Europos Sąjunga

Ukrainos apeliacinis teismas penktadienį atmetė buvusios ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko apeliaciją dėl septynerių metų kalinimo bausmės už įgaliojimų viršijimą. Opozicijos lyderė J. Tymošenko, kurios partija yra viena iš pagrindinių dalyvių 2012 m. parlamento rinkimuose, tikriausiai greitai neišeis į laisvę. „Apeliacinis teismas nepakeitė pirmojo teismo sprendimo“, – sakė teismo atstovė.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Antradienį Europos Komisija baigė rengti reformų palaikymo programas šalims, norinčioms prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), finansavimas sieks beveik 1 mlrd. eurų, teigiama Europos Komisijos pranešime. Šios lėšos bus prieinamos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Kosovui, Turkijai ir Islandijai. Daugiausia lėšų numatoma skirti Turkijai – 232,968 mln. eurų ir Serbijai – 178,557 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš bendro ES biudžeto.

Vengrijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 6,5 iki 7 proc. Bankas palūkanų normą didina jau antrą mėnesį iš eilės, skelbia BBC. Toks sprendimas sulaukė vyriausybės kritikos, jos manymu, tai stabdys ekonomikos augimą. Vengrija mėgina tartis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga dėl paramos. Praėjusią savaitę neoficialios derybos nutrūko.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Viltis, kad ateinančiais metais vargšai be kruopų neliks, greičiausiai išsipildys. Metams artėjant į pabaigą mažiau nei 525 litus vienam šeimos nariui gaunančios šeimos buvo sunerimusios, nes sklandė kalbos apie numatomas permainas maisto iš intervencinių atsargų tiekimo programoje. Europos maisto bankų atstovai tuomet prakalbo apie kitąmet gresiančią krizę.

Antradienį Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius pranešė, kad referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) vyks sausio 22 dieną, informuoja AFP. I. Josipovičius teigia manąs, kad iki to laiko vyriausybė sugebės įtikinti Kroatijos balsuotojus dėl naudos, kurią atneštų narystė ES. Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad maždaug 60 proc. kroatų referendume balsuotų už narystę ES.

Pirmadienį Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą temdė opozicijos lyderės Julijos Tymošenko bylos šešėlis, stabdantis valstybės prisijungimo prie ES planus, informuoja AFP. Anksčiau šiais metais abi pusės tikėjosi, kad susitikimo metu galės pasirašyti Asociacijos susitarimą ir žengti pirmą žingsnį Ukrainos prisijungimo prie bloko link. Tačiau J. Tymošenko įkalinimas, kurį ES pasmerkė kaip politiškai motyvuotą, sukėlė krizę tarp Kijevo ir Briuselio.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Julijos Kiško straipsnis „Kalėdų burtažodžiai: gerumas, parama, pagalba“. Kalėdos – stebuklų metas, kuris priverčia susimąstyti, ką gero padarėme per metus. Jei neprisimenate nieko ypatingo, Kalėdos – tinkamiausias laikas papildyti savo gerų darbų sąrašą. Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė yra viena labiausiai garsėjančių gerais darbais Lietuvos žmonių.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

D. Britanijos vyriausybės patarėjai įspėjo, kad šaliai norint pasiekti užsibrėžtus ekologijos tikslus, sąskaitos už elektros energiją išaugtų beveik ketvirtadaliu, praneša „Daily Mail“. Klimato kaitos komiteto (CCC) atlikta studija turėjo patikrinti teiginius apie kontraversiškas ES klimato kaitos kontrolės priemones.

Europos Sąjungos (ES) atstovai pranešė, kad pirmasis naujosios fiskalinės sutarties projektas, numatantis griežtesnes biudžeto taisykles euro zonos valstybėms, penktadienį buvo išsiųstas valstybių vyriausybėms, informuoja AP. Oficialios diskusijos su atstovais iš valstybių vyriausybių prasidės kitą antradienį, o antras derybų turas numatytas pirmąją sausio savaitę.

Europos Sąjunga (ES) turėtų traktuoti Izraelio elgesį su šalyje gyvenančiais arabais kaip esminę, o ne antraeilę Izraelio ir Palestinos konflikto temą, skelbia Europos šalių ambasadų Izraelyje pateiktas dokumentas. Šį dokumentą gavo ir komentuoja seniausias Izraelio dienraštis „Haaretz“. Pasak Europos diplomatų ir Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, dokumentas buvo surašytas ir išsiųstas į ES būstinę Briuselyje be Izraelio vyriausybės žinios.

Kokia padėtis Kaukaze po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto? Koks Rusijos slaptųjų tarnybų vaidmuo? Ar tvari taika Kaukaze? Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ dalyvavo Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, vadovaujantis taikos derybų delegacijai Ženevoje Sergi Kapanadze.

Ketvirtadienį 56 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalys narės teigiamai įvertino ESBO biuro Zagrebe mandato vykdymo rezultatus bei šalies, kurioje jis veikia, pažangą ir nusprendė po 15 metų trukusios ESBO veiklos Kroatijoje iki šių metų pabaigos uždaryti organizacijos biurą Zagrebe.

Dauguma Prancūzijos gyventojų prieštarauja Europos lyderių planams sudaryti naują fiskalinę sutartį, informuoja „EUobserver“. Tyrimų instituto BVA atliktos apklausos metu 52 proc. prancūzų teigė, kad nepritaria naujajai Europos Sąjungos (ES) fiskalinei sutarčiai, o 45 proc. pasisakė už ją. Pagal naująją ES sutartį, valstybėms būtų taikomos naujos fiskalinės taisyklės ir skiriamos griežtos bausmės už jų nesilaikymą.

Šeštadienį, kai Vilniuje protesto mitinge žmonės piktinosi valdžios vykdoma politika, Lietuvos bardas, aktorius ir režisierius Kostas Smoriginas Šiauliuose pristatė savo naujausią — trečiąją — solinių dainų kompaktinę plokštelę. Interviu „Šiaulių kraštui“ menininkas sakė nesijaučiąs saugus.

Europos Parlamentas paragino Rusiją užregistruoti visas opozicines partijas ir surengti naujus, „laisvus ir sąžiningus“ rinkimus į parlamentą. Europarlamentas išplatino specialių dokumentą, kuriame pažymi, kad gruodžio 4 dieną vykę rinkimai neatitiko tarptautinių standartų: nebuvo leista rinkimuose dalyvauti kelioms opozicinėms partijoms, valstybinė žiniasklaida neobjektyviai informavo visuomenę, buvo persekiojami nepriklausomi stebėtojai.

Trečiadienį Briuselyje prasideda dvi dienas truksiantis Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimas. ES prezidentas Hermanas Van Rompuy vakare priims Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, praneša agentūra AFP. Nors oficialiai į susitikimo darbotvarkę nėra įtraukti protestai prieš prieštaringai vertinamus Rusijos parlamento rinkimus, apie juos, diplomatų teigimu, gali būti užsiminta.

Lichtenšteinas dar prieš Kalėdas prisijungs prie Šengeno zonos. Antradienį Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai nusprendė, kad Lichtenšteinas nuo ateinančio pirmadienio taps 26-ąja Šengeno zonos nare, praneša agentūra AFP. Tarp Šengeno susitarimą pasirašiusių valstybių paprastai nėra vykdoma pasų kontrolė.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, pagal kurias užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių bus taikoma bendra procedūra gauti leidimą apsigyventi ir dirbti Sąjungos šalyje. Jos taip pat leis suvienodinti kai kurias jų socialines teises su tomis, kurias turi ES piliečiai, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Iki šiol užsieniečiai turėdavo atskirai kreiptis dėl leidimų apsigyventi ir dirbti ES šalyje.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, pagal kurias užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių bus taikoma bendra procedūra gauti leidimą apsigyventi ir dirbti Sąjungos šalyje. Jos taip pat leis suvienodinti kai kurias jų socialines teises su tomis, kurias turi ES piliečiai, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Iki šiol užsieniečiai turėdavo atskirai kreiptis dėl leidimų apsigyventi ir dirbti ES šalyje.

Eurokomisaras Stefanas Fuele antradienį kalėjime aplankė Ukrainos opozicijos lyderę Juliją Tymošenko. Tą pačią dieną teisme taip pat turi būti svarstomas jos apeliacinis skundas, praneša BBC. Pranešama apie susirėmimus prie Kijevo apeliacinio teismo. Buvusi šalies ministrė pirmininkė J. Tymošenko spalį buvo nuteista už piktnaudžiavimą pareigomis. J. Tymošenko advokatas jos internetiniame puslapyje pranešė, jog ji dėl sveikatos problemų negalės atvykti į teismą.

Lenkijos bendrovės PGE sprendimas stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte gali atitolinti Baltijos valstybių ir Vidurio Europos elektros tinklų sujungimą, mano Estijos atstovas. Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ valdybos pirmininkas Taavi Veskimagis pastebi, kad PGE pranešė ne pasitraukianti, o tik stabdanti savo dalyvavimą VAE projekte, o kartu atsisakanti derybų dėl elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities.

Jungtinės Valstijos daugiau negalės įsigyti Europos Sąjungoje egzekucijoms naudojamų mirtinų injekcijų pagrindinio komponento, praneša „Deutsche Welle“. Nuo gruodžio 16 dienos natrio tiopentalio eksportas iš Europos šalių galės būti vykdomas tik turint specialų leidimą, tikslina Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“. Daugiausia natrio tiopentalis naudojamas kaip narkotinė medžiaga chirurginių operacijų metu.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pirmadienį aiškindamas parlamento nariams savo sprendimą vetuoti naująją Europos Sąjungos (ES) sutartį, pabrėžė, kad jis nesiekė išskirtinių garantijų Britanijai, rašo „telegraph.co.uk“. Premjeras teigia, kad garantijos, kurių jis siekė ES viršūnių susitikimo metu, buvo „kuklios, pagrįstos ir aktualios“ ir kad jis nesistengė sukurti „nesąžiningo pranašumo“ Didžiajai Britanijai. „Šios garantijos buvo visai ES. Mes norėjome vienodų sąlygų.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy interviu dienraščiui „Le Monde“ teigė, kad Europa jokiu būdu negalėjo priimti Didžiosios Britanijos nuogąstavimų dėl naujų finansų sektoriui skirtų taisyklių. Interviu N. Sarkozi taip pat pažymėjo esąs patenkintas Europos centrinio banko (ECB) veiksmais, skirtais pagerinti bankų likvidumą ir išvengti kreditų krizės. N. Sarkozy tikisi, kad ECB veiksmai padės sumažinti nepagrįstą nerimą dėl valstybių skolų.

Naujausios apklausos duomenimis, britai stebėtinai gerai vertina ginčytiną ministro pirmininko Deivido Camerono sprendimą vetuoti naują Europos Sąjungos (ES) sutartį, praneša „telegraph.co.uk“. „The Times“ laikraščio užsakymu bendrovės „Populus“ atliko apklausą, kuri rodo, jog 57 proc. gyventojų mano, kad ministras priėmė teisingą sprendimą, ir tik 14 proc. su tuo nesutinka.

Euro krizė pakirto vokiečių pasitikėjimą Europos Sąjunga (ES). Beveik kas antras respondentas – 46 proc. – atitinkamos apklausos metu nurodė, kad Vokietijai be ES būtų geriau. 45 proc. mano, kad be ES šaliai būtų prasčiau. Daugumai vokiečių nerimą kelia ir bendroji Europos valiuta euras. 51 proc. apklaustųjų neigiamai vertina euro ateitį. Tik 44 proc. mano, kad euro problemos išsispręs. Nepaisant vokiečių skepticizmo ES atžvilgiu, 60 proc.

Didžiosios Britanijos valdančiojoje koalicijoje įsiplieskė ginčas dėl Europos Sąjungos (ES) sutarties pataisų atmetimo. Ministro pirmininko Davido Camerono pavaduotojas Nickas Cleggas sekmadienį neslėpė savo nusivylimo Londono tartu „ne“. N. Cleggas pareiškė esąs labai nusivylęs. Toks D. Camerono sprendimas esą nėra geras šaliai. Vicepremjeras įspėjo dėl Didžiosios Britanijos izoliacijos ES. Kartu N. Clegas pabrėžė, kad pavojaus koalicijai nėra.

Dauguma britų sveikina premjero Davido Camerono poziciją nepritarti Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams. Tokį ministro pirmininko sprendimą remia 62 proc. apklaustųjų, rodo „Mail on Sunday“ tyrimas. Prieš yra tik 19 proc. respondentų. Apklausos metu 66 proc. britų pasisakė už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl Didžiosios Britanijos ir ES santykių ateityje. Tiek pat apklaustųjų nori, kad Londonas iš naujo derėtųsi dėl santykių su Briuseliu. 48 proc.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Nejaugi euroskeptikai iš tiesų buvo teisūs? Ar svajonės apie vieningą Europą – kilusios iš idėjos užkirsti kelią naujiems europiečių tarpusavio nesantaikos proveržiams ir paremtos viltingu tikėjimu, jog tautinės valstybės jau yra atgyvena, o bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti bendra europietiškoji tapatybė – galų gale tebuvo tik utopiškos viltys? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dabartinė Europos krizė, kai kurių žmonių laikoma pirmu žingsniu link Europos Sąjungos (ES) žlugimo, yra vien finan...

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį sukritikavo Didžiąją Britaniją dėl to, kad ji liko nuošalyje ir nepritarė Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams, rašo „EUobserver“. ES sutarties pakeitimai yra skirti valstybių narių biudžetų griežtinimui ir kovai su skolų krize. „Ne Europa, o britai nesutaria, jie lieka nuošalyje. Europa yra vieninga“, – penktadienį prieš ES viršūnių posėdį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Europos Sąjunga ketina imtis naujų sankcijų prieš Iraną, kadangi ši šalis toliau realizuoja savo branduolinę programą. Tokią išvadą leidžia daryti Briuselyje rengiama ES viršūnių susitikimo baigiamoji deklaracija. Kaip pažymima dokumente, vėliausiai sausį ES šalių diplomatijos vadovai turi patvirtinti, kokių naujų veiksmų bus imtasi prieš Iraną. Jau kuris laikas ES svarsto galimybę atsisakyti Irano naftos importo.

Autorinių teisinių sergėtojams beviltiškai pralaimint kovą su interneto piratais, šie imasi radikalių priemonių, kurios gali sugriauti pamatinius interneto principus. JAV ne pelno organizacija „The Social Science Research Council” šiemet tyrė piratavimo mastus ir pripažino radusi labai mažai įrodymų, kad teisėsaugos institucijų pastangos suvaldyti piratus davė vaisių. „Mūsų tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį piratavimo mastai išaugo dramatiškai”, – konstatavo tyrimo autoriai.

Bendrovė „Žiemgalos automobiliai“, kuriai priklauso „MAZ Baltija“ filialas Lietuvoje, atnaujino veiklą po daugiau nei 3 metų pertraukos. Šių metų lapkritį surinkti pirmieji „Euro 5“ standarto sunkvežimiai su „MAN“ arba „Mercedes-Benz“ varikliais. Atnaujinti sunkvežimių techniniai parametrai, taip pat pakeistas ir sunkvežimių vidaus bei išorės dizainas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad perves Graikijai dar vieną - 2,2 mlrd. eurų paskolos dalį, informuoja „RIA Novosti“. Anksčiau Graikijos valdžios atstovai sakė, kad, norint išvengti gresiančio bankroto, pinigus šalis turi gauti dar iki Kalėdų. „TVF valdančioji taryba baigė Graikijos ekonomikos analizę, todėl dabar šaliai gali būti pervesta 2,2 mlrd. eurų“, - teigiama TVF pranešime spaudai. Tai bus šeštoji 110 mlrd.

Graikija pralaimėjo ginčą su kaimyne Makedonija dėl pavadinimo. Atėnai neturėjo teisės dėl daug metų besitęsiančio ginčo blokuoti Makedonijos prisijungimą prie NATO, Hagoje nusprendė Tarptautinis teisingumo teismas (TTT). Atitinkamas sprendimas priimtas santykiu 15:1 Makedonijos naudai. Graikija, kurios šiaurinė provincija taip pat vadinasi Makedonija, reikalauja, kad Makedonija pakeistų savo vardą.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Europos Sąjunga (ES) teigia, kad Kosovas ir Serbija susitarė kartu kontroliuoti savo sienų perėjimus, informuoja BBC. Šis susitarimas pasiektas tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES) ir jį priėmus dingsta kliūtis, galėjusi užkirsti kelią galimai Serbijos narystei ES. „Šalys pasiekė susitarimą dėl bendro pasienio punktų valdymo. Tai reiškia, kad šalys laipsniškai sukurs bendrus ir saugius punktus prie visų bendrų sienų perėjimų“, – teigiama ES pranešime spaudai.

Afganistanas, Kabulas. Valdžia paskelbia apie moters, įkalintos po to, kai ji pranešė apie savo išprievartavimą, palaiminimą. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad tai yra aiški Afganistano moterų, kurios gyvena vietinės teisingumo sistemos priespaudos gniaužtuose, pergalė. Iš karto po šio pranešimo valdžia patikslina savo sprendimą. Išteisintai moteriai, kurios vardas yra Gulnaz, teks ištekėti už to paties žmogaus, kuris ją išprievartavo. Tokią kainą jai teks sumokėti už laisvę.

Naujienos iš euro zonos primena žinias apie griūvantį tiltą. Štai viena atrama subyrėjo, kita braška, karštligiškai bandoma sutvirtinti likusias. Laiko mažai Kai kurių šalių bankroto laiką galima tiksliai apskaičiuoti, todėl nurodomos datos, iki kada dar galima išgelbėti bendrą Europos valiutą. Kai kas tą laiką dabar skaičiuoja ne savaitėmis, o dienomis. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) davė truputį pinigų Europos išpirkai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.