Europos Sąjunga

Vokietija ir Prancūzija kartu sieks esminių Europos Sąjungos sutarties pakeitimų, siekdamos išsaugoti bendrą Europos valiutą ir sustiprinti monetarinę sąjungą, į kurią šiuo metu įeina 17 šalių. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy per ketvirtadienio vakarą sakytą savo kalbą Tulone – mieste Pietryčių Prancūzijoje, praneša AP. Šių metų gruodžio 5 d Prancūzijos prezidentas Paryžiuje ketina susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

RT praneša, kad Iranas gali prarasti visų Europos Sąjungos šalių ambasadorius savo šalyje. ES susitarė dėl koordinuoto bendro diplomatų iš Teherano atšaukimo. Kaip teigia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe, toks sprendimas yra atsakymas į išpuolį prieš Didžiosios Britanijos ambasadą Teherane. Didžioji Britanija ir Prancūzija jau atšaukė savo ambasadorius ir diplomatus, uždarydamos atstovybes Teherane. Ambasadą Irane uždarė ir Norvegija.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina siekti dar šiemet pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, o kartu reikalauti, kad Ukraina įsipareigotų gerbti demokratiją ir žmogaus teises. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas formaliai pritarė Kroatijos narystei Europos Sąjungoje (564 balsai už, 38 prieš, 32 susilaikė). Kartu jis paragino Zagrebą užbaigti teismų reformą ir veiksmingiau kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Tikimasi, jog Kroatija įstos į ES 2013 m. liepos 1 d. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino galutinį kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Po balsavimo biudžeto dokumentas buvo iškilmingai pasirašytas plenarinės sesijos salėje. ES biudžeto mokėjimai kitąmet sieks 129,1 mlrd. eurų (tai 1,86 proc. daugiau negu šiemet), o įsipareigojimai – 147,2 mlrd. eurų. Parlamentas patvirtino susitarimą, kurį lapkričio 18 d. pasiekė Europos Parlamento derybų grupė ir ES valstybių atstovai.

Nuteistojo Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio advokatas pateikė apeliaciją, pranešė žmogaus teisių aktyvistas Valentinas Stefanovičius. Pasak naujienų agentūros „BelaPAN“, apeliacija aukštesnės instancijos Minsko miesto teismui pateikta lapkričio 29 dieną, ir ji turi būti išnagrinėta per mėnesį.

Manoma, kad pagrindinė ketvirtadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo tema bus naujos priemonės prieš Iraną, informuoja BBC. Ministrai aptars šalių reakciją į Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas atliko su „branduolinio užtaiso kūrimu“ susijusius bandymus. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad branduolinę programą vykdo taikiais tikslais.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) pareiškė, kad ateinančios 10 dienų Europai bus lemiamos norint išsaugoti euro zoną. „Prasideda kritinis 10 dienų laikotarpis, per kurį turime parengti galutinį Europos Sąjungos (ES) atsaką į krizę“, - finansų ministrų susitikimo metu sakė O. Rėnas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje siekė 10,3 proc., o rugsėjį šis rodiklis buvo 10,2 proc. Praėjusių metų spalį nedarbas sudarė 10,1 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį siekė 9,8 proc., o rugsėjį jis buvo kiek mažesnis – 9,7 proc. 2010 m. spalį nedarbas ES sudarė 9,6 proc. „Eurostat“ skelbia, kad spalį darbo ES neturėjo 23,554 mln. žmonių, įskaitant 16,294 mln.

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

Aukščiausia juridinė Prancūzijos instancija – valstybės taryba – pirmadienį atšaukė draudimą auginti ir naudoti maistui genetiškai modifikuotus kukurūzus, sukurtus transnacionalinės kompanijos „Monsanto“. Šį draudimą Prancūzijos vyriausybė buvo įvedusi 2008 metų vasarį, spaudžiama ekologinių ir visuomeninių organizacijų.

Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti. Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Europos Sąjunga jau keletą metų finansuoja programas, pagal kurias vaikai nemokamai gali gauti pieno produktų ir vaisių. Tačiau Klaipėdoje pernai šiais pinigais nepasinaudojo nė viena uostamiesčio švietimo įstaiga. Šiemet padėtis – kiek geresnė. Europos Sąjungos finansuojama programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje veikia nuo 2004 metų. Tačiau savarankiškai įsitraukti į ją uostamiesčio švietimo įstaigoms nesisekė dėl esą per daug sudėtingų biurokratinių procedūrų.

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Kitais metais varguolius gali pasiekti keleriopai mažesnė maisto parama iš Europos Sąjungos (ES) intervencinių atsargų. Vietoj šiemet gautų produktų už bemaž 27 mln. Lt 2012 m. gali likti tik apie 6 mln. Lt. Labdaros organizacijų vadovai nuogąstauja, kad nedarbo ir mažų pajamų nustekentiems mūsų šalies žmonėms tai būtų ir materialinis, ir psichologinis kirtis. Europos Sąjunga, iki 2020 m. užsibrėžusi gerokai sumažinti skurstančiųjų, šalims narėms siekė mažinti paramą maisto produktais 80 mln.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketina siūlyti Europos Sąjungos (ES) sutarčių pataisas, skirtas pagerinti euro zonos valdymą, praneša BBC. Apie tai jie pranešė po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Pataisas jie žada pasiūlyti artimiausiomis dienomis, tačiau detalesnės informacijos kol kas nepateikė. Susitikimo metu M. Monti išdėstė savo ekonomikos programą.

Prancūzija ir Vokietija susitarė viešai nebesiginčyti dėl Europos centrinio banko (ECB) vaidmens sprendžiant euro zonos skolų krizę. Po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad pasitiki ECB ir nekalbės apie jo vaidmens stiprinimą, kai diskutuos apie Europos Sąjungos (ES) sutarčių keitimą.

Europos Komisija Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui iki 2017 metų siūlo skirti 210 mln. eurų vietoj Lietuvos prašomų 770 mln. eurų. Tai daugiau nei 3 kartus mažesnė suma. Pasiūlyme numatyta Bulgarijai iki 2020 m. papildomai skirti 185 mln. eurų, Slovakijai iki 2017 m. – 105 mln. eurų (2011 m. kainomis), pranešė Lietuvos radijas.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Europos Sąjunga (ES) netrukus priims dešimtą sankcijų Sirijai paketą. Taip Briuselis tikisi priversti Damaską sustabdyti represijas prieš civilius, spaudos konferencijoje Paryžiuje antradienį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Bernardas Valero, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su savo partneriais europiečiais Sirijos klausimu. Kaip žinoma, mes esame priėmę devynis sankcijų paketus ir dabar rengiame dešimtą.

Vilniuje svečiavęsi Europos Komisijos atstovai Luisas Borisas Sanchezas ir Johanas Magnussonas palankiai įvertino Lietuvos sostinės susisiekimo plėtros projektus, planuojamus įgyvendinti iki 2020 metų. Vilniaus meras Artūras Zuokas su svečiais iš Europos Sąjungos institucijos sraigtasparniu  apžiūrėjo vietas, kuriose pastarąjį dešimtmetį vyko darbai, taip pat vietas, kur planuojamos būtinos investicijos į susisiekimą sostinėje.

Nuo Moldovos atsiskyrusios Padnestrės prezidentas Igoris Smirnovas ir Moldovos ministras pirmininkas Vladas Filatas pirmadienį pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko tęsti derybas pagal formulę „5+2“, praneša „RIA Novosti“. Derybose dalyvauja Moldova, Padnestrė, Rusija, Ukraina, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, JAV ir Europos Sąjunga. 2006 m. derybos nutrūko. Pirmos derybos per šešerius metus pagal formulę „5+2“ vyks nuo lapkričio 30 iki gruodžio 1 d. Vilniuje.

Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai susitiks su turtingiausiu Ukrainos žmogumi Rinatu Achmetovu ir aptars Ukrainos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko išlaisvinimą. Oficialus šaltinis Stokholme pirmadienį informavo, kad Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas ir Lenkijos ministras Radoslavas Sikorskis su R. Achmetovu susitiks trečiadienį per tarptautines futbolo rungtynes Rytų Ukrainoje ir aptars svarbius politinius klausimus.

Kinija ir JAV gali sutikti paremti Europą per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), jeigu regiono politikai susitars dėl kovos su krize plano, teigia Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas. Jis pažymėjo, kad 17 narių turinti euro zona yra „virsmo taške“, o suirutė daro įtaką JAV ir besivystančioms ekonomikoms. TVF gali padėti „apsaugoti Europos sistemą“, kai tokios šalys kaip Italija įgyvendina priemones, padėsiančias atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Spaudos konferencijos metu D. Cameronas teigė, kad „tai buvo puiki diskusija tarp labai gerų draugų“. D. Cameronas tikino, kad stiprus ir tvarus euro kursas yra nacionalinis Didžiosios Britanijos interesas. „Akivaizdu, kad mūsų nuomonės nesutampa visais Europos politikos klausimais, tačiau nesutarimai išsprendžiami.

Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas susitarė iki 2015-ųjų sukurti Eurazijos ekonominę sąjungą, kuri bus paremta Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, praneša BBC. Šalių prezidentai Dmitrijus Medvedevas, Aleksandras Lukašenka ir Narsultanas Nazarbajevas penktadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus sukurta vykdomoji institucija, panaši į Europos Komisiją.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius smarkiai išaugo nelegali imigracija į Europos Sąjungą (ES). Nuo sausio iki rugsėjo Bendrijos šalyse užregistruota 113 tūkst. nelegalių imigrantų. Pernai per tą patį laikotarpį į ES nelegaliai atvyko 77 tūkst. žmonių, trečiadienį Atėnuose pranešė Europos sienų apsaugos agentūra „Frontex“. Ekspertai tai sieja su „arabų pavasariu“ – politinėmis permainomis arabiškose Viduržemio jūros šalyse. Dauguma nelegalių migrantų jūra pasiekė Italiją ir Maltą.

Kroatija stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį pasirašys gruodžio 9 dieną. Tai antradienį Briuselyje po konsultacijų su ES kolegomis pranešė Lenkijos Europos reikalų ministras Mikolajus Dowgielewiczius. Sutartis bus pasirašyta tą dieną vyksiančio ES viršūnių susitikimo pradžioje. Sutartį ratifikavus, Kroatija nuo 2013 metų vidurio taps 28–ąja Bendrijos nare.

Tikimasi, kad kitą savaitę Serbija ir Kosovas atnaujins derybas dėl bendradarbiavimo. Toks poelgis padarytų galą aklavietei, kuri kėlė grėsmę Belgrado tikslams siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), pranešė ES pareigūnas. Tikimasi, jog gruodį ES nuspręs, ar pradėti Serbijos įstojimo į ES procesą. Tačiau šis klausimas Europoje vertinamas gana prieštaringai.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad ketina leisti investuotojams paduoti reitingų agentūras į teismą ir reikalauti kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai arba dėl aplaidumo“ pažeis ES nuostatus, praneša AP. Toks Europos Komisijos siūlymas yra dalis naujų taisyklių skolinimo reitingų agentūroms, kurios buvo užsipultos 2008 metais ir dabar, vyraujant euro zonos skolų krizei.

Naujausi antradienį paskelbti ūkio augimo duomenys rodo, kad euro zona grimzta į recesiją, teigia analitikai. To priežastis – užburtas vyriausybių išlaidų karpymo ir kritusio namų ūkių vartojimo bei mažėjančio bankų skolinimo ratas, praneša naujienų agentūra AFP. Europos Sąjungos duomenimis, skolų prislėgtos 17 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimas liepos-rugsėjo mėnesį siekė vos 0,2 proc. Šiems rodikliams nemenkos įtakos turėjo vasarą šoktelėję Vokietijos vartotojų išlaidos.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptarė griežtesnes sankcijas Iranui, tačiau prieš imdamiesi tolesnių veiksmų nusprendė palaukti iki kito savo susitikimo, kuris vyks gruodžio 1 dieną.

Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės pirmadienį susitarė praplėsti sankcijas Sirijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti daugiau asmenų, susijusių su žiauriu protestų malšinimu, pranešė ES pareigūnas. 27 ES valstybių narių ambasadorių susitarimą turėtų patvirtinti ES užsienio reikalų ministrai, kurie kiek vėliau susitiks Briuselyje. Per susitikimą jie patvirtins pasiūlymą nebeleisti Sirijai naudotis Europos investicijų banko fondais.

Įžanga Šiandieninės Vidurio Rytų regiono politinių procesų realijos, be abejo, Europos kaimynystės politikos (EKP) Pietų dimensiją daro labai įdomiu tyrimo objektu. Šiai dimensijai priskiriamos Viduržemio jūros regiono valstybės, su kuriomis ES yra pasirašiusi asociacijos sutartis. Tai valstybės nuo Maroko vakaruose iki Jordanijos ir Sirijos rytuose. Išskirtinis šio regiono veiksnys yra politinio režimo nestabilumas arba tebesitęsianti tarpusavio konflikto evoliucija.

Žemieji Italijos parlamento rūmai balsuos dėl taupymo priemonių, kurių reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir kurios turėtų sugrąžinti rinkų pasitikėjimą šalies ekonomika, praneša BBC. Italijos Senatas penktadienį pritarė planui, pagal kurį bus didinamas pensinis amžius, padidės degalų kaina ir bus parduodamas valstybės turtas. Po balsavimo Europos akcijų rinka išaugo 2-3 procentais.

Maždaug aštuoni iš dešimties norvegų nenori, kad jų šalis stotų į skolų krizės krečiamą Europos Sąjungą. Pasak apklausos, 78,3 proc. norvegų yra prieš ES narystę, 14,3 proc. – už, o 7,5 proc. neapsisprendę. Nacionalinio transliuotojo NRK užsakymu apklausą atliko bendrovė „Norstat“. Du referendumai dėl Norvegijos įstojimo į ES pirmtakę Europos Bendriją 1972 ir 1994 metais buvo nesėkmingi. Dabar parama ES narystei Norvegijoje yra mažiausia per visą šį laiką.

Euro zonos žlugimas sunaikintų pusę Europos ekonomikos vertės, o tai nugramzdintų regioną į 1930-ųjų masto depresiją, perspėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo telegraph.co.uk. J. M. Barroso pažymėjo, kad 17 narių turinčios euro zonos arba 27 narių Europos Sąjungos (ES) žlugimo pradinė kaina siektų iki 50 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl tokio ekonominio šoko Europoje susidarytų sąlygos ekstremizmui ir susiskaldymui.

2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva ir skiriamos mažesnės lėšos rodo, jog atominių elektrinių uždarymas ir branduolinė sauga tampa mažesniu ES prioritetu, teigia vyriausiasis derybininkas dėl Ignalinos AE uždarymo Neilas Tankevičius.

Tarkime, Graikija šiuo metu yra lyg padegamoji virvutė. Bet ar Italija netaps ta bomba, kuri susprogdins euro zoną ir galbūt net visą Europos Sąjungą?  Italija negalėtų pasigirti gera finansine būkle, tuo labiau jos ekonomiką dažnai atakuoja įvairūs finansų spekuliantai. Kita vertus, Italijos ekonominiai ir finansiniai pagrindai nėra tokie jau blogi. Blogai yra tai, jog nesibaigiantis politinis chaosas šalies viduje nuolatos atbaido užsienio investitorius ir kenkia šalies rinkų veiklai.

Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko, anot lenkų žiniasklaidos, dar prieš Kalėdas gali atgauti laisvę. Viltį, kad buvusi premjerė netrukus bus paleista iš kalėjimo, sustiprino patvirtinimas, kad gruodį Kijeve įvyks Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos viršūnių susitikimas, kuriame planuojama pasirašyti Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą. Briuselis yra pareiškęs, kad sąlyga sutarties pasirašymui yra J. Tymošenko paleidimas.

Bandymai įteigti, kad Europos Sąjunga ir bendroji valiuta netrukus bus išgelbėti atrodo vis labiau ir labiau desperatiški, rašo „Daily Mail“. Valdžios perversmas Atėnuose, kurį stebėjome savaitgalį, tikrai nebus paskutinis demokratijos principų pažeidimas įvykdytas vardan Europos vienybės. Ilgai kovojusi Graikija pasidavė ir sutiko su pralaimėjimo sąlygomis. Dabar atėjo Italijos eilė ištverti kritikos ugnį.

Antradienį atidarytas dujotiekis „Nord stream“ padės sustiprinti Europos energetikos saugumą, teigia Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, informuoja „RIA Novosti“. „Tai ilgai lauktas įvykis, kuris žymi stiprėjančius ryšius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šis įvykis sustiprins Europos saugumo režimą, įskaitant energetikos saugumą“, - spaudos konferencijos metu sakė D. Medvedevas. Dujotiekis „Nord stream“ yra nutiestas transportuoti Rusijos dujas į Vokietiją Baltijos jūros dugnu.

Auganti Kinija – lyg kūdikis, kuriam dar reikia išmokti elgtis su pasauliu, išskirtiniame interviu ,,Ekonomika.lt” sakė Honkongo ekonomistas Kui Wai Li. Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią... Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią euro zoną tik tada, jei ši išpildys jos keliamas sąlygas. Į Kiniją pradedama žvelgti kaip į euro gelbėtoją.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtina tikįs Europos Sąjungos (ES) ateitimi, nepaisant problemų su Graikija. Pasak Vyriausybės vadovo, ES ne pirmą kartą patenka į krizę, bet ligšiolinės krizės ją tik dar labiau suvienydavo ir sustiprindavo. „Paskutinė Europos Vadovų Taryba priėmė reikšmingus sprendimus, ir todėl aš visada kartoju: aš tikiu ES ateitimi. (...) Metas nėra lengvas, bet neverta į perspektyvą žiūrėti niūriai“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Dujotiekis „Šiaurės srautas“, kuris bus atidarytas antradienį, padės sustiprinti Europos energetikos saugumą, teigia Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, informuoja „RIA Novosti“. „Tai ilgai lauktas įvykis, kuris žymi stiprėjančius ryšius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šis įvykis sustiprins Europos saugumo režimą, įskaitant energetikos saugumą“, – spaudos konferencijos metu sakė D. Medvedevas.

Bent šitaip romus yra apibūdinęs buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Tiksli mintis skamba taip: „Čigonų problema yra lakmusas ne demokratijai, o pilietinei visuomenei.“ Atrodo, ši įžvalga neprarado aktualumo ir pastarųjų metų ekonominio nuosmukio iškamuotoje Europoje.Čigonai (arba romai) yra viena didžiausių Europos tautinių mažumų.

Žymus estų bankininkas Indrekas Neiveltas mano, kad Europos Sąjunga (ES) turi smarkiai pasikeisti, kadangi dabartinis jos modelis atgyveno. Pasak jo, reikia kur kas labiau atskirti Europos Sąjungą ir valstybių, įsivedusių eurą, bendriją. Apie tai bankininkas rašo savo internetiniame dienoraštyje. 1999–2005 metais jis vadovavo tuometinio „Hansabanko“ grupei Baltijos valstybėse, o dabar vadovauja Sankt Peterburgo bankui Rusijoje.

Europos komisijos statistikos departamento duomenimis, Lietuva nuosavų būstų savininkų skaičiumi pirmauja visoje Europos Sąjungoje (ES). Nekilnojamojo turto (NT) valdytojų rodiklis siekia 93 proc., o šalyje būstus nuomoja tik 7 proc. gyventojų. Pasak NT rinkos ekspertų, tokias kūrimosi privačiuose butuose ir nuosavuose namuose tradicijas diktuoja istoriniai motyvai. Antroje vietoje – Vengrija, kurioje – 90 proc. būstų savininkų ir 10 proc.