą. Sakytum, kažkas gera skyrė šventei orus, kokių mums labiausiai reikia. Atsiliepdama į šį šilumos proveržį, gamta pasipuošė šviesiai žaliu, labai šviežiu rūbu ir žiedais. Žiūri ir negali atsidžiaugti. Tačiau gamtos skubėjime pats laikas ieškoti atokvėpio pauzės.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už padarytą žalą gamtai akcinę bendrovę „Orlen“ įpareigojo valstybei sumokėti 9 mln. 700 tūkst. lt. Kasacinis Teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.

Šiukšlių kalnus gamtoje paliekantiems teršėjams teks įsidėmėti Seimo narių ir savivaldybių vadovų veidus. Aplinkos ministerija didina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių komandą ir prie jos prisidėti pakvietė ir labiausiai visuomenėje matomus politikus. Į gamtos apsaugos veiklą panorę įsitraukti 23 Seimo nariai jau gavo neetatinių aplinkosaugininkų pažymėjimus.

Ar švęsdami krikščioniškas Velykas, ruošdami stalą, dažydami ir ridendami kiaušinius, susimąstote, kodėl tai darote ir kokia šių papročių simbolika bei kilmė? Ar žinote, kad Velykos buvo švenčiamos dar senovės lietuvių laikais ir siejamos su saule, vėliau krikščionys šia šventę susiejo su mėnuliu, todėl šventė tapo keliama. „Ta šventė, kurios velykiniai papročiai dabar siejami su krikščioniška data, seniau buvo be krikščioniško atspalvio.

 Prieš mėnesį suteikus galimybę gyventojams pranešti apie gamtai daromą žalą bendruoju pagalbos numeriu 112, tuo jau pasinaudojo daugiau nei šimtas piliečių, praneša Aplinkos ministerija (AM). Kaip praneša AM, nuo balandžio pradžios iš piliečių gauti 136 pranešimai apie daromą neigiamą poveikį aplinkai. Vidutiniškai – po 10 per parą.

 Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. EAA metinėje ataskaitoje vertinamas poveikis aplinkai visoje Europoje. Pastebima, kad aplinkos tarša buvo sumažėjusi ekonomikos nuosmukio metais, suprantama, nes tada buvo mažiau prekių transportavimo.

Gamta visada žavi savo unikalumu ir gėrybėmis. Gamtos gyventojai tai tobulas Dievo kūrinys. Šį kartą kviečiame pažvelgti į nuostabias sraigių fotografijas, kurios dvelkia ramybe ir mistika. Forografijų autorė yra menininkė iš Ukrainos.

  Portalas news.distractify.com sudarė 17 fenomenalių gamtos reiškinių sąrašą, kurių beveik neimanoma pamatyti. Pirmąją dalį galite skaityti čia. Vandens snapelis Vandens snapeliai yra viražas, kuris atsiranda vandens telkinyje. Tai ne vandens išsiurbimas ar atauga, tai – vandens kondensacija. Gaisro sūkuriai Gaisro sūkuriai – viesulai su liepsna. Jie atsiranda dėl kaitros ir sūkurinio vėjo sąlygų.

Portalas news.distractify.com sudarė 17 fenomenalių gamtos reiškinių sąrašą, kurių beveik neimanoma pamatyti. Povandeninis varveklis Povandeniniai varvekliai susidaro po ledu, kai sūraus vandens srautas juda viena kryptimi. Audra vulkane Įsiveržiant ugnikalniui neretai jis skleidžia didelius elektros krūvius. Dėl to neretai vulkane gali vykti audra ar perkūnija. Baltoji vaivorykštė Tokios avivorykštės susiformuoja esant rūkui, o ne kaip įprasta lietui.

Šie nuostabūs gamtos kūriniai atima žadą kiekvienam. Pastovėjęs greta tokio didingo stebuklo suvoki, kokia neįtikėtinai galinga ir kūrybinga yra gamta.

Šiandien bus pristatytas naujas leidinys ,,Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, procesai ir raida“. Jis supažindina su dabartinėmis svarbiausiomis šalies aplinkosaugos problemomis. Pristatymas vyks Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime. Leidinyje vertinama šalies gamtinės aplinkos būklė akcentuojant jos pokyčius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iki pastarųjų metų, analizuojami laimėjimai ir kylančios problemos.

Orientavimosi sportas atveria stebuklingą taką į dar neatrastus gamtos kampelius, leidžia net pažįstamose apylinkėse aptikti kažką naują, pažinti mišką, parką, miestą, teigiama pranešime spaudai. Unikalu yra tai, kaip ši sporto šaka sujungia fizines ir minties jėgas. Vien greitai bėgti nepakanka — kiekviena akimirka, kai žinai kur tiksliai esi miško tankmėje, atneša euforiją. Ypač pradedantiems sportininkams.

Šie šildantys ir jaukūs vaizdai – rusų fotografės Elenos Shumilovos fotografijos. Natūralios spalvos, ypatingos oro sąlygos, kerinti aplinka ir, be abejo, išskirtinis fotografės iš Maskvos talentas – visa tai daro nuotraukas tokias emocionalias ir idiliškas. Nuotraukose su naminiais gyvūnėliais užfiksuoti berniukai – fotografės sūnūs; moteris stengiasi įamžinti kuo daugiau akimirkų iš jų kartu praleisto laiko.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Balandžio pirmąją Maskvoje pokštauja gamta. Mieste siaučia tikra sniego audra, kai kur sniego storis siekia 10 centimetrų ir daugiau. Už tirštos sniego uždangos vos matosi Kremlius, ir visa tai – po savaitės rekordinės šilumos, kai oro temperatūra pakildavo iki 16 laipsnių, o kovo 24-ąją šoktelėjo net iki 19 laipsnių. Dabar Maskvoje 10 tūkst. sniego valymo mašinų bando įveikti baltą Rusijos sostinės patalą, o gatvėse – milžiniškos mašinų spūstys.

Marinuotos mėsos, paruoštos kepimui, pardavimai šią savaitę išaugo net trečdaliu. Be to, aktyviau perkamos kepsninės, prieskoniai mėsai ir anglys. Tai reiškia tik viena – barbekiu sezonas Lietuvoje atidarytas. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė patikino, kad šylančiam orui ir augančiai paklausai buvo pasiruošta – pirkėjams šiuo metu siūloma įvairesnių kepimui paruoštų mėsos produktų. Ne tik tradicinių šašlykų, bet ir kepsnių, dešrų ir dešrelių.

Televizijos bei radijo laidų vedėjo Vytenio Sinkevičiaus šeimoje nuo pat mažų dienų vaikams skiepijama meilė gamtai, mokoma kaip svarbu ja rūpintis, neteršti, aiškinama iš kur atsiranda deguonis ar vanduo, kurį galime gerti iš čiaupo, jau kuris laikas rūšiuojamos atliekos. Ne išimtis ir namų apšvietimas: jo didžiajai daliai naudojamos taupiosios lemputės, kurios perdegusios turi būti atiduotos perdirbti.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst.

Rojus jaukiame Viduržemio jūros glėbyje – Kipras. Sala, kurioje pasilepinti kaitria saule bei pasimėgauti užburiančiais kraštovaizdžiais galima ištisus metus. Kipre gyvenimas tvarkingas sudėliotas į tris stalčiukus. Pirmas, „nuobodžiausias“, prasideda lapkričio 1-ąją ir baigiasi kovo 31-ąją. Tokiu metu gyvenimas Kipre aprimsta, sumažėja turistų srautai. Supraskite, šalta! Dienomis oras gali sušilti tik iki 25 laipsnių, o vakarais temperatūra kartais nukrenta iki 10-12 laipsnių.

Gyvūnų migracija įprastas reiškinys, tačiau dabar jai gana stipriai įtaką daro klimato kaita. Gyvūnai migruoja, nes jų gyvenamoji zona atšyla ir jie ieško patogesnės vietos, taip išsikeldami į šaltesnes ar kalnuotas vietoves. Paukščiai, viena iš gyvūnų rūšių, kurios migracija į šiltus kraštus, vyksta natūraliai. Tačiau dėl klimato kaitos ir jie susiduria su problemomis.

Praėjusį penktadienį Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai išaiškino net 2 pažeidimus. Pareigūnai sulaikė neteisėtai sumedžiotas 2 stirnas pasisavinusius piliečius ir, atlikdami apžiūrą vieno iš jų sodyboje, aptiko neleistinų ne mėgėjiškos žūklės įrankių – tinklų. Vasario 28 d. pareigūnai gavo pranešimą apie Rokiškio rajone, „Salagirio“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose medžiojamas stirnas.

Dėl afrikinio kiaulių maro, siekiant išnaikinti 90 procentų šernų populiacijos, Alytaus rajone – kur nustatytas ligos židinys – imamasi griežčiausių saugumo priemonių. Medžiotojai skelbia, miške kuriame rasti nugaišę užsikrėtę maru šernai, jiems pavyko sumedžioti beveik visus šernus. Kelio įspėjimai pasitinka visus įvažiuojančius į Alytaus rajoną. Eismas miškuose, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys, draudžiamas, šią savaitę čia bus pastatyti ir užkardai.

Daugelio jau nebestebina važiuojant per Lietuvą pakelėse matomi milžiniški Sosnovskio barščiai. Kaip jie atsirado mūsų šalyje ir taip išplito užgoždami vietines augalų rūšis? Ši invazinė augalų rūšis tik viena iš daugelio atkeliavusi į Lietuvą. Šiltėjant klimatui į mūsų šalies teritoriją keliasi vis naujos augalų ir gyvūnų rūšys ir kelia grėsmę vietinėms. Tai globalinė problema, aktuali daugeliui kraštų. Pasak Gamtos tyrimų centro direktoriaus, prof.

Šis gurmaniškas receptas, matyt, patrauktų ir Jamie’o Oliverio dėmesį. Žemiau esančiame vaizdo įraše parodoma, kaip naudojant pasiruoštą sausos tešlos mišinį išsikepti pyragaitį. Tiesa, ne kepimo skardoje, kaip galėjote pamanyti, o greipfruto kiaute. Beje, įrašo kūrėjai pataria, kad pyragaičius kepti galima naudojant ir kitų vaisių, pavyzdžiui, apelsinų, žieves.

Išgyvenimo gamtoje gebėjimus, galinčius išgelbėti ir žmogaus gyvybę, regime televizijos arba kino ekrane. Tačiau ar įmanoma juos pritaikyti realiame gyvenime? Pasirodo, pažaboti gamtos jėgas, turint minimalius įrankius, nėra itin sudėtinga. Šiame vaizdo įraše atskleidžiama, kaip naudojantis lauže įkaitintais akmenimis galima išsivirti arbatos.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors gamta dar miega, sodininkai jau skuba pirkti ir sėti daržoves. Prekybininkai teigia, kad sėklos šiemet keliais procentais brangesnės, bet lietuviai pinigų geroms sėkloms negaili. Gerėjančia prekyba džiaugiasi ir įmonės, sėklas parduodančios internetu. Vasario mėnuo, pasak prekybininkų, metas, kai iš žiemos miego pabunda sodininkai.

Princas Viljamas, futbolo žvaigždė Davidas Beckhamas ir krepšininkas Yao Mingas suvienijo jėgas vaizdo įraše, skatinančiame saugoti nykstančias gyvūnų rūšis. „WildAid“ kampanijos video atskleidžia, kad pasaulio raganosių populiacija telpa Vemblio stadiono dydžio plote. „Tik įsivaizduokite, jei visa žmonių populiacija tilptų viename stadione“ – vaizdo įraše sako futbolininkas Davidas Beckhamas. Trijulė prašo padėti apsaugoti šiuos nykstančius gyvūnus.

Kaip pasigaminti dantų pastos? Kaip pagaląsti peilį ar perskelti rastą? O gal nežinote, kaip ant laužo išsikepti pyragą? Šis vaikinukas ir jo šaunūs vaizdeliai, pamokys, kaip mums atrodančius sunkius dalykus įgyvendinti lengvai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose lankytojams statomi septyni apžvalgos bokštai. Trys iš jų – Dzūkijoje, prie Veisiejų, Merkinės ir Metelių. 15 metrų apžvalgos bokštas iškilo šalia Viesiejų, prie Snaigyno ežero, aprašyto jo apylinkėse gimusio Sigito Gedos, išgarsinto legendomis apie kunigaikštį Snaigių, vasarą sutraukiančio daug turistų. Iš apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo gamta.

Gamtoje – daugybė paslapčių. Kartais jos kūriniai atrodo tarsi linksmas pokštas. Aplink galima išvysti keisčiausių padarų. Mūsų pateiktoje galerijoje galite išvysti gyvūnus su ūsais.

Vokiečių fotografas Kilianas Schonbergeris nuo gimimo neturi sugebėjimo skirti spalvas, tačiau gali pasigirti įspūdingu sugebėjimu savo nuotraukomis perduoti gamtos grožį. K. Schonbergeris fotografavo gamtą po visą pasaulį – Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Škotijoje, Italijoje ir daugybėje kitų šalių. Tam, kad aptiktų įspūdingiausius gamtos kampelius, jis keliaudavo į vietas, kur nebuvęs joks kitas žmogus.

Teksase, Wimberley esantis Jokūbo šulinys yra viena pavojingiausių vietų Žemėje. Pavadinimą iš Biblijos gavusi vieta jau pasiglemžė 8 nardytojų gyvybes, tačiau norinčių čia išbandyti jėgas vis tiek netrūksta, rašo odditycentral.com. Iš išorės Jokūbo šulinys atrodo kaip visai paprasta versmė. Jos žiotys yra vos 4 metrų pločio, nematyti jokių neramaus vandens ženklų... Tačiau šulinys turi net keturias ertmes.

LRT Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė LRT.lt pasakoja, kad šventinės šeimos tradicijos, bėgant metams, nesikeičia, tačiau naujos pareigos atima galimybę skirti laiko pomėgiams – knygų skaitymui ir mėgavimusi gamta. – Kaip švęsite šias Kūčias ir šv. Kalėdas? – Kūčių stalo tradicijos visada išlieka nuoseklios, todėl švęsiu lygiai taip pat, kaip ir kiekvienais metais. Vakarienę prie balta linine staltiese dengto stalo valgysime su visa šeima namuose, visada prisijungia ir mano mama.

Kiekviena sodyba savaip unikali. Šeimininkų pasaulėjautą dažnai atspindi trobesiai, kiemas, augalai. Užtenka kelių minučių ir aišku, kam šeimininkai teikia pirmenybę – prabangai ar harmonijai su gamta. Nijolė Baronienė Alantos girios pašonėje Piešiškių kaime besiglaudžianti Felikso Laivio sodyba stebina paprastumu ir ramybe.

Nepaisant didžiojoje Lietuvos dalyje siaučiančios pūgos, trijų Lietuvos oro uostų veikla nesutriko, teigia Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas "Nieko ypatinga. Palangoje skrydžių dažnis yra žemas, esamas šoninis vėjas teikia nemalonumų. Skrydžių bendrovė SAS dėl prastų oro sąlygų Kopenhagoje ryte atšaukė skrydį iš Vilniaus. O šiaip viskas vyksta beveik pagal tvarkaraštį", - BNS sakė Kęstutis Auryla.

Garsus, kuriuos netrukus išgirsite, skleidžia visiems puikiai pažįstami vabzdžiai. Kad ir kaip sunku būtų patikėti, jokių instrumentų, jokių balsų prie šio įrašo pridėta nebuvo. Kompozitorius Jimas Wilsonas įrašė garsus, skleidžiamus žiogų, o vėliau paleido įrašą sulėtintai. Rezultatas neįtikėtinas. Garsai, kuriuo gavo J. Wilsonas, galėtų priminti angelų dainavimą – ideali harmonija, ramybė ir žmonių chorą primenanti muzika. Žiogų gyvenimas yra gerokai trumpesnis nei žmonių.

Gamta turi begalybę būdų apsaugoti savo kūrinius nuo grobuonių. Štai vaisinei muselei G tridens ji suteikė gana įtikinamas skruzdėlių „nuotraukas“: su šešiomis galūnėmis, dviem ūsiukais, galva ir kūgio formos galine kūno dalimi – viskas kaip realybėje, rašoma portale mixstuff.ru. Visas šis grožis, susidaręs evoliucijos metu, yra išsidėstęs ant permatomų muselės sparnų. Šis neįprastas dizainas labai padeda muselei apsiginti nuo priešų.

Sardinija – itin pamėgtas turistų kraštas, galintis sužavėti net pačius didžiausius kelionių gurmanus. Viduržemio jūros apsupta Italijos sala turi kuo didžiuotis. Nuostabios jūros pakrantės, kepinanti saulė ir istoriniai lobynai – viskas telpa į vieną nepaprastą nuotykį, kuris apibūdinamas žodžiu – Sardinija. Atsidurti Sardinijos sostinėje Kaljaryje gali būti ne taip jau ir sudėtinga.

„Sustok, akimirka žavi“, – sakė vienas literatūros klasikas, o mes siūlome žvilgtelėti į pačius gražiausius pasaulio kampelius. Juni ežeras Pradėkime garsaus ežero Juni (Salar de Juni), kuris didžiausia pasaulyje druskos pelkė, po lietaus čia galima stebėti gamtos sukurtą labai įdomų veidrodinį efektą. Juni yra labai populiarus tarp turistų ir keliautojų, šalia ežero yra net viešbutis, pastatytas vien iš druskos, rašo deleysk.ru.

Gamtos fotografo darbas, ypač jei fiksuojate ne tik žydinčias gėles ir drugelius, gali būti išties pavojingas. Tuo galėjo įsitikinti vienas amerikiečių fotografas, Didžiuosiuose Dulsvuosiuose kalnuose fotografavęs elnius. Vyras iš saugaus atstumo stebėjo gyvūnus, bet jį pamatęs vienas jaunas patinas nusprendė imtis iniciatyvos. Elnias pririsnojo artyn ir ėmė baksnoti fotografą ragais. Gamtos mylėtojui beliko tiks susigūžti ir tikėtis, kad didžiulis gyvūnas galiausiai praras susidomėjimą juo.

Puikiai žinomas Rusijos ekstremalų projektas "RideThePlanet" neseniai pristatė dar vieną įspūdingą filmą. Baidarių sezono pabaigai rusų ekstremalai patyrė dozę adrenalino srauniose ir vingiuotuose kalnų upėse Gruzijoje. Ekstremalas.lt rašė, kad neseniai garsus Rusijos ekstremalų projektas "Ride The Planet" aplankė vieną įspūdingiausių pasaulio vietų plaukioti baidarėmis - Ugandą, Baltąjį Nilą. Šį kartą - taip pat įspūdinga vieta - Gruzija.

Nuo vabzdžių iki žinduolių, nuo giliavandenių būtybių iki paukščių – Helovino proga „National Geographic“ pateikia labiausiai „ištroškusių“ gamtos kraugerių sąrašą.       Vampyriniai šikšnosparniai Pavadinimas kalba už save: šie šikšnosparniai turbūt yra žymiausi kraugeriai. Didžiausias jų išskirtinumas yra tas, kad tai vieninteliai žinduoliai, kurie maitinasi tik krauju.

Tolimoji Brazilija – lietuvių turistams vis dar neatrastas kraštas, o juk atrasti čia tikrai yra ką – nuo gamtos stebuklų iki nepakartojamų miestų, skonių ir reginių. Siūlome minutėlę atsipūsta ir pakeliauti po gražiausias Brazilijos vietas. Unikalūs Brazilijos vaizdai – Balsas.lt galerijoje.

Laboratorijoje užauginta arba 3D spausdintuvu pagaminta mėsa – dar prieš dešimtmetį tai būtų skambėję kaip įdomi idėja iš fantastinės knygos. Tačiau, kaip ir daug kitų mokslinės fantastikos vaisių, dirbtinai užauginta mėsa galbūt visai netrukus gali tapti visiems prieinamu gyvūninės kilmės baltymų šaltiniu. Prieš keletą savaičių Londone buvo suvalgytas pirmasis neįprastu būdu užaugintos jautienos mėsainis, kainavęs daugiau nei 860 tūkst. litų (332 tūkst.

Lankytinų Šri Lankos vietų Top 20 (II dalis), tačiau sąrašas galėtų būti be pabaigos… Geriausia į šią šalį vykti bent 10-čiai dienų, o jei leidžia laikas ir finansai – trys savaitės čia tikrai neprailgs. Šri Lanka – egzotinių kelionių gerbėjų rojus. Nieko nuostabaus – 2000 metų kultūros, didingų griuvėsių, drambliai, nuostabūs paplūdimiai, budistų šventyklos, vandens sportas ir daugybė kitų pramogų. Šri Lankoje labai linksma sutikti pvz. Šv.

Gamta nepagailėjo „Volkswagen“ – pro Volfsburgą praūžus audrai kruša apgadino maždaug 17-kos tūkstančių naujutėlaičių „Volkswagen“ kėbulų dažų dangą.

Virš prarajos pakibusi ir dar viena įspūdinga uola, taikliai pavadinta „Trolio liežuviu“ (Trolltunga), rašo kelioniumanija.lt. Maždaug 700 m aukštyje virš Ringedalsvatnet ežero (1100 m virš jūros lygio) kyšančią uolą pasiekti nėra itin paprasta. O ir pasiekus ne visiems pavyksta suvaldyti baimę atsistoti ant uolos krašto! Tačiau drąsiausiems ir smalsiausiems garantuotas užburiantis vaizdas ir adrenalinas.

Inga SMALSKIENĖ Baigiantis javapjūtei žemdirbiai vis dar neranda tinkamų žodžių šiems metams apibūdinti. Gamta lyg ir neskriaudė labai, derlius užderėjo neblogas, orai jam nuimti irgi pasitaikė neprasti. Tačiau ūkininkams nuotaiką gadina, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai kritusios grūdų supirkimo kainos. Laukia geresnių laikų Panevėžio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, javapjūtė eina į pabaigą. Žemdirbiai sako, kad derlius kiekybės atžvilgiu bus panašus kaip pernai.