gamta

Praėjusią savaitę Pajūrio regioninio parko atstovams paskelbus nuotraukas, kuriose matyti po pasivaikščiojimo prie Plazės ežero užfiksuotas prilipusių erkių būrys, poilsiautojai gamtoje yra įspėjami – erkės praėjusią žiemąnė neužmigo, tad būtina saugotis. Tačiau erkių knibžda ir miestuose. Kokią žalą jos daro? „Šiemet yra registruoti pirmieji erkinio encefalito atvejai. Tačiau Klaipėdos regiono kol kas tai nepalietė.

Karantino metu vis daugiau lietuvių atranda nuošalių, tačiau įspūdingų pasivaikščiojimo vietų. Čia jie savo mobiliaisiais telefonais fiksuoja ne tik pirmuosius žiedus, bet ir kvapą gniaužiančius gamtos siluetus. Didingai išsprogę pirmieji žiedai, mėlynuojančios žibutės, o kur dar nuostabūs gamtos siluetai. Ir visą šį grožį galima rasti ne kur kitur, o Lietuvoje.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir aukų tykančios erkės. Biologas Erlandas Paplauskis po pasivaikščiojimo Gargždų karjere užfiksavo erkėmis aplipusias kojas. Pasak jo, per valandą laiko kojas aplipo šimtai erkių. Šaltos žiemos šiemet nebuvo, todėl erkės neįšalo ir ištisomis kolonijomis jos eina ieškoti aukų. „Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo.

Karantino metu daugelis miesto gyventojų traukia į gamtą. O jei mėgstate beržų ar klevų sulą, tai vienu ypu galite grįžti su laimikiu. Miškininkai sako dabar pats metas pasimėgauti medžių syvais. Tiesa, tai daryti reikia labai atsakingai, mat nesilaikantiems taisyklių gresia ir įspėjimai, ir baudos. O štai medikai paantrina, sula turi būti renkama tik labai švariose vietose. Siužete ir apie tai, kiek sula mūsų organizmui iš tiesų naudinga. Senoviniu grąžtu medį gręžia Dainius.

Montanoje reporteris tapo sensacija vos po vienos tiesioginės transliacijos.  Viskas įvyko, kai gamtoje reportažą daręs vyras pasimetė, o jo veide pasimatė išgąstis. Jis sunerimo, nes netoliese išgirdo bizono garsus. Bandęs toliau kalbėti vyras, deja, nutraukė pokalbį ir pasakė, kad toliau tęsti nebegali. Ši kuriozinė situacija ir nuoširdi reporterio reakcija netrukus tapo sensacija, o internautai ėmė kurti įvairius pokštus iš šio reportažo. Smagi akimirka – vaizdo siužete.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Kauno botanikos sodą nusiaubė stirnos. Darbuotojai sako išbandę įvairiausias priemones, tačiau šios neatbaido žvėrelių. Šiemet stirnos sunaikino kone pusę įspūdingos tulpių kolekcijos, išliko tik tulpės, uždengtos apsauginiu tinklu. Botanikos sode įvairiaspalvius žiedus jau išskleidė ankstyvosios tulpės. Ir nors lankytojai jų nemato, mat įstaiga neveikia dėl karantino, vargu ar galėtų grožėtis, jei jo ir nebūtų. Mat įspūdingą tulpių grožį slepia apsauginis tinklas.

Karantino metu tautiečiai puolė valytis namus, sodus ir remontuotis butus. Tačiau nemaža dalis atliekų pasirodo nukeliauja tiesiai į pakeles, pamiškes ir laukus. Aplinkosaugininkai fiksuoja ir išaugusius skambučius – skundų dėl švaruolių namie gamtos sąskaita padaugėjo visu trečdaliu. O štai Panevėžyje nustojus veikti didžiosioms atliekų aikštelėms krūvos padangų ir kitų statybinio laužo šiukšlių ėmė kauptis tiesiog prie užrakintų vartų.

Nors neįtikėtina gamtos kova buvo nufilmuota prieš penkis metus, internautai ir vėl atgaivino įrašą ir ėmė juo dalytis. Indijoje nufilmuota, kaip kobra kovoja su mangustu. Bebaimis žinduolis visai nemanė trauktis ir pasiduoti gyvatei. Pasakmokslininkų, šiems gyvūnams itin lengva išvengti kobrų, nes itin greitai juda. Neeilinė kova – vaizdo siužete.

Socialiniuose tinkluose paplito neįprastas įrašas. Jame užfiksuota, kaip Indijos miškuose ant šakos – nematytas kūrinys. Šis lėtai ir neskubėdamas ropojo į viršų. Vieni rašė, kad tai kirminas, tačiau kiti prieštaravo, esą gyvūnas turi kaulus. Pats vaizdo įrašo autorius pasakoja, kad gamta vis dar moka nustebinti ir gyvenime nebuvo matęs nieko panašaus. 44 sekundžių įrašas su padaru netrukus paplito ne tiek dėl įdomaus vaizdo, kiek dėl įdomių konspiracijų teorijų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo, raginama apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės, o lankantis parkuose laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo. Dalis gyventojų pasivaikščiojimui renkasi nuošalesnes erdves: miškus, sodus ar pievas prie namų, tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad gamtoje svarbu saugotis pavojingas ligas platinančių voragyvių – erkių.

Kaune gyvūnų globėjams teko pamiškėje gaudyti piktavalių išmestas jūrų kiaulytes. Apie šalia pasivaikščiojimo tako šmirinėjančius naminius augintinius pranešė praeiviai. Aiškėja, kad tai jau antras atvejis, kai gyvūnų globėjai iš beveik tos pačios vietos susirenka po keletą išmestų šių graužikų. Landžiodami po žemę siekiančiomis eglės šakomis Kleboniškio miško pašonėje prieglaudos „Laukinė Lesė“ darbuotojai rinko piktavalių išmestas jūrų kiaulytes.

O pavasaris Lietuvoje įsibėgėja nepaisant nieko. Į Lietuvą pamažu iš šiltų kraštų grįžinėja gandrai. Keletas paukščių jau vaikštinėja Dzūkijoje, gandrai pastebėti ir kituose šalies regionuose. Gamtininkai sako, kad šiuo metu iš šiltų kraštų yra sugrįžę jau nemažai sparnuočių. Beje, ekologai sako, kad grįžę į gimtinę gandrai šiemet gali susidurti su netikėta problema. Vienas gandras jau tupi lizde Alytaus rajone Aleknonių kaime. Prie gandralizdžio gyvenantis Jonas sako matęs ir antrą.

Indijoje vyrui pavyko užfiksuoti neeilinį vaizdą, privertusį jį sustoti ir išsitraukti kamerą. Kelią jam kirto ne kas kitas, o lokio patelė su mažyliais. Vyras įrašu pasidalijo savo socialiniame tinkle ir sulaukė tūkstančių dėmesio. Atrodo, kartais tokie paprasti, bet kartu ir nepaprasti gamtos stebuklai gali prikaustyti žmonių dėmesį ir priversti nejučiomis išsišiepti. Nepaprasta akimirka – vaizdo siužete.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Sensacija pajūryje. Kuršių Nerijoje aptikta Lietuvoje dar neregėta retų vabalų rūšis – triragis mėšlavabalis. Mokslininkai mano, kad į mūsų šalį vabzdžiai atkeliavo dėl šylančio klimato. Tiesa entomologai ramina, raguoti vabalėliai nors ir atrodo grėsmingaiu, nepavojingi nei žmonėms nei kitiems gyvūnams. „Iš esmės ji beveik niekuo nesiskiria nuo mūsų mėšlavabalio. Paprastas žmogus tikrai neatskirtų, tačiau pamačius patiną iš karto galima atskirti – yra stambios išaugos trys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. sausį Lietuvoje registruota 52 proc. daugiau Laimo ligos atvejų nei prieš metus, o draudikų statistika rodo, jog didžiausia erkių platinamų ligų rizika yra Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Tuo tarpu Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) dar gruodį paskelbė, kad sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje lieka didžiausias Europos Sąjungoje (ES), rašoma pranešime spaudai.

Babuinas patinas, kuriam Australijoje turėjo būti atlikta vazektomijos operacija, antradienį drauge su savo „dviem žmonomis“ ištrūko į laisvę ir klaidžiojo didžiausio šalies miesto gatvėse stebint suglumusiems vietos gyventojams. Gyvūnų specialistai ir policininkai buvo iškviesti beždžionėms vakarinio piko valandą pabėgus iš sunkvežimio, kuriuo jie buvo vežami į vieną Sidnėjaus ligoninę.

Rusijos mokslininkai, kartu su kolegomis iš Prinstono universiteto, amžinajame įšale Sibire aptiko 42 tūkst. metų „miegojusius“ nematodus. Specialistams laboratorijoje pavyko juos „atgaivinti“. Šis atradimas gali prisidėti prie donorų organų užšaldymo technologijų tobulinimo. Tačiau ekspertai taip pat ir nerimauja – ledynuose gali slypėti nesuskaičiuojamas bakterijų, grybelių, įvairių gyvių ir augalų kiekis, ir nėra aišku, kuo pasireikš jų pabudimas, jeigu ledynai ištirptų.  42 tūkst.

Vienam fotografui pavyko užfiksuoti nepaprastą akimirką, kuri priminė garsiojo filmo „liūtas karalius“ akimirkas. Įraše nufilmuota, kaip babuinas pasistvėrė liūto jauniklį. Fotografas Kurtas Schultz nepaprastą gamtos akimirką nufilmavo pietų Afrikoje. Liūdna dalis ta, kad babuinai, deja, realybėje medžioja liūtų jauniklius. Tačiau fotografas sakė, kad šią akimirką nieko blogo neįvyko. Nepaprastas įrašas – vaizdo siužete.

Internete paplito itin žavus vaizdo įrašas iš Kalifornijos. Jame užfiksuota, kaip kojotas kažko laukia ir nenori keliauti toliau. Vėliau matyti, kaip skubiai atkeliauja draugužis ir tai – visai ne kitas kojotas, o barsukas. Atkeliavus draugui kojotas smagiai ir žaismingai veda toliau. Šis įrašas sužavėjo internautus, o paprasti gamtos stebuklai kartais tikrai stebina. Žavi akimirka – vaizdo siužete.

Užfiksuota gamtos kova tikrai priverčia sulaikyti kvapą. Įraše nufilmuota, kaip ant kelio dėl išlikimo kovoja driežas su leopardu. Deja, gamtos jėgos aiškios ir pabaigoje driežas neturi galimybių apsisaugoti, kad ir kaip kovojo prieš savo priešininką. Visa tai buvo užfiksuota Zambijos safaryje. Kovoje dar matyti, kaip driežas bando apsiginti naudodamas savo uodegą, bet nesėkmingai. Kovos akimirkos – vaizdo siužete.

39-erių Merkinės gyventojas Kęstas Bilinskas rodo saują ką tik iš po samanų nuskintų voveraičių. Dzūkas sako, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai poledinę žūklę vasario pradžioje iškeitė į grybavimą. „Voveraičių daug nepririnksi, yra vienas kitas grybas, bet apskritai keista, kad jų yra. Man pačiam keista ir tai, kad aš šiemet dar nebuvau ant ledo žvejoti. Gyvenime neatsimenu nė vienų metų, kad vasarį ant ledo nebūčiau užlipęs“, – BNS sakė K. Bilinskas.

„Senolių išmintis byloja: jei barsukas išlenda iš olos ir išsigąsta savo šešėlio, žiema dar tęsis. Jei neišsigąsta – pavasaris jau ne už kalnų. Nežinome, bijojo savo šešėlio šis barsukas ar ne, tačiau vilkų jis tikrai nepabūgo“, – savo „Facebook“ paskyroje prie nuotaikingo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota barsuko ir vilkų akistata, rašė Valstybinė sienos apsaugos tarnyba. Vaizdo įraše matoma, kaip barsukas laukais braunasi per žoles ir priėjęs kelią išsigandęs pašoka.

Gamtos fotografas Marius Čepulis ketvirtadienį savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo kadru, kuriame užfiksuota papūgėlė.  Kaip pats fotografas rašė naujienų portalui tv3.lt, paukštis ketvirtadienį buvo pastebėtas Žvėryne. M. Čepulis „Facebook'e“ rašė, kad tai – žieduotoji kramerio papūga. Jos paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, taip pat Pietų Azijoje. Tiesa, tokia papūgėlė Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų pajūryje.

Kaune įkurta unikali erdvė – plantariumas. Joje priglausta apie pusė tūkstančio žmonėms tapusių nebereikalingais kambarinių augalų. Išskirtinės erdvės kūrėja dalijasi unikaliomis šių augalų istorijomis ir atskleidžia planus – rengti gėlių mainus ar jas priglausti lakinai, kai žmonės išvyksta atostogų. Prabėgus metams nuo nedideliame kambaryje įkurto augalų gyvybės langelio, dabar įkūrėja jau sveikinasi iš didelės unikalios erdvės. Duris atvėrė vienintelis Lietuvoje plantariumas.

Lietuvos pajūrio gyventojai vėl kovoja su tarša. Jūra į pakrantę išmetė tonas parafino. Jo gabalais nusėtas 50-ties kilometrų ruožas, o kai kurie gabalai beveik pusmetrio skersmens. Anot mokslininkų, šis cheminis junginys žmogui nepavojingas, tačiau gyvūnams gali būti mirtinas. Na, o vietos valdininkai jau skaičiuoja kiek kainuos šių teršalų utilizacija. Dviejų kumščių dydžio, bemat kibirus užpildančius parafino gabalus pliažuose šiandien renka Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui pavesti Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą, Lietuvoje aiškėjant vis naujų taršos incidentų.  Seimo nutarimui, kuriuo neplanuotą valstybinį auditą numatoma atlikti iki gegužės 1 dienos, vienbalsiai pritarė 81 parlamentaras. Seimas šiuo klausimu turės balsuoti dar kartą.

Cukraus vatą ar ledo vilną primenantį purų sniego darinį miškininkai vadina ledo plaukais. Šis reiškinys susiformuoja esant vos kiek žemesnei nei 0 laipsnių oro temperatūrai. Ledo plaukus nuotraukose įamžinęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Plokščių girininkijos eigulys Audrius Martinkevičius pripažįsta, kad šį reiškinį per visą savo, kaip miškininko, karjerą yra matęs vos keletą kartų. Ir tik per pastaruosius dvejus metus – anksčiau to niekad nebuvo regėjęs.

Mūsų šalyje susidomėjimas vaistažolėmis ir jų rinkimu populiarėja. Viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, pastaraisiais metais tiek ekologiškų laukinių augalų rinkėjų skaičius, tiek plotai, kuriuose renkamos vaistažolės, – didėjo. Praėjusiais metais šioje srityje buvo sertifikuota 16 ūkio subjektų, besidarbuojančių 35 991,46 ha plote bei į rinką tiekiančių daugiau kaip 400 pavadinimų laukinių augalų produktų.

Sąvartynai kiekviename kolūkyje, į upelius pilamas amoniakas, atviros srutų duobės ir kritusių gyvulių gaišenos viso kaimo akivaizdoje buvo sovietmečio Lietuvos kasdienybė. Aplinkos apsauga, ekologija ir švari gamta sovietmečiu rūpėjo retam, ekologinės katastrofos ar mokslininkų tyrimai, kaip užterštumas kenkia žmonėms, buvo slepiami. O štai miestų vandens nuotekos pradėtos valyti tik įpusėjus septintam dešimtmečiui ir Lietuva čia pirmavo visoje Sovietų Sąjungoje.

Pirmadienį didžiausią Turkijos miestą Stambulą siaubė stiprūs vėjai, buvo užvirtę medžiai ir apgadinti automobiliai. Vaizdo stebėjimo medžiaga taip pat užfiksavo įvykį, tik per plauką netapusiu tragedija. Matyti momentas, kai medis nukrito ant transporto priemonių, o šalia vos ne vos paspruko du vyrai. Incidento metu buvo smarkiai apgadintos mažiausiai dvi transporto priemonės. Laimei, niekas nebuvo sužeistas. Incidentas – vaizdo siužete.

Mokslininkai ir smalsuoliai nuo Saudo Arabijos ir Omano iki Indijos, Pakistano, Tailando ir Indonezijos ketvirtadienį galėjo stebėti „ugnies žiedu“ vadinamą Saulės užtemimą. Prie Singapūro uosto stebėti žiedinio užtemimo, kai Mėnuliui užstojus Saulę lieka matomi jos pakraščiai, buvo susirinkę šimtai astronomų mėgėjų ir fotografų. „Kitas toks užtemimas bus po maždaug 40 metų“, – sakė 37 metų Jasonas Tengas, kuris darbe pasiėmė laisvą dieną, kad galėtų fotografuoti užtemimą.

Žmonija susiduria su didesne rizika išmirti jau artimiausiais metais, negu su tikimybe kuriam nors pavieniam žmogui būti užpultam ryklio ar nutrenktam žaibo, tvirtina Oksfordo mokslininkai. Ekspertų duomenimis, tikimybė, kad žmonija išmirs dėl natūralių priežasčių artimiausiais metais sudaro 1 su 14 tūkst. Žmonijos žūties galimybių tyrimą atliko Oksfordo universiteto mokslininkai.

Australijoje užfiksuotas visų laikų karščio rekordas. Vidutinė temperatūra šalyje perkopė 40 laipsnių. Sinoptikai sako, kad tai – ne pabaiga. Artėjant savaitgaliui, prognozuojama dar didesnė kaitra. Australijoje karšta taip, kaip niekada iki šiol. Vidutinė visos šalies temperatūra pasiekė rekordą – 41-ną laipsnį be vienos dešimtosios (40.9C). O centrinėje šalies dalyje termometro stulpelis šoktelėjo net iki 45-ių laipsnių.

Europos Sąjungos lyderiai pritarė vadinamajam „Žaliajam planui“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu. Po ištisas valandas trukusių ir tik naktį pasibaigusių derybų Europos Sąjungos lyderiai pritarė pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Vienintelė Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energijos ir keliamus tikslus sieks įgyvendinti iki 2070-ųjų.

16-metė švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg išrinkta žurnalo „Time“ metų asmenybe. Tiesa, kol vieniems ji didvyrėl kitiems – vaikpalaikė.  G.Thunberg šiuo metu dalyvauja klimato konferencijoje Madride, tuo pat metu Briuselyje pristatomas „Žaliasis planas“ Europai. Jai vos 16 metų bet visame pasaulyje ji šiemet suvienijo milijonus žmonių, protestuojančius prieš valstybių ir verslų neveiksnumą kovoje su klimato krize.

Valdininkų užmačias uostamiesčio skulptūrų parke iškirsti pusę tūkstančio medžių, būrys klaipėdiečių pasitiko išskirtine akcija – sukvietė vaikus, kad šie ant medžių pieštų širdeles ir suskaičiuotų, kiek lapuočių parke nebeliks. Akcijos organizatoriai tikina, jog taip mažieji išmoks socialinio ir pilietinio aktyvumo. Klaipėdos skulptūrų parke vaikai ant medžių piešia širdeles ir rašo skaičius.

Belgijos zoologijos sode „Pairi Daiza“ pasaulį išvydo pietinis baltasis raganosis, kurio gimimas suteikė postūmį pastangoms išsaugoti šį retą porūšį, pirmadienį paskelbė zoologijos sodo pareigūnai. „Pirmadienį anksti ryte buvo atvestas nuostabus mažas patinėlis... Motina Madiba ir jos naujagimis jaučiasi gerai“, – sakoma pareiškime. Laukinėje gamtoje šiuo metu gyvena apie 18 tūkst.

Biržuose pastebėti Lietuvoje dar itin reti, tačiau pavojingi invaziniai šliužai. Jų buvo rasta Biržuose, Agaro gatvės rajone ir A. Dauguviečio parko teritorijoje, rašoma portale valstietis.lt Apie keistą radinį buvo informuota Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėninė ir savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė. J. Bruniuvienė išsiaiškino, kad tarp pastebėtųjų Biržuose yra rudasis orionas ir luzitaninis orionas. Tai – didelė sraigė be kiaukuto.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai už išleistas nevalytas nuotekas. Šį Kauno apygardos teismo prieš metus priimtą sprendimą buvo apskundę ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir „Kauno vandenys“. Departamentas siekė, kad iš bendrovės būtų priteista visa jo suskaičiuota žala – 250 tūkst. eurų.

Lapkričio 18 ir 20 dienomis Babėnų šile grybavusi Liongina Pociuvienė rado ne tik šilbaravykių, bet ir… žibučių. Šiam metui laikui neįprastas gamtos reiškinys nustebino moterį. „Pirmadienį įsidėmėjau tą vietą, kur žydi žibutė. Ten nuėjau ir trečiadienį, jau buvo prasiskleidęs ir ant to pačio gėlės kelmelio buvęs pumpuras. Žibučių krūmelį radau pačiame miške, kur mažai lapų. Taip mano gyvenime nutiko pirmą kartą, o juk Babėnuose gyvenu visą gyvenimą“, – pasakojo L. Pociuvienė.

Kartais kalendoriuje matome dienų, kurios siejamos su ateities orais: esą viena ar kita diena mums nurodo, kokie orai laukia rudenį ar žiemą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis turi kelis paaiškinimus, kodėl kai kurioms dienoms Lietuvoje teikiamas ypatingas dėmesys ir ką iš tiesų galime perskaityti iš gamtos ženklų.

Jis protingas ir perduoda išmoktas pamokas savo giminaičiams, nors ir neturi smegenų. Panašus į gleives ir perpjautas pusiau vos per 2 min. sugyja… Netrukus pamatysite būtybę, kuri mokslininkams iki šiol yra viena iš gamtos paslapčių – ir ji pirmą kartą demonstruojama muziejuje Paryžiuje. Pirmą kartą Paryžiaus muziejuje demonstruojamos geltonas kerpes primenančios gleivės per valandą gali nukeliauti 4 cm. Ir joms nebaisios jokios kliūtys – mat išmoksta jas įveikti.

Australijos roplių parke buvo nufilmuotas neįtikėtinas laukinės gamtos reginys. Medžiagoje matosi, kaip iš kiaušinio maišelio iškeliauja daugiau nei šimtas nuodingų vorų. Remiantis Australijos „Somersbio“ roplių parko duomenimis, šie vorai buvo tik pirmieji iš vienuolikos kiaušinių maišelių. Pasak parko vorų vadovės Kane Christensen, vorai veisiami, kad ištyrinėti priešnuodžius, kurie yra būtini Australijoje gydant nuodingų vorų įkandimus.

Ekologijos idėjos, kalba Jungtinių Tautų Asamblėjoje, arši paauglės lūpomis išsakyta pasaulio lyderių kritika. Greta Thunberg? Ne, tai nutiko jau prieš 27 metus, kuomet vos 12-os Severn Cullis-Suzuki rėžė jautrią kalbą susirinkusiesiems ir sulaukė aršių ovacijų. Nepraėjus ir dešimtmečiui, ji pripažino – „buvau naivi“. Greta Thunberg 2019-ųjų rugsėjį pavyko atsidurti viso pasaulio naujienų šaltinių dėmesio centre.

Savo kiemuose tingintys ar nenorintys kovoti su Sosnovskio barščiais bei kitais invaziniais augalais, netrukus sulauks tikrintojų. Vyriausybė inicijuoja įstatymų pataisas, kurios įpareigos žmones imtis priemonių kovojant su invazine augmenija bei gyvūnija. Nepaisančių naujų pakeitimų esą lauks jau ne tik tušti grasinimai, kaip buvo iki šiol, bet ir realios baudos. Mokslininkai tam pritaria, nors sako, kad ne vien baudos žmones įkvėptų gelbėti gamtą.

Japonijos tarnybos trečiadienį paskelbė retą nurodymą evakuotis 240 tūkst. žmonių šalies pietvakariuose, didėjant nuogąstavimams dėl potvynių ir žemės nuošliaužų grėsmės siaučiant smarkioms liūtims, jau pareikalavusioms mažiausiai trijų žmonių gyvybių. Japonijos meteorologijos agentūra tai pat paskelbė aukščiausio laipsnio perspėjimą Kiūšiū salos keliems šiauriniams rajonams.

Pakaunėje ypatingas įvykis – į laisvę paleisti itin reti Lietuvos ropliai – lygiažvyniai žalčiai. Žiūrovai turbūt dar pamena siaubingą istoriją, kaip žmonės rado dažais apipurkštas besilaukiančias žalčio pateles. Laimei, ropliams toks žiaurus išpuolis nepakenkė. Patelėms ne tik pavyko sėkmingai pakeisti odą, bet ir susilaukti labai gausaus sveikų palikuonių būrio.