Europos Sąjunga

Kandidatas į prezidentus Petras Auštrevičius įsitikinęs, kad rinkimus laimės jis. Tiesa, jis taip konkrečiai ir neatskleidė, ką darytų, jei vis dėlto rinkimų nelaimėtų.

Kovo 26 d. darbą pradėjo naujasis Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadorius Lietuvai Colinas Robertsas. Išskirtiniame pokalbyje parlamentarizmo tėvynės ir per pastarąjį dešimtmetį ypač lietuvių pamėgtos šalies diplomatas su “Omni laiko” skaitytojais dalijasi savo mintimis apie Didžiosios Britanijos ir Lietuvos draugystę, bendruosius Europos namus ir pasaulinės politikos aktualijas.

Sveiki. Praėjo nemažai laiko. Naglis Meilus dirbo. Po ilgų gyvenimo dilemų ir klajonių jis nutarė grįžti į “Omni laiką”! Sugrįžo, kad papasakotų apie savo ir kitų seksualinius nuotykius bei išgyvenimus. Apimtas gilios desperacijos, Meilus porą savaičių gyveno Olandijoje, savaitę lakstė po Kopenhagą, o paskui dar mėnesiui užsuko į Stokholmą susipažinti su dominuojančiomis čionykštėmis kultūrinėmis bei seksualinėmis srovėmis ir undergroundu.

Nuo gegužės 1-osios Europos Sąjungos institucijose dirba Lietuvos atstovai. Į Europos Komisiją išvyko įgaliotinė Dalia Grybauskaitė. Visateisiais Europos Parlamento nariais tapo, nors ir labai trumpam, ligšioliniai Lietuvos stebėtojai. Juos netrukus pakeis artėjančiuose Europarlamento rinkimuose išrinkti deputatai.

Lietuvoje euforija ir gedulas. Neatsargiai užsižaidus spaudai pavojingu mąstymu apie tai, kas yra tikroji Europa (baltojo Vakarų pasaulio arogancija), Lietuva pakeitė savo geografinę padėtį ir tapo Europos dalimi. Iš kur atėjom, kas būsim? Vėliavos keliamos, nukabinamos nosys. Na, kad ir nedidelė dalis nosių... Net interneto komentarai balansuoja tarp džiaugsmo ir gedulo: esam Europoj, bet nebesam nepriklausomi.

Džiaugiamės, kad tapome Europos Sąjungos nariais. Iki tikslo, kurio siekėme, ėjome nuosekliai. Daugelis prie to prisidėjome didesniais ar mažesniais darbais. Stebuklas, kad tai įvyko. Dar 2000 metų vasarą, kai su Europos Sąjungos komisaru Gunteriu Verhoigenu braidžiojome Nidos smėliais, atrodė neįtikėtina, kad jo dar paslapčiomis pateikta “didžiojo sprogimo” (big bang) iniciatyva galės būti taip sėkmingai realizuota.

Britanijos spauda santūriai, bet be baimės ar pykčio reagavo į pirmuosius atvykstančius legaliai dirbti naujuosius Europos Sąjungos piliečius. Manoma, kad vien gegužės pirmąją dieną į Doverio uostą keltais persikėlė virš šimto autobusų su atvykstančiais dirbti naujaisiais europiečiais.

Nemažai socialinių mokslų tyrimų patvirtina faktą, kad dėl globalizacijos ekonominės įtakos auga socialinė nelygybė ir poliarizacija. Viena vertus, tai vienose, tai kitose pasaulio vietose vyksta kapitalo koncentracija, auga BVP ir gerėja gyvenimo kokybė. Kita vertus, Vakarų pasaulyje, o dar labiau - besivystančiose šalyse plečiasi vadinamosios nelaimės zonos ir formuojasi naujos marginalinės grupės, kartais - ištisuose geografiniuose regionuose.

Po plėtros Europos Sąjunga (ES) tapo Babelio bokštu, o armija vertėjų, užtikrinančių darnų Europos darbą, dar labiau išaugo. Nors į bloką įsiliejo tokios egzotiškos kalbos kaip slovakų, maltiečių, lietuvių ir vengrų, daugelis įsitikinę, kad dažniausiai vartojamos bus prancūzų, vokiečių ir, žinoma, anglų kalbos.

Fejerverkų puokštėmis ir masiniais koncertais Europos Sąjunga (ES) šventė naujų dešimties šalių grįžimą į Europos tautų šeimą. Senojo žemyno valstybės ir vėl pagaliau kartu po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo. Šimtai tūkstančių Europos piliečių nuo Baltijos jūros iki Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros rinkosi į šventinius koncertus po atviru dangumi savo šalyse penktadienio vakarą.

Gegužės 1-ąją mes galime džiaugtis, bet senajai Europai vertėtų verkti. Naujosios narės it Trojos arklys išdidžiai įžengs į Europos Sąjungą. Kaip barbarai sugriovė Romos imperiją, taip mes sugriausime Briuselio biurokratų kurtą ir puoselėtą Europos statinį. Barbarai griauna imperijas Romos imperijos saulėlydyje romėnai ištvirko, išlepo ir paskendo malonumuose. Jie negalėjo atsilaikyti prieš gyvasties ir energijos pilnus barbarus.

Prieš porą mėnesių paskelbta Kęstučio Girniaus apžvalga (http://www.omni.lt/index.php?base/z_152952) pradėjo diskusiją apie prezidento instituciją Lietuvoje. Dauguma diskusijos dalyvių sutiko, kad prezidento vaidmuo Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje labai priklauso nuo valdančios daugumos laikysenos. Antra vertus, ne kartą buvo pažymėta, kad prezidento institucija yra valdžių atsvaros dalis, vienas iš Konstitucijos garantų.

Gegužę Lietuvai tapus ES nare mūsų šalyje pradės veikti specialūs antidempingo muitai Taivanyje bei Indijoje pagamintoms informacijos laikmenoms. Šiuo metu didžioji dalis Lietuvoje parduodamų įrašomų kompaktinių diskų (CD-R) yra gaminti Taivanyje arba Indijoje. Jau dabar aišku, kad tokie įrašomieji kompaktiniai diskai smarkiai brangs arba iš viso dings nuo lentynų, kaip tai nutiko ES. Taivanis jau seniai garsėja kaip ypač pasaulio IT produktų gamybos lyderis.

Iki Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) liko mažiau nei trys savaitės. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai, visuomenė šia tema labai mažai diskutuoja. Žmonių dėmesį buvo pritraukęs Prezidento skandalas. Tačiau šalies narystę ES Lietuvos piliečiai pajus savo kailiu labiau nei prezidentinį skandalą. Kai kurie žmonės pradėjo dideliais kiekiais pirkti druską, o Vyriausybės vadovas turėjo skelbti “raminantį” pareiškimą.

Rolando Pakso pašalinimas iš prezidento posto per apkaltą ir su tuo susijęs skandalas papildomų balų Lietuvos įvaizdžiui nesuteikė, tačiau ir nepajudino bazinės kitų valstybių nuomonės apie mūsų šalį. "Įvaizdis iš esmės koks buvo, toks ir liko. Ne tokio tipo procesai lemia įvaizdžio pokyčius.

Šlovė Lietuvai - Seimas tik ką visai Europai davė svarbią pamoką: veiksmingoje demokratijoje niekas, net prezidentas, negali iškilti virš įstatymo. Šitaip rašoma dienraštyje "Wall Street Journal". Ir priduria, kad R.Pakso apkalta ir nušalinimas yra dar viena priežastis pasidžiaugti, jog Europos Sąjunga po trijų savaičių sulauks šviežio kraujo iš Rytų. Lietuvos parlamentas surengė apkaltą griežtai pagal taisykles, procesas buvo atviras, o rezultatas - teisėtas.

Nors žemdirbyste verčiasi maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų, mūsų šalis istoriškai vadinama žemės ūkio šalimi. Žemės ūkyje Vakarų Europos valstybėse paprastai verčiasi ne apie 20 proc., kaip Lietuvoje, o tik apie 5 proc. gyventojų. Todėl dosnus žemės ūkio finansavimas Europos Sąjungoje stojant į šią organizaciją lietuviams buvo svarbus faktorius. Žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tenka apie pusė viso milijardinio Europos Sąjungos biudžeto.

Protus valdo televizija. Parodė, kad vilniečiai įniko pirkti cukrų, druską, makaronus, kruopas, - suskato ir vienas kitas klaipėdiškis tokiu būdu pasitikti... Europos Sąjungą. Mažose parduotuvėse, kur ne savitarna, pensininkės paprašo penkių pakelių stambios druskos. Po pusvalandžio sugrįžta ir perka dar tiek pat. Teisybės dėlei – pirkimo psichozės Klaipėdoje tikrai nėra. Klaipėdiškiai visada išsiskiria santūrumu ir gilesniu humoro jausmu: jei Europa be druskos, tegu ją.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad jo partija per birželio 13 dieną vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus laimės ne mažiau kaip 5 iš 13 Lietuvai skirtų vietų šioje institucijoje. Parlamentaras teigia, kad rinkėjai bus aktyvūs, nes EP rinkimai vyks kartu su priešlaikiniais Prezidento rinkimais. G. Kirkilas Socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatų į EP sąraše yra antras.

Šią savaitę priimtos Lietuvos Konstitucijos pataisos, artinančios mus prie Europos Sąjungos (ES), yra išskirtinis žingsnis keičiant jau daugiau nei keturis tūkstančius dienų galiojantį pagrindinį mūsų šalies įstatymą. Per tą laiką jau buvo padaryti šeši pakeitimai. Nei daug, nei mažai. Kai kurie žmonės piktinasi mėginančiais “kėsintis” į Konstitucijos vientisumą ir neliečiamumą.

Emocijos vis dar banguoja. Nors, kaip pasirodė, ne tiek ir ilgai buvo skirta laukti. Nesutikčiau su Virginijaus Savukyno nuomone (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_158679), kad tie, kurie laukė, dabar negaus politinės naudos iš netikėtos atomazgos. Ko gero, jie gali surinkti to paties Rolando Pakso rėmėjus, nes tie, kuriuos suviliojo Viktoras Uspaskichas, jau spėjo pabėgti nuo kitų partijų. Ko gero, vertėjo laukti. Norisi tikėti, kad lietuviai yra patriotai.

“Omni laiko” skaitytojams siūlome išskirtinį interviu su NATO generaliniu sekretoriumi Jappu de Hoppu Schefferiu, kurį jis antradienį davė Lietuvos radijo laidai “Dienos tema”. NATO vadovą kalbina žurnalistas Tomas Dapkus. Kiek atvirai gali kalbėti NATO generalinis sekretorius? Kiek norite, tačiau tai priklauso nuo klausimų. Būtent jūsų kadencijos metu septynios naujos narės prisijungia prie Šiaurės Sutarties Organizacijos.

Jau keletą dešimtmečių Europoje rengiami architektūriniai konkursai EUROPAN atsirito iki mūsų sienų. Vasario 13 dieną, penktadienį, Rygoje įvyko baigiamasis Latvijos konkurso EUROPAN 7 renginys. Mąstant apie galimą Lietuvos dalyvavimą aštuntajame EUROPAN'e, buvo nuspręsta vykti į Rygą ir pažiūrėti į viską iš arčiau. Toji misija teko Rolandui Palekui ir šių eilučių autoriui.

Dešimtys tūkstančių venesueliečių šeštadienį dalyvavo opozicijos organizuotoje demonstracijoje, reikalaudami surengti referendumą prezidento Hugo Chavezo (Hiugo Čaveso) valdymo klausimu. Demonstrantų kolonos į sostinę Karakasą įžygiavo iš šešių skirtingų krypčių. Protesto akcijos prasidėjo praėjusią savaitę, Venesuelos rinkimų tarybai nepanorus patvirtinti šimtų tūkstančių opozicijos surinktų parašų. Kad referendumas įvyktų, reikia surinkti mažiausiai 2,4 mln. parašų.

Atrodytų, kad pavasariui artėjant, bet vis dar nepasirodant, daug kas ima nervintis. Vilniuje, Maskvoje, Briuselyje; gal kiek ramiau Vašingtone. Maskva susinervino suvokusi, kad Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis su Europos Sąjunga galios, kaip ir galiojo, visai ES, tačiau iš 15 ji virs 25 narių unija.

Per Europos politikos apžvalgas dar visai neseniai nušnarėjo “didžiųjų trijulės” - Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų - susitikimo sukeltas nerimas dėl galimos stipriųjų valstybių “direktorijos” Europos Sąjungoje. Vertindami tą susitikimą apžvalgininkai sutarė, kad trys didžiosios valstybės vargu ar pajėgs veikti ES vidaus politiką, tačiau jos gali daryti įtaką užsienio politikai ir gynybai. Galima pridurti, kad iš “trijų didžiųjų” tokios įtakos itin siekia Prancūzija.

Europos Sąjunga (ES) pritaria Rusijos įgaliotojo atstovo prie Europos Bendrijų Michailo Fradkovo kandidatūrai į Rusijos ministro pirmininko postą. "Ponas Fradkovas gerai susipažinęs su Europos Sąjunga ir jo paskyrimas, be abejo, teigiamai atsilieps mūsų tarpusavio ryšiams", - sakė Europos Komisijos, pagrindinės vykdomosios ES institucijos, atstovas spaudai Reijo Kempinnenas (Rejas Kempinenas). “Reuters"-BNS...

Europos Sąjunga pastaruoju metu kritiškiau vertina demokratijos raidą Rusijoje. Ar tai atsilieps Lietuvos santykiams su Rusija iki stojimo į Europos Sąjungą ir po jo? Kaip Briuselis vertina Lietuvos sprendimą išsiųsti įtariamus Maskvos šnipus ir dabartinę Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu? "Dienos temos" svečiai: Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas; Seimo užsienio reikalų komiteto narys, stebėtojas Europarlamente, konservatorius Egidijus Vareikis;...

Europos Komisijos transporto ir energetikos komisarė Loyola de Palacio (Lojola de Palasijo) ketvirtadienį pareiškė, jog 2005 metai turi tapti galutiniu terminu, iki kurio Rusija turi apsispręsti, ar pasirašys prieš globalinį atšilimą nukreiptą Kioto protokolą. Komisarė taip pat sakė, kad jei Rusija nepritars protokolui, Europos Sąjunga turės pati spręsti dujų išmetimo į atmosferą klausimą. "Tokia neapibrėžta padėtis negali tęstis.

Vilniuje, šalia Policijos departamento pastato, ketvirtadienį iškilmingai atidarytas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Jį atidarė Seimo nariai Alvydas Sadeckas ir Aloyzas Sakalas, policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, centro viršininkas Vytautas Drobnys. Naujai pastatytas patalpas pašventino policijos kapelionas Arvydas Paulionis. Ekspertus pagerbė ir atidarymo išvakarėse apsilankęs premjeras Algirdas Brazauskas.

Rusijos santykiuose su Vakarais yra per daug susierzinimo, Maskva pyksta dėl Čečėnijos nepripažinimo karo su terorizmu dalimi, dėl dvigubo pralaimėjimo Moldavijoje ir Gruzijoje ir dėl to, kad Europos Sąjunga ir NATO "pavogė" Baltijos valstybes, ketvirtadienį rašo įtakingas britų dienraščio "Financial Times" apžvalgininkas Kventinas Pylas (Quentin Peel). Rusijos politikos žinovai seniai laukė ministro pirmininko Michailo Kasjanovo atleidimo, jis yra logiška Boriso Jelcino epochos veikėjų valymo...

Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Igoris Ivanovas, nepaisant nesutarimų dėl prekybos su naujosiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis režimo, neįžvelgia jokios krizės Rusijos ir bloko santykiuose. "Rusijos ir Europos Sąjungos santykiuose nėra jokios krizės.

Lietuvoje įprasta girdėti diskusijas apie tai, kad valdžia - Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas - yra atitrūkę nuo valstybės piliečių rūpesčių. Pastaruoju metu toks supratimas tapo ypač ryškus, kai visuomenę imta skirstyti į vadinamąjį elitą, kurio yra tik saujelė ir jam nė motais kasdieniai paprastų žmonių rūpesčiai bei lūkesčiai, ir “ubagus”, “runkelius”, kuriems pabodo valdžios savivalė ir nesiskaitymas su piliečių nuomone, nepasitenkinimas padėtimi, kai piliečiai prisimenami tik prieš r...

Europos Sąjunga primygtinai reikalaus, kad Rusija pasirašytų pagrindinį susitarimą dėl partnerystės prekybos ir kitose veiklos srityse iki ES plėtros gegužės 1 dieną, siekdama "išvengti rimtos neigiamos įtakos santykiams". Europos Sąjunga, kurios santykiai su Rusija šiuo metu reguliuojami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu (PBS), nori, kad į šį paktą automatiškai būtų įtrauktos 10 šalių, kurios gegužės mėnesį taps naujomis bloko narėmis.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, jog draudimas reformatorių kandidatams dalyvauti Irano parlamento rinkimuose, yra didžiulis demokratijos parlaimėjimas, tačiau blokas taip ir nepaaiškino, kokią įtaką tai turės ES ir Teherano prekybos bei bendradarbiavimo sutarčiai.

Septyni žmonės buvo užmušti ir 28 sužeisti Irane per neramumus, kilusius po parlamento rinkimų. Kaip pirmadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra IRNA, muštynės tarp konservatorių ir reformatorių kandidatų šalininkų kilo Andimeško, Firusabado ir Iseho miestuose. Visuose trijuose miestuose riaušininkus teko raminti policijai. Isehe, kur žuvo keturi žmonės, pareigūnai suėmė keliasdešimt demonstrantų.

Dublinas, kuris dabar pirmininkauja Europos Sąjungoje (ES), nedarys nuolaidų Maskvai santykiuose su Latvija ir Estija - sutartis dėl ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo automatiškai bus taikoma visų naujų bloko narių veiklai, pareiškė Airijos užsienio reikalų viceministras.

Europos Sąjunga pripažino patyrusi nesėkmę: jos pastangos valdyti santykius su Rusija yra neveiksmingos ir turi trūkumų, be to, stinga bendros strategijos, rašo verslo dienraštis "Financial Times". Kritika yra išdėstyta šešių puslapių konfidencialiame memorandume, kurį pavyko gauti "Financial Times" ir kuris pirmadienį bus pristatytas ES užsienio reikalų ministrams. Vienas iš kritiškiausių ES ir Rusijos santykių įvertinimų pasirodė labai svarbiu metu.

Europos Sąjunga (ES) pripažįsta, kad jos politika Rusijos atžvilgiu yra neveiksminga, nenuosekli ir be bendro strateginio pagrindo. Konfidencialus šešių puslapių dokumentas, skirtas kritinei ES ir Rusijos santykių raidos analizei, pirmadienį bus pateiktas svarstyti ES užsienio reikalų ministrams.

Įtakingas Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas pareiškė užuojautą Europos Sąjungai dėl problemų, kurias esą kels Baltijos šalys. Pokalbyje su Londono dienraščio "Daily Telegraph" korespondentu Maskvoje Deividu Vasteliu (David Wastell) Kremliaus kanceliarijos vadovo pavaduotojas Sergejus Prichodka sardoniškai pasiūlė "priimti užuojautą" dėl to, kad teks valdyti Baltijos šalis, su kuriomis Rusijai dažnai buvę sunku susitvarkyti.

Europos Sąjungos (ES) valstybėms nesilaikant pažadų neriboti laisvo darbo jėgos judėjimo, liberalcentristas siūlo Vyriausybei imtis atsakomųjų veiksmų ir nesilaikyti pažadų laiku uždaryti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrąjį reaktorių. "Jei Europa su mumis šitaip, tai ir mes. Tai atriša rankas peržiūrėti mūsų įsipareigojimus.

Likus mažiau negu mėnesiui iki Ispanijos visuotinių rinkimų, uždrausta baskų separatistų grupuotė ETA šios šalies Katalonijos regione paskelbė paliaubas, trečiadienį pranešė valstybės radijas. Tai būtų pirmosios ETA paliaubos nuo 1999 metų pabaigos, kai ši grupuotė paskelbė nutraukianti smurtą 14-ai mėnesių. Tačiau po šių vienašalių paliaubų, paskelbtų visai Ispanijai, ETA jau 2000 metų sausį jas sulaužė surengdama išpuolį.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Viktoras Alksnis įsitikinęs, kad Latvijai gresia dideli nemalonumai, jeigu Rusijos parlamentarai nuspręs taikyti jai ekonomines sankcijas. V.Alksnis, kurtis priklauso kairiajai nacionalistinei frakcijai "Tėvynė", interviu Latvijos laikraščiui "Čas" trečiadienį sakė, "esąs įsitikinęs, jog tai principinis klausimas ir įvesti sankcijas būtina". "Jeigu Europos Sąjunga gins Latviją, tai jos (ES) problema.

Vadinamieji žmonės iš gatvės turi savo nuomonę. Vakaruose baiminamasi, kad po Europos Sąjungos plėtros, senąsias šalis-nares užplūs būriai ieškančiųjų darbo iš Rytų, atims taip brangias darbo vietas, gi Lietuvoje ir aplink ją, jau ne pirma dieną girdisi daug graudžių verksmų, kad visi, kas gabūs ir darbštūs, išvažiuos, o likusiems grės masinė bedarbystė. Klausimas aiškus – reikia darbo.

Šešių Europos šalių premjerai pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi vykdyti pagrįstą biudžeto politiką ir ryžtingai imtis ekonominių reformų, rašo dienraštis "The Guardian". Į Airiją, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, kartu su Portugalija, Italija, Nyderlandais ir Ispanija, kreipėsi Lenkija bei Estija, ES narėmis tapsiančios gegužės mėnesį.

Vakarai turi prieštarauti Rusijos demokratijos silpninimui, palaikyti nepriklausomą Rusijos spaudą ir nesigėdyti protestuoti dėl žmogaus teisių pažeidimų; Vakarai turi priešintis Rusijos kišimuisi posovietinėse valstybėse - skelbia įtakingas britų dienraštis "Financial Times". Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik neapsimetinėja, kad palaiko demokratiją.

Įdomiausi dalykai Europoje vyksta nepastebimai, ir tyli karinė integracija yra vienas iš tokių procesų, britų dienraštyje "Financial Times" teigia Jungtinės Karalystės Lordų rūmų narys, opozicinės liberalų demokratų partijos narys ir Londono ekonomikos mokyklos profesorius lordas Volesas (Lord Wallace). JAV vyriausybės pareigūnai seniai skundžiasi, jog Europos vyriausybės nenoriai siunčia kariuomenę svetur.

Mintimis apie siaurėjantį bendrosios kultūros lauką Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” dalijasi kultūros publicistas hum. m. dr. Paulius Subačius. Metų pradžioje kultūros žmonės galvoja apie savo tolesnius planus, kadangi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas paskelbia apie naujų metų viešosios informacijos rengėjų finansavimą. Šiemet šis paskelbimas yra ganėtinai problemiškas, kadangi net trys kultūros leidiniai negavo rėmimo.

Po taikios "rožių revoliucijos" Gruzijoje tikėkimės, kad "kaštoninė" įvyks Kijeve, kur kasmet pavasarį žydi didžiuliai kaštonai. Ukrainoje egzistuoja didžiausia tikimybė, kad gali pasikartoti Gruzijos liaudies demokratijos pergalės scenarijus, jeigu tik Vakarai ir demokratinė opozicija veiks teisingai, trečiadienį skelbia JAV leidinio "The Wall Street Journal" redakcijos straipsnis.