Pasaulio vadovų susitikime – klimato kaitos veiksmų plano kūrimas
Š. m. rugsėjo 23 d. Niujorke prasideda Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos pasaulio vadovų susitikimas, kuriame bus pristatomas bendrų veiksmų planas, kurio įgyvendinimas padėtų mažinti klimato kaitą pasaulyje. JT Generalinis Sekretorius Ban Ki Munu (Ban Ki-moon) rengdamasis šiam visuotiniam suvažiavimui, ragino pasaulio lyderius iš vyriausybių, verslo bei visuomenės imtis kuo daugiau ryžtingesnių iniciatyvų ir sprendimų, prisidėti prie veiksmų plano kūrimo, taip sprendžiant klimato kaitos problemas pasaulyje.
Europos Sąjungai ir valstybėms narėms tai puiki proga pademonstruoti, jog priimti įsipareigojimai yra rimti. Taip pat visos valstybės narės yra raginamos dalintis informacija ir aktyviai dalyvauti jau kitą savaitę įvyksiančiame susitikime. Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės, JT Generalinio Sekretoriaus Ban ki Munu klimato kaitos sesijoje, mūsų šaliai atstovaus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pašnekovės teigimu, šalies vadovės kalboje bus akcentuojami Lietuvos pasiekimai mažinant išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, dindinant energetinį efektyvumą bei energetinio saugumo klausimai.
Suvažiavimo metu visi pasaulio vadovai išsakydami savo pozicijas ir taip prisidėdami prie klimato kaitos veiksmų plano kūrimo, numatydami bendrą viziją ir sutelkdami savo politinę valią, parengs teisinį susitarimą 2015 –aisiais metais įvyksiančiam klimato kaitos viršūnių susitikimui.
Lietuva savo finansiniu indėliu prisideda prie klimato kaitos gerinimo
Klimato kaitos sukeliamos pasekmės – didėjanti temperatūra, besikeičiantis kritulių kiekis, kylantis jūros lygis, tirpstantys ledynai, sausros, potvyniai bei kiti pavojai yra ypatingai opi problema besivystančioms pasaulio šalims. Pagal Klimato kaitos konvenciją, Lietuva nors ir neprivalo remti besivystančių šalių, bet kartu su kitomis ES šalimis kiekvienais metais stengiasi padidinti savo paramą. Lietuva daugiausia remia tokias savo kaimynines šalis kaip Gruzija, Moldova, Armėnija ir kt. Kiekvienos šalies finansinis indėlis prisideda prie klimato kaitos švelninimo, taip mažindamas jau visame pasaulyje matomus jos padarinius.
