Europos Sąjunga

Graikijos ir euro likimas bus „didžia dalimi nuspręstas“ pirmadienį, Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras pareiškė likus kelioms valandoms iki euro zonos lyderių nepaprastojo susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas Atėnų skolų krizės klausimas.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį iki 2016 metų pratęsė sankcijų Rusijai paketą dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos, o prieš kelias dienas buvo pratęstos kitos baudžiamosios priemonės Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.

Graikijos valdžia šiandien rekomendavo turistams „turėti daugiau grynųjų ekstra atveju“, o „Times“ praneša, kad per dvi dienas iš šalies bankų buvo išimti 2 mlrd. eurų indėlių. Graikijos indėlininkai panikuoti pradėjo prieš tris dienas – nuo birželio 15 iki 18 – iš Graikijos bankų depozituose buvo atsiimti 2 mlrd. eurų, teigia britų laikraštis. Europos centrinis bankas paskelbė, kad graikų bankai, tikriausiai, pirmadienį nedirbs.

Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.

Į gatves Graikijoje išėjo kone 3000 žmonių, palaikančių naujosios šalies vyriausybės užsispyrimą derantis su Europa. Iki šio mėnesio pabaigos Graikija turi grąžinti TVF didesnę nei 1,5 mlrd. eurų paskolą, tačiau skelbia neturinti tam pinigų. O naujų paskolų neišsidera, nes nesutinka imtis taupymo programų, bijo skriausti nepagrįstai gerai finansuojamus šalies pensininkus. Graikija kalba viena, o TVF skaičiuoja kitaip: pensininkams jokia net ir turtingiausia šalis neskiria tiek, kiek graikai.

Lietuvoje avaringumas yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Per mėnesį mūsų šalyje vidutiniškai užfiksuojami apie 389 eismo įvykiai ir 29 mirtys jų metu. Taigi, kokios avaringumo priežastys ir kokie žmonės tas avarijas dažniausiai sukelia? Kalčiausias „kaimiškas mentalitetas“ Psichologas, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo katedros docentas Gediminas Navaitis teigia, kad avaringumo Lietuvoje šaknys slypi kur kas giliau.

Bendra viso pasaulio problema – globalinis klimato atšilimas. Kadangi šis reiškinys ne tik pakeis pasaulį gamtiniu aspektu, bet ir palies šalių ekonominius bei politinius interesus, svarbu, kad kovos su klimato atšilimu būdai ir reikalavimai būtų panašūs visiems – tiek mažoms valstybėms, tiek galingiausioms pasaulio šalims, ir netaptų didžiųjų valstybių interesų karu ar žaidimu „į vienus vartus“. Be to, tik suvienijusi jėgas žmonija galės pasiekti rezultatų kovojant su savo pačių sukeltais padar...

Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali. Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategija numato, kad klimato kaitos pokyčius turime reaguoti vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“  pažymima, kad būtent miestuose  pastebimas didžiausias  klimato kaitos poveikis, todėl tenka ieškoti būdų, kaip galima būtų su tuo kovoti, ir ieškoma prisitaikymo galimybių.

Europos Sąjungos šalys iki 2020 metų įsipareigojo penktadaliu sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ir siekiant šio tikslo yra atsakingos ne vien tik valdžios institucijos, rengiančios strategijas, įvairios įstaigos, turinčios didelį poveikį aplinkai, bet taip pat  kiekvienas mūsų.

Vašingtono ambasadorė Jungtinėse Tautose ketvirtadienį apkaltino Rusiją skleidžiant „atvirą melą“ apie Ukrainą, kuriuo siekiama užmaskuoti Kremliaus tiesioginį dalyvavimą kare, pradėtą siekiant užkirsti kelią Kijevo provakarietiškiems siekiams.

Marijinkos puolimas – ne emocinis, o racionalus ir ilgai planuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, „gordon.ua“ pasakojo buvęs jo patarėjas, Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas. Smogikų puolimas Marijinkoje gali būti pasiruošimas dideliam, iš anksto suplanuotam puolimui, mano buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Pasak eksperto, Marijinkos puolimas yra paremtas ne V. Putino emocijomis, o smogikų veiksmai – racionalaus plano dalis.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra priartėjusi prie susitarimo, turinčio apsaugoti ją nuo bankroto, bet ragino Atėnų skolintojus – Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) – atsisakyti „absurdiškų“ reikalavimų dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas.

Nuo to, kaip pavyks surengti mažumų eitynes Kijeve, priklauso tai, ar Europos Sąjunga suteiks Ukrainai bevizį režimą, pareiškė deputatas Sergejus Leščenka. Politiko teigimu, nuo LGBT organizuojamo renginio sėkmės priklauso Ukrainos integracija Europoje. „Šį savaitgalį spręsis Ukrainos integracijos Europoje sėkmė“, – parašė parlamentaras savo „Facebook“ paskyroje. Savo išvadas S. Leščenka argumentuoja pokalbiais su Švedijos ir Prancūzijos ambasadoriais.

Libijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė neduos sutikimo JT veiksmams, kurie atvertų kelią Europos Sąjungos planui panaudoti karines priemones kovai su migrantų gabentojais Viduržemio jūroje. Ambasadorius Ibrahimas Dabbashi (Ibrahimas Dabašis) sakė naujienų agentūrai AFP, kad kol Europos vyriausybės aptarinės tą planą su Libijos pajūrio teritorijas kontroliuojančiais kovotojais, Libijos vyriausybė nesutiks, kad JT uždegtų jam žalią šviesą.

Kada gi lietuvių atlyginimai bus tokie pat kaip Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje? Ekonomistai ėmė ir tai paskaičiavo. Jei neatsitiks stebuklas ir reikalai valstybėje klostysis taip kaip dabar, nedažnas iš mūsų sulauks tos dienos, kai mėgausimės danų ar norvegų gyvenimo kokybe. Pasak ekonomistų, dabar lietuvių algos per daug apmokestinamos, o didesnes algas mokančių užsienio kompanijų Lietuvoje dar per mažai.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius antradienį Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Latvijos ambasadoje Vilniuje dalyvavo susitikime su Bendrijos valstybių-narių ambasadoriais, reziduojančiais Lietuvoje. Susitikimo metu buvo aptarti Latvijos pirmininkavimo prioritetai, kalbėtasi apie tolesnius įsipareigojimus Bendrijai.

 Ūkio ministerija, administruojanti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, per rizikos kapitalo fondus Lietuvoje suteikia vis daugiau galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui kurtis ir plėstis ne tik Lietuvos didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Video siužetas apie rizikos kapitalo fondo veiklą Lietuvoje.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Jei esate fantastikos žinovas, greičiausiai žinote, ką reiškia “technologinis singuliarumas“. Jeigu nesidomite fantastika, tačiau skaitote laikas nuo laiko naujienų portalų mokslo skiltis, turėjote girdėti apie “Homo Sapiens 2.0” bei apie ateitį, kurią žmonijai žada tokie futurologai kaip Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Anot šio futurologo minčių, žmogus jau 2045 metais galės persikelti į elektroninę kompiuterinę erdvę, o 2100 metais visa žmonija gyvens naujuose ir nemirtinguose robotų kū...

Įvykiai Ukrainos rytuose „sukrėtė“ ir „aiškiai išmušė iš kojų“ Aliaksandrą Lukašenką, jau daugiau nei dvidešimt metų nepakeičiamąjį Baltarusijos prezidentą, ir privertė jį ieškoti sąlyčių su Europa, „The Guardian“ straipsnyje tvirtina žurnalistas Nikolajus Aniščenka. Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių.

Portalo tv3.lt skaitytoja klausia, kodėl niekas nesiima naikinti erkių, galinčių sugriauti žmogaus gyvenimą? „Yra kalbama apie apsisaugojimą nuo erkių, kaip rengtis, kuo purkštis, bet kodėl niekas nekalba apie jų naikinimą? Sosnovskio barščiams paruošti naikinimo planai, gaunama Europos Sąjungos parama, bet jie juk neįsisiurbia ir nesugriauna gyvenimo arba nepadaro neįgaliais”, - piktinasi moteris.

Varšuva – viena iš keturių Europos Sąjungos sostinių, kuriose šiomis dienomis lankysis britų premjeras Davidas Cameronas. Paskelbus, kad iki 2017-ųjų britai surengs referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, premjeras taip pat patvirtino pareiškė, kad vienas esminių klausimų – imigracijos į karalystę mažinimas bei socialinių išmokų imigrantams karpymas.

 Maskva paskelbė savo sudarytą juodąjį Europos Sąjungos politikų, kurių ji nepageidauja matyti savo šalyje, sąrašą, penktadienį pranešė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte. Pasak jo, toks sąrašas, kuriame, kaip manoma, yra apie 80-90 pavardžių, buvo sudarytas atsakant į ES sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainoje – Krymo aneksijos ir separatizmo kurstymo Ukrainos rytuose.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį atvyko į Varšuvą, tęsdamas kelionę po keturias Europos sostines, kuriose stengiasi užsitikrinti palaikymą Londono pastangoms iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės ryšių su Europos Sąjunga. Vos atvykęs į Varšuvą D.Cameronas susitiko su Lenkijos vyriausybės vadove Ewa Kopacz, kurios šalis neslepia nepritarimo Londono siūlymams suvaržyti imigrantų teises Britanijoje.

 Transporto taršos klimatui keliama grėsmė – ne naujiena, tačiau žmonės savo keliavimo įpročius keičia lėtai. Kitaip nei Olandijoje ar Danijoje, Lietuvoje dar mažai kas mašiną iškeitė į dviratį. Priešingai nei Airijoje, mes mašinoje mėgstame važiuoti vieni ir nedažnai iki darbo ar mokyklos pavežame kolegas, kaimynus ar jų vaikus. Taip pat daugelis vairuojančių nenoriai persėda į visuomeninį transportą.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, kuris planuoja per šią savaitę vyksiančius susitikimus su Europos Sąjungos (ES) nacionaliniais lyderiais paraginti bloką imtis reformų, pareiškė Europos Komisijos pirmininkui, kad jo šaliai reikalinga nauja sutartis su Bendrija.

Apie naujų įkalinimo įstaigų statybą kalbama jau seniai. Ir ne vien dėl to, kad esančios šalyje perpildytos, neretai įsispraudusios į didžiųjų miestų centrus, bet ir dėl to, kad gerinti nuteistųjų gyvenimo ir buities sąlygas nuolat ragina ir Europos Sąjunga.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ir šešių buvusių sovietinių respublikų atstovai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Rygoje, numato patvirtinti bendrą viziją dėl tolesnio bendradarbiavimo, tačiau vargu ar pajėgs įveikti nuomonių išsiskyrimą dėl savo ambicingos partnerystės perspektyvų, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. 25 ES šalių lyderiai ir ES Vadovų Tarybos bei Europos Komisijos pirmininkai susitiks su Armėnijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovais.

Žalingas alkoholio vartojimas auga tarp jaunuolių ir moterų. To priežastis - augantis alkoholio prieinamumas, įperkamumas ir paveikesnė reklama. Tokias išvadas pateikia praėjusią savaitę pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EOCD) ataskaita „Kovojant su žalingu alkoholio vartojimu: ekonomika ir visuomenės sveikatos politika”. Ataskaitoje, rengtoje nuo 2011 m., išanalizuota 13 Europos šalių alkoholio vartojimo situacija, pateikiamos tvirtos rekomendacijos įdieg...

Prancūzija prisidėjo prie balsų, nepritariančių Europos Sąjungos (ES) planui sumažinti spaudimą šalims, turinčioms dorotis su Viduržemio jūros regiono migrantų antplūdžiu, įvedant privalomų kvotų sistemą šiai naštai pasidalyti. Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) šeštadienį šalies televizijai sakė, kad nepritaria siūlomam planui nustatyti maksimalius pabėgėlių limitus kiekvienai ES šaliai, remiantis jų populiacijos dydžiu, užimtumo lygiu ir kitais faktoriais.

Per mirtininko išpuolį prieš Europos Sąjungos (ES) policijos transporto priemonę, kuris buvo įvykdytas sekmadienį netoli Kabulo oro uosto, žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų vienas Didžiosios Britanijos pilietis, pranešė pareigūnai. Atsakomybę už šią ataką, per kurią buvo apgadintas vienas užsieniečių automobilis ir du civiliai automobiliai, prieš ES policijos misijos Afganistane (EUPOL) transporto priemonę prisiėmė Talibanas.

Lietuviams iš algų išskaito beveik daugiausiai mokesčių visame žemyne. Europos komisija paskelbė ataskaitą, kurioje reikalaujama mažinti gyventojų uždarbio mokesčius, tačiau įvesti visuotinį nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Ekonomistai tvirtina, kad papildomi mokesčiai nereikalingi, bet darbuotojams mokesčius mažinti reikia, mat taip paskatinsime šalies ekonomiką. Premjeras darbuotojams žada mokesčius mažinti.

NATO ir Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė norinčios stiprinti bendradarbiavimą atremiant „naujas grėsmes“, kylančias dėl kategoriškos Rusijos politikos buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje ir smurto prie pietinių karinio aljanso sienų. ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini), kuri dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijos pietiniame Antalijos kurorte, pareiškė, kad abi organizacijos yra „skirtingos prigimties“, bet susiduria su panašiais iššūkiais.

Vienas Burundžio generolas trečiadienį pranešė apie prezidento Pierre'o Nkurunzizos (Pjero Nkurunzizos) nuvertimą po kelių savaičių kruvinų protestų dėl prezidento ketinimų siekti trečios kadencijos šiame poste, nors tai prieštarauja konstitucijai, ir pažymėjo, kad su piliečių grupėmis tariamasi dėl vyriausybės formavimo.

 Lietuvos gyventojų skaičius mažės sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), ir 2060 metais šalyje gyvens mažiau nei du milijonai žmonių, prognozuojama antradienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje. Briuselio ekspertų skaičiavimais, gyventojų skaičius mažės pusėje ES šalių. Lietuvai prognozuojamas 38 proc. nuosmukis. Jei niūri prognozė pasitvirtins, šalyje po 45 metų bus 1 mln. 800 tūkst. gyventojų.

 Šiandien paskelbtais „Eurostato“ duomenimis, 2014 m. 27 ES valstybės narės (Austrija duomenų nepateikė) suteikė apsaugos statusą 185 000 prieglobsčio prašytojų. Tai 50 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Lietuvoje šis statusas 2014 m. suteiktas 75 prieglobsčio prašytojams. Beveik du trečdaliai apsaugos statuso gavėjų – keturiose ES valstybėse narėse. Daugiausia tokių žmonių registruota Vokietijoje (47 600 žmonių, arba 82 proc. daugiau nei 2013 m.), Švedijoje (33 000, arba 25 proc.

Makedonijos specialiosios policijos pajėgos pirmadienį paryčiais išvyko iš šalies šiaurinio miesto po savaitgalį įvykusio susišaudymo, per kurį žuvo 22 žmonės, įskaitant aštuonis policininkus, ir kuris tapo didžiausiu smurto prasiveržimu šalyje nuo 2001 metų konflikto tarp etninių bendruomenių.

NATO ir Europos Sąjunga sekmadienį paragino atkurti ramybę Makedonijoje, kai mažiausiai 22 žmonės žuvo per policijos ir vienos ginkluotos grupuotės susirėmimą, didinantį nuogąstavimus dėl neramumų Balkanų regione, kurie gali būti susiję su etniniais albanais.  „Raginu visus elgtis santūriai ir vengti tolesnio eskalavimo – vardan šalies ir viso regiono interesų“, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas turi paskirti finansų ministrą George'ą Osborne'ą savo pagrindiniu derybininku dėl Europos ir prieš planuojamą referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) paspartinti pastangas dėl bloko nuolaidų, rašo laikraštis „The Sunday Times“. Straipsnyje teigiama, kad G.Osborne'ui padės užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas.

Britams derantis dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) sąlygų, negali būti peržiūrimos kertinės ES vertybės ir įtvirtinamos diskriminacinės nuostatos, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Pagrindinis rūpestis telpa į žodį „diskriminacija“ – jos neturi būti. Tai yra iškovojimas mūsų visų, tai, ką mes giname visi kartu, ir mes, manau, nesutiksime – ne tik mes, bet dauguma ES valstybių nesutiks to daryti“, – BNS penktadienį sakė L.Linkevičius.

Ūkio ministerijos skirtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas penkių rizikos kapitalo fondų valdytojai ne tik perka įmonių akcijas, bet ir padeda joms kurti ir įgyvendinti verslo planus, megzti kontaktus, ieškoti investicijų. To rezultatai – už Lietuvos ribų besiplečiantys verslai pritraukiantys užsienio investicijas bei specialistus. Video siužetas apie vieną iš tokių įmonių.

Beveik 7 mln. eurų skolą Europos Sąjungai už netinkamai panaudotą paramą teks padengti iš valstybės biudžeto. Su žemės ūkiu susiję verslininkai ne tik nesilaikė paramos gavimo sutarties, bet ir nesugrąžino valstybei ne pagal paskirtį panaudotų lėšų. Įmonėms bankrutavus, šios skolos išieškojimas tapo beprasmis. Nėra lašas jūroje Lietuvos žemdirbiai ir su žemės ūkiu susijęs verslas per pastaruosius keturiolika metų iš ES gavo maždaug 4 mlrd. eurų paramą.

Gegužę Rygoje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Ukraina tikisi išgirsti atsakymą dėl bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES) perspektyvų, BNS sakė šios šalies ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. „Žinoma, Rygoje mes tikimės gauti atsakymą į klausimą, kuris aktualus milijonams ukrainiečių - kaip bus įgyvendinamas bevizio režimo liberalizavimas Ukrainos piliečiams“, - sakė diplomatas.

Nepale, kurį praeitą savaitgalį supurtė katastrofinis žemės drebėjimas, iki šiol yra nerasti apie tūkstantis iš Europos Sąjungos valstybių atvykusių žmonių, o dar 12-os žūtis yra patvirtinta, penktadienį pranešė ES delegacijos vadovė. „Mes nežinome, kur jie yra arba kur galėtų būti“, – žurnalistams sakė ambasadorė Rensje Teerink (Renšė Terink), pridūrusi, kad dauguma dingusiųjų yra turistai, viešėję Langtango ir Luklos regionuose.

 Ekonominė situacija Europos Sąjungoje (ES) pradėjo pamažu gerėti beveik prieš dvejus metus, dauguma valstybių narių neseniai pastebėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, užimtumo rodikliai pagerėjo daugelyje sektorių.

Mokslininkai ir pasaulio žiniasklaida visomis išgalėmis stengiasi informuoti žmones apie klimato kaitą ir jos pasekmes, kurios užklups žmoniją ir visą ekosistemą, jei nebus imtasi jokių veiksmų. Jau dabar jaučiamas klimato kaitos poveikis, vienose pasaulio vietose stipriau, kitose ne taip ženkliai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet kokie pokyčiai kitose šalyse atitinkamai turės įtakos ir Lietuvai.

Europos Sąjungai (ES) Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginiuose Maskvoje gegužės 9 dieną atstovaus ES delegacijos Rusijoje vadovas Lietuvos diplomatas Vygaudas Ušackas. Ambasadorius BNS trečiadienį sakė, kad tokį sprendimą priėmė ES vadovybė. Aukščiausi ES vadovai į Maskvą stebėti karinio parado gegužės 9 dieną neatvyks. „Aš atstovausiu ES.