Europos Sąjunga

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį patvirtino, jog Maskva nepasirašys su Latvija sienos sutarties tol, kol Ryga neatšauks savo vadinamosios papildomos deklaracijos. "Anksčiau mes nesutiksime žengti šio žingsnio, - pareiškė jis Valstybės Dūmos deputatams. - Ryga tai žino, kaip ir NATO bei Europos Sąjunga.

Pastaruoju metu Lietuvą sukrėtė dar viena į skandalą panašėjanti istorija, susijusi su Europos Sąjungos lėšų gavimu ir vis neblėstančiu verslininkų noru būtinai užsitikrinti politinį „stogą“ europietiškų pinigų skirstymo procesuose. Be abejo, tokios tendencijos turi ir atvirkščią pusę - kai kurių politikų nesugebėjimą atsiriboti nuo savo privačių interesų ir tebesitęsiantį savo „buvusio“ verslo protegavimą.

Lietuvą ir Rusijos Kaliningrado sritį siejančius ekonominius ir kultūrinius ryšius, dvišalius santykius kartkartėmis aptemdo „didžiosios politikos“ šešėlis. Galios turistinės vizos Kai kuriuose Rusijos informacijos šaltiniuose buvo lyg tyčia pranešta, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) artimiausiu metu ketina sugriežtinti turistų iš Rusijos Federacijos įvažiavimą į Lietuvą.

Neseniai viename savo interviu Vladimiras Putinas pareiškė, kad nesirengia kasmet grįžti prie Baltijos šalių okupacijos klausimo. Ne šiaip sau pareiškė - išrėžė tai pakeltu tonu. Ar tik ne pirmą kartą Putinas parodė savo emocijas? Parodė, puikiai suvaidindamas, kad nežino, kokiais pareiškimais drabstosi jo bendrai iš Dūmos ir Užsienio reikalų ministerijos.

Šių metų gegužės Lietuvoje nešildo net istorinė-politinė įtampa, susijusi su desperatiškomis Rusijos valdžios pastangomis atšvęsti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacių Vokietiją 60-ąsias metines. Ne tik atšvęsti, bet dar ir padiktuoti, kaip ir kas turi švęsti gegužės 9-ąją. Televizijos debatuose ir kituose viešuose tekstuose per keletą mėnesių buvo išryškinta daugelis požiūrių į Antrojo pasaulinio karo pabaigos aplinkybes.

Gegužės 9 d. Maskvoje susirinks daug pasaulio, ypač Europos, vadovų švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-ųjų metinių. Vietoj atsisakiusių atvykti Lietuvos ir Estijos prezidentų dalyvaus Kremliaus nepakviestas svečias - istorinė atmintis, tiksliau tariant, reikalavimas, kad Rusija pripažintų, jog Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis ir kad joms karo pabaiga reiškė vieno okupanto pakeitimą kitu.

Lietuva, dar besirengdama narystei Europos Sąjungoje, ėmėsi įgyvendinti supaprastinto žmonių tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Federacijos dalies per mūsų šalies teritoriją schemą. Svetimos valstybės piliečių tranzitinis judėjimas taikant specialiai sukurtą jo valdymo mechanizmą vyksta jau beveik dvejus metus.

2007 m. Europos Sąjunga (ES) pasikeis. Visų pirma ji išsiplės, nes šiandien jau aišku, kad naujomis narėmis tikrai taps Bulgarija ir Rumunija. Tačiau Lietuvai tai anaiptol ne pagrindinė artimiausios ateities aktualija. Kaip, beje, ir daugeliui kitų dabartinių ES narių. 2007 m. taip pat pradės veikti nauja ES finansinė programa, didele dalimi pakeisianti visą dabartinę europinio finansavimo struktūrą.

Vilniuje tebevyksta Penktoji lenkų kino savaitė (baigsis ketvirtadienį). Nors patys jos rengėjai - Lenkų instituto žmonės - ir netrykšta entuziazmu dėl mums pateikto naujo derliaus, vis dėlto kai kurie filmai atrodo verti kad ir lakoniško pakranksėjimo. Juolab nuo lietuviškos žardies. Niūrokas dabarties realizmas Filme „Žemyn spalvota kalva“ nieko ypatinga nesurasi - nei fabulos, nei stilistikos prasme.

Politologai Mauzeris su Surskiu išsiaiškina, kaip atsitiko, kad žmonės į Seimą rinko vieną Aldoną Balsienę, o gavo kitą. Po to, aiškinasi, kodėl ir kaip gerėja mūsų gyvenimas. Mauzeris: Surski, ar tu žinai, kad kai žmonės rinko į Seimą Aldoną Balsienę, tai rinko vieną, o gavo kitą. Surskis: Kaip tai kitą? Mauzeris: Rinko visišką Aldoną su aukštuoju, o pasirodo, išrinko visišką Aldoną su viduriniu.

Įvairiausi muzikos stiliai, sprogstanti energija, originalios idėjos - viso to netrūksta šiuo metu bene įdomiausiai Lietuvos grupei „Inculto“. Nors kolektyvas tik prieš porą savaičių išleido savo debiutinį albumą „Inculto“, charizmatiškasis grupės lyderis Jurgis Didžiulis ir jo bendraminčiai jau dabar vadinami lietuviškos muzikos gelbėtojais, sugebėjusiais savo įvairialype kūryba gerokai sudrumsti nusistovėjusius vandenis lietuviškos popmuzikos pasaulyje.

„Kodėl mums taip (kaip ES) nepavyksta? Todėl, kad, atsiprašant, vis snarglius kramtom ir politikieriaujam“ (2003 m. vasaris). „Aš nenoriu pasakyti, kad mums nesvarbi jūsų nuomonė ir mums į viską nusispjauti. Ne, mes išklausysim patarimus... geranoriškus“ (Spaudos konferencija Osle, po susitikimo su Vokietijos kancleriu. 2002 m. lapkričio 12 d.). „Mes persekiosim teroristus visur.

“Omni laiko” skaitytojams siūlome ištraukas iš penktadieninio (03.04) Lietuvos radijo laidos “Dienos tema” vedėjo Tomo Dapkaus interviu su užsienio reikalų ministru, Naujosios sąjungos (socialliberalų) vicepirmininku Antanu Valioniu. Pramoninkų konfederacijos prezidentas B. Lubys, Darbo partijos pirmininkas, ūkio ministras V. Uspaskichas ragina Prezidentą vykti švęsti gegužės 9-osios.

Dar visai neseniai Europos Sąjunga (ES) ir jos „neva“ neatlygintinai duodami pinigai, turėsiantys užplūsti Lietuvą, buvo vienas geriausių politinių masalų agituojant už mūsų šalies ateitį šioje organizacijoje. Kaip parodė praktika, tiek šis elementas, tiek ir kiti nacionalinės agitacijos ypatumai (alus ir skalbimo milteliai) buvo pakankamai veiksmingi ir garantavo Lietuvos narystę ES nuo 2004 m. gegužės 1 dienos.

Per Aljanso lyderių susitikimą Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus šįkart sulaukė daugiau dėmesio ir garbės nei paprastai. V.Adamkų džiugino jam rodomas dėmesys ir gera anksčiau nesutarusių sąjungininkų valia, rašo “Lietuvos rytas”. Per NATO ir Ukrainos tarybos posėdį Lietuvos prezidentui žodis buvo suteiktas pirmajam - iškart po NATO generalinio sekretoriaus ir Ukrainos prezidento kalbų. "Net prieš Dž.Bušo kalbą",- džiūgavo Lietuvos diplomatai.

Susikirtus valdžioje esančių politikų nuomonėms, susikompromitavus kokiam pareigūnui ar ryškėjant kitiems vyriausybės krizės ženklams, valdžios vyrai paprastai prabyla apie stabilumo svarbą. Užmerkime akis prieš tą ar aną negerovę, svarbu laiduoti pastovumą. Kitas ne mažiau svarus argumentas, kuriuo dažniausiai bandoma užtrinti skandalus – o ką apie mus pagalvos užsienis? Ką pasakys Europos Sąjunga? Kitaip sakant, neneškime šiukšlių iš namų, tvarkykimės patys.

Neseniai atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad daugelis Lietuvos žmonių į penkiolikos metų nepriklausomybės laikotarpį žiūri neigiamai ir sovietmetį vertina su nemaža nostalgija. Viename tyrime jie atkurtą nepriklausomybę įvardijo kaip blogiausią Lietuvos istorijos periodą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_240098). Politologai, žiniasklaidos atstovai, politikai, visuomenininkai ir šiaip sau piliečiai šį kiek netikėtą reiškinį bando visaip aiškinti. Bandysiu ir aš čia savo trigrašį pridėti.

Daug kas stebisi, kodėl tarytum ne pasaulinės svarbos įvykis - gegužės 9-osios minėjimas Maskvoje - kelia tokias diskusijas Lietuvoje. Priežastis yra ta pati, apie kurią jau teko rašyti: mūsų reakcija į Maskvos kvietimą verčia mus dar kartą suvokti, kas gi įvyko pasaulyje ir Lietuvoje antrojoje XX amžiaus pusėje. Visuomenei tai dar viena proga atlikti savivokos pratimą.

Ar Lietuva atkurs LDK, kaip rašė kai kurie Rusijos politikos analitikai? Daug kalbama apie didžiųjų valstybių - JAV, Rusijos - interesus, o kokie Lietuvos interesai? Kaip veikiama, siekiant juos užtikrinti? Koks mūsų indėlis į pasaulinę politiką. Apie tai - ir ne tik - kalbamės su užsienio reikalų ministru, vienu iš socialliberalų partijos lyderių Antanu Valioniu.

Ukrainos opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka įtikinamai laimėjo prezidento rinkimus, tačiau dar neaišku, ką reikš jo pergalė. Šalį slegia ekonominės bei socialinės problemos ir istorijos sukelti prieštaravimai. Tokių sunkumų nebuvo nei Lietuvoje, nei Čekijoje ar Vengrijoje, kai prieš dešimtmetį jos pradėjo savo kelią "atgal į Europą". Visų pirma Viktorui Juščenkai teks kažkaip prisijaukinti tuos 40 procentų Ukrainos rinkėjų, kurie balsavo už Viktorą Janukovičių, ir tai nebus lengva.

Siekis pastatyti naują branduolinę elektrinę įrašytas ne tik Nacionalinėje energetikos strategijoje, bet ir Vyriausybės programoje. Naujoji žemės ūkio ministrė, susitikusi su ministru pirmininku, visų pirma kalbėjo ne apie runkelius ir burokus, o apie daug aukštesnes materijas - atominę energetiką. Atvažiuos prancūzai, pastatys mums jėgainę. Premjeras, kaip pranešama, šią žinią sutiko džiugiai. Jei nesiseka rauti burokus, lieka skleisti sparnus aukštesniam skrydžiui.

Prisipažinsiu iš karto - esu šališkas, esu už “oranžinius”, o mano kabinete nuo sienos “žvelgia” Viktoro Juščenkos plakatas. Todėl svarstomų scenarijų skalė “geras ir blogas” taip pat sutampa su manosiomis simpatijomis ir antipatijomis. Tad kas gi laukia Ukrainos ir mūsų po gruodžio 26 dienos balsavimo, suskaičiavus balsus? Optimistiškiausias “sąjūdinis” scenarijus, tiesa, mažai tikėtinas. Pagal jį Juščenkos šalininkai pasiekia įtikinamą pergalę (70 ir daugiau proc.

Po trijų dienų Europos viršūnių taryba Briuselyje priims sprendimą dėl derybų su Turkija. Sprendimas turi būti išmintingas ir teisingas. Aš esu už tai, kad jis atvertų duris Turkijos deryboms su Europos Sąjunga. Kitas klausimas, kokiomis sąlygomis vyks šios derybos ir kada jos bus baigtos. Štai šie klausimai yra svarbiausi Europos politikų diskusijose. Drąsiai galiu pasakyti - Europa dėl derybų su Turkija pradžios tiesiog kunkuliuoja jau kelis mėnesius. O Lietuvoje ramu.

Santykių blogėjimo pagrindinė priežastis - Ukraina, bet esama ir kitų priežasčių. Nepasitenkinimą reiškia Maskva, o ne Vašingtonas. Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris dar spalio mėnesį palaikė prezidento George’o W. Busho perrinkimą Amerikos prezidentu, dabar viešai kritikuoja Ameriką.

Ukraina - ir kaip į jos krizę atsilieps Vakarai - vėl pagrindinė Vakarų spaudos komentarų, ir gana vienareikšmių, tema. Šiame kontekste kelissyk paminėta ir Lietuva. Kviečiame paskaityti Mykolo Drungos parengtą Vakarų laikraščių apžvalgą.

Bandymai sureguliuoti politinę krizę po ginčytinų prezidento rinkimų Ukrainoje įsibėgėja. Šiandien į Kijevą vyksta Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė Lietuvos radijui patvirtino, kad į Kijevą V. Adamkus planuoja išvykti pavakare, po šiandien Vilniuje prasidedančio trišalio Baltijos šalių prezidentų susitikimo.

Po antrojo prezidento rinkimų rato Ukraina atsidūrė aklavietėje, savo didžiausioje politinėje krizėje po nepriklausomybės paskelbimo. Pagal oficialus Centrinės rinkimų komisijos duomenis, ministras pirmininkas Viktoras Janukovičius pasiekė pergalę, surinkdamas 49 su puse nuošimčio balsų, beveik tris nuošimčius daugiau negu jo varžovas Viktoras Juščenka. Tačiau, Juščenka tvirtina, kad rinkimų rezultatai suklastoti, ir žmones jį išrinko.

“Omni laiko” skaitytojams siūlome pokalbį su prestižinio Kolumbijos universiteto, esančio Niujorke, Europos studijų instituto vykdomuoju direktoriumi dr. Johnu S. Micgielu (Džonu S. Micgielu) apie Rusijos įtaką Ukrainoje, Baltijos valstybėse ir Vašingtono atsaką. Profesorių J. S. Micgielą kalbina Lietuvos radijo laidos “Dienos tema” vedėjas žurnalistas Tomas Dapkus.

Lietuvos Seime sprinterio greičiu ratifikuota Sutartis dėl Konstitucijos Europai. Jei Konstitucija būtų suprantama tik kaip įstatymo raidžių rinkinys, tai kultūros žmonėms galvos tikrai neturi skaudėti. Tačiau Konstitucija yra svarbiausia visuomenės sutartis dėl tvarkos, pagal kurią ketiname toliau gyventi ir sugyventi. Tai nėra tik teisės aktas, arba - jei yra - tai tik tokios teisės, kuri suprantama pačia plačiausia prasme: kaip pamatinis žmonių kultūros reiškinys.

Ukrainoje pastaruosius keletą mėnesių vykstantis rinkimų karas (ranka tiesiog nekyla rašyti “rinkimų kampanija” ar “rinkimų kova”), jame naudojamos technologijos ir saugumo pajėgos, kai kurių Europos Sąjungos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento reiškiamas susirūpinimas yra visiškai “paskendę” tarp kitų rinkimų naujienų.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko parlamento rinkimai ir referendumas. Rezultatai buvo įprasti ir nuspėjami. Rinkimus ir referendumą laimėjo prezidentas Aleksandras Lukašenka ir jo šalininkai, rezultatai buvo klastojami, protestuodama opozicija išėjo į gatves demonstruoti, Europos Sąjunga ir Amerika pavadino rinkimus nedemokratiškais ir pagrasino sankcijomis. Jei rinkimai būtų buvę laisvi ir teisingi, Lukašenka galėtų didžiuotis milžiniška pergale.

Šįryt pylėtės benzino? Ir vėl tarsi elektra nupurtė jo kaina? Bet ar žinote, kad mokėję 2 litus 80 centų už litrą maždaug pusantro atseikėjote valstybei ir tik mažiau nei pusė visos sumos nubyrėjo degalinei! Atrodo, daug kas dejuodami dėl brangstančių degalų užmiršta faktą, kad kaltę čia dalijasi ir verslininkai, ir politikai. Pirmieji teisinasi, kad degalai brangsta didėjant naftos kainoms.

Antikorupcinės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyrius ir viena iš didžiausių Lietuvos ryšių su visuomene bendrovių “Viešųjų ryšių partneriai” spalio 8 dieną rengia konferenciją “Lobizmo nauda politikai, verslui ir pilietinei visuomenei”. Verslininkus ir politikus sutrauksiančią konferenciją remia Europos Sąjunga.

Kazuistinė Lietuvos įstatymų leidybos tradicija pateikia dar vieną pavyzdį, kai įstatymas taisomas prisitaikant prie naujai iškilusių, o veikiau kuriant įstatymą nenorėtų įžvelgti aplinkybių. Lobistinės veiklos įstatymas paknopstomis taisomas atsižvelgiant į Seimo narių korupcijos skandalo metu paviešintas riebaluotas Lietuvos įstatymų leidybos virtuvės kertes.

Tolerancija negarsėjęs Vokietijos kancleris Otto Von Bismarckas, pabrėždamas, kad neįmanoma nusakyti, kas yra Europa, kadaise ištarė garsiąją frazę: “Bet kas, kalbantis apie Europą, yra visuomet neteisus”. Nors, vadovaujantis tokia logika, jis pats buvo neteisus - juk šią frazę jis pasakė kalbėdamas būtent apie Europą. Šis paradoksalus posakis vis dar neretai cituojamas diskutuojant apie Europą.

Dabartinė rinkimų kampanija nepasižymi įvairovėmis. Debatuose ir partijų pasisakymuose akcentuojamos socialinės ir ekonominės problemos. Diskutuojama apie rinkėjams svarbiausius dalykus: atlyginimus, mokesčius, pensijas, korupciją ar biurokratiją. Tačiau užsienio politikos klausimai pamiršti. Ankstesnis sutarimas dėl transatlantinių prioritetų užsienio politikoje, panašu, užliūliavo daugumą partijų, menkai deklaruojančių užsienio politikos gaires.

Išskirtinis “Amerikos lietuvio” interviu su JAV ambasadoriumi Lietuvai Stephenu D. Mullu apie dabartinę ambasados veiklą ir jo paties darbus Lietuvoje. Kartu pokalbyje dalyvavo ambasados spaudos atašė Andra Litevkaitė. Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje bei prezidento rinkimams JAV, jo atsakymai ypač aktualūs ir įdomūs. Per daugiau nei dvidešimt savo diplomatinės karjeros metų dirbote keturiuose žemynuose. Paskutinis paskyrimas buvo Indonezijoje.

Lietuvoje verda politinės aistros, krinta pareigūnų galvos. Įsisiūbavo nuožmi rinkimų kampanija, kur skandalai skaičiuojami ne dienomis, o minutėmis. Visoje šioje sumaištyje paprasta pamiršti, kad šiandien sukanka 100 dienų, kai birželio 13-ąją buvo išrinkti pirmieji Europos Sąjungos parlamentarai Lietuvoje. Dienraštis „Klaipėda“ pasidomėjo, kaip dviem Lietuvos išrinktiesiems sekasi ginti mūsų valstybės interesus.

Per antradienio Europos Parlamento posėdį, svarstant kovos su terorizmu klausimus, Lietuvos atstovas konservatorius Vytautas Landsbergis apkaltino Rusiją slepiant Medininkų žudynių kaltininkus. Pasisakydamas apie tragediją Beslane, V. Landsbergis atkreipė europarlamentarų dėmesį į veidmainišką Rusijos valdžios politiką. V. Landsbergis prisiminė 1991 m. liepos 31 d. naktį, kai Rusijos "juodųjų berečių" atstovai šaltakraujiškai nužudė septynis Lietuvos pasienio sargybinius.

Leidykla “Versus aureus” neseniai išleido žinomo visuomenės ir kultūros analitiko, filosofijos profesoriaus ir televizijos laidos “Be pykčio” vedėjo Leonido Donskio knygą “Pilietinė visuomenė ir jos priešai”. Tai tekstai, 2003-2004 metais publikuoti interneto laikraščiuose “Omni laikas” ir “Akiračiai”. Kaip rašo pats autorius - tai tų metų minčių žemėlapis ir Lietuvos politikos įvykių bei procesų analizė.

Kai kas vylėsi, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Vakarų spauda apie mus pradės rašyti kur kas daugiau nei lig šiol. Taip kol kas dar neįvyko dėl, manau, dviejų priežasčių. Pirma, apie Lietuvą jau buvo palyginti daug rašoma jai dar tik pradėjus derybas dėl narystės. Antra, ji įstojo drauge su devyniomis kitomis valstybėmis ir toje gausybėje kol kas dar niekuo ypatingesniu nepasižymėjo.

Pastarąją savaitę Vakarų spaudoje straipsnių politinėmis temomis apie Baltijos valstybes buvo nedaug. Štai kai kurie iš jų, kuriuos teko pastebėti. Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio vizito Varšuvoje išvakarėse Šiaurės Vokietijos dienraščio “Welt” korespondentas Gerhardas Gnauckas kalbėjosi su Lenkijos ministru pirmininku Mareku Belka apie Lenkijos ir Vokietijos santykius. Šiame liepos 30-ąją išspausdintame pokalbyje paminėta ir Lietuva.

Priėmimo į Europos Sąjungą šventės proga aukščiausi Lietuvos politikai prišnekėjo visokių paikysčių, nekorektiškai naudodami istorines analogijas. Esą priėmimą į ES galima lyginti su Mindaugo ar Gedimino planų išsipildymu ar vadinti naująja karūnacija. Bet jeigu rimtai ieškotume istorinių analogijų, Lietuvos buvimą Europos Sąjungos sudėtyje galima lyginti tik su dviem Lietuvos istorijos epizodais: Liublino unija ar Lietuvos buvimu TSRS sudėtyje.

Su profesoriumi, akademiku Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu kalbėjomės apie Lietuvą naujojoje Europoje - ką mums duos Europa ir ką duosime mes Europai. Ką, jūsų nuomone, Europa gali duoti Lietuvai? Europos Sąjunga gali duoti Lietuvai itin daug. Pirmiausia ji padidina mūsų šansus padaryti socialinį gyvenimą tvarkingesnį, saugesnį, demokratiškesnį. Ir svarbiausia - atveriantį didesnes perspektyvas jaunajai kartai.

“VP Market” atstovai per radiją ir televiziją dar neseniai skelbė apie kainų mažinimą, žadėdami dirbti, kad mes gyventume geriau… Atrodo, kad šios reklamos rengėjai sąmoningai pasistengė, kad ji būtų panaši į rinkimų agitaciją. Antra vertus, kai kuri rinkimų agitacija veikiau primena prekių reklamas.

Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanija artėja prie finišo. Tačiau nei didesnių aistrų, nei rimtesnių intrigų nematyti. Politologai pasigenda naujų idėjų, kartais net kandidatų politinio išprusimo; televizijos žiūrovai - dramatinės debatų ir vaizdo klipų įtampos. Iki šiol nesulaukėme nei rimtos idėjų kovos, nei patrauklaus šou.

Europos Parlamento rinkimų vajuje vyravo vidaus ir vietos politikos reikalai. Net apžvalgininkai ir įvairiausių leidinių bei laidų redaktoriai mano, kad Europos temomis Lietuvoje niekas nesidomi. Susidaro įspūdis, kad tomis temomis gali kalbėtis tik grupelė išrinktųjų. Būtent taip buvo iki šiol - sistemingos viešos bei populiarios informacijos ir suprantamų diskusijų apie Europos Sąjungos (ES) institucijų veiklą nebuvo ir nėra. Išimtį tesudarė jau nutilęs “Laisvosios Europos” radijas.

Šiandien Visagine apsilankęs prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad uždarius Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį ir antrąjį bloką Lietuva turi išlikti branduoline valstybe. V. Adamkus elektrinės darbuotojams pabrėžė, kad šis jo pasakymas niekaip nesusijęs su artėjančiais rinkimais. "Aš visada laikiausi tokios pozicijos.

Šis pavasaris - permainų metas, keičiasi mūsų žodynas ir mūsų savijauta. Iki šiol visada sakydavome - būkime labiau europiečiai, nes rengėmės stoti į Europos Sąjungą. Dabar atėjo laikas ir atėjo noras pasakyti - būkime labiau lietuviai, nes turime sukurti sėkmės Lietuvą. Paradoksas - būsime labiau lietuviai tik todėl, kad jau tapome labiau europiečiais. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, į Vakarus visada buvo ryškus nacionalistinis ir egoistinis lietuvių tikslas.