Kas vyksta nacionaliniu lygmeniu?
Pasak Europos Komisijos (EK) prisitaikymas prie klimato kaitos yra svarbus ne tik vietiniame, bet ir nacionaliniame lygmenyje. Juk miestai būdami pagrindiniais populiacijos ir infrastruktūros centrais, turėtų labiausiai būti suinteresuoti prisitaikymu. Tam tikslui Europos Sąjunga (ES) turi specialią prisitaikymo prie klimato kaitos programą, kuria siekiama sumažinti klimato kaitos pasekmes valstybėse narėse. Jos skatinamos sukurti ir vadovautis nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, nes kiekviena šalis bus savaip paliesta klimato kaitos. Iš viso 18 ES šalių narių turi pasitvirtinusios tokias strategijas, tarp jų ir Lietuva. 2012 metais Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją, kurioje atsispindi trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai, kaip švelninti ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Dauguma ES valstybių narių savo nacionalinėse strategijose daugiausiai dėmesio skiria žemės ūkiui, vandens ištekliams, miškininkystei, žmonių sveikatai ir bioįvairovei.
Vietos valdžia taip pat turi planų
Daug pastangų prisitaikymui prie klimato kaitos turi skirti ir vietos savivalda. Miestams didžiausią grėsmę kelia ekstremalūs reiškiniai ir kitos klimato kaitos pasekmės. Atsižvelgdama į miestų pažeidžiamumą Europos Komisija įkūrė iniciatyvą „Metų paktas“. Tai savanoriška iniciatyva, kurioje gali dalyvauti visų ES valstybių narių vietos valdžios institucijos. Ja siekiama paremti vietos valdžios institucijų iniciatyvas ir priemones, įgyvendinant tvarios energijos politiką savo mieste. „Mero pakto“ svarbą įrodo duomenys, jog beveik 80 proc. suvartojamos energijos ir išskiriamo CO2 kiekio į aplinką patenka dėl miestuose vykdomos veiklos. Prie šios iniciatyvos yra prisijungę ir 14 Lietuvos miestų savivaldybių, kurios pateikė tvarios energijos veiksmų planus nurodydamos, kiek žada sumažinti savo miesto CO2 emisiją.
Pažeidžiamiausias regionas Lietuvoje – pajūris, nes jo krantus skalauja Baltijos jūra. „Šiais metais nuo pavasario pajūrio juosta, ypač krantas, kenčia nuo audrų. Kalbant su mokslininkais paaiškėjo, kad per kelis dešimtmečius Baltijos jūros vandens lygis yra pakilęs bene 30 cm. Dėl to ir bangos didesnės, ir kopos yra ardomos, todėl turime ieškoti būdų kaip prisitaikyti. Be abejo, mes negalime užsibetonuoti, bet vien su žabtvorėmis neapsaugosime pajūrio juostos, todėl galbūt reikės jūroje, toli nuo kranto, statyti bangolaužas ar ieškoti kitų būdų, kuriuos siūlys specialistai“, – apie prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes pajūryje kalba Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Prisitaikymo prie klimato kaitos planų, strategijų ir iniciatyvų ne viena ir ne dvi, tačiau tai nereiškia, kad turime tiesiog laukti, kol viskas bus padaryta už mus. Todėl patys turime gyventi taip, kad klimato kaitos pasekmės būtų suvaldytos.
