Europos Sąjunga

 Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė trigubai padidinti finansavimą Bendrijos paieškų ir gelbėjimo misijai Viduržemio jūroje, siekiant suvaldyti augantį geresnio gyvenimo Europoje ieškančių migrantų žūčių skaičių.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei už asmeninį indėlį stiprinant dvišalius Lietuvos ir Moldovos santykius bei nuolatinę paramą Moldovos integracijai į Europos Sąjungą įteiktas aukščiausias Moldovos valstybinis apdovanojimas – Moldovos Respublikos ordinas. Apdovanojimą Lietuvos vadovei įteikė šios šalies Prezidentas Nicolae Timofti. „Šis apdovanojimas – Lietuvos pastangų įvertinimas. Mūsų šalis visada rėmė Moldovos siekį kurti europinę valstybę.

Europos Sąjungos valstybių ministrai susitarė dėl Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo plano. Laukiama Europos Parlamento pritarimo. Šis planas – tai pirmasis pagal 2013 metais reformuotą ES bendrąją žuvininkystės politiką parengtas daugiametis planas, nustatysiantis svarbiausių Baltijos jūros verslinių žuvų išteklių – menkių, šprotų ir strimelių – tausaus valdymo tikslus ir priemones jiems pasiekti.

Tai paskutinis straipsnis iš ciklo apie Putino draugus. Jame žvilgsnis ir vėl krypsta į posovietinę erdvę, kurią Rusija laiko savo ypatingų interesų ir poveikio zona. Būtent šioje erdvėje Maskva konstruoja Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES) – savo geopolitinį atsaką vakarietiškam Europos Sąjungos projektui. Apie du pagrindinius Rusijos draugus EAES – Kazachstaną ir Baltarusiją – rašyta anksčiau.

Europos Sąjungoje vienas gyventojas per metus sunaudoja beveik 15 tonų medžiagų ir išmeta apie 4,5 tonos atliekų. Net pusė jų patenka į sąvartynus. Ir tai yra linijinės ekonomikos modelio rezultatas „imk – gamink – naudok – išmesk“. Šiais skaičiais ne itin galime didžiuotis, ypač kai vis garsiau įspėjama apie kritinę klimato kaitos situaciją Žemėje. Visgi išeitis yra – žiedinė ekonomika.

 Europos Sąjunga nekloja pamatų Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos reikalų eurokomisaras Pierre'as Moscovici. „Nevyksta pasirengimas „Grexit“ (Graikijos pasitraukimui iš euro zonos)“, - pabrėžė komisaras naujienų agentūrai AFP. „Plano B nėra... Europos Komisijos toliau laikosi pozicijos, kad Graikijos vieta - euro zonoje. Dirbame remdamiesi šiuo pagrindu“, - sakė jis.

Didelė neįgaliųjų socialinė atskirtis ir patiriama skurdo rizika Lietuvoje – rimta socialinė problema. Europos Sąjungos Statistikos tarnybos duomenimis, mūsų valstybėje neįgaliųjų socialinė atskirtis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje gyvenančių neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 metais buvo 42,2 proc., sveikųjų – 25,9 proc. (skirtumas 16,3 proc.

 Pastaruoju metu visuomenėje daug diskutuojama apie tai, kaip biokuro naudojimas prisideda prie kovos su klimato kaita. Mažėjant iškastinio kuro deginimui, mažinamas išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Pasaulio bioenergijos asociacija (PBA) pabrėžia, kad apie 90 proc. bendro CO2 emisijų kiekio susidarė dėl iškastinio kuro deginimo.

Lietuvos 2015 metų vasaros sezono skrydžių tinklelyje yra daugiau nei 60 skrydžių krypčių, pirmadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas teigia, kad dabartinė skrydžių geografija aprėpia iš esmės visą Europos Sąjungą (ES): Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Kiprą. Skrydžiai iš Lietuvos siekia Rusiją, Gruziją, Ukrainą, Izraelį.

Didžiosios Britanijos Birmingamo universiteto dėstytojas Timas Haughtonas mano, kad, Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), šalis nukentėtų gerokai daugiau negu be Londono likusi ES. – Nebe pirmus metus girdime apie Jungtinės Karalystės planus išstoti iš Europos Sąjungos. Kiek realūs šie planai ir ar galima juos laikyti paprasčiausiu populizmu? – Sutinku, kad girdime tokius siūlymus nebe primą kartą, tačiau labai svarbu atsižvelgti į dabartinį kontekstą, tai yra rinkimus.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbti duomenys apie vidutinį valandinį atlyginimą Europos Sąjungos šalyse lietuvius verčia jaustis nevisaverčiais. Susidaro įspūdis, kad jie arba dirba be galvos, arba be rankų, arba išvis ne dirba, o tinginiauja. Pasirodo, vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2014 metais buvo vienas žemiausių tarp 28 Europos Sąjungos šalių. Pernai valandinis darbo užmokestis versle, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 6,5 euro.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį susitiks Maskvoje su prezidentu Vladimiru Putinu per prieštaringai vertinamą vizitą, kurstantį Europos Sąjungos nuogąstavimus, kad pinigų pristigę Atėnai stengiasi suartėti su Rusija.

Praėjus metams nuo kautynių Rytų Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nelaimėjo priešpriešoje su Vakarų šalimis, bet taip pat negali būti laikomas pralaimėjusiu, sako analitikai. Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.

Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, segėti saugos diržus privaloma visose motorinėse transporto priemonėse nuo 2002 metų. Nors pradžioje buvo daromos išlygos autobusų ir mikroautobusų įmonių savininkams, kurių transporto priemonėse diržų neįrengė gamintojai, tai šiuo metu jie privalomi be išimčių. Įrengti saugos diržai įpareigoja ir keleivius – jie turi juos segėti.   Niekas nesinaudoja   Portalo Balsas.

Šie, 2015-ieji, metai Lietuvos Respublikai ypatingi. Juos pasitikome su nauja valiuta – įsivedėme eurą, galima sakyti, visiškai integravomės į ES šalių bendruomenę. Kovo 11-ąją šventėme 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Lietuvos piliečiai jau ketvirtį amžiaus gyvena laisvoje ir nepriklausomoje demokratinėje šalyje.

 Lietuvos karinė žvalgyba prognozuoja, kad Rusijoje toliau plis didžiavalstybinio šovinizmo nuotaikos, o Maskvos užsienio politika darysis vis agresyvesnė. Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigė, kad pernai Rusijos politinis režimas ir žiniasklaida intensyviau siekė neutralizuoti valdžios kritiką, tapatindama ją su kenkimu valstybės interesams.

 Nuo š. m. balandžio 1 d. įsigaliojo ūkio ministro Evaldo Gusto įsakymu patvirtinta nauja tvarka, pagal kurią skaičiuojamas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų darbuotojų skaičius. Pakeistas skaičiavimo principas sudarys palankesnes sąlygas daugiau verslininkų pasinaudoti valstybės parama ir Europos Sąjungos (ES) investicijomis. „Iki šiol skaičiuojant vidutinį metinį darbuotojų skaičių buvo sumuojami visi įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo jų dirbamo laiko per dieną.

Šimtai iraniečių penktadienį po vidurnakčio išėjo į Teherano gatves švęsti proveržio derybose su Vakarų šalimis dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, kuris galbūt užbaigs jau 12 metų trunkančią krizę. Ilgiausioje sostinės gatvėje – Vali Asro prospekte – išsirikiavo daugybė automobilių, kurių vairuotojai spaudė garso signalus, reikšdami palaikymą preliminariam susitarimui, kuris iki birželio pabaigos turėtų atverti kelią išsamiai sutarčiai su pasaulio galybėmis.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje nuo balandžio įsigaliojus Europos Komisijos reglamentui, keičiasi mėsos ženklinimas. Turės būti tiksliau nurodoma, kur gyvulys užaugintas ir kur paskerstas. O kad vartotojas žinotų, kokią mėsą perka, Žemės ūkio ministerijos reikalavimu kilmės šalis turi būti nurodyta ir nefasuotos mėsos etiketėse. Prekybininkų prašymu šios mėsos ženklinimą leista susitvarkyti iki gegužės pirmosios.

 Praėjusią savaitę Amerikos kongresas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą Baracką Obamą pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. 348 kongreso atstovai balsavo už rezoliuciją. Vos 48 – prieš. Rezoliucija nėra įpareigojanti, tačiau rimtas politinis spaudimas Baltiesiems rūmams akivaizdus. Kokios galimos vienokio ar kitokio prezidento sprendimo pasekmės? – „Laisvoji banga“ pasiteiravo filosofo ir politikos eksperto Kęstučio Girniaus. – Sunku pasakyti, ką darys prezidentas.

Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Viktoras Uspaskichas dar kartą neteko parlamentaro neliečiamybės. Šį kartą Europos Parlamente. Nepadėjo nei ramentai, nei prabangus vežimėlis, nei bado streikas su aprašymu po kaklu. Europos Parlamente dauguma neįžvelgė jokios politikos juodosios buhalterijos byloje. Prokuroras jau išreiškė viltį, kad iki liepos Apeliacinis teismas turėtų baigtis, bet.

 Šiemet pradedama įgyvendinti nauja 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų programa ir joje regionų plėtrai skiriama daugiau nei vienas milijardas eurų – tai pusantro karto daugiau nei 2007–2013 metų finansinės paramos laikotarpiu. Ta proga Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kovo 31 d. (antradienį) 9 val.

Europai ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekiantis Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ turi ko bijoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, mano Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, mažėjantis dujų vartojimas bei galimybė įsigyti dujų iš kitų šaltinių gali suduoti didelį smūgį Rusijos monopolininkei. „Aš manau, kad „Gazprom“ turi ko bijoti.

Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje Briuselyje trečiadienį pritarė Lietuvos atstovo Gabrieliaus Landsbergio parengtam siūlymui suteikti Ukrainai 1,8 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą. Už šį pasiūlymą balsavo 492 parlamentarai, prieš buvo 107, dar 13 susilaikė. Pagalbos lėšas planuojama išmokėti trimis lygiomis paskolos dalimis iki kitų metų pirmojo ketvirčio, pradedant šia vasara. Pagalbą administruos Europos Komisija.

Maskvai draugiška Graikija gali paralyžiuoti NATO gebėjimą reaguoti į Rusijos agresiją, trečiadienį pareiškė buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis). Atėnai gali pasinaudoti savo veto teise ir sulėtinti Aljanso atsaką, jeigu Rusija nukreiptų savo žvilgsnį į Baltijos šalis, sakė jis Lenkijos dienraščiui „Gazeta Prawna“. Šaltojo karo laikais nuo 1977 iki 1981 metų prezidento Jimmy Carterio (Džimiui Karterio) komandoje dirbusio Z....

Kauno rajone ūkininkaujantys ir ekologiškas daržoves, vaisius bei uogas auginantys Rima ir Petras Keparučiai vienu svarbiausiu sveikatai augalu įvardiją česnaką. Nors šeima pastebi, kad ekologiškų produktų paklausa po truputį auga, pirkėjams vis dar trūksta supratimo apie ekologiškų daržovių vertę. Nuo 2005 m. ūkininkaujantys Keparučiai kasmet prikasa apie toną česnakų, tačiau didelę jų dalį tenka atmesti (pavyzdžiui, supuvusius), todėl parduoda apie 500–600 kilogramų.

 Pirmalaikiuose rinkimuose į Izraelio Knesetą pergalę vėl iškovojo ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujama radikali partija “Likud”, pasisakant prieš Palestinos valstybės sukūrimą. Komentuodamas padėtį Arimuosiuose Rytuose po Izraelio parlamento rinkimų, Kęstutis Girnius “Laisvosios eteryje” sakė, kad Amerikos ir Izraelio santykiai, bent jau kol Baracas Obama bus Amerikos prezidentas, šiek tiek atvės.

 Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis vakar vakare Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete pristatė parengtą ES-Rusijos santykių ataskaitą. Šią atsakomybę parlamentas buvo pavedęs Lietuvos europarlamentarui praėjusių metų pabaigoje, kai po Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, buvo nutarta persvarstyti ES santykius su Rusija.

 Europos Komisija paskelbė, kad 2014 m. beveik 2500 rūšių pavojingų produktų  – nuo žaislų iki transporto priemonių – arba nebuvo įleista į ES rinką, arba buvo pašalinta iš rinkos dėl galimo pavojaus ES vartotojams. Šis skaičius, palyginti su 2013 m., padidėjo 3 %.   Jau 12 metų Europos Komisija ir ES valstybės narės bendradarbiauja, kad Europos rinkoms teikiamos prekės būtų saugios. Todėl naudojamasi skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema.

 Išskirtinės reikšmės Europos Sąjungos ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) derybos trunka jau pusantrų metų. Nors prieš akis matome daug neatsakytų klausimų, pirmąsias išvadas daryti galima. Akivaizdu, kad bendradarbiavimo sutartis palies praktiškai kiekvieną europiečių ir amerikiečių gyvenimo sritį.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę pradėjo kampaniją, kurios tikslas yra priešintis Rusijos propagandos srautui, kuris, kaip baiminasi Europos lyderiai, destabilizuoja kontinentą, praneša „Newsweek“. Praėjusį ketvirtadienį ES vyriausybių vadovai dalyvavo susitikime Briuselyje, kuriame paprašė ES užsienio reikalų įgaliotinės Federicos Mogherini iki birželio sukurti detalų planą, kaip priešintis rusų „dezinformacijos kampanijoms“, rašoma leidinyje.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienas Europos Sąjungos (ES) politiką apžvelgiantis tinklaraštininkas suskaičiavo, kad Lietuvos europarlamentarai – tarp daugiausia asistentų turinčių Europos Parlamento (EP) narių. Pirmieji trys šio sąrašo rekordininkai tarp 751 EP nario – iš Lietuvos.

Europos Sąjunga (ES) turi pratęsti sankcijas Rusijai, nes ši vėl demonstruoja agresiją, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kaliningrado srityje vėl ginklais žvanginama, čia dislokuojama raketų sistema „Iskander“, kuri gali pasiekti beveik pusę Europos sostinių, net pasiekti Berlyną. Tai raumenų ir agresijos demonstracija. Tokiomis sąlygomis kalbėti apie kokias nors derybas yra tikrai beprasmiška.

Rusija antradienį pareiškė, jog nesugrąžins Ukrainai Krymo, nors Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įspėjo, kad neatšauks Maskvai už šio Juodosios jūros pusiasalio aneksavimą įvestų sankcijų, kol tęsis jo okupacija. „Nėra jokios Krymo okupacijos. Krymas – Rusijos Federacijos regionas. Rusijos regionų tema nėra užsienio diskusijų klausimas“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams per telefoninę konferenciją.

 Parama ginklais Ukrainai vertinama prieštaringai: tai gali atgrasyti Rusiją arba dar labiau padidinti konfliktą. „Jei karinis konfliktas tęsis, tai reikš, kad ekonominė parama nukreipiama ne į infrastruktūros, energetinės nepriklausomybės vystymą, rimtų ekonominių pamatų kūrimą, o tik į laikiną ekonominių problemų užglaistymą“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ukrainos ekonomikai būtinos reikšmingos reformos, energetikos sektoriaus pertvarka.

Europos Sąjunga neturėtų eiti į kompromisus su Rusija dėl sankcijų, kurios jai taikomos dėl krizės Ukrainoje. Tai pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Pirmadienį keliose žiniasklaidos priemonėse paskelbtame interviu D. Tuskas sakė, kad jei sankcijos Maskvai būtų atšauktos anksčiau, nei Ukraina atgaus savo sienų su Rusija kontrolę, tai galėtų pakenkti Bendrijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad bus išplėstos sankcijos atskiriems Rusijos ekonomikos sektoriams. „Sankcijos tikrai turi išlikti. Neseniai mes praplėtėme sankcijas atskiriems asmenims. Aš tikiuosi, kad mes priimsime tokį patį sprendimą ir dėl sektorinių sankcijų. Tai vienintelis būdas tęsti spaudimą“, – prieš Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė L. Linkevičius.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka griežtai sukritikavo prieš mėnesį pasirašytą paliaubų susitarimą su prorusiškais separatistais, pareiškęs, kad jis „neveikia“. Prezidentas tai pareiškė sekmadienį, kai per besitęsiančius susirėmimus su Maskvos remiamais sukilėliais žuvo vienas provyriausybinių savanorių pajėgų narys. „Tiesą sakant, susitarimas neveikia“, - sakė P.Porošenka interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, kurį davė pradėdamas dviejų dienų vizitą Berlyne.

 Europos Sąjungos Tarybos sprendimas pratęsti iki rugsėjo 15 dienos sankcijas 150 asmenų ir 37 organizacijoms dėl krizės Ukrainoje paskelbtas šeštadienį ES oficialiajame žurnale. Tuo pačiu šis sprendimas įsigaliojo. Penktadienį ES vyriausybės sutarė pratęsti sankcijas Rusijos bei Ukrainos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie kaltinami kenkę Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei.

Vengrija ketvirtadienį paneigė vieno žiniasklaidos leidinio pranešimą, esą ES blokavo Budapešto susitarimą su Rusija dėl atominės jėgainės plėtros, o toks žingsnis galėtų dar padidinti įtampą pašlijusiuose Maskvos ir Briuselio santykiuose. Vengrijos kabineto valstybės sekretorius Andras Giro-Szaszas (Andrašas Giras-Sasas) „tvirtai paneigė“ tą pranešimą, nurodė valstybinė naujienų agentūra MTI.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Radijo dokumentika“, LRT.lt Nors visi supranta, kad humoro funkcija yra prajuokinti, vis dar esame užstrigę laike ir nepamirštame sovietinių juokelių, sako komikas Paulius Ambrazevičius. „Nežinau, ar 30–40 metų pasakoti tuos pačius pokštus, yra talentas.

Lenkijos ir Latvijos pareigūnai antradienį skeptiškai įvertino raginimą suformuoti ES kariuomenę, siekiant atsakyti į augančią karinę Rusijos galią. „Tai labai rizikinga idėja“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) interviu privačiam radijui „Radio Zet“, komentuodamas sekmadienį pateiktą Europos Komisijos (EK) vadovo pasiūlymą.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius penktadienį nurodė, kad Europos Sąjunga parengs naują galimų sankcijų paketą Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, kurios galėtų būti greitai įvestos, jeigu subyrėtų pagal vasario 12-osios Minsko susitarimą paskelbtos paliaubos.

Šių metų sausio 1 d. Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos Muitų sąjunga perėjo į aukščiausią regioninės integracijos lygį – oficialiai pradėjo veikti Eurazijos ekonominė sąjunga (EAES). Armėnija, nors ir neturi bendros sienos su naujosios sąjungos nariais, sausio 2 d. prisijungė prie EAES ir tapo pirmąja valstybe, prisijungusia prie sąjungos steigėjų trio. Armėnija ilgą laiką aktyviai bendradarbiavo su Europos Sąjunga.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti savo taisykles, reikia atsiklausti Briuselio. Žemdirbiai jau ne vienerius metus teikia siūlymus, kad ženklinant maisto produktus, ypač pieno ir mėsos, būtų nurodyta žaliavos kilmės šalis.

Maskva ir Kijevas susitarė dėl dujų tiekimo iki kovo pabaigos per Briuselyje pirmadienį vykusias derybas, kurioms tarpininkavo Europos Sąjunga, todėl tranzitinis dujų srautas į Europos šalis artimiausiu metu veikiausiai nesutriks, tęsiantis ginčui dėl aprūpinimo energetikos ištekliais prorusiškų sukilėlių kontroliuojamus rytinius Ukrainos regionus, nurodė Bendrija.

Neseniai Kipro prezidento N. Anastasiadžio neaiškiai išsakyta ir apžvalgininkų bemat išplėtota žinia, kad Kipre gali atsirasti Rusijos karinės bazės (oro pajėgų bazė ir laivyno bazė), daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Atrodo, kad strateginiai Kremliaus užmojai jame yra gana platūs. Tačiau apie viską nuo pradžių. Pirmiausia norėtųsi suprasti, kodėl Kipras staiga pasidarė Rusijai toks geras.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) vėlų sekmadienio vakarą atvyko į Šveicariją, kur dalyvaus įtemptose derybose dėl Irano bei Ukrainos ir spaus Rusijos užsienio reikalų ministrą užtikrinti, kad būtų atliktas „patikimas tyrimas“ dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo.

Bulgarija pritars naujoms sankcijoms Maskvai, jeigu pasirodys, kad prorusiški separatistai pažeidžia taikos Ukrainos rytuose susitarimą, pareiškė penktadienį interviu naujienų agentūrai „Reuters“ užsienio reikalų ministras Danielis Mitovas. Sofija planuoja siųsti humanitarinę maisto ir vaistų vilkstinę konflikto zonoje atsidūrusiems vietiniams bulgarams, bet tokios pagalbos teikimo data priklausys nuo to, kada bus saugu tai daryti, sakė D.Mitovas.