“Omni laiko” skaitytojams siūlome pokalbį su prestižinio Kolumbijos universiteto, esančio Niujorke, Europos studijų instituto vykdomuoju direktoriumi dr. Johnu S. Micgielu (Džonu S. Micgielu) apie Rusijos įtaką Ukrainoje, Baltijos valstybėse ir Vašingtono atsaką. Profesorių J. S. Micgielą kalbina Lietuvos radijo laidos “Dienos tema” vedėjas žurnalistas Tomas Dapkus.
Kiek svarbūs Ukrainos rinkimai Jungtinėms Valstijoms?
Dabar Jungtinių Valstijų užsienio politikos darbotvarkėje dominuoja kova su terorizmu ir Irakas, tačiau akivaizdu, kad Vašingtonas stebi Ukrainos prezidento rinkimus. Tai, kas įvyks tarp Viktoro Juščenkos ir Viktoro Janukovičiaus, svarbu ne tik Vašingtonui, bet ir žmonėms, kurie domisi regiono politika. Turiu omeny, kad tuo domisi ne tik tie, kuriems rūpi demokratijos, jos procedūrų reikalai ir žmogaus teisės, bet ir didelėms Amerikos ukrainiečių, taip pat ne Amerikos lenkų bendruomenėms. Visi kaip ant adatų laukia antrojo turo rezultatų ir tikisi, kad viskas bus teisinga ir padoru. Jei taip, tada Vašingtonas tikrai bus patenkintas, jei ne, tada visiškai įmanoma, kad Vašingtonas sustabdys savo finansinę paramą Ukrainai.
Panagrinėkime atidžiau tuos klausimus, kuriuos palietėte. Kiek dėmesio šie rinkimai susilaukia iš žiniasklaidos?
Labai mažai. Informacijos daugiausia turime semtis iš užsienio - ukrainiečių, lenkų, kitų Europos šalių spaudos.
Kurie politikai kalba apie rinkimus Ukrainoje? “Washington Post” skaičiau įtakingo senatoriaus Johno McCaino (Džono Makeino) straipsnį “Lemiamas Ukrainos sprendimas”. Ar čia išimtis?
Tai ne išimtis. Senato Užsienio reikalų komiteto nariai į šiuos rinkimus kreipia didelį dėmesį, Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija atidžiai stebi šiuos procesus. Tačiau nemanau, kad žmonės, kurie nepriklauso vadinamajam elitui, skiria didelį dėmesį rinkimams Ukrainoje, bet ne dėl to, kad čia būtent Ukrainos rinkimai, bet paprasčiausiai todėl, kad amerikiečiai jau tokie yra.
Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžežinskis) pareiškė, kad Ukrainą pavertus paklusnia Maskvai, Rusija automatiškai tampa imperija. Ar su tuo sutinkate?
Labai geras palyginimas. Negaliu su tuo nesutikti. Profesorius Brzezinskis tikrai stipriai domisi tuo, kas vyksta Ukrainoje. Aišku, net nereikia priminti, kad jis labai ilgai yra Vidurio ir Rytų Europos analitikas bei stebėtojas.
Ar matote Rusijos įtaką šiems mūsų nagrinėjamiems rinkimams ir regionui apskritai?
Žinoma. Absoliučiai. Prezidentas Vladimiras .Putinas du kartus lankėsi Ukrainoje per rinkimų kampaniją. Tai yra beprecedentis dalykas. Vienas iš jo viešųjų ryšių patarėjų ir analitikų dirbo V. Janukovičiaus rinkimų kampanijoje. Visiškai akivaizdu, kad Rusijos ambasadorius Ukrainoje Viktoras Černomyrdinas žaidžia užkulisinius žaidimus. Tad Rusija, be jokios abejonės, turi didelį interesą šiuose rinkimuose. Ir gal didesnį nei prezidento George’o W. Busho administracija.
Koks yra prezidento G. W. Busho administracijos atsakas į šį aktyvų Rusijos vadovo dalyvavimą Ukrainos prezidento rinkimuose?
Viešo atsako nėra. Administracija apie tai pasisako neaiškiai. Nebuvo rimtų pareiškimų iki ketvirtadienio prezidento Busho pareiškimo, kad rinkimai turi būti laisvi ir skaidrūs. Ir tai šiek tiek stebina. Tačiau mums, kurie atidžiai stebime procesus tame pasaulio regione, atrodo, kad viskas vyksta kaip visada. Nes jei Jungtinės Valstijos neturi politikos Rusijos atžvilgiu, tai kaip gali turėti Ukrainos atžvilgiu?
Ar ta neoficiali Jungtinių Valstijų parama yra vis dėlto pakankama Ukrainos opozicijai? Ar jie duoda pakankamai paramos V. Juščenkai?
Tai geras klausimas, į kurį išsamiai atsakyti negaliu. Informacija apie tai, ką daro ir ar išvis daro Jungtinių Valstijų vyriausybė Ukrainoje, nėra vieša. Nepaisant visko, Ukraina yra nepriklausoma valstybė ir tikimės, kad tokia ir liks. Nenorime kištis į jų vidaus reikalus. Bet Jungtinėse Valstijose yra pakankamai akademinės bendruomenės žmonių, kurie procesus Ukrainoje stebi labai atidžiai ir kurie simpatizuoja bei solidarizuojasi tiek su studentų judėjimu, kuris pareitą savaitę išplatino savo protesto laišką, tiek su kitomis akademinėmis grupėmis, kurios išsiuntinėjo pareiškimus Ukrainos ir Lenkijos spaudai, kviesdamos žmones išeiti į gatves, kad bandymai manipuliuoti rinkimų rezultatais sužlugtų.
Ar Jungtinių Valstijų parama Ukrainai gausi?
Labai. Jei neklystu, Ukraina yra trečia valstybė, gaunanti daugiausia paramos lėšų. Ukrainai to, žinoma, reikia. Bet visiškai nesu tikras, jei laimėtų V. Janukovičius, kad ši paramos programa toliau būtų tęsiama.
Kaip paaiškintumėt, kodėl Europos Sąjunga skiria labai mažai paramos ir dėmesio Ukrainai. ES neturi įvairių sutarčių su Ukraina, kad ir Europos asociacijos sutarties? Tuo metu daugiau dėmesio skiriama Turkijai ir Europą supančioms arabų valstybėms nei Ukrainai.
Vakarų Europoje politinius sprendimus priimantiems žmonėms Europos ir Rusijos santykiai svarbesni. Nepamirškime, kad Vakarų Europa apie 30-40 procentų savo energijos šaltinių gana iš Rusijos. Tad Rusija labai svarbi. Be to, ji didelė rinka, tad verslo perspektyvų požiūriu europiečiams naudingiau koncentruotis į prekybos santykius su šia šalimi. Bet Ukraina dabar yra ribojasi su Europos Sąjunga ir ES tikslas yra neleisti Ukrainai patekti į tokią situaciją, kokioje yra Baltarusija. Europiečiai Ukrainai turėtų skirti daugiau dėmesio. Kai prieš maždaug 10 dienų vokiečiai ir lenkai pasiūlė Europos Sąjungai, kaip kalbėti su Ukraina, apsidžiaugiau, kad europiečiai priėmė šį patarimą.
Ar stebėdamas Rusijos politiką Rytų Europos atžvilgiu matote, kad Rusija stengiasi šiame regione turėti kuo daugiau ekonominės ir politinės įtakos?
Manau, kad būtent taip ir yra. V. Putinas yra geras žaidėjas, jis naudojasi, kad Jungtinės Valstijos užimtos kitose pasaulio vietose. Tad jis plečia savo įtaką ne tik Rytų Europoje ir, pavyzdžiui, Baltijos valstybėse, bet ir Vakarų Europoje. Ir visiškai nesvarbu, kaip Latvija ir Estija elgsis su rusų mažumomis savo šalyse - Rusija bet kokiu atveju stengsis šiuos reikalus išnaudoti kaip trampliną į Europą.
Ar Vašingtono administracija mato šią Rusijos įtaką ir ar jiems ji rūpi?
Žinoma. Vašingtonas tai mato labai aiškiai. Valstybės departamentas renka informaciją ir vertina padėtį. Be to, ir kaimyninių šalių diplomatai nuolat atkreipia JAV dėmesį dėl Rusijos įtakos regione. Bet ar tai svarbus klausimas Vašingtono darbotvarkėje? Deja, taip nėra. Ir gaila, kad nėra, nes praeityje JAV gindavo Baltijos valstybių interesus
Ar dabartinei prezidento G. W. Busho nacionalinio saugumo patarėjai Condoleezzai Rice (Kondolizai Rais) perėmus Valstybės departamentą pasikeis Jungtinių Valstijų poziciją Rusijos atžvilgiu?
Manau, kad taip. Jungtinės Valstijos turėtų pakeisti savo santykį su V. Putinu. Ir ne tik dėl Rusijos vadovybės imperinių siekių, bet ir dėl demokratijos problemų.
