Po antrojo prezidento rinkimų rato Ukraina atsidūrė aklavietėje, savo didžiausioje politinėje krizėje po nepriklausomybės paskelbimo. Pagal oficialus Centrinės rinkimų komisijos duomenis, ministras pirmininkas Viktoras Janukovičius pasiekė pergalę, surinkdamas 49 su puse nuošimčio balsų, beveik tris nuošimčius daugiau negu jo varžovas Viktoras Juščenka. Tačiau, Juščenka tvirtina, kad rinkimų rezultatai suklastoti, ir žmones jį išrinko.
Tarptautiniai stebėtojai, išskyrus delegaciją iš Nepriklausomų valstybių sandraugos, pažymėjo, kad rinkimai neatitiko demokratijos standartų, rinkimų taisyklės buvo pažeidinėjamos, rinkimų dieną per milijonas gyventojų buvo įtraukti į rinkėjų sąrašus, kai kuriuose Janukovičių rėmusiuose regionuose rinkėjų aktyvumas buvo netikėtinai aukštas.
Antai, Donecko regione dalyvavo net 96 nuošimčiai rinkėjų, nors per pirmąjį ratą balsavo tik du trečdaliai. Rinkimai buvo klastojami, nors nežinia, ar be jų Janukovičius vis tiek būtų surinkęs daugiau balsų.
Jau rinkimų išvakarėse Juščenka tvirtino, kad arba jis laimės rinkimus, arba rezultatai bus suklastoti. Šią nuostatą sustiprino kai kurių porinkiminių apklausų duomenis, pagal kuriuos apklaustųjų dauguma tvirtino balsavę už Juščenką. Be to, Juščenkos rėmėjai, iš dalies įkvėpti Gruzijos rožių revoliucijos ir Miloševičiaus nuvertimo Belgrade, nutarė atvirai konfrontuoti su valdžia, vildamiesi, kad demonstrantų mases privers valdžią ir rinkimų komisiją nusileisti.
Šimtatūkstantinės minios susirinko Kijevo centre. Kai kurių miestų, pvz, Kijevo, Lvovo, Ternopolio savivaldybės pareiškė, kad jos laiko Juščenka teisėtai išrinktu prezidentu. Organizuojami streikai, pilietinio nepaklusnumo akcijos.
Kol kas valdžia laikosi santūriai. Policija nesistengė išvaikyti demonstrantų, net kai jie apsupo prezidentūrą. Janukovičiaus šalininkai neskubėjo rengti demonstracijų, nors jo rėmėjai trečiadienį pastatė savo palapinių stovyklą Kijeve. Matyti, kad Janukovičius mano, kad po kiek laiko dėl šalčio ir kitų priežasčių Juščenkos šalininkai nurims, ir krizė pasibaigs.
Ši prognozė per optimistiška. Juščenkos šalininkai yra įsitikinę, kad jų kandidatas laimėjo rinkimus, kad reikia priešintis rinkėjų valios suklastojimui ir demokratijos normų pažeidimui, kad dabar yra puikiausia proga pasukti Ukrainą teisingu keliu. Tad ir žaidžiama „va banque", viliamasi, kad Janukovičius neatlaikys spaudimo, policija pereis į jų pusę arba liks neutrali.
Bet ši taktika nėra be rizikos. šimtatūkstantinės minios yra nesuvaldomos, keli karštakošiai ar provokatoriai gali sukelti kruviną konfrontaciją, po kurios įvykiai taptų neprognozuojami.
Didėjant įtampai Ukrainoje, auga pasaulio susirūpinimas dėl galimo kraujo praliejimo ir dėl Ukrainos ateities. Siekiama išvengti konfrontacijos. Europos Sąjunga, atskiros Europos šalys, Australija ragino rinkimų komisiją perskaičiuoti balsus, nuodugniai ištirti skundus dėl pažeidimų. Balsų perskaičiavimas, ypač dalyvaujant užsienio stebėtojams, ne tik padidintų rezultatų patikimumą, bet duotų laiko abiem pusėm ieškoti kompromiso. Bet nelabai aišku, kokiu pagrindu būtų galima susitarti. Juk tik vienas žmogus gali būti prezidentas. Nauji rinkimai galėtų būti išeitis, ir jiems jau provizoriški pritarė Juščenka.
Nepaisant, kas taps prezidentu, Ukraina nebus ta pati. Šios savaitės - tai Ukrainos 1989 metai, demokratinis, jei ne tautinis atgimimas. Džinas išleistas iš butelio ir jo nesugrąžinsi. Opozicija žino savo galią, ji nebus įbauginama, bet toliau reikalaus didesnio vaidmens šalies valdyme. Jei ir Janukovičius taptų prezidentu, jis turės atsižvelgti į opozicijos norus, mėginti su ja susigyventi.
Sunkiau prognozuoti krizės poveikį užsienio politikai. Nebus lengva nusigręžti nuo Rusijos. Abi šalis jungia glaudūs ūkio ir kultūros ryšiai, Ukraina priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų. Ir Maskva nesigailės pastangų, siekdama išlaikyti savo įtaką.
Antra vertus, Vašingtonas ir Briuselis neslėpė savo simpatijų Juščenkai, griežtai pasmerkė rinkimų klastojimą, ir nedviprasmiškai davė suprasti, kad ateities santykius lems demokratijos raida. Bet Ukraina perdėm svarbi šalis, kad ilgesniam laikui jai būtų skelbiamas koks nors šaltas karas. Kas bevaldytų Ukrainą, Kijevo balsas bus girdimas Maskvoje ir Briuselyje.
Komentaras buvo skaitytas per Lietuvos radiją
