Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad Sirijos nacionalinės tarybos sukūrimas yra teigiamas žingsnis, praneša BBC. Per užsienio reikalų ministrų susitikimą parengtu pranešimu ES ragina ir kitas šalis teigiamai įvertinti Sirijos nacionalinę tarybą. Dieną prieš tai Sirija perspėjo, kad imsis „griežtų priemonių“ prieš bet kokią šalį, kuri pripažins Sirijos nacionalinę tarybą. Sirijos nacionalinė taryba – septynių šalies opozicijos frakcijų koalicija – buvo sudaryta praeitą savaitę.

Energetikos ministerija siūlo leisti verslininkams visas turimas degalų atsargas saugoti bet kurioje ES valstybėje. Iki šiol užsienyje buvo leidžiama laikyti iki 30 proc. degalų atsargų. Leidus privalomas degalų atsargas laikyti užsienyje, turėtų sumažėti kuro kaina, teigia Energetikos ministerija Naftos produktų ir valstybės naftos atsargų įstatymo pakeitimo projekto svarstymas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.

Naujame ilgalaikiame ES 2020 biudžeto projekte, lyginant su dabar galiojančia tvarka, atsirado vienas svarbus pokytis, kuris tarsi praslydo pro pagrindinius naujos finansinės perspektyvos akcentus. Šiame dokumente numatoma, kad ES parama valstybei narei bus siejama su jos Bendro nacionalinio produkto (BNP) dydžiu ir negalės viršyti 2,5 proc. Šalies BNP. Zigmanto Balčyčio nuomone, tokia ES paramos valstybėms narėms sistema, prieštarauja finansinio stabilumo principams.

Buvęs užsienio reikalų ministras ekonomistas Povilas Gylys sako, kad formalus Lietuvos politinis elitas negina valstybės interesų ir dėl to šalis tapo nereikšminga pėstininke Lenkijos rinkimų kampanijos kovose.

Premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija neplanuoja ardyti savo gamtinių dujų eksporto monopolijos, nepaisant augančio ES spaudimo. V. Putiko komentarai Maskvos investuotojų forume pasirodė praėjus savaitei po to, kai Europos Sąjungos pareigūnai, atlikdami precedento neturi antimonopolinį tyrimą, apieškojo Rusijos gamtinių dujų įmonės „Gazprom“ biurus, praneša naujienų agentūra AFP.

Daugiau kaip pusė – 54 procentai – Vokietijos gyventojų yra už ankstesnės nacionalinės valiutos – markės – grąžinimą. Socialinių tyrimų ir statistikos analizės draugijos „Forsa“ surengtos apklausos rezultatus trečiadienį paskelbė žurnalas „Stern“. Sociologai pažymi, kad didžioji dalis vokiečių, remiančių markės grąžinimo idėją, gyvena rytinėje VFR dalyje.

Naujoji Danijos kairiųjų centristų vyriausybė nutarė atšaukti sieną kertančiųjų asmenų tikrinimą, kurį šiemet buvo įvedusi ankstesnioji vyriausybė. „Vyriausybė per Šengeno zonos bendradarbiavimą sieks efektyviai kovoti su nusikalstamumu per sienas (...) Nebus tęsiamas 2011 metų gegužę padėtas planas Danijos pasienyje statyti naujus kontrolės postus“, – sakoma koalicijos sutartyje.

Europos finansų ministrai antradienį nutarė apsaugoti savo bankus, sustiprėjus abejonėms, ar suplanuota antroji paramos Graikijai programa bus įgyvendinta. Kiek anksčiau Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia SA“, aptarnaujantis municipalinę valdžią, tapo pirmuoju Europos banku, gavusiu valstybės paramą siautėjant skolų krizei euro zonoje.

JK parlamento Bendruomenių rūmai per artimiausius tris mėnesius, likusius iki šių metų pabaigos, svarstys klausimą dėl referendumo surengimo ir suteikimo teisės šalies piliečiams nuspręsti dėl Britanijos ir ES santykių ateities, skelbia BBC. Tai paaiškėjo po to, kai parlamentarams buvo įteikta peticija, pasirašyta daugiau nei 100 tūkstančio žmonių, reikalaujančių leisti visuomenei nuspręsti - pasilikti ar išstoti iš Europos Sąjungos.

Europos Sąjungos finansų susitikimų serija, skirta euro zonos krizei, prasideda pirmadienį Liuksemburge. Pirmadienį vakare vyks euro grupės finansų ministrų posėdis, o antradienį - planinis ES Ekonomikos ir finansų tarybos susitikimas. „Liuksemburge bus svarstomi euro zonos ekonominio ir finansinio stabilizavimo klausimai, tarp jų - paramos Graikijai suteikimas ir ES instrumentinės bazės, siekiant užkirsti kelią skolų krizėms, išplėtimas, - pranešė ES Tarybos šaltinis.

2008–2009 metais įsisiautėjus krizei premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė visus baugino ir glumino, o dabar, kai klausiama apie galimo Graikijos bankroto grėsmę, ji tyli arba kažką neaiškiai lemena pro sukąstus dantis. Dauguma pamena, kaip kadencijos pradžioje, baugindama artėjančia ir bręstančia katastrofa, dabartinė premjero A. Kubiliaus Vyriausybė ėmė naktimis kaitalioti mokesčius ir isteriškai diegti reformomis vadintus eksperimentus.

Pastaruoju metu labai dinamiškai plėtojasi situacija, susijusi su ES ir Rusijos santykiais gamtinių dujų tiekimo ir kainų klausimais, ir ne paskutinę vietą šiame reikale užima Ukraina.Trijų minėtų pusių pozicijos yra gana aiškios. Rusija siekia apsupti Europą savo magistraliniais dujotiekiais („Šiaurės srautas“ jau veikia, „Pietų srautą“ planuojama pradėti eksploatuoti 2015 m. pabaigoje, o 2018 m. jo laidumas turėtų pasiekti 63 mlrd.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Kai jau niekur neįmanoma rasti vaistų nuo krizės, telieka kreiptis į Aukščiausiąjį. Panašiai Angelos Merkel pokalbį su popiežiumi traktavo žiniasklaida. O garsusis krizės pranašas Naurielis Roubini atvirai juokavo, kad dabar popiežius pasitelkęs tikinčiuosius maldomis bandys sutramdyti nerimstančią krizę. Kai problema vejasi problemą, kai per euro zoną, Europą ir visą pasaulį ritasi krizė ir vis sunkiau rasti tinkamą sprendimą, A. Merkel ima Europos vadeles į rankas.

Baltarusija atsisakė dalyvauti Varšuvoje vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime. „Susitikimo išvakarėse jo rengėjai ėmėsi beprecedenčių diskriminacinių priemonių Baltarusijos atžvilgiu, - sakoma penktadienį išplatintame Baltarusijos URM pareiškime.

Jauna lenkė, rodydama į ekraną savo ofise nusišypso ir parodo: „Štai dar vienas – jie vis ateina.“ Atėjęs vyras prašo patarimo dėl darbo paieškos. „Prieš kelis metus tokių prašymų aš gaudavau vieną ar du per mėnesį. Dabar aš tokius prašymus gaunu visą laiką. Tai yra geros naujienos – jie visi yra laukiami.“ Kalba eina apie dar daugiau lenkų, atvykstančių į Didžiąją Britaniją ieškoti darbo ir naujo gyvenimo? Ne visai.

Kiekvieną rudenį, artėjant šildymo sezonui,  pasigirsta bauginimai, kad Lietuvoje maisto produktai brangs, kad Europos šalyse galima nusipirkti tų pačių maisto produktų žymiai pigiau. Tačiau, palyginus kasdienio vartojimo prekių kainas Europos šalių parduotuvėse, akivaizdu -  Lietuvoje kasdienio vartojimo maisto prekių krepšelio kaina užima trečiąją vietą Europoje pagal pigumą. Pigiau šį krepšelį įsigyti kainuoja tik Lenkijoje ir Bulgarijoje.

Praėjusią savaitę Seimas tyliai nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis būtų pratęstas terminas rinkti parašus piliečiams inicijuojant referendumą. Tyliai nepritarė ir niekas neatkreipė dėmesio, nes per porą dešimčių metų visi priprato prie valdomos demokratijos realijų. Referendumo įstatymo pataisa siūlyta, kad laikas, per kurį referendumą inicijuojantys piliečiai turi surinkti 300 tūkst. parašų, būtų pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių.

Graikijos derybos su kreditorių iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovais, atnaujintos ketvirtadienį Atėnuose, vyksta sklandžiai, pranešama Graikijos finansų ministerijos pareiškime. Kreditorių trejeto (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos banko) vadovai sugrįžo ketvirtadienį į Atėnus po netikėto išsiskirstymo rugsėjo pradžioje.

Lietuvos delegacija Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvos šalių vadovų susitikime Varšuvoje iškėlė žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, politinių kalinių išlaisvinimo ir reabilitavimo Baltarusijoje klausimus. Ypatingas dėmesys susitikime atkreiptas į Andrejaus Sanikovo ir Dmitrijaus Daškevičiaus padėtį, informacija apie galimą jų kankinimą, fizinės ir psichologinės prievartos naudojimą pasiekė Lietuvos užsienio reikalų ministrą pakeliui į Varšuvą.

Jungtinė Karalystė nepritaria Europos Komisijos siūlymui apmokestinti finansinius sandorius, skelbia BBC. Tikimasi, kad per metus iš minėto mokesčio būtų surenkama apie 57 mlrd. eurų. Pagal dabartinį planą finansų rinkų apmokestinimas būtų pradėtas tik nuo 2014 metų. Vos tik paskelbus naujieną apie Jungtinės Karalystės atsisakymą paremti Europos Komisijos iniciatyvą, smuko Britanijos bankų akcijų kursai. „Royal Bank of Scotland“ akcijos neteko 3.64 proc.

Pagrindinė ekonomikos kuluarų pokalbių tema – artėjanti antroji krizė. Tačiau garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas  tvirtino, kad krizė, apie kurią kalbama, nėra nauja, tik tebetrunkanti senoji, iš peties kirsianti mažoms valstybėms. Vis daugiau ekonomistų pranašauja antrąją finansinę krizę. Koks tolesnis scenarijus laukia pasaulio? Iš tiesų naujoji krizė, apie kurią kalbama, yra senoji. Ji prasidėjo 2008 metais ir nesibaigia.

Europos Sąjunga (ES) reikalauja demokratiško proceso prieš buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko, praneša agentūra AFP. Gali susidaryti įspūdis, kad teisinės priemonės naudojamos „šališkai“, trečiadienį Briuselyje pareiškė ES užsienio reikalų ministrės Catherine Ashton atstovė.

Praėjusiais mėnesiais išaugo danų pasipriešinimas galimam šalies prisijungimui prie euro zonos, praneša agentūra AFP. Remiantis antradienį paskelbtais Danijos statistikos agentūros atlikto tyrimo rezultatais, jei vyktų referendumas, prieš euro įvedimą balsuotų 50,6 proc. respondentų. 10 proc. „galbūt“ balsuotų prieš. Už eurą pasisakė 22,5 proc. apklaustųjų. 15 proc. nurodė, kad, ko gero, būtų linkę pritarti bendrosios Europos valiutos įvedimui.

Kinija pradėjo politinį žaidimą šalyse, kurias Rusija tradiciškai laiko savo įtakos zonoje. Siekdamas ilgalaikio ekonominio rezultato,  Pekinas  pradėjo investuoti į Ukrainos ir Baltarusijos ekonomiką, rašo newsru.com. Praėjusią savaitę kinai patvirtino suteiksią Aleksandro Lukašenkos valdomai šaliai miliardą dolerių. Taip pat aktyviai stengiamasi skverbtis ir į Ukrainos rinką. Rusijoje leidžiamo žurnalo „Vlast“ teigimu, aukšto rango Kinijos valdininkų vizitai įkvėpė A. Lukašenką.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė rugsėjo 20 dieną paskelbtą Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategiją, atspindinčią aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip atskiroms valstybėms narėms sekasi pasiekti išsilavinusių žmonių skaičiaus didėjimo, aukštojo mokslo kokybės gerinimo bei siekimo pradėti spartesnį ir konkurencingesnį Europos Sąjungos vystymąsi.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos penktadienį dar kartą paneigė pranešimus apie galimą šalies bankrotą. Graikija gauna finansinę paramą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) mainais į „diržų veržimosi“ politiką.

LNK laidos „Ne vienas kelyje“ kūrybinė grupė tęsia reportažų ciklą apie Estiją ir jos vairavimo tradicijas. Šį sekmadienį 17 val. žiūrovų laukia intriguojantis reportažas apie naująsias estų Kelių eismo taisykles. „Sužinoję kai kuriuos jų punktus, mes buvome nustebę. Estijos svečiai vairuotojai, manau, bus šokiruoti, kai policininkai juos nubaus, – sako LNK laidos vedėjas Dainius Leonavičius. - Mat kai kurie Kelių eismo taisyklių punktai yra unikalūs.

Vienintelis įmanomas kelias siekiant Gruzijos europinės integracijos priklauso nuo šalies pasiryžimo tęsti vidinių reformų įgyvendinimą ir perimti europines normas, teigė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, JT būstinėje susitikusi su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu. Prezidentė dalyvauja JT Generalinės Asamblėjos debatuose Niujorke.

Užsienio reikalų ministerija inicijavo Baltarusijos pareigūnų, susijusių su Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“ ir jos vadovų persekiojimu, įtraukimą į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą. Tuo tikslu ministerija rugsėjo 14 dieną kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymu pradėti procesą dėl aštuoniolikos pareigūnų įtraukimo į sąrašą.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė trečiadienį teigė suprantanti JAV lietuvių, ypač neseniai persikėlusių gyventi į JAV, baimę netekti Lietuvos pilietybės gavus JAV pilietybę, tačiau pabrėžė, kad reikia atskirti emocijas ir teisinius dalykus. „Viena yra teisinis dalykas, kita yra emocijos.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas. Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje. Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.

Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai teigia, kad Graikija yra būtina euro zonos dalis, informuoja BBC. Tokie komentarai paskelbti po Prancūzijos prezidentoNicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Graikijos premjero George Papandreou telefoninio pokalbio. G. Papandrėjus pakartojo, kad šalis yra pasiryžusi įgyvendinti visas taupymo priemones, dėl kurių susitarė mainais už paskolą.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas įspėjo dėl „šiurpių“ padarinių, jei palestiniečiai, kaip planuoja, kitą savaitę pasiprašys priimami į Jungtines Tautas (JT) kaip valstybė, praneša agentūra AFP. Kokie tiksliai tai bus padariniai, ministras nepasakė. Jis tik pažymėjo, kad „laikas detalėms“ dar nepribrendo. Anot A. Lybermano, jo teiginiai nėra grasinimas. Jis tikino tikįs, kad iki to nebus prieita.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Kroatija stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį pasirašys gruodžio pradžioje. Tai trečiadienį Briuselyje paskelbė Bendrijai pirmininkaujanti Lenkija. Stojimo derybos su Kroatija buvo baigtos birželio pabaigoje. Trečiadienį Briuselyje 27 ES šalių nuolatiniai atstovai patvirtino 350 puslapių angliškąją sutarties versiją. Iki spalio pabaigos turi būti pateiktos sutarties versijos iš viso 23 kalbomis, kad gruodžio pradžioje dėl jos galėtų balsuoti Europos Parlamentas.

Žurnalo „Rusija globalioje politikoje“ pagrindinis redaktorius Fiodoras Lukjanovas savo vizito Rygoje metu teigė, kad nemato realių Baltijos šalių galimybių efektyviai ginti savo interesus Europos Sąjungos struktūrose. Analitikas teigia, kad glaudesnė trijų Baltijos šalių pastangų koordinavimas galbūt ir yra naudingas, tačiau kokybiškai tai nieko nepakeis: „Mažos valstybės turi būti lanksčios.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad Europa daro viską, ką gali, kad išvengtų Graikijos bankroto, ir įspėja, jog šalies pasitraukimas iš euro zonos sukeltų domino efektą, todėl jo reikia vengti visomis išgalėmis.

„Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jos piliečiams tapo paprasčiau keliauti po Europą, mokytis ar dirbti pasirinktoje valstybėje, atsivėrė keliai naujoms pažintims ir bendradarbiavimui su kitų kultūrų žmonėmis. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis sulaukėme ir neigiamų reiškinių, kurių išvengti galėtume daugiau dėmesio skirdami švietėjiškai veiklai“, – sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės surengtame pasitarime parlamentinių frakcijų bei komitetų atstovams pristatytas Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2013 metais projektas. Programos parlamentinio matmens projektą rengęs Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius atkreipė dėmesį, kad pirmininkavimo programa nustato visos ES politinę darbotvarkę 18 mėnesių.

2011 metai laikomi lemiamais ES ir Ukrainos santykiams, iš jų buvo daug tikimasi. Apie pirmo pusmečio rezultatus ir tolimesnes perspektyvas ukrainietiškas «Євробюлетень» kalbėjosi su Kijevo Mohylos akademijos (Ukraina) Politologijos katedros docentu ir knygų serijos „Sovietinė ir posovietinė politika ir visuomenė“ (Vokietija) redaktoriumi Andreasu Umlandu.

Vokietija ir Nyderlandai pagrasino sustabdyti išmokas Graikijai, jeigu ši nevykdys paskolos sąlygų, informuoja „telegraph.co.uk“. Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schauble) teigia, kad Graikija negaus daugiau pinigų tol, kol neįvykdys savo pažadų. „Suprantu, kad Graikijos žmonės priešinasi taupymo priemonėms, tačiau galų gale Graikija turi nuspręsti, ar gali įgyvendinti sąlygas, kurios yra privalomos norint būti bendros valiutos bloko nare.

Ketvirtadienį Europos Komisija griežtai pareiškė, kad nė viena euro zonos valstybė narė negali pasitraukti iš bendros valiutos bloko. Tokį pareiškimą išprovokavo Vokietijos ir Nyderlandų oficialūs siūlymai apsvarstyti tokią galimybę.

Ketvirtadienį Europos Komisija griežtai pareiškė, kad nė viena euro zonos valstybė narė negali pasitraukti iš bendros valiutos bloko. Tokį pareiškimą išprovokavo Vokietijos ir Nyderlandų oficialūs siūlymai apsvarstyti tokią galimybę.

Šiuo metu mūsų šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG). Visų jų tikslas tas pats – efektyviai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) skiriama parama, siekiant sustiprinti atstovaujamos teritorijos kaimiškųjų vietovių plėtrą. Kaimo bendruomenės, gavusios lėšų, gerina vietos gyvenimo kokybę, skatina kaimo ekonomiką, geba geriau panaudoti vietos išteklius.

Pastangos didinti konkurenciją degalų rinkoje kol kas neduoda jokių vaisių. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Lietuvoje degalai atskaičius mokesčius yra brangesni nei kaimyninėse valstybėse. Estijoje litras 95 markės benzino rugpjūčio 29 dieną neatskaičius mokesčių kainavo 17 centų mažiau nei Lietuvoje. Latvijoje – 5 centais. Lietuvoje tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos yra didžiausios visame regione jau kelis metus iš eilės.

Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys Michelis Barnier, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas, Lietuvą vadina verslia šalimi ir sako tikįs, kad 2013 metais mūsų šaliai pirmininkaujant Bendrijai bus išduotas pirmasis bendras europinis patentas. Pasak eurokomisaro, Lietuvai yra aktuali realioji ekonomika.

Iš svetur atvykę užsieniečiai, pažeidę Lietuvos įstatymus, dažniausiai nesumoka  jiems skirtų baudų, o taip valstybė praranda milijonus litų. Policija ir teismai nuolat skiria baudas užsienio piliečiams už įvairius pažeidimus. Dažniausiai – už viešosios tvarkos trikdymą, kelių eismo taisyklių nepaisymą ir kt. Tačiau baudų išieškojimo mechanizmas dar nėra sukurtas ir užsienio piliečiai išvyksta jų nesusimokėję. „Kas iš to, kad mes išrašom pažeidėjams iš užsienio baudas.

Šiomis dienomis apie krepšinį kalbėti tiesiog privaloma. Nekasdieninis renginys – Europos krepšinio čempionatas – užvaldęs lietuvių protus ir jausmus, juolab kad kaip tik šiuo metu vyksta malonioji viso proceso dalis – varžybos. Užmarštin keliauja nerimas, ar laiku bus įrengta Kauno „Žalgirio“ arena, ar užteks viešbučių Panevėžyje. Lietuva iš kiekvienų varžybų tikisi pergalės, iš kiekvieno čempionato – aukso. Iš šio čempionato buvo tikėtasi dar ir finansinės naudos.