Europos Sąjunga

Serbijos policija suėmė 79 asmenis, tarp kurių yra ir vienas buvęs ministras, pranešė šeštadienį vidaus reikalų ministras Nebojsa Stefanovičus, kai šioje Balkanų šalyje surengta didžiausia operacija prieš korupciją. Pasak ministro, korupcijos veiksmai truko dešimtmetį, per kurį „areštuotieji asmenys sukaupė daugiau kaip 100 mln.

Kijevas atsakys į Maskvos paskelbtą iš Ukrainos įvežamų maisto produktų embargą „tapačiomis sankcijomis“, kurios įsigalios nuo sausio 1 dienos, ketvirtadienį pranešė premjeras Arsenijus Jaceniukas. „Ministrų kabinetas įves panašius suvaržymus Rusijos Federacijai. Mes saugosime Ukrainos vidaus rinką“, – sakė A.Jaceniukas parlamente. Įstatymą, suteikiantį vyriausybei teisę įvesti prekybos sankcijas Rusijai, Aukščiausioji Rada priėmė ketvirtadienį, kur jį palaikė 291 deputatas.

Viskas, kas nutiko per 2015 metus, buvo prognozuojama šių metų pradžioje, stebino jų viduryje ir tebėra sunkiai suvaldoma jų pabaigoje. Sausį žinojome, kad karas Sirijoje milijonus žmonių paliko skurde ir neviltyje; kad intervencija Libijoje sukūrė anarchiją toje šalyje; kad Afganistane padėtis blogėja, o ne gerėja, kad Eritrėja ir Pietų Sudanas yra pragaro skylės ir kad islamo ekstremizmo prakeiksmas sklinda dalyje Vakarų Afrikos – taip pat tarp radikalizuotų viltį praradusių žmonių Vakarų Euro...

Nemažai skurstančiųjų, kuriuos remia valstybė ar nemokamais maisto paketais aprūpina Europos Sąjunga, prieš šventes sotesniu kąsniu jau džiaugiasi. Tačiau yra dalis žmonių, kurie į remiamų sąrašus nepakliūva, bet balansuoja ant skurdo ribos. Prieš Kalėdas maisto bankas sukruto paremti ir juos. Į vienkartinį prieškalėdinį maisto paketą savanoriai skurstantiems  įdėjo ir vieną kitą gardėsį – šokoladą, jogurtą, rikotą ar pelėsinį sūrį.

Europos Sąjunga pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ši sužlugdė lemiamas prekybos derybas, kuriomis siekta sušvelninti Maskvos nuogąstavimus dėl ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties, kuri įsigalios sausio 1 dieną. „Buvome visai arti prie kai kurių sprendimų radimo, bet iš Rusijos pusės nebuvo pakankamo lankstumo“, – sakė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem po derybų Briuselyje su aukšto rango Rusijos ir Ukrainos pareigūnais.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė dar šešiems mėnesiams pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos dalyvavimo Ukrainos krizėje, sakoma paskelbtame pranešime. Tokį sprendimą 28 Bendrijos valstybės priėmė dėl to, kad iki 2015 metų pabaigos nebus iki galo įgyvendinti Minsko taikos susitarimų, kuriuos pasirašė Maskva, reikalavimai.

Dar prieš kelis mėnesius Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Europos Sąjungoje laikytas atstumtuoju dėl savo agresyvios politikos prieš imigrantus, kai jis pradėjo statyti spygliuotų vielų tvoras prie savo šalies pietinių sienų, stengdamasis sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Ši dešiniosios pakraipos taktika, kurią Jungtinės Tautos pasmerkė kaip „ksenofobinę ir antimusulmonišką“, buvo priešinga Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomai atvirų durų politikai nuo karo pasitraukusiems pabėgėliams.

Briuselis penktadienį paskelbė, kad Ukraina ir Gruzija įvykdė reikalavimus beviziam režimui su Europos Sąjunga (ES). Europos Komisijos ataskaitose rašoma, kad šios šalys „atitinka visus kriterijus“, kurie buvo numatyti veiksmų plane. ES vykdomoji institucija pasiūlymą keisti ES teisės aktus dėl bevizio režimo žada pateikti 2016-ųjų pradžioje, vėliau juos svarstys valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) ir jos šalių vadovai. Įprastas Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimas, tačiau jame svarstomi klausimai rodo, kokia neapibrėžta šiuo metu politinė, saugumo, o iš dalies ir ekonominė situacija ES. Tiesa, nuo pat euro zonos krizės pradžios prieš daugiau nei penkerius metus buvo surengta daugybė „istorinių“ krizės valdymui skirtų susitikimų.

Reaguodama į migracijos krizę Europos Sąjunga antradienį ruošiasi pristatyti prieštaringai vertinamus pasiūlymus įkurti naują sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, kuri turėtų įgaliojimus įsikišti netgi tais atvejais, kai susijusi šalis su tuo nesutinka. Naujos pajėgos, kurias sudarys tūkstantis pareigūnų, turėtų sulėtinti atvykėlių srautą į Europą, kurią šiais metais užplūdo jau beveik milijonas pabėgėlių ir migrantų, daugiausiai bėgančių nuo karo Sirijoje.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pirmadienį prilygino politinę padėtį Lenkijoje „perversmui“, išprovokuodamas Lenkijos naujos konservatyvios vyriausybės, kuri įsitraukusi į kovą su šalies konstituciniu teismu, įtūžį. „Tai, kas vyksta Lenkijoje, turi perversmo pobūdį ir yra dramatiška. Remiuosi prielaida, kad ketiname tai išsamiai aptarti Europos Parlamente šią savaitę arba, vėliausiai, per sausio sesiją“, – M.Schulzas sakė Vokietijos nacionaliniam radijui.

Naujos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija užtikrins, kad elektra nebebus naudojama kaip įrankis veikti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos raidą, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Matome savo 25 metų kelią, kai buvome šantažuojami didžiausiomis kainomis už elektros energiją, už dujas.

Internetu 2015 metais apsipirko beveik trečdalis Lietuvos gyventojų, tačiau tai kur kas mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje šiemet internete prekes ar paslaugas pirko 32 proc. gyventojų, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES šis rodiklis siekė 53 proc., Latvijoje ir Estijoje - atitinkamai 38 proc. ir 59 procentai. Dažniausiai tarp visų interneto naudotojų čia pirko 25-34 metų asmenys (60 proc.

Europos Sąjunga nagrinėja galimybę pritaikyti „avarinį stabdį“ migracijai į Didžiąją Britaniją kaip alternatyvą tos šalies premjero Davido Camerono nepopuliariems reikalavimams apriboti migrantams socialines išmokas, ketvirtadienį pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Pradinės prognozės dėl pabėgėlių buvo pernelyg optimistinės, kad priims Europos Sąjunga (ES) vieną kitą šimtą tūkstančių pabėgėlių, „Žinių radijui“ sakė Europos parlamento narys Petras Auštrevičius. „Kiekvienais metais į ES atvyksta apie 0,5 mln. pabėgėlių. Tačiau pasirodė, kad priimamų pabėgėlių skaičius gali būti du tris kartus didesnis. O tai reiškia, kad sąlygos, kuriomis normaliai situacija vystydavosi ir priimdavo pabėgėlius, deja, yra kitokios.

Antradienį vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius pranešė, kad kitą savaitę pagal Europos Sąjungos programą į Lietuvą atvyks pirmieji migrantai – keturių asmenų musulmonų šeimas iš Irako. „Gavome oficialų pranešimą iš Graikijos, kad pirmoji šeima Lietuvą pasieks jau kitos savaitės pradžioje.

Pabėgėlių klausimu jau kalbėta labai daug. Visgi nori nenori, tačiau reikia kalbėti ir toliau. Nes Lietuvoje dar daug tokių, kurie, deja, negirdi. Blogiausia, jog tarp nenorinčių girdėti ir matyti – visų pirma tie, nuo kurių priklauso sprendimai. Jų neįtikina jokie argumentai. Neįtikins, matyt, ir pavyzdžiai, kurių kaip nors kitaip, nei geraisiais, nepavadinsi. Antai Slovakija, o paskui ją ir Vengrija padavė Europos Sąjungą į teismą. Dėl privalomų pabėgėlių kvotų.

Naftovežiai, kurių nuotraukas prieš kelias dienas paviešino Rusijos gynybos ministerija, neturi jokio ryšio su „Islamo valstybe“, pareiškė Irako kurdų atstovas. Jo teigimu, cisternos priklauso kurdų autonomijai, praneša rbc.ru. Rusijos paviešintos nuotraukose užfiksuoti naftovežiai transportuoja naftą iš Irako kurdų autonomijos į Turkiją, o ne iš teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ kontroliuojamos teritorijos.

 Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad Kijevas nepasiduos Maskvos šantažui ir neatsisakys laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES), tačiau sakė esantis pasirengęs tolesnėms deryboms su Rusija. „Nei Ukraina, nei Europos Sąjunga nereaguos į bet kokį Rusijos šantažą.

Ukraina nekeis prekybos sutarties su Europos Sąjunga sąlygų, kurios visiškai įsigalios nuo sausio, teigia Ukrainos ekonomikos ministras. Rusijai grasinant tokiu atveju Ukrainai įvesti prekybos sankcijas, Aivaras Abromavičius sako, jog Ukraina ruošiasi blogiausiam scenarijui, kuris šalies verslui gali kainuoti 600 mln. JAV dolerių (566 mln. eurų) per metus. A.Abromavičius interviu BNS teigė, kad dėl Rusijos pretenzijų nesiruošiama atsisakyti arba keisti prekybos santykių su ES.

Dar nuo 2002 m., kai Lietuva bent formaliai savo biudžetą pradėjo derinti su Europos Sąjunga (ES), biudžetas visada būdavo subalansuojamas trečiaisiais metais, o tai reiškia – niekada, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vyriausiasis mokslinis bendradarbis dr. Klaudijus Maniokas.   „Kiekvienais metais ta prognozė subalansuoto biudžeto nukeliama vis į priekį.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis padidėjo beveik devyneriais metais - labiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Bendrai ES gyventojų amžius per dešimtmetį išaugo šešeriais metais. Tarp labiausiai senstančių po Lietuvos rikiuojasi Portugalija ir Vokietija (7,6 metų), Austrija ir Rumunija (7 metai), rodo Eurostato skelbiami duomenys. 1994 metais Lietuvoje gyventojų amžiaus vidurkis buvo 33,5 metų, o 2014 - 42,4 metų.

 Darbo partijos siūlymui Lietuvai atsisakyti pabėgėlių kvotos pirmadienį valdančiųjų politinėje taryboje nepritarta. „Darbo partijos keltas klausimas dėl atsisakymo kvotų, kurios jau paskirtos, atsisakymo.

Europos Komisija neigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą. Planuojamas biudžeto deficitas – pasakyta – faktiškai neatitinka Stabilumo ir augimo pakto. Nedaug kas Lietuvoje atkreipė dėmesį į šių metų liepą ES priimtas rekomendacijas dėl reformų Lietuvoje. Jau jose buvo raginama nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Turkija ir Europos Sąjunga sekmadienį viršūnių susitikime pasiekė „istorinį“ 3 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos susitarimą, kuriuos siekiama pažaboti sirų pabėgėlių ir kitų migrantų srautą į Europą. Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pažymėjo, kad mainais į Turkijos bendradarbiavimą užkertant kelią atvykti į Europą 2,2 mln. pabėgėlių, kurie šiuo metu jau yra šioje šalyje, bus suteiktas postūmis Ankaros deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri sekmadienį kartu su Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos vadovais Briuselyje tariasi dėl migrantų krizės, sako, kad jos neįmanoma įveikti be Turkijos pagalbos. „Migracijos krizės neįmanoma įveikti be trečiųjų šalių, o ypač Turkijos, pagalbos. Per Turkiją plūsta didžiausia pabėgėlių banga į Europą, todėl išeičių privalome ieškoti kartu.

Teroristų atakos Paryžiuje atskleidė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos, ypač pietuose, kiauros kaip rėtis, per jas laisvai juda teroristai, o saugumo tarnybos ir toliau nesugeba užkirsti kelio žudikams, nors apie juos daug ką žino. „Prancūzijai paskelbtas karas“, – po lapkričio 13 d. masinių žudynių Paryžiuje pareiškė šios šalies prezidentas François Hollande'as.

Europos Sąjungos vieningajai valiutai iškiltų grėsmė, jeigu žlugtų Šengeno sistema, užtikrinanti laisvą prekių ir žmonių judėjimą per šios zonos vidines sienas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Kaip rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“, J.-C.Junckeris perspėjo, kad išlaikyti eurą būtų beprasmiška, jeigu žmonės negalėtų laisvai judėti ir juo naudotis. „Jeigu Šengeno dvasia mus paliktų ... prarastume daugiau negu Šengeno sutartį.

Pagal ES ir Turkijos bendrų veiksmų planą Europos Sąjunga įsipareigojo teikti skubią ir tęstinę humanitarinę pagalbą Turkijoje. ES suteiks naujų finansinių išteklių, kad padėtų Turkijai priimti sirus, kuriems suteikta laikina apsauga. Todėl Europos Komisija kuria Pabėgėlių priėmimo Turkijoje priemonę. Pagal ją bus koordinuojami veiksmai ir teikiama papildoma pagalba sirams, kuriems suteikta laikina pagalba, ir juos priimančioms bendruomenėms Turkijoje.

Taline žengtas svarbus žingsnis užtikrinant Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimą tolesnei projekto „Rail Baltica“ plėtrai. Čia vykstančiame Baltijos šalių derybinių grupių ir Europos Komisijos atstovų susitikime pasirašytos trys sutartys, pagal kurias naujiems „Rail Baltica“ plėtros etapams Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose iš ES fondų paskirta apie 734 mln. eurų.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turi padėti žmonėms, kurie išties bėga nuo karo ir persekiojimo, tačiau labai svarbu pasiųsti aiškią žinią, kad nebus toleruojama nelegali migracija, sako Lietuvos ir Vengrijos premjerai. Migracijos iššūkius Algirdas Butkevičius iš Viktoras Orbanas aptarė pirmadienį susitikę Kinijoje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Premjerai pabrėžė, kad privalu užtikrinti asmenų, kurie atvyko į ES, bet neturi teisės į tarptautinę apsaugą, grąžinimą.

Kadangi Minsko susitarimai nėra įgyvendami, Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turėtų būti pratęstos, teigia Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai.

Preliminarus tyrimas rodo, kad per 2014-ųjų Maidano protestus Ukrainos saugumo pajėgos jėgą naudojo „nepamatuotai ir chaotiškai“, bet jos nėra kaltos dėl nusikaltimų žmoniškumui, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausioji prokurorė.

Lenkija nori, kad Europos Sąjunga uždraustų antrojo dujotiekio kuriu Rusijos gamtinės dujos tekėtų į Vokietiją, tiesimą Baltijos jūros dugnu, nes tai pakerta Bendrijos strateginius interesus ir pažeidžia konkurencijos taisykles.

Rusija išplatino dokumentą, kuriame raginama užbaigti jau beveik penkerius metus Siriją krečiantį konfliktą ir per 1,5 metų parengti naują konstituciją, dėl kurios būtų balsuojama visuotiniame referendume, po kurio įvyktų pirmalaikiai prezidento rinkimai. Dokumente, kurį antradienį gavo naujienų agentūra AP, nieko nesakoma apie prezidento Basharo al Assado atsistatydinimą per pereinamąjį laikotarpį, nors to primygtinai reikalauja opozicija.

Europos Sąjunga antradienį apkaltino Turkiją dėl blogėjančios padėties įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės srityje bei paragino naująją vyriausybę skubiai taisyti situaciją, sakoma audringą Ankaros reakciją galinčioje išprovokuoti ataskaitoje, kurią Briuselis delsė skelbti iki toje šalyje įvykusių rinkimų.

Naujausi „Eurobarometro” apklausos duomenys atskleidžia, jog absoliuti dauguma lietuvių, net 92 proc., teigiamai vertina ES projektų poveikį šalies regionų augimui. Tautiečiai taip pat pozityviai regi ES ateitį, palaiko eurą ir vis labiau jaučiasi Europos dalimi. Vertindami bendrijos ateitį, pozityviai ją regi 74 proc. lietuvių, Lietuva yra optimistų penketuke.

Lietuvos kalėjimuose šiuo metu kali 7500 nusikaltėlių. Pagal kalinių skaičių šimtui tūkstančių gyventojų tai – daugiausia Europos Sąjungoje, nors nusikaltimų gausa neišsiskiriame. Kalinčiųjų daugiausia, nes bausmės metai Lietuvoje ilgiausi.

 Ukrainos parlamentas ketvirtadienį atmetė galimybę užsitikrinti bevizį režimą su dauguma Europos Sąjungos šalių, blokuodamas teisės aktą, kuris būtų uždraudęs diskriminuoti homoseksualius asmenis darbo vietose. Proeuropietiška vyriausybė, atėjusi į valdžią po to, kai praeitais metais buvo nuverstas Maskvos palaikomas prezidentas, iškėlė prioritetą prisijungti prie Šengeno zonos – 400 mln.

Rudenį pasipylė kelių remontai. Daugybę kelių apribojo kelininkų ženklai ir sunkiasvoriai automobiliai. Iš šono žiūrint visai neatrodo, kad tam, jog šie vyrai dirbtų būtent čia ir būtent tai, ką dirba, vyksta įnirtinga kova primenanti mafijos kronikas. „Anksčiau tai buvo viskas daroma nesofistikuotai. Elementariausiais būdais. Užkeliami kokie nors kvalifikacijos reikalavimai, kurie taip pakankamai akivaizdžiai galėjai matyt ir nuspręst matematiniu skaičiavimu, kad yra pritaikyta vienam tiekėjui.

Beveik pusė Lietuvos stambiausių pramonės įmonių sutiktų įdarbinti pabėgėlius, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu atlikta apklausa. Tai paaiškėjo spalio pabaigoje apklausus 150 įmonių vadovus, kurių buvo prašoma įvertinti pabėgėlių integravimo į darbo rinką galimybes. Apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų nurodė, jog priimtų pabėgėlius į savo įmonę, 26 proc. nurodė, jog yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų. Dar 28 proc.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai pristabdo daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą ir pažymi „gerėjančius santykius“, kai autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius, sakoma ES pranešime. „Šis sprendimas priimtas, atsižvelgus į visų politinių Baltarusijos kalinių paleidimą rugpjūčio 22 dieną ir gerėjančių ES bei Baltarusijos santykių kontekstą“, – nurodoma ES pranešime.

Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawi, savo šalyje nuteistas nuplakimui ir 10 metų laisvės atėmimui už islamo įžeidimą, ketvirtadienį pelnė šių metų Europos Parlamento skiriamą prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Austrijos kancleris Werneris Faymannas trečiadienį perspėjo, kad tvoros prie Europos Sąjungos sienų nėra pageidaujamos, kai Viena užsiminė galinti atsitverti nuo Slovėnijos, siekdama kontroliuoti migrantų antplūdį. „Pirmininkas ir kancleris pakartojo savo bendrą poziciją, kad tvoroms Europoje ne vieta“, – abu veikėjai nurodė savo pranešime, paskelbtame po pokalbio telefonu dėl naujausios padėties pabėgėlių krizėje.

Slovėnijos pasienis. Čia į šalį dideliu būriu traukia apie 2000-iai pabėgėlių. Jų laukia paskutiniai penki kilometrai iki pirmojo registracijos centro šioje nedidelėje, vos du milijonus gyventojų turinčioje šalyje. Kitas žingsnis – kelionė į priėmimo centrus prie Slovėnijos – Austrijos sienos. Dauguma šių pabėgėlių iš Sirijos ir jie jau ima kaltinti ekonominius migrantus, kad dėl jų noro pasipelnyti iš Vakarų valstybių sirams bus gerokai apsunkinta prieglobsčio prašymo procedūra.

Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) triuškinama pergale laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, ir galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų, nutraukdama aštuonerius metus trukusį centristų valdymą. Euroskeptiška PiS, vadovaujama Jaroslawo Kaczynskio, užsitikrino absoliučią daugumą, kaip rodo vėliausios vietos televizijos prognozės, ir galbūt net pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo išstūmė iš parlamento kairiųjų partijų atstovus.

 Europos Sąjungos (ES) ir Balkanų lyderių sekmadienį laukia žūtbūtinis susitikimas dėl didėjančios pabėgėlių krizės, trims pasienio valstybėms pagrasinus uždaryti savo sienas, jei kitos ES narės liausis priiminėjusios migrantus. Šiame minisusitikime, kurį sušaukė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, dalyvauja 10-ies ES valstybių vadovai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir Albanijos, Serbijos bei Makedonijos lyderiai.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį nurodė, kad ateinančio mėnesio pradžioje atskleis ilgai lauktus reikalavimus, dėl kurių Londonas ketina derėtis su Europos Sąjunga, didėjant nekantrumui tarp jo partnerių Europoje. D.Cameronas išdėstys tuos reikalavimus lapkritį savo laiške ES prezidentui Donaldui Tuskui, o gruodį turėtų įvykti didelės diskusijos dėl šių planų su kitais Europos lyderiais.