gamta

Čarlzo Darvino namas, tai viena lankomiausių vietų Anglijos pietryčiuose. Namas, kuriame jis gyveno ir kūrė bei du dešimtmečius tobulino savo teoriją. Dauno (Downe) miestelis yra pietryčių Londone, priklauso Londono Bromlio (Bromley) savivaldybei, Kento grafystei, 3,4 mylios (5,5 km.) į pietvakarius nuo Orpingtono ir 14,2 mylios (22,9 km.) į pietryčius nuo Charing Cross`o.

  Simona Stanapėdytė, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Gamtininkai Vilnelės upės pakrantėse stojo į kovą su dar viena agresyvia invazine rūšimi – uosialapiais klevais. Jie dabar naikinami herbicidais, o žiemą bus išpjauti. Uosialapis klevas, tarpukariu atvežtas kaip parko puošmena, tapo invazine rūšimi ir užkariauja vis didesnes teritorijas, išstumdamas Lietuvos gamtai būdingus augalus. „Yra trys etapai: pirmasis – nudžiovinti. Žiemą juos kirsime.

Pirmadienį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Kelmės rajone, Gludo ežere, yra pastatyti žvejybiniai statomieji tinklai. Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Netrukus minėti pareigūnai kartu su Kelmės rajono agentūros pareigūnu bei neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais atvyko prie ežero.

Kai reikia eiti, reikia eiti. Atsakyti į gamtos šauksmą – tiesiog būtina bet kur ir bet kada. Gali būti, kad būtent tai galvoje turėjo šių išviečių statytojai. Kai kurios iš jų, nors ir yra be galo žaviose vietose, žada ne tik vaizdus, bet ir pavojus. Environmentalgraffiti.com siūlo pasigrožėti vienišiausiomis ir labiausiai nuo civilizacijos nutolusiomis išvietėmis.

Įžengėme rugpjūtin. Brandos ir javų pjūties mėnuo kada nors užbaigs vasarą. Tačiau kol kas apie tai kalbėti visai nereikia, nes turime labai svarbių ir smagių vasariškų darbų ir užsiėmimų. Žinoma, visų pirma – darbai. Kai po lietaus pradžiūsta laukai, juose jau pūkščia, dulkių debesyse sukiojasi kombainai. Kai kur iki rugpjūčio nukulti nemaži rugių plotai.

Lietuvoje vasara. Ko gero, ne tokia, kokios norėtume, bent jau keletą paskutinių dienų. Žmonės vis teiraujasi, ar teko matyti tokią šaltą ir lietingą vasarą, kaip ši. Tokie klausimai pribloškia ir primena – mūsų atmintis labai trumpa. Mes mokame, o gal esame išmokyti daugiau dėmesio skirti ne geriems, maloniems dalykams, o trumpiems sunkesnio gyvenimo blyksniams.

Vakar Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais prie Šaukoto tvenkinio (Radviliškio r.) sulaikė tris brakonierius, kurie, naudodamiesi gumine valtimi, traukė tinklus ir tvarkė sugautą laimikį. Apie šiuos pažeidėjus aplinkosaugininkams šeštadienį pranešė juos pastebėję žmonės.

Gamta tiek pat graži, kiek ir pavojinga. Ir su naujausiais išradimais žmogus kol jas bejėgis prieš stichiją. Oddee.com siūlo pažiūrėti į užfiksuotas stichijų akimirkas. Pirmoji dalis. 11. Vandenyne plūduriuojantis namas Praėjus dviems dienoms po 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimo ir jį lydejusio cunamio, kilometrai nuo Japonijos krantų buvo pastebėtas plūduriuojantis namas.

Aplinkos ministerija užsimojo poilsiautojus gamtoje, žvejus, uogautojus kultūringo elgesio mokyti kirčiais per kišenę. Vasara toks metas, kai gamta tampa antraisiais žmonių namais tikrąja to žodžio prasme. Miškai pilni uogautojų ir grybautojų, prie vandens telkinių pristatyta palapinių, žvejai ir naktimis neištraukia meškerių iš vandens. Teks rinkti ir svetimas šiukšles Gamtoje kaip reikiant atsipalaiduoti įpratusiems gyventojams šiais metais teks keisti savo įpročius.

Jau praėjo dveji metai po Fukušimos atominės elektrinės tragedijos Japonijoje, tačiau pasekmės vis dar yra akivaizdžiai matomos. Vienas Korėjos tinklapis surinko gamtos nuotraukas iš miestelių ir kaimų, esančių aplink Fukušimos elektrinę. Šiose nuotraukose nėra gražių vaizdų. Jose galima pamatyti nuo siamo dvynių pavidalo kukurūzų iki persikų, sergančių dramblialige. Visos daržovės ir vaisiai yra paveikti radiacijos, todėl išaugo tokios neįprastos formos.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt  Meteorologai skaičiuoja, kad pastaruosius kelerius metus dienų su perkūnijomis – kur kas daugiau nei anksčiau. Šalies draudimo kompanijos teigia, kad dėl padidėjusio žaibų skaičiaus ir padaromos žalos tenka atlyginti daugiau nuostolių. Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai atskleidžia, kuriose šalies vietose ir kur dėl žaibų dažniausiai kyla nelaimių, ir pataria, kaip elgtis žaibuojant.

Šiemet kaštoninių keršakandžių puolami kaštonai pradėjo ruduoti anksčiau, nei pernai. Šiaulių miesto savivaldybė užkrėstiems lapams rinkti ir utilizuoti kasmet išleidžia apie 25 tūkstančius litų. Viliamasi, kad kenkėjus ilgainiui sunaikins gamtoje atsiradę natūralūs jais mintantys priešai. Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė sako, kad kaštonų situacija negerėja. Kenkėjai veisiasi lapuose – ten išgraužia takus, deda kiaušinėlius.

Birželio pabaigoje praūžęs galingas viesulas išgąsdino kelių Panevėžio rajono seniūnijų gyventojus. Kelias minutes siautusi gamtos stichija pridarė žalos gyventojams, apniokojo Čičinsko kalną. Stiprus vėjas su šaknimis rovė medžius, plėšė pastatų stogus, daužė langus, o kiaušinio dydžio ledo gabalai kapojo pasėlius ir daržoves. Tik per plauką išvengta žmonių aukų. Įsisiautusi audra sugriovė gyvenamąjį namą, iš kurio likus kelioms minutėms iki nelaimės išskubėjo dvi mergaitės.

Trečiadienio rytą Kuršėnų miesto gyventojai Keramikų gatvėje išvydo ant tvoros kabantį negyvą briedį. Gyvūnas galėjo nukentėti naktį šokdamas per aukštą tvorą, kurią užstoja tujos. Miesto centre esančių namų gyventojai sakė, kad jokio triukšmo negirdėjo. Briedis bandė peršokti tvorą norėdamas patekti iš vieno kiemo į kitą. Spėjama, kad šokti žvėris bandė ne vieną kartą, nes kieme buvo rasta kraujo, toliau nuo šuolio buvo nulenkti tvoros strypai.

Gamtoje grobuonys būna visokių formų ir dydžių. Pastaruoju metu dokumentinių filmų kūrėjai linkę pabrėžti kai kurių plėšrūnų efektyvumą žudant (dažniausiai minimi rykliai, liūtai ir krokodilai, tituluojant juos „idealiomis žudymo mašinomis“ arba „efektyviaudsiais žudikais gamtoje“). Tačiau „Listverse.com“ šiame sąraše nusprendė informuoti apie grobuonis, kurie savo aukoms nužudyti naudoja žiaurius ir sadistiškus būdus.

Kartais gamta iškrečia siurprizų ir sulaužo nusistovėjusius stereotipus. Mes pripratome, kad voverės – mažyčiai ir mieli padarai, o gyvatės, priešingai – puikia reakcija pasižymintys, klastingi ir agresyvūs šliužai.

Nuo sekmadienio iki antradienio (birželio 23-25 d.) danguje galime gėrėtis didžiausia ir ryškiausia mėnulio pilnatimi šiais metais, informuoja dailymail.co.uk. Reiškinio priežastis – labiau nei paprastai prie žemės priartėjęs jos palydovas. Supermėnulis atrodo 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis nei mes įpratę matyti. Kai kurie stebėtojai mano, kad jį supa ir ryškesnė nei paprastai aureolė, bet tai tik iliuzija.

Besiraizgančias Kroatijos pakrantes nenuilsdama skalauja Adrijos jūra, o netoli jų kyla žaliuojantys kalnai. Rodos, ideali vieta atostogoms. Ir patys kroatai nė nemirkčiodami pasakoja legendą, jog kadaise Dievui sukūrus pasaulį angelai nešė maišą įvairių gėrybių, kurias norėjo išbarstyti po visą pasaulį. Tačiau pasirodęs velnias pabandė atimti maišą. Šis praplyšo ir visos jame buvusios grožybės išbyrėjo. Visa tai esą įvyko virš Kroatijos.

Optinė apgaulė ar iškrypusi fantazija? Spręsti jums, tačiau niekas negali paneigti, kad gamta, o kartais žmonės, mėgsta pajuokauti. Pristatome juokingas žmonių ir gamtos išdaigas, kurios gerokai įaudrina fantaziją. Pamačius tai, vieni išsigąsta, kiti nori nusifotografuoti, tačiau likti abejingais nepavyksta. Parengta remiantis užsienio spauda.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Baimindamasi, kad krantus ardančios audros nenuplautų Karklės kapinaičių, bendruomenė kartu su mokslininkais siūlo krantus tvirtinti rieduliais. Jų paplūdimyje netrūksta. Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai sako, kad tai pasenęs būdas, atnešiantis daugiau žalos negu naudos. Krantai ties Olandų kepure ir Karkle, netoli senųjų kapinaičių, kasmet nyksta skalaujami audringos jūros.

Atšilus orams dauguma skubame iškylauti į gamtą ir, žinoma, neįsivaizduojame laisvalaikio praleidimo be maisto – kepsnių, dešrelių, daržovių, užkandžių – ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų, kurių priežastimi dažniausiai būna per maistą plintančios ligos. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšti orai, šios bakterijos dauginasi greičiau.

Gintarė VALUCKYTĖ Šiemet sodybas, pievas, miškus užplūdo grambuoliai, liaudyje vadinami karkvabaliais. Ūždami vabalai būriais aplimpa medžius, graužia jų lapus ir sunkiai leidžiasi naikinami. Gamtininkai aiškina, kad kenkėjai – ne suaugę skraiduoliai, o jų lervos. Galima rinkti ir nugnybti galvą Gamtininkas, Šiaulių universiteto Gamtos muziejaus įkūrėjas Stasys Gliaudys aiškino, jog šiemet masiškai skraido karkvabaliai, nes iš lervų išsivystė vabzdžiai.

Profesorius Stasys Juknevičius visai nejuokaudamas siūlo Lietuvos floros enciklopedijos nebeskaityti. Daugelis aprašomų augalų jau išnykę iš mūsų šalies pievų. Tačiau retais medžiais, senelių kadaise rinktais žolynais ir populiarėjančiomis magnolijomis galima pasigrožėti visai netoli Panevėžio – S. Juknevičiaus sukurtame parke. Didžiausią Lietuvoje privačią augalų kolekciją apžiūrėjo Inga Kontrimavičiūtė.

Krekenavos regioniniame parke – didelė renginių ir lankytinų vietų pasirinkimo įvairovė, o poilsiauti galima pasirinkti poilsio zonas Nevėžio pakrantėse. Tokia galimybe naudojasi ne tik į parką atvykę svečiai, bet ir Krekenavos miestelio bendruomenė, su kuria parko administracija glaudžiai bendrauja.

Laukuose kruta juda net akmenys – iškelti pašalo ir renkami darbščių rankų. Žemdirbiai ramina: vėlyvas pavasaris neatims derliaus. „Valgyti turėsime“, – sako sėją pradėję žmonės. Ūkininkai pripažįsta: žemės ūkio verslą valdo pinigai ir Dievas, o žmogus yra tik įrankis. 14 valandų darbo diena Dulkių tumulai vejasi galingą traktorių. Sėja Bazilionų (Šiaulių rajonas) žemės ūkio bendrovės laukuose miežius.

Galimybė užsidirbti Vėluojantis pavasaris ir negausus lietus vėlina sraigių rinkimo sezono pradžią. Supirkėjai sako, kad kol kas žmonės atneša labai nedaug – nuo kilogramo iki kelių sraigių. Panevėžio rajono Senamiesčio kaime tuos moliuskus perkanti Šarūnė už jų kilogramą moka vieną litą. Druskininkų rajone esanti bendrovė „Hesona“ už kilogramą sraigių duoda du litus, bet kol kas rinkėjai šiais šliužais jos neužvertė. Bendrovės vadovas Viliumas Malinauskas tvirtino, kad dar yra laiko.

Atradimų aukso era pasibaigė. Žmogus jau užkopė į aukščiausius kalnus, įėjo į didžiausius miškus, ištyrinėjo daug tamsių gelmių ir pamažu suprato, kad mitologinių pabaisų rasti greičiausiai nepavyks. Tačiau, mokslininkų džiaugsmui, nematytų gyvūnų vis dar aptinkama. Pastarasis dešimtmetis padovanojo ne vieną puikią akimirką ir ne vieną įrašą gyvūnų knygose. 10. „Siaubingoji“ vapsva Atrasta 2011 metais Ši vapsva buvo atrasta per ekspediciją į Sulawesi salą Indonezijoje.

Gintarė VALUCKYTĖ Šiaulius vakar gaivino lietus, nuplaudamas dulkes ir leisdamas lengviau kvėpuoti. Šią savaitę mieste buvo fiksuota jau 37-oji metų diena, kuomet kietųjų dalelių koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Norma, kai per metus būna 35 tokios dienos. Miestas duso dėl užsitęsusio šildymo sezono, teršalus sukėlė pavasaris.

Vieni ilgiausiai besidriekiančių geologinių klodų stūkso Ispanijos šiaurinėje pakrantėje, baskų krašte ties Biskajos įlanka. Šioje vaizdingoje pakrantėje ties Urolos ir Narondo upių santaka įsikūręs Zumajos miestelis, rašo kelioniumanija.lt. Neįprasti geologiniai dariniai Zumajos pakrantėje susiformavo prieš 100 milijonų metų. Moksliniu požiūriu itin vertingi geologiniai klodai pakrante nusidriekę apie 8 km.

Vietinės turizmo verslo misijos dalyviams – pažintis su Aukštaitijos parkais ir gastronominėmis regiono tradicijomis Valstybinis turizmo departamentas (toliau - VTD) vykdo pažintinių turų į penkis Lietuvos regionus projektą „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas". Pirmosios vietinio turizmo verslo misijos dalyviai artimiai susipažino su Mažosios Lietuvos turizmo galimybėmis, antrojo pažintinio turo dalyviai keliavo po Dzūkiją, trečiojo – susipažino su Suvalkijos turi...

Kalnų Altajus, aukščiausias bekraščio Sibiro kalnų masyvas , – sunkiai pasiekiama egzotiškas kraštas. Anksčiau lietuvius į tą pusę veždavo gyvuliniais vagonais, sovietmečiu trakiniai iš Lietuvos ten vilkdavosi keturias dienas, o dabar dėl biurokratinių Rusijos užkardų lietuviams į tą kraštą nukeliauti ne tik sudėtinga, bet ir brangu.

„Didžiausiu traukos objektu šveicarų turistams yra Lietuvos gamta, mažas gyventojų tankumas, UNESCO saugomi objektai, pajūris, lygumos. Žinoma, jiems smagų juoką sukelia aukščiausia Lietuvos viršukalnė, tačiau lygumų kraštovaizdis yra tai, ko jie neturi“, - tvirtina Valstybinio turizmo departamento Tikslinių rinkų skyriaus vyr.

Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia moterų savivertę: kuo ilgiau šios praleidžia gamtoje, tuo patrauklesnės jaučiasi, skelbia psychologytoday.com. Natūralus grožis „Ecopsychology“ moksliniame žurnale neseniai pasirodę tyrimo rezultatai atskleidė tiesioginį ryšį tarp laiko, praleisto gamtoje, ir savo išvaizdos vertinimo. Tyrėja Kari Hennigan iš Psichologijos instituto Kalifornijoje surengė 12 kokybinių interviu su 24–55 metų amžiaus moterimis.

Jau balandžio 1-ąją ant dirvos buvo galima pradėti skleisti mėšlą ir srutas, tačiau tai daryti draudžiama, jei ji įmirkusi, apsnigta. Pasak specialistų, mėšlą reikia paskleisti tada, kai augalai gali geriausiai pasisavinti jame esančias maisto medžiagas. Geriausias laikas mėšlui paskleisti – ankstyvas pavasaris.

Ironiški internautų juokeliai, kad birželio mėnesį snigs tikrai mažiau, ar atvirukai su gandrų lizduose apsigyvenusiais pingvinais verčia nusišypsoti, tačiau ši šypsena dingsta nuo veido, kai imame skaičiuoti, kiek iš tiesų kainuos užsigulėjęs sniegas ir termometro stulpelis ties minusine padala. Šildymo sezonas baigsis balandžio viduryje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, kalbėdamas apie šildymo sezono trukmę, sakė: „Sunku spėti, kada baigsis šildymo sezonas.

Smaragdinis vanduo ir vešli žaluma, vaizdingos uolėtos pakrantės ir balto smėlio paplūdimiai, romantiškos palmės, kokoso giraitės ir kaučiuko plantacijos, maudynės jūroje ištisus metus – tai Puketo salos kasdienybė. Ko tikėtis atvykus atostogų į šį atogrąžų rojų? – klausia tinklalapis kelioniumanija.lt. Ko Phuket sala, savo forma primenanti perlą, driekiasi netoli žemyninės Tailando dalies, o nuo sostinės Bankoko yra nutolusi apie 900 km į pietus.

Ypač žiemiškas ir atšiaurus kovas Lietuvoje kol kas nežada šiltesnių orų laukiantiesiems pavasario. Tolimojoje Japonijoje pavasario pranašai, sakurų žiedai, jau džiugina gyventojus ir šalies lankytojus. Šiemet pirmosios sakuros šioje šalyje pražydo 10 dienų anksčiau nei įprasta, rašo kelionių žurnalas kelioniumanija.lt. Japonija, ko gero, yra vienintelė šalis, kurioje pavasario pradžia laikoma pražydus sakuroms, arba kitaip – japoninėms vyšnioms.

Naktį iš kovo 30-osios į 31-ąją neteksime vienos valandos. Lietuva pereis prie vasaros laiko, todėl trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Tokiu ritmu gyvensime iki paskutinio spalio sekmadienio, kai vėl bus grįžtama prie žiemos laiko. Dėl laiko keitimo – diskusijos Laikrodžio rodyklių sukinėjimas kiekvienais metais sukelia nemažai diskusijų.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Antradienį buvo pavasario lygiadienis, Žemės diena, o šiandien šviesos jau daugiau nei nakties tamsos. Nuo lygiadienio prasideda astronominis pavasaris. Sakytume, jau turime du pavasarius – kalendorinį ir astronominį, bet tikrojo dar neregėti. Dešimt dienų lieka iki Velykų, o joms negalime pažadėti ko nors ypatingo ir pavasariško. Taigi širdy pavasaris, aplink – žiema. Ko gero, gamtoje galvojama kiek kitaip.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) specialistai sako, kad skalūnų dujų žvalgymas Vakarų Lietuvoje yra galimas, tačiau reikia atlikti papildomus darbus, praneša lrt.lt. „Žvalgymui yra pritariama.

Didžiulius ledo kamuolius užfiksavo vietos gyventoja Leda Olmsted. Stulbinančios nuotraukos padarytos šių metų vasario 21 dieną. Pakrantėje atsiradę ledo rituliai yra maždaug krepšinio kamuolio dydžio. Mokslininkų teigimu, šį unikalų reiškinį suformavo pati gamta: maži ledo kristalai supdamiesi bangose, veikiami atšiauraus vėjo „susirideno“ į dideles ledo gniūžtes.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Čia pat kovo vidurys, taigi jau metas pavasariui. Ši savaitė gamtos mums skirta kitokia, daug kur dar labai žiemiška ir šalta. Nors dienomis dalyje Lietuvos švytės saulė, tačiau ir čia atlydžio neregėti. Kitur vis pasninga, pavasario sniegas ypač baltas, atrodo, kad ir žiemą tokio nebuvo. Iš tikrųjų baltas ne pats sniegas, o šviesa, kurios yra labai daug. Ji – skaidri, gili, žodžiu, tik tokia, kokia gali būti pavasarį.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Seimui pateikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimo projektą, kuriuo siūloma suteikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams naujus įgaliojimus.

LRT radijo laida „Ryto garsai“ Kalendorius mums rodo, kad penktadienį – jau pirmoji pavasario diena. Tiesa, tik kalendorinio. Kol kas tikrojo pavasario teks palaukti. Tačiau žiema, kurią regime praktiškai visoje Lietuvoje, vargu ar užtruks ilgai, nes jos ženklai ir siekiai labai silpni. Visų pirma, sniego sluoksnis – visai šviežias ir purus – slūgsta palijus ar stojus rūkui. Ledas ant vandens telkinių taip pat plonas ir silpnas, pakraščiuose jau gerokai atšutęs.

 Baltijos jūros tarša didėja, o Lietuvos priekrantės žvejai baiminasi, kad dėl vos prasidėjusios suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Kiaulės nugaroje, skandinamas gruntas gali teršti Lietuvos krantus skalaujančius vandenis ir žuvis išginti toliau nuo priekrantės. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sako stebintis vos prasidėjusią SGD terminalo statybą.

Jungtinės Karalystės gamtai kelia grėsmę augantis „svetimų“ gyvūnų ir augalų rūšių skaičius. Europos mastu tyrimą atlikę mokslininkai skelbia, kad Didžiosios Britanijos krantų link artėja šaliai svetimos gyvūnų rūšys, informuoja šalies spauda. Tarp tokių gyvūnų minima, pavyzdžiui, bites naikinanti Azijos gigantiškoji širšė, kuri gali išaugti nuo pustrečio iki trijų centimetrų.

Šveicarijoje buvo nušautas, kaip manoma, paskutinis laukinis meškinas šalyje, praneša Swissinfo.ch. Gyvūnas, vadintas M13 nušautas valdžios sprendimu, dėl jo keliamos grėsmės gyventojams. Vietinės spaudos teigimu, M13 žūtis buvo neišvengiama, nes paskutiniu metu gyvūnas vis dažniau pradėjo lankytis žmonių gyvenvietėse. Pavasarį jis jau buvo įsilaužęs į vasaros namelį iš kurio nukniaukė maisto atsargas. Prieš dešimt dienų pabudęs iš žiemos miego meškinas vėl grįžo į gyvenvietes ieškoti maisto.

Vasario 14-oji – meilės diena, mat visame pasaulyje minima šv. Valentino diena, kurią vieni pasitinka su didžiausiu džiaugsmu, kiti liūdėdami, treti – ją tiesiog ignoruoja. Kaip ten bebūtų, niekas nepaneigs, kad meilė – gyvenimo variklis, tą suvokiame kiekvienas. Turbūt šis jausmas užkoduotas net pačioje gamtoje, mat ir joje pilna reiškinių, tarsi simbolizuojančių meilę.

Stresas – asmeninio gyvenimo, karjeros ir sveikatos žudikas, kurio nederėtų toleruoti. Nelaukite, kol stresas įveiks jus, ir imkitės prevencinių priemonių. Apsauga nuo nerimo – bendravimas su šeima ir draugais, siūlo „Entrepreneur.com“. 2010 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad socializacijos stoka kenkia sveikatai ne mažiau nei rūkymas. Bendraujant su žmonėmis smegenys išskiria hormoną, kuris padeda sumažinti kraujo spaudimą.