Europos Sąjunga

Vengrijos įrenginėjama tvora prie sienos su Serbija, turinti sumažinti Europos Sąjungą mėginančių pasiekti migrantų srautą, neatlieka savo paskirties, nes į šalį toliau plūsta rekordiškai gausūs pabėgėlių būriai. Policija nurodė, kad pirmadienį buvo sulaikyti 2 093, o antradienį – net 2 533 migrantai ir kad šie skaičiai yra didžiausi, užfiksuoti šiais metais.

Serbijos narystė Europos Sąjungoje vertinama kaip tikėtinas dalykas, kuris laikui bėgant taps realybe. Tai būtų dar vienas žingsnis įtraukiant Balkanų regioną į Europos gerovės ir stabilumo zoną (šis procesas prasidėjo 2004 metais priėmus į ES Slovėniją, jo tęsiniu 2013 metais tapo Kroatijos narystė). Tačiau Serbijos įstojimo į ES perspektyva taip pat gali būti vertinama gana nevienareikšmiškai dėl tam tikrų vidinių šios valstybės procesų ir jos ypatingų ryšių su Rusija.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, kad Lietuva iš Europos Komisijos gaus dešimčių milijonų eurų paramą sunkumų kamuojamiems pieno gamintojams. Anot jos, tam tikros paramos galima tikėtis, tačiau ne tokios didelės. „Tam tikra pagalba, be jokios abejonės, bus skirta visoms šalims, priklausomai nuo to, kiek kuri nukenčia. Aišku, apie konkrečiais sumas kalbėti, o tokia, kokią jūs paminėjote (50 mln. eurų), aš manyčiau tikrai nėra tikėtina“, - pirmadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

 Europos Sąjungos valstybių išorės sienų valdymo agentūra antradienį paskelbė apie praėjusį mėnesį prie ES sienų užregistruotą rekordinį migrantų skaičių – 107 tūkst. 500, kai 28 šalių blokas stengiasi suvaldyti pabėgėlių krizę. „Šis skaičius, rekordinis jau trečią iš eilės mėnesį, viršija ankstesnį, birželį pasiektą didžiausią skaičių, kuris buvo kiek daugiau kaip 70 tūkst.

Rusijos planuoja įvesti atvykstantiems ES gyventojams privalomą daktiloskopiją, t. y. pirštų antspaudų rinkimą, taip atsakydama į ES sprendimą reikalauti atvykstančių rusų pirštų antspaudų, praneša rbc.ru. „Rosturizm“ vadas Olegas Safonovas pareiškė, kad Rusija ES piliečiams taikys privalomą daktiloskopijos patikrą, tiesa, jis pripažino, kad toks sprendimas šiai šaliai reikš gerokai apmažėjusį turistų srautą ir tokiam sprendimui asmeniškai nepritaria.

 Labiausiai Europos Sąjunga (ES) pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai, atskleidė naujas tyrimas. Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas bei Rusijos kaimynystė, o graikai ES nepasitiki dėl griežtų reikalavimų taupyti. Eurobarometro apklausos metu 68 proc. lietuvių ir tiek pat rumunų atsakė, kad yra linkę pasitikėti ES. Nepasitikėjimą ES išsakė 17 proc.

Pasaulis susiduria su „rimčiausia pabėgėlių krize“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Europa turi atlikti jai priklausantį darbą, kad ši krizė būtų išspręsta civilizuotu būdu, penktadienį pareiškė Europos Sąjungos migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaras Dimitris Avramopulas. „Šiandien pasaulis susiduria su rimčiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo“, - sakė eurokomisaras spaudos konferencijoje.

Intensyvėjančio atakos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose šalies rytuose pažeidžia vasarį sudarytą taikos sutartį su prorusiškais separatistais, antradienį pareiškė Europos Sąjunga. „Atsinaujinęs konflikto eskalavimas ... dėl šiandien įvykdytų atakų prieš kelias vyriausybės kontroliuojamas teritorijas ... pažeidžia Minsko susitarimų raidę ir dvasią“, – sakoma ES Išorinių veiksmų tarnybos pranešime, kuriame turima omenyje Baltarusijos sostinėje pasirašyta sutartis.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pristatomas kaip didelis Vakarų pasaulio diplomatinis laimėjimas, pradžiugino ne visas pasaulio valstybes. Teherano grįžimas į globalią rinką, kuris įvyks atšaukus sankcijas, yra svarbus geopolitinis veiksnys, tačiau ne visiems jis parankus. Aštri reakcija Didžiausias bet kokių derybų su Iranu kritikas buvo ir išlieka Izraelis. Šios šalies oficialūs pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad tartis su Iranu tolygu tartis su velniu.

 Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras penktadienį pareiškė, kad didelio masto migrantų bei pabėgėlių antplūdis „viršija“ skolų krizės krečiamos šalies pajėgumus ir todėl Atėnams reikalinga Europos Sąjungos pagalba. „Ši problema viršija mus. Graikija yra ekonominės krizės ištikta šalis ir susiduria su didele humanitarine krize, pati būdama krizėje“, - sakė A.Tsipras. „Šie mastai viršija mūsų pajėgumus, tai yra Europos mastai“, - pabrėžė jis.

 Prancūzijai, nutraukusiai svarbų kontraktą su Rusija, liko du didžiuliai „Mistral“ klasės karo laivai, kuriuos bus „nepaprastai sunku“ parduoti kitoms šalims, o pasilikti savo pajėgose būtų pernelyg brangu, prognozuoja ekspertai. Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.

Pusantro šimto tonų, - tiek sunaikinta nelegaliai į Rusiją įvežtos kiaulienos. Mėsa inspektorių taikiklyje atsidūrė dėl įtartino ženklinimo. Nors ant etikečių buvo parašyta, kad kiauliena iš Brazilijos, nustatyta, kad ji iš Europos Sąjungos. Anot rusų, mėsa buvo nelegaliai importuota į Rusiją pažeidžiant nuo birželio metams Vladimiro Putino pratęstą embargą maisto produktams. 35 tonos Belgorode sulaikyta kiauliena buvo pažymėta kaip jautiena.

Ateinantys metai verslui gali būti lemtingi – sako ekspertai. Prasidėjus paskutiniajam ES finansavimo laikotarpiui verslininkams teks geriau apgalvoti kuriamus verslo planus, nes vietoj subsidijų –„nemokamų“ pinigų – Europa verslininkams siūlo naudotis finansinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad tai padės verslui išlikti ir po 2020 m., kai finansavimas baigsis, bei užsitikrinti konkurencingumą.

Šių metų liepos 14 dieną po ilgų ir sunkių derybų buvo pasiektas istorinis susitarimas, kuris potencialiai gali užbaigti net kelis dešimtmečius trukusią konfrontaciją tarp Irano Islamo Respublikos ir Vakarų pasaulio. Nors daug kas priklausys nuo pasiekto susitarimo įgyvendinimo sėkmės, prognozės yra gana optimistinės. Susitarimo esmė Kaip žinia, esminis pastarojo meto Irano ir Vakarų pasaulio konfrontacijos aspektas buvo Teherano branduolinė programa.

Nors žmonės raginami kuo mažiau naudoti plastikinių maišelių, absoliuti dauguma numoja ranka ir toliau net supakuotas prekes dar pakuoja į plastikinį maišelį. Maišeliai kemša sąvartynus, nuodija milijonus paukščių, jūros žinduolių ir žuvų, o mūsiškiai politikai su prekybininkais vis dar bendrais žodžiais svarsto, ką gi su tais maišeliais daryti.

 Iki rugpjūčio 20 d. ieškomi aktyvūs, Europos Sąjunga (ES) besidomintys 16-29 metų amžiaus jaunuoliai iš visos Lietuvos. Jei nori bendraudamas su kolegomis ir bendraamžiais savo mieste ar miestelyje dalintis žiniomis apie ES ir jos galimybes – šis paliūlymas kaip tik tau. Kas yra Jaunimo Europos komanda? Jaunimo Europos komanda (JEK) yra 16-29 metų amžiaus informacijos skleidėjų, pristatančių ES temas savo bendraamžiams, tinklas Lietuvoje.

Europos Sąjunga antradienį griežtai paneigė buvusio Graikijos finansų ministro Yanio Varoufakio žodžius, esą kreditoriai, prižiūrintys finansinės pagalbos šaliai programą, taip pat kontroliuoja Graikijos mokesčių agentūrą. Y. Varoufakis tai pareiškė per telefoninę konferenciją su investuotojais, kurios turinys buvo nutekintas. Konferencijos metu jis sakė slapta kuriantis lygiagrečią pinigų sistemą ir dėl to turėjo įsilaužti į savo ministerijos kompiuterius, nes juos kontroliuoja kreditoriai.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Graikija pirmadienį pradėjo 4,2 mlrd. eurų mokėjimus, grąžindama skolą Europos centriniam bankui (TVF) ir pavėluotai pervesdama pinigus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), pranešė vienas šaltinis vyriausybėje. „Mokėjimai pradėti“, – patvirtino šaltinis, artimas Graikijos finansų ministerijai. Galimybę pervesti šiuos pinigus Atėnai įgijo po to, kai Europos Sąjunga penktadienį nutarė suteikti Graikijai 7,16 mlrd. eurų trumpalaikę „tarpinę“ paskolą.

Graikai pirmadienio rytą galėjo su palengvėjimu atsidusti, kai vėl duris atvėrė šalies bankai, nedirbę tris savaites, bet dėl naujų mokesčių tarifų pabrango kava, arbata ir netgi prezervatyvai. Atėnų centre žmonės kantriai laukė eilėse 8 val. (vietos ir Lietuvos laiku), kada turėjo atsidaryti durys, išsiėmę numerėlius ir skaitydami laikraščius. Tačiau dauguma apribojimų bankų operacijoms, įskaitant grynųjų pinigų išėmimą, liko galioti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkal sekmadienį dar kartą atmetė galimybę nubraukti dalį didžiulės Graikijos skolų naštos, bet sakė, kad Berlynas yra atviras lanksčiam jų grąžinimo planui.

Po birželio 7 d. įvykusių Turkijos parlamento rinkimų šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmą kartą pajuto pralaimėjimo (tiesa, santykinio) kartėlį nuo tada, kai pradėjo politiko karjerą 1994 m. tapęs Stambulo meru, o 2002 m. – Turkijos premjeru. Nors prezidento Erdogano vadovaujama Teisingumo ir plėtros partija (TPP) surinko daugiausia balsų, daugumą parlamente prarado.

Europos Sąjunga penktadienį oficialiai patvirtino trumpalaikės 7,16 mlrd. eurų paskolos skyrimą Graikijai, pateikus garantijas euro zonai nepriklausančioms ES narėms, kad jų mokesčių mokėtojams jokios rizikos nebus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva yra pasirengusi pasidalyti imigrantų našta su Pietų Europa, tačiau vien šios programos problemos nesprendžia, o nesiėmus kitų priemonių gali dar paskatinti nelegalų žmonių gabenimą iš Afrikos. Italijoje viešinti šalies vadovė sakė šiuos klausimus aptarusi su Italijos prezidentu Sergio Mattarella.

Ankstesniame straipsnyje („Vienui viena: Rusija šalia Europos“) rašiau apie tai, kad Rusija sąmoningai pasirinko konfrontacijos su Vakarų pasauliu kelią. Be to, ir Vakarų pasaulis atsikratė daugumos iliuzijų ir priėmė naujo šaltojo karo realybę. Šiame straipsnyje tema iš esmės yra tęsiama. Rusijos geopolitinio žaidimo konfigūracija šiandien daugiau ar mažiau aiški – jos centre yra Ukraina.

 ES ir Rytų Partnerystės programos lyderių trejetas – Moldova, Gruzija bei Ukraina – mini gražią sukaktį. Šią vasarą praėjo lygiai metai nuo to laiko, kai ES su šiomis valstybėmis pasirašė Asociacijos sutartį. Akivaizdu, kad minėtos šalys dar tik pradeda žengti ilgu reformų keliu. Tačiau kai yra stipri politinė valia ir parama – viskas įmanoma. Beje, tuo neseniai įsitikinau su Europos Parlamento delegacija viešėdamas Moldovoje, kuri daro palaipsnę pažangą diegdama europinius standartus.

Tibeto vienuolis Tenzinas Delekas Rinpoche, kuris buvo vienas iš žinomiausių Kinijos politinių kalinių, mirė kalėjime, būdamas 65 metų, pranešė vienas jo giminaitis ir žmogaus teisių aktyvistai. Tikėtina, kad ši žinia padidins įtampą Kinijos regionuose, kuriuose gyvena daug tibetiečių. JAV, Europos Sąjunga ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ragino paleisti lamą, kuris galiausiai mirė sekmadienį Čuandongo kalėjime pietvakariniame Čengdu mieste, už grotų išbuvęs 13 metų.

Ateitis parodys, ar Graikija liks euro zonoje, tačiau bet kuriuo atveju Europos Sąjunga jai padės, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, finansų ministrai taip ir nesugebėjo susitarti dėl Atėnų reformų bei gelbėjimo plano. „Turime priimti sprendimą, ar Graikijos pasiūlymas ir atitinkami finansų ministrų pasitarimai veda prie galimybės pradėti diskusijas ir pasitarimą, ar iš viso galima trečia pagalbos programa Graikijai.

Lietuva per kelerius metus ketina gerinti laikino apgyvendinimo sąlygas prieglobsčio prašytojams, steigti integracijos centrus, teikti įvairias kitas paslaugas legaliai gyvenantiems užsieniečiams. Tam 2014-2020-ųjų metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) nacionalinėje programoje iš viso numatyta 10,8 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia matanti 50 proc. tikimybę, kad euro zonos šalys susitars dėl reformų Graikijoje mainais už finansinę paramą.   „Kuo baigsis derybos, turbūt spėlioti dar anksti, ir iš tiesų kol kas tikimybė vieno ar kito varianto išlieka 50 ant 50“, - žurnalistams penktadienį sakė prezidentė.

 Europos lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos, kai graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.

 Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas per pastaruosius trejus metus naudojosi kokiomis nors medicinos paslaugomis kitose Europos sąjungos šalyse, beveik pusė suaugusių žino, kad jie turi teisę į nemokamą medicinos pagalbą kitose ES šalyse ir tik 10 proc. galvoja, kad už būtinąją medicinos pagalbą užsienyje jie turi sumokėti patys. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos sveikatos apsaugos klausimais.

 Europos vadovai neturėtų pasiduoti „populistiniam šantažui“, Graikijai referendume pasisakius prieš taupymo priemones, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė. D.Grybauskaitė kartu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi antradienį su kolegomis Briuselyje tarsis dėl Graikijos skolų po referendumo, kuriame šalis nubalsavo prieš taupymo reformų tęsimą. „Prezidentė išvyksta į neeilinį Europos vadovų susitikimą, kur bus svarstomos galimybės padėti Graikijos žmonėms.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras sekmadienį sulaukė tvirto visuomenės palaikymo savo pastangose tęsti įtemptas derybas su šalies skolintojais – Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), bet jo lošimo pasekmės dar neaiškios. Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, A. Tsipras tebėra mįslė Graikijai ir Europai.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Europos Sąjungos (ES) lyderiai nerimaudami laukia, kaip baigsis sekmadienio referendumas Graikijoje, kuris jau kelia nuomonių skirtumus Europoje ir net galėtų nulemti jos likimą. Po mėnesius trukusių bevaisių derybų su kreditoriais dramatiškas Graikijos bandymas leisti dėl finansinės pagalbos nuspręsti žmonėms, turės poveikį ir toli už šios smarkiai prasiskolinusios šalies sienų, perspėja analitikai.

 Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, Lietuva savo pilietybę suteikia mažiausiam skaičiui asmenų, rodo statistikos agentūros Eurostato duomenys. Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 2013-aisiais Lietuva iš viso suteikė pilietybę 185 asmenims - šis skaičius yra mažiausias iš visų 28 ES valstybių. Daugiausiai asmenų ES 2013-aisiais įgijo Ispanijos (225 793), Jungtinės Karalystės (207 496), Vokietijos (115 118) ir Italijos (100 712) pilietybę.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį didino spaudimą Graikijai, perspėdami apie apgailėtiną šalies finansų būklę likus kelioms dienoms iki prieštaringai vertinamo referendumo, kuris gali nulemti Atėnų ateitį euro zonoje.

„Geopolitika kartais yra svarbesnė, negu ekonomika: Užtenka pažvelgti į Graikiją“, – „The Wall Street Journal rašo vyresnysis „Center for a New American Security“ mokslo darbuotojas Robertas D. Kaplanas. Jeigu svarstyti išskirtinai ekonomikos argumentus, tai 1981-ais Graikijos apskritai niekas nebūtų priėmęs į bloką, vėliau tapusį Europos Sąjunga, o šiais metais dar prieš kelis mėnesius būtų išbraukę ją iš Euro zonos, mano autorius.

 Vyriausybė trečiadienį posėdyje nutarė Lietuvos nuolatine atstove Europos Sąjungoje teikti Prezidentei skirti Jovitą Neliupšienę. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pritarus, J. Neliupšienė naujas pareigas Briuselyje pradėtų eiti nuo rugpjūčio 18 dienos. Politikos mokslų daktarės laipsnį turinti J. Neliupšienė Užsienio reikalų ministerijoje (URM) dirbti pradėjo 2003 metais Saugumo politikos departamente.

Euro zonos finansų ministrai antradienį skubiai surengtame pasitarime svarstys Atėnų paskutinės minutės pasiūlymą, kai iki paskutinio termino skolai mokėti liko kelios valandos, pranešė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas. „Ypatingoji Eurogrupės telekonferencija šį vakarą 19 val. Briuselio (20 val.

Sekmadienį vyksiančiame referendume dėl atnaujintų finansinės pagalbos sąlygų Graikijos gyventojai turėtų nepalaikyti šalies premjero ir balsuoti už taupymą bei reformas, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, priešingu atveju tarptautinė bendruomenė taptų fiasko pasibaigusio ekonominio eksperimento liudininke, o pačiai Graikijai galbūt prireiktų humanitarinės pagalbos.

Už glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga pasisakantis kandidatas lengvai laimėjo antrajame rate per Moldovos sostinės rinkimus, kurie buvo laikomi barometru, ar ši tęs integraciją į ES, ar pasuks suartėjimo su Rusija keliu. Suskaičiavus visus balsus Kišiniove, kuris taip pat yra didžiausias šalies miestas, paaiškėjo, kad dabartinis jo administracijos vadovas Dorinas Chirtoaca surinko 53,54 proc.

Paskutinius penkerius metus Graikija nesitraukia iš pirmųjų Europos laikraščių puslapių. Viena iš pačių kukliausių euro zonos ekonomikų atsidūrė vos ne didžiausia skolininke. Ir štai naujoji Graikijos valdžia atėjo į valdžią su šūkiu „užteks maitinti ES!“ ir pareikalavo savo kreditorių nurašyti skolą – arba, bent jau peržiūrėti sąlygas, rašoma „Euronews“. Kuo tai baigėsi jau žinome – šiandien Graikijoje neatsidarė nė vienas bankas, o šalis faktiškai jau vadinama nemokia.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Briuselyje susitikusi su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu), pabrėžė, kad jokios reformos neturi pažeisti Europos Sąjungos (ES) kertinio pamato - laisvo asmenų ir kapitalo judėjimo. Laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas, šalies vadovės teigimu, yra kertinis ES pamatas ir jokios reformos neturi jo pažeisti, sakoma po susitikimo Prezidentūros išplatintame pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Graikija pati turi prisiimti atsakomybę už kelis dešimtmečius vykdytą neatsakingą finansų politiką ir paaiškinti tai savo žmonėms. Pasak Lietuvos vadovės, kuri ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje, norėdama susitarti, Graikija turi tartis. „Europos Vadovų Taryba tik išklausys situaciją.

 Lietuva tikisi, kad pasidalijimas pabėgėliais bus grįstas savanoriškumu ir apims atvykstančius ne tik iš Pietų, o finansine našta su nacionalinėmis vyriausybėmis pasidalys Europos Sąjunga (ES). Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas teigė, kad apie tai Lietuvos vadovė kalbės ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

 Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrams pirmadienį oficialiai sutarus pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičus atkreipia dėmesį į ES vienybę šiuo klausimu. „Priimtas klausimas be jokių diskusijų (...). Tai parodė, kad vis dėlto lemiamais momentais galime susitelkti ir priimti reikalingus sprendimus“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras L.Linkevičius.