grinius kremliaus ruporas buvo yra ir bus-tikras velnias

Tarptautinių santykių aptarimuose Kęstutis Girnius išlieka stebėtinai pastovus. Ypač, kai paliečiama tema susijusi su Rusijos režimo siekiais. Iš šio rašinio nesunku suprasti, kad K.Girnius, jei būtų JAV kongreso narys, balsuotų prieš bet kokios gynybinės ginkluotės tiekimą Ukrainai. Rusijos agresijos prieš Gruziją ir Libijos režimo keitimo, bei panašiais atvejais K.Grinius stengiasi pateisinti Rusijos veiksmus. Įvykiai Ukrainoje - ne išimtis. Tai kaip čia yra, kad ilgus dešimtmečius gyvenęs užsienyje profesorius nuosekliai užima minėtą poziciją?
Prie viso to verta pridurti, kad paties Kęstučio teigimu pas jį namuose Vokietijoje ar Prahoje 20 metų namuose nebuvo televizoriaus, tad įtarti, kad jį labai paveikė kapitalistinė propaganda kažin ar galime. Kaip jis teigia: "Nebuvo ir nereikėjo". Labai išmintinga:) Nežinau, kas visumoje labiau yra paveikę Kęstutį? - kompartijos vykdyta "vienos tiesos" propaganda, kurios šūsnis jis perskaitydavo, ar dar kas nors. Tačiau jo straipsniuose ir radijo laidose tarptautiniuose klausimuose daugiau ar mažiau atsispindinti Kremliaus pozicija, o ekonomikoje - Lietuvos kairiųjų jėgų pozicija. Kęstutis Girnius, kaip ir jo tėvas, žinomas filosofas Juozas Girnius, ilgą laiką emigracijoje buvęs JAV ateitininkų vadu ir "Aido" redaktoriumi LSSR lankėsi jau septyniasdešimtaisiais metais. Buvau radęs žinutę, kad KGB, gal ir paties Juozo Girniaus teigimu, nebuvo patenkinti, kad filosofas susitiko ir su tais lietuviais, su kuriais susitikti jam nebuvo leista kelionės į Lietuvą metu. Kęstutis Girnius LSSR lankėsi iš viso tris kartus, o po Nepriklausomybės paskelbimo po 8 - 9 kartus kasmet. K.Girnius daugiau , kaip 20 metų dirbo "Laisvosios Europos" radijuje, nuo 2000 vadovu. Apie kai kuriuos įtartinus kadrinius skandalus "Laisvojoje Europoje" jau esu komentavęs kiek anksčiau. Nesikartosiu. Tuo labiau, kad nežinau kaip pats K.Girnius yra su jais susijęs ar nesusijęs. Štai ką apie save rašo pats Kęstutis, tik ką 2006 metų pabaigoje atvykęs gyventi į Vilnių. Kęstutis Girnius žurnalistui aiškina: "Po pirmos kelionės į Lietuvą dar 1974-aisiais parsisiunčiau porą šimtų knygų, gyvendamas Miunchene nuolat pirkdavau knygas knygyne, kuris užsakinėdavo visus sovietinius veikalus". Persikėlus į naujus namus biblioteka gerokai sumažėjo. K.Girnius prisipažino atsisakęs daugelio sovietmečiu išleistų knygų, kurias dabar galės rasti miesto bibliotekose. "Nebeturiu Mykolo Sluckio, Alfonso Bieliausko, kurių antireliginę, antipatriotinę propagandą įdėmiai sekdavau, kūrinių. Po stalu dar guli komunistų partijos knygos, mąstau, ką su jomis daryti, - dairydamasis po naująjį darbo kabinetą pasakoja šeimininkas. - Sekiau sovietinę propagandą, nes to reikėjo dirbant radijuje. Bandžiau sekti, suprasti, išsiaiškinti, kas vyksta. Buvau vienas iš nedaugelio žmonių, skaičiusių kompartijos "Tiesą". Gal būtent tokia spauda padarė ryškią žymę K.Girniaus pozicijai?
Tai, kad ES šalys nėra vieningos aptariant kaip padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos tankų ir artilerijos, tai tą pastebėti galima. Jei jau taip, tai pažvelkime į šią problemą iš kitos pusės. Ar turi Ukrainos valstybė, būdama SNO nare, teisę ginti savo teritorijos vientisumą ir kovoti prieš inspiruotus teroristus ir jų rėmėjus savo šalyje? Jei vieningai pritarsime, kad tokią teisę Ukraina turi, tai visokios spekuliacijos paramos temomis yra tik vandens pylimas ant Kremliaus malūno.

Na sakyciau gan realiai apibudino situacija politologas, be visu tu propogandiniu isvedziojimu.