gamta

 Visame pasaulyje yra jaučiamas padidėjęs klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių aplinkai ir visuomenei. Nereaguojant į šią situaciją ir neieškant šios problemos sprendimų, tokių padarinių ateityje gali tik padaugėti, taip sukeliant didelę grėsmę gamtai ir žmogaus gyvybei. Švelninant klimato kaitą pasaulyje būtina visos žmonijos vienybė, nes tai pasaulinė problema, kuri turi būti sprendžiama šalims bendradarbiaujant globaliu mastu.

 Kad ir kokius spalvų derinius kurtų žmogus, gamta jį visada pranoksta. Žinoma, ne visada tuo lengva patikėti, kai aplink, pavyzdžiui, tvyro rūko pilkuma ar slenka nykios ir tamsios rudens dienos. Tačiau šios, news.distractify.com pateiktos nuotraukos turėtų ilgam priminti, kad gamtos spalvų paletė yra pati nuostabiausia.

Kad ir kokius spalvų derinius kurtų žmogus, gamta jį visada pranoksta. Žinoma, ne visada tuo lengva patikėti, kai aplink, pavyzdžiui, tvyro rūko pilkuma ar slenka nykios ir tamsios rudens dienos. Tačiau šios, news.distractify.com pateiktos nuotraukos turėtų ilgam priminti, kad gamtos spalvų paletė yra pati nuostabiausia.

News.distractify.com pristato 50-ies nuotraukų rinkinį, kuriame surinkta geriausių pasaulio fotografų užfiksuotas laukinis gamtos gyvenimas. Pristatome antrąją dalį.

 Škotija daug kam yra mažai žinoma ir dar mažiau ištyrinėta Jungtinės Karalystės teritorija. Tačiau planuodami kelionę į šią šalį būtinai skirkite laiko Škotijai. Čia jūsų laukia ne tik Narsioji Širdis ir pilys - keliadami po Škotiją pasijusite lyg aplankę pusę pasaulio. Buzzfeed.com siūlo įsitikinti patiems. 1. Prancūzija? Ne, tai pasakiškai atrodanti, Škotijos aukštumose esanti Dunrobin pilis, kuri priklauso Sutherlando grafui.

News.distractify.com pristato 50-ies nuotraukų rinkinį, kuriame surinkta geriausių pasaulio fotografų užfiksuotas laukinis gamtos gyvenimas. Pristatome pirmąją dalį.

„Koks nuostabus gamtos kampelis – Žalieji ežerai, Verkių regioniniame parke“, – sako tūlas vilnietis ir būriais traukia apšnerkšti ežero. Perskaičius šį sakinį komentatorius ištiks mažų mažiausiai nervinis tikas ir jie puls karštligiškai skrebenti klaviatūra, kad, suprask, žurnaliste, ne visi taip daro. Suprantu, bet mes šiandien kalbame ne apie tą mažą protingų žmonių procentą.

 Vasaros metas ir lepinantys šilti orai kviečia žmones į gamtą. Orientavimosi sportas - puikus būdas suderinti sveiką aktyvią gyvenseną ir poilsį gamtoje. Masinių orientavimosi renginių „Mano Antradieniai“ sugrįžimo proga dalinamės orientavimosi sporto veterano bei Šilalės sporto mokyklos trenerio Eugenijaus Mikšio impresija apie orientavimosi sportą. Mūsų planeta apdovanota daugybe puikių gamtos kūrinių. Vienas iš jų yra miškas.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulyje daugybė augalų ir gyvūnų, svetimų klimato juostoms ar kontinentams, kuriose gyvena ar veisiasi. Anot kai kurių specialistų, tai kelia vis didesnių ekologinių, ekonominių ir sveikatos problemų. Europos Sąjunga kuria teisės aktus, kuriais draustų invazinių rūšių patekimą į joms svetimą aplinką, o Jungtinėse Valstijose yra ir biologų, keliančių klausimą, ar šį procesą sustabdyti iš viso įmanoma.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Nereikėtų tikėtis, kad, trenkus žaibus, viskas baigsis sėkmingai, nesiimant saugos priemonių, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis. „Žaibas yra pavojingas gamtinis reiškinys, ir juokauti su juo negalima. Nereikėtų tikėtis, kad viskas baigsis sėkmingai, nesiimant saugos priemonių.

Plastikinis maišelis sūreliui, kitas – ananasui ir dar pora jų smulkiems užkandžiams susidėti. Tai – šių dienų pirkėjų apsipirkimo įpročių iliustracija. Įpratę plastikinius vienkartinius maišelius naudoti perdaug neskaičiuodami, šių jie sunaudoja įspūdingais kiekiais. Vėliau plastikiniai maišeliai patenka į gamtą, kurioje kelia grėsmę joje gyvenantiems paukščiams ir žinduoliams.

 Gamta niekuomet nepaliauja stebinti. Atrodo, kad mokslininkai jau daug dalykų išsiaiškino ir suprato, tačiau ir jiems netrūksta staigmenų. O ką jau kalbėti apie paprastą gamtos mėgėją. List25.com parengė įspūdingiausių gamtos reiškinių sąrašą. 12. Povandeninis krioklys, Mauricijus Nors iš tikrųjų tai nėra krioklys, nuolatinis smėlio traukimas į vandenyną sudaro tokį įspūdį.

Vasara – poilsio gamtoje metas, ir daugelis mūsų šiuo laikotarpiu tik sulaukę progos skubame į mišką, prie ežero ar į kitą gamtos prieglobstyje įsikūrusią vietą. Tačiau jokia kelionė į gamtą neapsieis be gero pasiruošimo. Jei tinkamai pasirengsite iškylai ir nepamiršite pagrindinių taisyklių, ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir nepadarysite žalos gamtai bei nesukelsite nepatogumų aplinkiniams.

Gamta niekuomet nepaliauja stebinti. Atrodo, kad mokslininkai jau daug dalykų išsiaiškino ir suprato, tačiau ir jiems netrūksta staigmenų. O ką jau kalbėti apie paprastą gamtos mėgėją. List25.com parengė įspūdingiausių gamtos reiškinių sąrašą. 25. Gyvieji akmenys, Čilė Šis padaras, panašus į akmenyje rastus vidaus organus, minta vandenyje plaukiojančiais smulkiais gyvūnais ir augalais bei geba puikiai užsimaskuoti.

Kvapnūs žiedai ir įmantrūs karpyti lapai vilioja, norisi juos paliesti, pauostyti, tačiau tai daryti ne visada saugu, nes aplinkoje gausu augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai ar syvai yra nuodingi. Pavojingas ne vienas augalas „Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie dažniau liečia, skina ir mėgina paragauti. Be to, vaikų odelė daug jautresnė nei suaugusių žmonių.

Saulėlydis – vienas gražiausių ir romantiškiausių gamtos reiškinių. Įdomu, kaip atrodo dangus leidžiantis saulei įvairiuose pasaulio kampeliuose? Tinklapis list25.com parengė 25 stulbinančius saulėlydžio pavyzdžius iš viso pasaulio.

Saulėlydis – vienas gražiausių ir romantiškiausių gamtos reiškinių. Įdomu, kaip atrodo dangus leidžiantis saulei įvairiuose pasaulio kampeliuose? Tinklapis list25.com parengė 25 stulbinančius saulėlydžio pavyzdžius iš viso pasaulio.

Iškylaudami gamtoje, žmonės randa laukinių paukščių ir žvėrelių jauniklių. Negalvodami apie pasekmes ir gyvosios gamtos apsaugos įstatymų pažeidimus, juos pasiima į namus ir bando paversti naminiais gyvūnėliais. Laurynas Okockis Lietuvos ornitologų draugijos, narys Daugelį papiktino straipsnis, kai vaikai, prisiskaitę gražių knygų, užsimano auginti Bembį, o jų tėvai, negalvodami nei apie daromą žalą gamtai, nei apie gresiančias baudas, ima ir įgyvendina jų norus.

Žinių radijas Šiemet lygiai 10 metų kaip Joninės yra valstybinė šventė. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad Joninių paminėjimas, nevykstant į darbą, o būnant su šeima ar draugais yra teigiama ir reikalinga šventė. Jo tikinimu, ši šventė artina žmones prie gamtos. „Didesnė dalis tautos prisimena senolių tradicijas ir šią dieną praleidžia prasmingai. Be to Joninių šventė yra visų Baltijos šalių bendras kultūros paveldas. Mūsų klimato juostoje ši diena yra labai ypatinga, tokia išskirtinė.

Šiemet fiksuojamas didelis erkių ir kitų vabzdžių aktyvumas. Ankstyvas pavasaris, drėgna vasara sudarė palankias sąlygas infekcijas ir ligas platinančių vabzdžių plitimui. Gyventojai atostogaudami gamtoje turi imtis atsargumo priemonių. Erkės būna aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šiltėjant klimatui, esant lietingoms vasaroms šie vabzdžiai sparčiau dauginasi, daugėja infekcijas platinančių erkių.

Dar nuo vaikystės pamenu savaitgalius kada tėveliai mažučius mus susodina į mašiną ir lekiam keliauti, taip prasidėjo mano vaikystė senučiukiame žiguliuke ir vis kelionėse, ir nesvarbu, kad tai kelionė į kaimą ar prie upės, ežero, po lankytinas Lietuvos vieteles. Oho kiek mes visur esame buvę. Tad ir dabar keliauti man didžiulis malonumas vaikščioti ir vis daugiau pamatyti, paragauti tos šalies patiekalų, išgirsti istoriją bei susipažinti su vietiniais žmonėmis.

Kai Jums prasta diena, kartais išgirstate palinkėjimą – daugiau šypsokis! Į taip pasakiusįjį ar pasakiusiąją metate piktą žvilgsnį ir tada kartu nusijuokiate – viskas bent šiek tiek pagerėja jau tą pačią akimirką. Jūsų draugas gali to nežinoti, tačiau toks patarimas yra ne tik teisingas, bet ir patvirtintas mokslininkų. Iš tiesų daug paprastų kasdienių įsitikinimų yra patvirtinti rimtais tyrimais, rašo Markas Pygasas news.distractify.com.

Didžioji dalis šiandienos ekologinių problemų, apie kurias garsiai diskutuojama viešojoje erdvėje – žmogaus ūkinės veiklos padariniai. Didžiuliai kiekiai atliekų kasmet užgula mūsų žemę ir sąvartynais paverčia milžiniškus žemės plotus, vandens telkiniai kenčia nuo užterštumo, kasmet vis mažėja neatsinaujinantys energijos ištekliai, tokie kaip nafta ar iškastinės gamtinės dujos. Naudodami pastaruosius šaltinius, į aplinką išmetame ir ją teršiančias dujas.

Su atšilusiais orais ateina ir kepsnių sezonas – bene smagiausias laikas metuose, kai pilnais iškylų krepšiais nešini žmonės patraukia į gamtą ir ant laužo kepa mėgstamą maistą. Gydytojai perspėja, kad iškylaudami žmonės būtų atsargūs – atidžiai rinktųsi marinuotą mėsą bei jos kepimo būdą.

Nors priėjimą prie vandens telkinių draudžiama užtverti tvoromis, bet jeigu to reikia gamtos labui, taikoma išimtis. Viena tokių išimčių – tvora prie Balsio ežero, Vilniaus pakraštyje. Ji pastatyta siekiant apsaugoti Lietuvoje didžiausios plačialapės klumpaitės, labai reto orchidinio augalo, populiacijos būklę.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei ir toliau taip intensyviai kirsime miškus, nekursime adaptacijos planų dėl klimato kaitos, virsime stepių zona, sako gamtininkas Andrius Gaidamavičius. „Jei su miškais Lietuvoje bus elgiamasi, kaip iki šiol, natūralų kraštovaizdį ir miškus mes prarasime visam laikui“, – kalba gamtininkas. Lietuvos miškingumas – trečdaliu mažesnis, nei skelbiama Anot A. Gaidamavičiaus, miško kirtimo būdų yra daugybė, tačiau Lietuvoje dažniausiai taikomas plynas kirtimas.

Aušra Žvirblienė Žolininkė Atėjo pavasaris, atbudo gamta, o žmonės vis dar neatrodo linksmi, skundžiasi sveikata, juos dažnai kankina peršalimo ligos ir silpnumas. Tokiu atveju reikėtų pasinaudoti gamtos mums teikiamais turtais. Iš pavasarinių gamtos gėrybių, pavyzdžiui, iš šalpusnių žiedų arba aviečių šakelių, galima pasigaminti daug naudingų sveikatai priemonių. 200 g šalpusnių žiedų užpilkite 500 ml šalto spaudimo aliejaus ir gerai išmaišykite.

  Gamta stipresnė už žmogų. Jeigu pasitaiko proga, ji smogia iš peties. Aplus.com iš fotografijų agentūrų surinko 19 įspūdingiausių momentų, kuriais įrodoma, kad gamta moka šėlti.

Vida Tavorienė Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams. Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Už gaisrus Kuršių nerijoje turime būti dėkingi ir kalninių pušų monokultūroms, portalui LRT.lt teigia gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. „Gaisrų Kuršių nerijoje išvengsime, jei po truputį atkursime lapuočių miškus. Be to, reikia labiau saugoti kormoranus ir nelaikyti jų kenkėjais, nes būtent jų pagalba galima atkurti lapuočių miškus – tikrąją Kuršių neriją“, – aiškina gamtininkas.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nušlamėjo, nuskardėjo, nuskriejo Velykos. Jų metas visada yra šventas ir nepakartojamas. Šios Velykos labai vėlyvos, atnešė ne tik margučių raštus, bet ir šilumą, net vasarišką kaitrą. Sakytum, kažkas gera skyrė šventei orus, kokių mums labiausiai reikia. Atsiliepdama į šį šilumos proveržį, gamta pasipuošė šviesiai žaliu, labai šviežiu rūbu ir žiedais. Žiūri ir negali atsidžiaugti. Tačiau gamtos skubėjime pats laikas ieškoti atokvėpio pauzės.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už padarytą žalą gamtai akcinę bendrovę „Orlen“ įpareigojo valstybei sumokėti 9 mln. 700 tūkst. lt. Kasacinis Teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.

Šiukšlių kalnus gamtoje paliekantiems teršėjams teks įsidėmėti Seimo narių ir savivaldybių vadovų veidus. Aplinkos ministerija didina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių komandą ir prie jos prisidėti pakvietė ir labiausiai visuomenėje matomus politikus. Į gamtos apsaugos veiklą panorę įsitraukti 23 Seimo nariai jau gavo neetatinių aplinkosaugininkų pažymėjimus.

Ar švęsdami krikščioniškas Velykas, ruošdami stalą, dažydami ir ridendami kiaušinius, susimąstote, kodėl tai darote ir kokia šių papročių simbolika bei kilmė? Ar žinote, kad Velykos buvo švenčiamos dar senovės lietuvių laikais ir siejamos su saule, vėliau krikščionys šia šventę susiejo su mėnuliu, todėl šventė tapo keliama. „Ta šventė, kurios velykiniai papročiai dabar siejami su krikščioniška data, seniau buvo be krikščioniško atspalvio.

 Prieš mėnesį suteikus galimybę gyventojams pranešti apie gamtai daromą žalą bendruoju pagalbos numeriu 112, tuo jau pasinaudojo daugiau nei šimtas piliečių, praneša Aplinkos ministerija (AM). Kaip praneša AM, nuo balandžio pradžios iš piliečių gauti 136 pranešimai apie daromą neigiamą poveikį aplinkai. Vidutiniškai – po 10 per parą.

 Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. EAA metinėje ataskaitoje vertinamas poveikis aplinkai visoje Europoje. Pastebima, kad aplinkos tarša buvo sumažėjusi ekonomikos nuosmukio metais, suprantama, nes tada buvo mažiau prekių transportavimo.

Gamta visada žavi savo unikalumu ir gėrybėmis. Gamtos gyventojai tai tobulas Dievo kūrinys. Šį kartą kviečiame pažvelgti į nuostabias sraigių fotografijas, kurios dvelkia ramybe ir mistika. Forografijų autorė yra menininkė iš Ukrainos.

  Portalas news.distractify.com sudarė 17 fenomenalių gamtos reiškinių sąrašą, kurių beveik neimanoma pamatyti. Pirmąją dalį galite skaityti čia. Vandens snapelis Vandens snapeliai yra viražas, kuris atsiranda vandens telkinyje. Tai ne vandens išsiurbimas ar atauga, tai – vandens kondensacija. Gaisro sūkuriai Gaisro sūkuriai – viesulai su liepsna. Jie atsiranda dėl kaitros ir sūkurinio vėjo sąlygų.

Portalas news.distractify.com sudarė 17 fenomenalių gamtos reiškinių sąrašą, kurių beveik neimanoma pamatyti. Povandeninis varveklis Povandeniniai varvekliai susidaro po ledu, kai sūraus vandens srautas juda viena kryptimi. Audra vulkane Įsiveržiant ugnikalniui neretai jis skleidžia didelius elektros krūvius. Dėl to neretai vulkane gali vykti audra ar perkūnija. Baltoji vaivorykštė Tokios avivorykštės susiformuoja esant rūkui, o ne kaip įprasta lietui.

Šie nuostabūs gamtos kūriniai atima žadą kiekvienam. Pastovėjęs greta tokio didingo stebuklo suvoki, kokia neįtikėtinai galinga ir kūrybinga yra gamta.

Šiandien bus pristatytas naujas leidinys ,,Lietuvos gamtinė aplinka: būklė, procesai ir raida“. Jis supažindina su dabartinėmis svarbiausiomis šalies aplinkosaugos problemomis. Pristatymas vyks Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime. Leidinyje vertinama šalies gamtinės aplinkos būklė akcentuojant jos pokyčius nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iki pastarųjų metų, analizuojami laimėjimai ir kylančios problemos.

Orientavimosi sportas atveria stebuklingą taką į dar neatrastus gamtos kampelius, leidžia net pažįstamose apylinkėse aptikti kažką naują, pažinti mišką, parką, miestą, teigiama pranešime spaudai. Unikalu yra tai, kaip ši sporto šaka sujungia fizines ir minties jėgas. Vien greitai bėgti nepakanka — kiekviena akimirka, kai žinai kur tiksliai esi miško tankmėje, atneša euforiją. Ypač pradedantiems sportininkams.

Šie šildantys ir jaukūs vaizdai – rusų fotografės Elenos Shumilovos fotografijos. Natūralios spalvos, ypatingos oro sąlygos, kerinti aplinka ir, be abejo, išskirtinis fotografės iš Maskvos talentas – visa tai daro nuotraukas tokias emocionalias ir idiliškas. Nuotraukose su naminiais gyvūnėliais užfiksuoti berniukai – fotografės sūnūs; moteris stengiasi įamžinti kuo daugiau akimirkų iš jų kartu praleisto laiko.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Balandžio pirmąją Maskvoje pokštauja gamta. Mieste siaučia tikra sniego audra, kai kur sniego storis siekia 10 centimetrų ir daugiau. Už tirštos sniego uždangos vos matosi Kremlius, ir visa tai – po savaitės rekordinės šilumos, kai oro temperatūra pakildavo iki 16 laipsnių, o kovo 24-ąją šoktelėjo net iki 19 laipsnių. Dabar Maskvoje 10 tūkst. sniego valymo mašinų bando įveikti baltą Rusijos sostinės patalą, o gatvėse – milžiniškos mašinų spūstys.

Marinuotos mėsos, paruoštos kepimui, pardavimai šią savaitę išaugo net trečdaliu. Be to, aktyviau perkamos kepsninės, prieskoniai mėsai ir anglys. Tai reiškia tik viena – barbekiu sezonas Lietuvoje atidarytas. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė patikino, kad šylančiam orui ir augančiai paklausai buvo pasiruošta – pirkėjams šiuo metu siūloma įvairesnių kepimui paruoštų mėsos produktų. Ne tik tradicinių šašlykų, bet ir kepsnių, dešrų ir dešrelių.

Televizijos bei radijo laidų vedėjo Vytenio Sinkevičiaus šeimoje nuo pat mažų dienų vaikams skiepijama meilė gamtai, mokoma kaip svarbu ja rūpintis, neteršti, aiškinama iš kur atsiranda deguonis ar vanduo, kurį galime gerti iš čiaupo, jau kuris laikas rūšiuojamos atliekos. Ne išimtis ir namų apšvietimas: jo didžiajai daliai naudojamos taupiosios lemputės, kurios perdegusios turi būti atiduotos perdirbti.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst.

Rojus jaukiame Viduržemio jūros glėbyje – Kipras. Sala, kurioje pasilepinti kaitria saule bei pasimėgauti užburiančiais kraštovaizdžiais galima ištisus metus. Kipre gyvenimas tvarkingas sudėliotas į tris stalčiukus. Pirmas, „nuobodžiausias“, prasideda lapkričio 1-ąją ir baigiasi kovo 31-ąją. Tokiu metu gyvenimas Kipre aprimsta, sumažėja turistų srautai. Supraskite, šalta! Dienomis oras gali sušilti tik iki 25 laipsnių, o vakarais temperatūra kartais nukrenta iki 10-12 laipsnių.

Gyvūnų migracija įprastas reiškinys, tačiau dabar jai gana stipriai įtaką daro klimato kaita. Gyvūnai migruoja, nes jų gyvenamoji zona atšyla ir jie ieško patogesnės vietos, taip išsikeldami į šaltesnes ar kalnuotas vietoves. Paukščiai, viena iš gyvūnų rūšių, kurios migracija į šiltus kraštus, vyksta natūraliai. Tačiau dėl klimato kaitos ir jie susiduria su problemomis.