Europos Sąjunga

Ateinantis penktadienis žymi dar vieną svarbu žingsnį „Rail Baltica“ tiesimo misijoje – bus atidaryta europinės vėžės linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno centrinės geležinkelių stoties. Nors tai – tik dalis Lietuvos darbo tiesiant „Rail Baltica“ ir ja traukiniai judėti dar negalės, tai vilties kibirkštis tarp kilusių įtarimų dėl nepateiktų ir nepatvirtintų projektų, statyboms reikalingų sklypų supirkimo ir europinių finansų įsisavinimo. Kitas žingsnis – atkarpa nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vyriausybė atideda planus dėl šalies regionų pertvarkymo, kuris sumanytas siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos 2021-2028 metais. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis žurnalistams trečiadienį sakė, jog gali būti, kad ir nieko nekeičiant paramos lygis nesumažės. „Yra konsultacijos su Europos Komisija prasidėjusios ir gali būti toks variantas, kad iš esmės nereikės keisti nieko (...). Arba galime priimti įstatymo projektą, kurį reikės po to naikinti“, - aiškino jis.

Lietuviai labiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų nenorėtų turėti bendradarbio homoseksualo ir būtų labiausiai nepatenkinti, jei jų vaikas užmegztų homoseksualius ryšius, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai. Žmogaus teisių aktyvistai sako, kad prie neigiamų nuostatų formavimo prisideda Lietuvos politikai, žiniasklaida ir bažnyčia.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, susirinkę Liuksemburge, pirmadienį suspendavo Baltarusijai taikomas sankcijas keturiems mėnesiams po rinkimų, kuriuos penktą kartą laimėjo autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka ir kurie vyko be incidentų, nors, anot stebėtojų, būta ir nesklandumų Vašingtono kartą pavadintas „paskutiniuoju Europoje diktatoriumi“, 61-erių A.Lukašenka sekmadienį penktą kartą iš eilės laimėjo Baltarusijos prezidento rinkimus, pelnęs, oficialiais duomenimis, 8...

 Baltarusijos gyventojai bijo permainų, todėl rinkimuose renkasi stabilumą, o ne pokyčius, teigia užsienio reikalų ministras. „Žmonės iš tikrųjų bijo permainų, nes nežino, kas po jų bus. Jie turi galbūt tą minimalų tokį gyvenimo lygį, kuris yra toks, koks yra, bet jie nežino, ar bus geriau“, - LRT radijui sekmadienį sakė Linas Linkevičius.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjo rinkimai, kuriuose šalies autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka turėtų nesunkiai užsitikrinti penktąją kadenciją ir pratęsti dar penkeriems metams savo 21 metų valdymą. Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o rinkėjų apklausų rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus po balsavimo pabaigos. Pirminiai oficialūs rezultatai turėtų paaiškėti naktį iš sekmadienio į pirmadienį.

Europos Sąjunga skirs 295,4 mln. eurų paramos magistraliniam Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui (GIPL). Lietuvai, neoficialiomis BNS žiniomis, teks apie 85 mln. eurų, tačiau dalis šios sumos bus sumokėta kaip kompensacija Lenkijai.

Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį susitarė spartinti asmenų, kuriems bus atsisakyta suteikti prieglobstį, deportavimą, Bendrijos tonui griežtėjant per didžiausią Europoje migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. ES vidaus reikalų ministrai palaikė specialią programą, pagal kurią iš bloko bus išprašomi ekonominiais migrantais pripažinti asmenys – daugiausiai atvykėliai iš neturtingų Afrikos šalių – kurie negali būti laikomi pabėgėliais iš konflikto zonų.

 Europos pareiga yra padėti pagalbos prašantiems pabėgėliams, sako Vilniuje viešintis Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas. „Jeigu žmonės prašo pagalbos, mūsų pareiga yra jiems padėti“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė eurokomisaras. Jis atsakingas už bendrąją skaitmeninę rinką.

 Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis šiandien kreipėsi į Europos Komisijos Energetikos komisarą Ševcovic bei Konkurencijos komisarę Margrethe Vestager dėl planuojamo „NordStream 2“ projekto prieštaravimo pagrindiniams ES energetinio saugumo tikslams ir įgyvendinamam ES Trečiajam Energetikos paketui.

Didžiausia klaida, kurią galime padaryti tvarkydami reikalus su Vladimiru Putinu, – manyti, kad jis mąsto lygiai taip pat kaip mes. Žvelgiant iš šalies, Rusijos būklė atrodo sunki, ir dėl to kaltė tenka Rusijos prezidentui. Jis nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos, mažinant priklausomybę nuo gamtinių išteklių, modernizuoti valstybės arba integruoti šalies į aplinkinį pasaulį.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šaliai nereikia Rusijos karinės oro bazės, nors Maskva labai nori tokią įrengti šioje strategiškai svarbioje šalyje Europos Sąjungos pašonėje. „Mums nereikia bazių šiandien. Tuo labiau karinių oro pajėgų. Mums reikia tam tikros ginkluotės.

 Europos Sąjungos aukščiausioji teisinė instancija antradienį nusprendė, kad svarbi sutartis dėl transatlantinio dalijimosi privačiais vartotojų duomenimis, kuria naudojosi bendrovės, tokios kaip „Facebook“, yra neveiksni, atsižvelgiant į informaciją apie šnipinėjimą, išaiškėjusią per Edwardo Snowdeno skandalą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paragino Europos Sąjungą nustatyti Sirijoje neskraidymo zoną ir saugaus prieglobsčio teritoriją, vykstant deryboms dėl Europoje tebesiplečiančios migrantų krizės. Kalbėdamas po diskusijų Briuselyje R.T.Erdoganas sakė, kad Turkijai tenka pagrindinė šios krizės našta, ir spaudė ES imtis veiksmų prieš „valstybės remiamą terorizmą“ karo krečiamoje kaimyninėje šalyje.

 Nuo metų pradžios į Europos Sąjungą nelegaliai jau atvyko apie 630 tūkst. žmonių, pranešė Bendrijos sienų apsaugos agentūra. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

Pabėgėlių tema išlieka dėmesio centre. Viešojoje erdvėje netyla ginčai, susiję su dabartine pabėgėlių krize. Tokioje situacijoje verta įdėmiai išnagrinėti, su kokiais sunkumais susiduria pabėgėliai, kas skatina žmones palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio susivienijusioje Europoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovas atmetė šalies ekonomikos ministro išsakytą mintį, kad Berlynas turėtų pasisakyti už Rusijai taikomų sankcijų atšaukimą mainais į Maskvos bendradarbiavimą pastangose užbaigti pilietinį karą Sirijoje.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykusiame skubiame susitikime dėl pabėgėlių krizės sutarė padidinti pagalbą Sirijos kaimyninėms šalims, įskaitant 1 mlrd. dolerių mobilizavimą per Jungtinių Tautų agentūras, taip pat stiprinti savo sienų apsaugą, siekiant pažaboti migrantų antplūdį. Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išprovokavo ginčus ir įtampą tarp Bendrijos valstybių, dalis kurių nebespėja tvarkytis su plūstančiais migrantais.

 Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

 Europos Sąjungos šalys skirs papildomai vieną milijardą eurų Jungtinių Tautų agentūroms, turinčioms reikalų su pabėgėliais, numatyta skubiai trečiadienį sušaukto Bendrijos lyderių susitikimo pareiškimo projekte. ES lyderiai tvirtina „reaguosią į neatidėliotinus pabėgėlių poreikius, padėdami JT Pabėgėlių Komisaro ir Pasaulio maisto programos tarnyboms, taip pat ir kitoms agentūroms, mažiausiai vienu papildomu milijonu eurų“, – nurodoma pareiškime, kurio tekstą gavo naujienų agentūra AFP.

 Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį atmetė tai, ką jis pavadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „moraliniu imperializmu“ sprendžiant pabėgėlių krizę.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Nepaisant dalies Vidurio ir Rytų Europos šalių pasipriešinimo, Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį nubalsavo už planą paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių.  Lietuva, kaip ir dauguma šalių, pasisakė už. Prieš kvotas balsavo Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija, o Suomija susilaikė, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Susitarimas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP) tarp Europos Sąjungos ir JAV neduoda ramybės nei jo šalininkams, nei oponentams. Ir vieni, ir kiti sutaria, kad šis susitarimas taps didelės svarbos geopolitiniu įvykiu. Tačiau jo galimų pasekmių vertinimai smarkiai skiriasi. Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės dar tebesitęsia.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Varšuva gali priimti daugiau pabėgėlių nei 9 tūkstančiai, numatyti Europos Sąjungos pabėgėlių paskirstymo plane, tačiau norėtų, kad Bendrijos sienos būtų geriau apsaugotos. Ši Europos Sąjungos valstybė kol kas sutiko priimti tik 2 tūkstančius pabėgėlių, Bendrijai siekiant įveikti didžiausią migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ukrainos ir pabėgėlių krizės bei ekstremalaus islamo terorizmo, klimato kaitos, kibernetinio saugumo ir kitų iššūkių kontekste Europos Sąjunga (ES) siekia labiau strateginės bendros užsienio ir saugumo politikos, taip pat – Europos kaimynystės politikos.

Vilniuje viešinti Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini sako tikinti, kad antradienį valstybės narės sutars dėl migrantų naštos pasidalijimo ir taip sustiprins ES poziciją derantis su trečiosiomis šalimis. „Tikiuosi, kad rytoj vidaus reikalų ministrai ras sutarimą. Tai bus nepaprastai svarbu, pirmiausia dėl to, kad mūsų vidinė stiprybė sustiprina mūsų veikimą išorėje“, - spaudos konferencijoje sakė F.Mogherini, atsakydama į BNS klausimą.

Darbo partijos deleguotas krašto apsaugos viceministras Marijus Velička išplatino pranešimą spaudai, kuriame kalba apie į Europą galimai prasmukusių radikalių islamo kovotojų bandymus verbuoti migrantus. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritiškai vertina tokį viceministro elgesį bei neatmeta galimybės, jog jo nuomonė yra tiesiog Darbo partijos vadovų populistinis žingsnis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo, kad Katalonijos balsavimas už nepriklausomybę nuo Ispanijos reikštų jos išėjimą iš Bendrijos, į kurią ji turėtų stoti iš naujo. „Jeigu dalis valstybės narės nustoja būti tos valstybės dalimi, tai teritorijai tapus nepriklausoma valstybe, tai teritorijai daugiau nebegalioja ES sutartys“, – sakė Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas, atsakydamas į klausimą apie galimas rugsėjo 27 dienos balsavimo Katalonijoje rezultatus.

Europos Sąjunga paskelbė apie kitą trečiadienį rengiamą neplanuotą ES šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti migrantų krizės reikalai ir nagrinėjama labai skirtinga reakcija į planus paskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių visoms bloko narėms. „Aš šaukiu papildomą (posėdį) trečiadienį rugsėjo 23 d. 18 val. (19 val.

Pabėgėlių integracija vyks lygiai taip pat kaip dabar, tik didesniu mastu. Taip valdžia apibūdina jau po trijų mėnesių prasidėsiantį pabėgėlių apgyvendinimą Lietuvoje. Pirmieji čia gali pasirodyti jau šių metų pabaigoje. Tačiau pirmiausia jie turės įveikti atranką. „Mes tikrai norime, kad jie savo noru čia atvyktų, kad norėtų čia gyventi, dirbti, gerbti mūsų kultūrą ir kurtų pridėtinę vertę.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad migrantų krizės priešakyje atsidūrusi Europos Sąjunga (ES) turi aiškiai atskirti nuo karo grėsmės bėgančius asmenis ir ekonominius migrantus bei daug griežčiau reaguoti į nelegaliai į Europos šalis patenkančius žmones. Anot jo, jei tai nebus padaryta, tai krizė gali su visais neigiamais padariniai gali užklupti ir Lietuvą. „Jei sąžiningai prašai politinio prieglobsčio Europoje ir lauki atsakymo – gausi špygą taukuotą.

Kai kurioms ES šalims griežtinant pasienio apsaugą, Lietuva to daryti kol kas nemato reikalo. Taip teigia iš Briuselio grįžęs vidaus reikalų ministras. Tuo metu valdantieji didelio ryžto spręsti pabėgėlių problemą nedemonstruoja. Seime teikiami vienas kitam prieštaraujantys įstatymų projektai ir nežinoma, kiek pinigų prireiks pabėgėlių integracijai. Pareigūnai darbuojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Pastarosiomis savaitėmis čia jaučiamas migrantų suaktyvėjimas.

Europos Sąjungos narės pirmadienį oficialiai dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas, taikomas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kaltinamiems promaskvietiškų smogikų, siekiančių atsiskirti nuo Kijevo, rėmimu. „Įvertinta padėtis nepateisintų sankcijų režimo keitimo nei fizinių, nei juridinių asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašuose“, – nurodoma ES Ministrų Tarybos pranešime.

Lietuva laikosi skeptiškos nuomonės dėl Briuselio siūlomos privalomos migrantų kvotų sistemos, pirmadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, paraginęs sutelkti dėmesį sienų apsaugai bei teisės į prieglobstį neturinčių migrantų grąžinimui.

Čekija sekmadienį pareiškė sugriežtinsianti sienos su Austrija kontrolę dėl pabėgėlių krizės, atlikdama analogišką žingsnį kaip jos vakarinė kaimynė Vokietija. „Čekija griežtina priemones prie savo sienos su Austrija. Dėl tolesnių žingsnių bus sprendžiama pagal pabėgėlių, traukiančių į Čekiją, skaičių“, – vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas sakė visuomeninei televizijai.

Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas šeštadienį paragino suteikti didžiulį pagalbos paketą šalims, supančioms karo krečiamą Siriją, kad sumažėtų į Europą plūstančių pabėgėlių srautas, Europos Sąjungos lyderiams nesutariant, kaip suvaldyti šį antplūdį.

Po dviejų baimingų valandų iš keleivių lūpų išsiveržia palengvėjimo šūksniai, kai jų valtis priartėja prie kranto. Irklai džiaugsmingai sviedžiami už borto – pagaliau jie pasiekė Europą. Girdėti šūksniai „Allahu Akbar!“ (Dievas visų didžiausias). Vyrai klupinėdami lipa į krantą. Jie bučiuoja paplūdimio smėlį – ir vieni kitus į skruostus. „Ar čia Europos Sąjunga?“ – neramiai klausia vienas iš jų. Jis žino, kad taip, bet nori įsitikinti.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Vokietijos ir Prancūzijos spaudimui sutikti su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kai Europos Sąjunga pristatė planus perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių tarp bloko narių.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pirmadienį patyrė apmaudu pralaimėjimą parlamente per balsavimą dėl tvarkos, pagal kurią vyks jo inicijuotas referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Nors pralaimėjimas balsuojant Bendruomenių Rūmuose tėra techninis kliuvinys, jis rodo, su kokiomis problemomis D.Cameronas susiduria, tramdydamas maištingus euroskeptikus savo centro dešiniojoje konservatorių partijoje prieš plebiscitą, kuris turėtų įvykti 2017 metų pabaigoje.

Tuo metu, kai Belgijos krepšinio rinktinė išplėšė ginčytiną pergalę prieš lietuvius Rygoje, Briuselyje Belgijos policija ašarinėmis dujomis ir vandens patranka mėgino išvaikyti Europos žemdirbius, kurie vertė šieną ir laidė fejerverkus, reikalaudami ES įsikišimo prieš smunkančias maisto produktų kainas, didele dalimi dėl Rusijos embargo. Europos Komisija pirmadienį paskelbė, kad skirs skubią 500 mln. eurų paramą žemės ūkiui. Tam pritarė ir ES neeilinė žemės ūkio ministrų taryba.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį pasiūlė surengti derybas dėl padėties Ukrainoje kartu su Vokietijos, Rusijos ir Kijevo lyderiais, kai atsirado ženklų, rodančių, jog imama laikytis vasarį paskelbtų paliaubų.

Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europos Sąjunga, susidūrusi su daugybės migrantų krize, turėtų įvesti privalomas kvotas, kiek kiekviena ES narė turėtų priimti migrantų, pareiškė ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Šįryt kalbėjau su Prancūzijos prezidentu; Prancūzijos ir Vokietijos požiūriu, kuris bus pateiktas Europos institucijoms, mums reikia privalomų kvotų Europos Sąjungos viduje šiai naštai pasidalinti.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Situacija dėl migrantų yra kritinė, ir Lietuva pasirengusi solidariai ieškoti sprendimų kartu su visomis Europos šalimis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, reaguojant į pasikeitusią situaciją, bendros europinės politikos dėl imigracijos modelis bus peržiūrimas iš naujo. Ieškant krizės sprendimo būdų rugsėjo 14 dieną vyks Europos šalių vidaus reikalų ministrų susitikimai. „Matome padidėjusią kritinę situaciją, susijusią su migrantų srautais.

Europos Sąjunga dar pusei metų pratęsia sankcijas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kurie kaltinami parama rytinėje Ukrainoje kovojantiems prorusiškiems separatistams, trečiadienį pranešė Lietuvos diplomatai. „Taip, galime patvirtinti, kad buvo priimtas sprendimas pratęsti sankcijas Rusijos ir Ukrainos piliečiams dar šešiems mėnesiams“, - BNS sakė Žana Tarasė, patarėja Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje.

Europos ministrai šeštadienį, po praėjusią savaitę sužlugdytos džihadistinės atakos Prancūzijoje, paragino skirti daugiau patrulių svarbiuose žemyno traukiniuose ir įvesti bilietus su juose įrašytais keleivių vardais.

Per jūroje įvykusį žmonių kontrabandininkų susišaudymą su graikų uosto policija žuvo 17-metis migrantas, šeštadienį vakare pranešė vyriausybė. „Prie Simės salos įvyko rimtas incidentas, kai jachta su 70-čia migrantų nuo Turkijos vakarinių krantų bandė nelegaliai įplaukti (į Graikijos vandenis)“, - sakoma Jūrų laivybos ministerijos pareiškime. Graikų uosto policija ir pareigūnai iš Europos Sąjungos (ES) pasienio agentūros „Frontex“ sugebėjo sustabdyti jachtą ir į ją įlipti.

Ukrainoje viešintis premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Kijeve susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Groismanu, su kuriuo aptarė situaciją šalies parlamente, kalbėjosi, kaip būtų galima pagerinti Rados veiklą.