Europos Sąjunga

Euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą. Tai ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis kalbėjo per spaudos konferenciją pasibaigus pirmajai Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo dienai. „Šiuo metu bendra valiuta patiria didžiausią krizę per savo egzistavimo istoriją“, – sakė jis. „Euras – mūsų turtas, taikos Europos žemyne garantija, ir jį reikia ginti. Euro zona suims save į rankas“, – patikino Prancūzijos prezidentas.

Europos Sąjungos sutartyse nėra numatyta galimybė palikti euro zoną, nepaliekant pačios Sąjungos, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisija. Komisijos atstovė Karolina Kottova atsisakė komentuoti galimybę, kad Graikija atsisakys euro.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad jeigu Graikija neparems naujojo pagalbos priemonių paketo, šalies laukia daug liūdnesnės pasekmės nei taupymas, rašo „telegraph.co.uk“. „Noriu skubiai ir nuoširdžiai paprašyti nacionalinės ir politinės vienybės Graikijoje.

Nuo lapkričio 1 dienos Europos centrinio banko (ECB) vadovo pareigas iš Jeano-Claude‘o Trichet perima italas Mario Draghis. Italijos centrinio banko vadovo paskyrimas naujuoju ECB vadovu šių metų birželį nustebino ne vieną ekspertą, kadangi daugelis tikėjosi, kad naujuoju vadovu taps Vokietijos atstovas, rašo portalas „Euinside“. Tačiau atsistatydinus Vokietijos centrinio banko vadovui Axeliui Weberiui, M. Draghis liko vienintelis potencialus kandidatas pakeisti J. C. Trichet.

Praėjusią savaitę euro zona pagaliau susitarė ir jau turi krizės valdymo planą. Europos viršūnių susitikime pasiektas politinis susitarimas dėl euro zonos krizės valdymo priemonių ir Graikijos skolos nurašymo iki 50 proc. Kitas svarbus sprendimas yra Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis sunerimęs dėl galimo Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) vilkinimo, informavo Lenkijos naujienų agentūra, praneša „RIA Novosti“. „Lenkijos prezidentas B. Komorowskis akcentavo, kad Lenkija tvirtai palaiko Ukrainos integraciją į ES, tačiau kartu pareiškė susirūpinimą dėl galimo šio proceso vilkinimo“, – skelbė agentūra, remdamasi Lenkijos nacionalinio saugumo taryba.

Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtinta direktyva įpareigoja valstybes taikyti griežtas bausmes asmenims, kurie vykdo lytinę prievartą prieš vaikus, taip pat vaikų pornografijos platintojams ir žiūrėtojams. Ji taip pat reikalauja, kad valstybės imtųsi veiksmų pašalinti vaikų pornografijos svetaines, sakoma Parlamento spaudos pranešime.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas apgailestauja dėl nuosprendžio buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko. „Jei nebus persvarstytas nuosprendis J. Tymošenko, kyla grėsmė asociacijos susitarimo pasirašymui ir jo ratifikavimui. Be to, dar labiau nutols šalies europinės perspektyvos įgyvendinimas“, – sakoma rezoliucijoje.

Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta. Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą. Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą.

Artimųjų Rytų taikos derybų tarpininkų ketverto atstovas sakė, kad Izraelis ir Palestina susitarė per tris mėnesius pateikti pasiūlymus dėl teritorijos ir saugumo ir taip tęsti taikos derybas. Abiejų šalių atstovai trečiadienį susitiko su ketverto įgaliotais asmenimis. Ketvertą sudaro JAV, Rusija, Europos Sąjunga, ir Jungtinės Tautos (JT). Ankstesni bandymai atnaujinti taikos derybas žlugo.

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.   Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes. 1 vieta. Graikija Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES. 2 vieta.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Davidas Cameronas aną savaitę aistringai pasisakė prieš politinių partijų inicijuotą balsavimą dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiamas Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje klausimas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, nepaisant Konservatorių partijos maišto, nugalėjo reikalavusius referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Partijos nurodė visiems konservatoriams, liberalams demokratams ir leiboristams parlamente balsuoti prieš referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES. Iš viso 483 žemesniųjų parlamento rūmų nariai pakluso, o 111 parlamentarų pasipriešino partijos nurodymams.

Lietuvoje spalio 29-osios naktį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Pernai vasaros laikas buvo atšauktas keletą dienų vėliau – spalio 31-ąją. Vasaros laikas įvedamas kovo paskutinį sekmadienį trečią valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda pirmyn.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis pareiškė, kad Varšuva kol kas neplanuoja prisijungti prie euro zonos, nors dar visiškai neseniai euras buvo Lenkijos planuose. „Euro zonai reikia gilios rekonstrukcijos, ir Lenkijai dabar būtų neprotinga prisijungti prie jo“, – teigia ministras, praneša Politlist. Euro zonos šalys pastaraisiais mėnesiais vis labiau pasineria į krizę, kuri stipriausiai smogė Graikijai, Ispanijai ir Italijai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy įsivėlė į griežtą polemiką su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu. Pokalbio apie euro zonos krizės sprendimo priemones metu Sarkozy britų premjerui pasiūlė „užsičiaupti“. Tokį pareiškimą Prancūzijos vadovas padarė sekmadienį sekmadieninio susitikimo metu, kuriame dalyvavo 27 Europos Sąjungos valstybių atstovai.

Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą.

Europos Sąjunga (ES) pakvietė Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių lapkričio viduryje atvykti į Briuselį, skelbia Ukrainos laikraštis „Zerkalo Nedeli“, remdamasis ES šaltiniais. Tačiau Europos Komisijos atstovybė Ukrainoje nepatvirtino šių pranešimų. Anksčiau buvo pranešta, kad V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, turėjęs įvykti spalio 20 dieną, buvo atidėtas, kol Ukraina išspręs savo politines problemas.

Iš Prancūzijos Gvianos Pietų Amerikoje „Sojuz“ raketa į kosmosą iškels du „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) palydovus, praneša BBC. Naujos kartos technologijų palydovai veiks išvien ir teiks tikslesnius laiko ir vietos nustatymo duomenis nei šiuo metu naudojama JAV GPS sistema. Vis dėlto „Galileo“ sistema negreitai pradės veikti visu pajėgumu. Reikės į orbitą iškelti dar 28 palydovus.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų nariai susitarė surengti debatus ir balsuoti už siūlymą surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Žemesniųjų parlamento rūmų nariai susitarė spalio 27–ąją surengti debatus dėl pasiūlymo 2013-ųjų gegužę surengti referendumą.

Graikijoje ketvirtadienį tęsis 48 valandų visuotinis streikas. Be kitų, nedirbs medikai, advokatai, valdininkai, mokytojai, taksistai ir uostų darbuotojai. Oro dispečeriai tuo tarpu trečiadienį savo streiką sutrumpino iki 12 valandų. Tačiau trikdžių oro transporte baiminamasi ir ketvirtadienį. Graikijos parlamente ketvirtadienį numatytas lemiamas balsavimas dėl naujų taupymo planų. Per pirmąjį balsavimą trečiadienio vakarą jiems buvo pritarta.

Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovai įsitikinę, jog Europos komisijos atliekamas „dujų bylos“ tyrimas baigsis išvada, kad visi įtarimai buvo nepagrįsti. Tai trečiadienį interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. „EK komisija siekia konkurencijos Europos dujų rinkoje. Bet šiek tiek keista, kai prasideda patikrinimai kompanijose, kurios prisideda prie konkurencijos didinimo“, – sakė jis.

Finansų krizės krečiamoje Graikijoje trečiadienį prasidėjo visuotiniai streikai. Gyvenimas Graikijoje ir vėl apmirė, šį kartą – dviem paroms, skelbia BBC. Protesto demonstracija peraugo į neramumus, policijai teko panaudoti ašarines dujas demonstrantams išvaikyti. Policija šių priemonių ėmėsi po to, kai demonstrantai ėmė mėtyti butelius su padegamuoju mišiniu.   Birželį protesto akcijos, vykusios priešais parlamentą, peraugo į aršų konfliktą su policija.

Pirmadienį didžiosios Vokietijos verslo kompanijos pasižadėjo savanoriškai padidinti moterų skaičių vadovaujančiuose savo įmonių postuose. Bet kritikai nuogąstauja, kad tokie pažadai yra nieko verti – esą tik įstatymiškai įtvirtintos specialiosios kvotos moterims galėtų iš esmės pakeisti situaciją vyrų dominuojamame Vokietijos verslo pasaulyje. Kaip praneša „SpiegelOnline“, moterų skaičius Vokietijos kompanijų vadovaujančiose pozicijose yra stulbinančiai mažas.

Ukraina gali bandyti prisijungti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos, jeigu Europos Sąjunga (ES) nesutiks bendradarbiauti su Kijevu, pareiškė Ukrainos socialinės politikos ministras Serhijus Tihipka. „Jeigu ES pareikš aiškų „ne“, galimybė, kad Ukraina priartės prie Muitų sąjungos yra ganėtinai didelė“, – Ukrainos laikraščiui „Den“ sakė S. Tihipka. Rusija jau anksčiau kvietė Ukrainą prisijungti prie Muitų sąjungos.

Po nuosprendžio buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko Europos Sąjunga (ES) atšaukė šią savaitę Briuselyje planuotą susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi. Tai antradienį Briuselyje paskelbė diplomatiniai šaltiniai. „Aš bet kokiu atveju skrisiu į Briuselį“, – pareiškė V. Janukovyčius britų laikraščiui „The Times“. Kartu jis sakė tęsiąs suartėjimo su ES kursą. Praėjusį antradienį Ukrainos teismas skyrė J. Tymošenko septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pliušinis meškiukas vaikus užkrės baisiomis ligomis, sprogęs balionėlis žiauriai traumuos vaiko psichiką, o pripučiamas išvyniojamas švilpukas užkiš vaikų plaučius. Maždaug tokį vaizdą piešia Europos Sąjungos klerkai, nusprendę iš vaikų atimti pliušinius žaislus, balionėlius bei išvyniojamus švilpukus. Balionų pūtimui – tėvų priežiūra Kaip viešai skelbiama viename lenkiškame laikraštyje, Europos Sąjungos valdininkai jau sugeba įžvelgti mirtiną grėsmę paprasčiausiuose žaisluose.

Lietuvoje kuriasi įmonės, teikiančios paslaugas užsienio valstybių piliečiams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriaus specialistai pastebėjo, kad konsultacinėmis firmomis pasivadinusių įmonių, siūlančių paslaugas užsienio valstybių piliečiams, daugėja. Skelbimai apie tokias įmones platinami elektroninėje erdvėje, todėl yra pasiekiami daugelio šalių piliečių.

Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai.

Toliau griūnant Graikijos ir Italijos finansų rinkoms, Vokietija išlieka vienintele viltimi euro stabilumui išsaugoti. Tad be ryžtingų ir visą Europą apimančių Vokietijos veiksmų euras yra tiesiog pasmerktas žlugti. Visgi, pasak „Foreign Policy“, pastaruoju metu panašu į tai, jog Angelos Merkel vyriausybė greičiau sutiks rizikuoti euro zonos stabilumu nei imsis ryžtingų veiksmų jai gelbėti. Vokietijai sėkmingas euro zonos funkcionavimas buvo ir vis dar yra itin naudingas.

Šiais metais Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), ją lenkia tik Estija, Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama apžvalgoje „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 procento. Prognozuojama, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 m. Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 m. – 4,2 proc., 2013 m. – 6,2 proc.

2011 m. rugsėjo viduryje Ukrainos, Rusijos ir ES santykiai buvo laukimo būsenos. Ukraina turi pasirinkimą iš kelių galimybių ir dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip jai elgtis – eiti asociacijos su ES keliu, stoti į Muitų sąjungą su Rusija priešakyje ar tęsti vadinamąją daugelio vektorių politiką. Ukrainos, RF ir ES kryžkelė Ne tik Europos ir Rusijos lyderiai, bet, atrodo, net Ukrainos vadovybė kol kas neįsivaizduoja, kokia linkme artimiausiu metu plėtos savo užsienio santykius Kijevas.

ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams Catherine Ashton atstovė paragino Baltarusijos valdžią atsisakyti ketinimų padidinti šalies saugumo KGB galias ir taip suvaržyti galimybes veikti politinei opozicijai. „Baltarusijos parlamento patvirtintas įstatymo dėl visuomeninių organizacijų pataisų projektas mums kelia didelį nerimą“, – pareiškė agentūrai „BelaPAN“ C. Ashton atstovė spaudai Maja Kočijančič.

Baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad kitą savaitgalį vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize, rašo BBC. Pasak Francois Baroino, ES viršūnių susitikimas pateiks „aiškius atsakymus“, o tuo tarpu centriniai bankai toliau padės bankams išlaikyti mokumą.

Graikijos premjeras šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi padėti Graikijai išvengti bankroto, jei nenori neprognozuojamų pasekmių visose ES narėse, praneša „RIA Novosti“. Graikijos vyriausybės vadovas George'as Papandreou interviu „Proto Thema“ savaitraščiui palygino Graikiją su titanu Atlantu graikų mitologijoje. Atlantas ant savo pečių turėjęs laikyti dangų. „Mes ne Atlantai, kurie gali nešti Europos problemas ant savo pečių.

Šiemet diskutuoti į Briuselyje vykstančią regionų savaitę rinkosi Europos regionų atstovai. Čia jie aptarė sudėtingą finansinę situaciją. Ne paslaptis, kad ateities Europos Sąjungos biudžeto šūkis – finansuoti didesnę Europos dalį tais pačiais pinigais. Vos prieš kelias dienas Europos Komisija pristatė taisykles, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi įgyvendinant regionų politiką šešerius metus nuo 2014-ųjų.

Slovakijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planą. Pirmasis Slovakijos parlamento mėginimas pritarti EFSF didinimui antradienį buvo nesėkmingas. Slovakijos parlamentas ketvirtadienį pritarė pirmalaikiams rinkimams, kurie įvyks kovo 10 dieną. Tai buvo opozicijoje esančių socialdemokratų sąlyga, kurią įvykdžius, jie sutiko paremti Europos finansinio stabilumo fondo didinimo plano ratifikavimą.

Turkiją suerzino Europos Sąjungos (ES) ataskaita apie šalies pažangą siekiant narystės Bendrijoje, praneša agentūra AFP. Atėjo metas Europai keisti savo požiūrį, sakė už ES reikalus atsakingas Turkijos ministras Egemenas Bagis.

58 proc. Estijos gyventojų yra prieš šalies dalyvavimą Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF), kuris dabar didinamas šalių finansiniais įnašais eurui gelbėti. Estija yra skurdžiausia euro zonos valstybė, ir jos didžiausias įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų. Sprendimą dėl to rugsėjo pabaigoje priėmė Estijos parlamentas. Prieš dalyvavimą gelbstint eurą vienodai nusiteikę tiek estai (57 proc.), tiek kitų tautybių gyventojai (59 proc.

Europos Sąjungos valdininkai sugeba įžvelgti mirtiną grėsmę paprasčiausiuose žaisluose. Naujoji ES direktyva, be kita ko, įspėja, kokie pavojingi balionai ir popieriniai išsivyniojantys švilpukai, kurie yra būtini vaikų švenčių atributai, rašo ketvirtadienio numeryje Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Vaikai, kuriems dar nesukako aštuoneri metai, nuo šiol galės pūsti balionus tik prižiūrimi tėvų, o išsivyniojančius švilpukus galės imti į rankas ne jaunesni kaip 15 metų amžiaus paaugliai.

Trečiadienį Briuselyje pradėdamas Europos Parlamento plenarinį posėdį, jo pirmininkas Jerzy Buzekas apgailestavo dėl Ukrainoje paskelbto nuosprendžio Julijai Tymošenko. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl prievartos Egipte, Jemene ir Sirijoje bei humanitarinės krizės Libijoje, praneša Parlamento spaudos tarnyba. EP pirmininkas labai apgailestavo dėl nuosprendžio J. Tymošenko, kuris, jo nuomone, yra politiškai motyvuotas.

Europos Komisija (EK) trečiadienį rekomendavo Serbijai suteikti narės kandidatės statusą, tačiau atmetė Albanijos prašymą, skelbia „RIA Novosti“. EK taip pat tikisi, kad Serbijos kaimynė Kroatija gruodžio mėnesį pasirašys susitarimą dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). EK savo rekomendacijas pristatė kasmetėje ataskaitoje apie į ES įstoti siekiančias šalis. Komisija teigia, kad Serbija daug pasiekė pertvarkydama savo ekonomiką ir politiką.

Dešimtys tūkstančių sirų susirinko Damasko centre pareikšti paramą prezidentui Basharui al–Assadui, kuris stengiasi įveikti šešis mėnesius trunkantį sukilimą prieš jo režimą. Tai buvo viena didžiausių demonstracijų per kelis mėnesius sostinės centre, kurios nepaveikė protestai Damasko priemiestyje ir kitose šalies teritorijose.

Tuo metu, kai Rusijos premjeras V. Putinas pasuko į Kiniją, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius su Pekinu, ir ragina sukurti Eurazijos sąjungą, kai kam primenančią SSRS, kita beveik trejus metus egzistuojanti iniciatyva, atrodo, blėsta. Tai parodė Varšuvoje vykęs Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje (RPP) dalyvaujančių šalių vadovų susitikimas, iš kurio demonstratyviai pasitraukė Baltarusijos delegacija.

Slovakijos parlamentas balsavo prieš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą, praneša BBC. EFSF didinimas buvo vertinamas kaip gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su euro zonos skolų krize.

Po nuosprendžio paskelbimo buvusiai premjerei Julijai Tymošenko Europos Sąjunga (ES) grasina Ukrainai „rimtais padariniais“. ES persvarstys savo politiką Ukrainos atžvilgiu, įskaitant ir Asociacijos sutarties pasirašymą, Briuselyje pareiškė ES užsienio reikalų ministrės Catherine Ashton atstovė. Ji pabrėžė, kad „ES yra labai nusivylusi“. Anot ES, J. Tymošenko procesas neatitiko tarptautinių standartų.

Pirmadienį Krokuvoje Europos Sąjungos (ES) energetikos konferencijos metu Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas įteikė Europos Komisijos (EK) energetikos komisarui Guntheriui Oettingeriui oficialų pranešimą apie Visagino AE statybos planą. Anot ministerijos, tai reiškia projekto oficialaus derinimo su ES institucijomis pradžią.

Dėl praėjusį savaitgalį atvėsusių orų jau būtų galima Panevėžyje skelbti šildymo sezono pradžią, tačiau kol kas to daryti neskubama. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. „Jau yra trys paros, kai vidutinė oro temperatūra buvo mažiau nei 10 laipsnių šilumos“, – sako „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė. Tad miesto Savivaldybė jau gali skelbti šildymo sezono pradžią.