euras

Litą pakeitęs euras ne tik verčia taupyti, bet ir moko dėmesingumo. Bent jau tokias išvadas daro aikščių, gatvių, paplūdimių tvarkytojai pastebintys, kad po didesnių švenčių, ar kitokių renginių, taupykles papildo vienu kitu rastu euru, bet ne tiek, kiek būdavę prie lito. Jeigu litais betvarkant susirinkdavo iki penkiasdešimties, tai eurais, žmonės taip nesimėto.

Vilniuje už netikrų eurų gaminimą kalėti nuteisti du Prancūzijos piliečiai. Kaip pranešė teismas, T.A.P. ir Ch.M. šiemet balandžio 18 dieną Vilniaus viešbučio kambaryje apgaule įtikino du asmenis (vienas iš jų nukentėjęs), kad moka pagaminti netikrus pinigus – eurus. Prancūzijos piliečiai imitavo eurų pagaminimo procesą juos nukopijuodami nuo tikrų pinigų. Taip užsieniečiai siekė įgyti lietuvio pasitikėjimą.

Prekių kainos litais iki 2022 metų sausio 1 dienos prieštarauja Konstitucijai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlytos Euro įvedimo įstatymo pataisos Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo atmestos. Prieš kelias savaites tvarkietį R.Žemaitaitį supykdė pliušinis žaislas už bene 300 eurų. Tą kartą Seimo narys tikino, kad asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas pelnosi iš to, kad žmonės jau pamiršta kainas versti į litus, todėl smarkiai permoka.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos studijų programos magistras Andrius Januškevičius, 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse už savo darbą „Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai“ pelnęs Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją yra įsitikinęs, kad euro įvedimas sąlygoja didesnį Lietuvos finansų rinkų stabilumą ir patikimumą.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Penktadienį sostinės centre ir senamiestyje prasidėjo vienas didžiausių pavasario renginių – tradicinė Kaziuko mugė. Tai gausiausias tautodailininkų, liaudies meistrų, amatininkų sambūris. Šiemet dalyvauti jame užsiregistravo apie 2 tūkst. prekeivių. Vilniaus senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės ilgis siekia apie 17 kilometrų. Į šią mugę atvyksta meistrai ir prekeiviai ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir kaimyninių šalių.

Šiuo metu tikrai netrūksta priežasčių, dėl kurių galima abejoti Europos ateitimi. Regionui per kelis mėnesius teko atlaikyti daug labai rimtų smūgių. Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos. Italijoje rinkėjai atmetė esminių reformų paketą. O štai ateinantys rinkimai Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir galimai Italijoje nešvyti pozityviomis prognozėmis.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Beveik 340 mln. žmonių kasdien naudojamas euras sekmadienį mini savo penkioliktąjį gimtadienį. Kaip koks hormonų audros veikiamas paauglys, euras pastaraisiais metais išgyveno vieną krizę po kitos, tačiau vis tiek nepraranda tvirtos paramos devyniolikoje euro zonos šalių, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, kurie nežino kitos valiutos.

Praėjus dienai po to, kai JAV federalinio rezervo sistema (FRS) padidino bazinę palūkanų normą ir nurodė, kad kitąmet ji gali būti padidinta tris kartus, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį nusirito į žemiausią per beveik 14 metų lygį. Bendros Europos valiutos kursas netrukus po vidurdienio nusileido iki 1,0405 JAV dolerio – žemiausio lygio nuo 2003 metų sausio mėnesio.

  Vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų - 5 eurais daugiau nei buvo numatyta anksčiau, numato patobulintas 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Apie Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ pažadą iki liepos pensijas padidinti 40 eurų projekte nekalbama.   Pensijų didinimui nuo sausio 1 dienos reikės apie 167,4 mln. eurų.

Tokia žinia piktina ir verslininkus, ir kavos mylėtojus, pastarieji netgi žada su savimi nešiotis asmeninius puodelius. Tuo tarpu apie vieno euro mokestį vienkartiniams puodeliams prabilęs naujasis aplinkos ministras teisinasi likęs nesuprastas. Turbūt dažnas neįsivaizduoja dienos be kavos puodelio. Štai vilnietė Sandra sako per dieną išgerianti tris puodelius balintos kavos.

Paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada apmokestinti vienkartinę tarą. Todėl jau kitais metais vartotojams gali tekti brangiau mokėti už gėrimus, pilamus į vienkartinius plastiko ar popierinius puodelius. „Tokie dalykai, kaip vienkartiniai puodeliai - mados ir prabangos produktai - turėtų būti tinkamai apmokestinami, kad nesinorėtų jais naudotis arba naudojimasis jais jaustųsi finansiškai.

Kiekvieną kartą po Seimo rinkimų į valdžią atėję politikai žada pokyčius, gyvenimo pagerėjimą bei nustato prioritetines sritis. Ar tai būtų didesnės pensijos, ar socialinės atskirties mažinimas – žodžiai taip ir lieka žodžiais. Tai įrodė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

  Lietuvos policija sutrukdė mėginimui į Lietuvos ir kitų užsienio valstybių rinkas patekti beveik 3,5 mln. eurų vertės suklastotų 50 eurų nominalo banknotų ruošinių. Kriminalistai teigia, jog nusikaltimo mastas buvo didelis, tačiau Lietuvoje gaminti padirbti eurai nepateko į šalies rinką.   „Vienu metu skirtinguose šalies miestuose buvo atliekami sulaikymai ir kratos. Buvo pakviesti Europolo pareigūnai, kurie teikė paramą.

Silpstant lūkesčiams dėl bazinės palūkanų normos JAV padidinimo, JAV dolerio kursas ketvirtadienį kopia aukštyn euro atžvilgiu, tuo tarpu svaro kursas svirduliuoja. Euro kursas, trečiadienio vakare Niujorke siekęs 1,1125 JAV dolerio, ketvirtadienį Europoje smuktelėjo iki 1,1106 JAV dolerio. Svaro kursas, trečiadienį šoktelėjęs 0,6 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo liepos didės 30 eurų iki 380 eurų. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tai bus jau penktas kartas, kai dabartinė Vyriausybė didina minimalią algą. „380 eurų minimali mėnesinė alga būtų taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp jų - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. 2016 metų biudžete tam jau yra rezervuota 21,1 mln.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Kilus skandalui dėl maisto prekių kainų augimo, bankų ekonomistai pabrėžė, kad didesnis ir nekontroliuojamas kainų augimas matomas paslaugų sektoriuje. Vis dėlto tarp paslaugų nepaminėtos bankų teikiamos paslaugos, kurios taip pat augo ir daugiau nei dvigubai.  Tai pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, įkainiai – tikrai didesni. „Banko paslaugos iš tikrųjų labai brangsta. Už tai už ką mes nemokėdavome: sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir t.t., dabar mokame.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį rengia pasitarimą dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse. Pasitarime dalyvaus Ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai. „Statistikos departamento pateikiamoje informacijoje apie kainų pokyčius didelių svyravimų kas mėnesį nėra, tačiau žmonės pastebi, jog kai kurių maisto produktų kainos išaugo gerokai.

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Tuo tarpu ECB išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu. Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Antradienį Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę monetą iš serijos „Lietuvos mokslas“, skirtą fizikai. Aukso monetos reverse pavaizduotas stilizuotas lazerio spindulys kaip lazerių fizikos simbolis, o averse – Vytis šviesos interferencijos fone, pranešė Lietuvos bankas. Moneta visuomenei bus pristatyta neseniai duris atvėrusiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, prie įėjimo į CERN parodą. Monetas 5 tūkst. vienetų tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

Pasirodo, daugiausiai už daržoves žmonėms tenka atseikėti ne kur kitur, o ūkininkų turgeliuose ar kaimo parduotuvėse. Priklausomai nuo daržovių rūšies, per metus jų kaina padidėjo nuo trisdešimties iki septyniasdešimties procentų. Kaip antai, labiausiai pabrango kopūstai ir svogūnai – kai kur net iki 70 procentų.   Pasak daržovių augintojų asociacijos, lyginti kelerių metų daržovių  derliaus negalima, mat kainos gali svyruoti dėl įvairių priežasčių.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Trečiadienį garbaus amžiaus vilnietė tapo sukčiaus auka, ji neteko beveik 6 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Apie 15 val. į Apkasų gatvėje gyvenančios moters, gimusios 1938 metais, butą, jai atidarius duris, užėjo nepažįstamas vyras. Jis pareiškė, kad moters turimi pinigai netikri ir juos reikia patikrinti. Sukčius iš vilnietės išviliojo 5750 eurų.

Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.

Panevėžyje iš garažo vagys pavogė įvairių statybos prietaisų ir įrankių, kurių vertė 6 610 eurų. Kaip šeštadienį pranešė Panevėžio policija, 1989 metais gimęs panevėžietis, pranešė, kad penktadienio popietę, atvykęs į garažą pastebėjo nupjautą spyną. Iš garažo pavogti trys suvirinimo aparatai, akumuliatorinis suktuvas, orapūtė, vibro šlifuoklis, trys galvučių komplektai bei kiti įvairūs įrankiai.

Tepalais, alyvomis ir autochemijos prekėmis prekiaujančios Vilniaus uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių padalinio vadybininkas įtariamas pasisavinęs apie 37,3 tūkst. eurų. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė nagrinėti teismui baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Kauno apylinkės teismas kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiąjį tyrėją V.N. Už šį korupcinį nusikaltimą jam paskirta daugiau nei 3,7 tūkst. eurų bauda, valstybės naudai konfiskuotas kyšis, pranešė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pareigūnai nustatė, kad policininkas, tirdamas sukčiavimu įtariamojo verslininko bylą, pareikalavo ir gavo iš jo 3 000 litų (daugiau nei 868 eurų) kyšį.

 Didėjantys mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ypač ne pirmo būtinumo prekių, rodo, kad gyventojai lengviau išleidžia pinigus. Žmonės dėl būsimų pajamų nusiteikę gana ramiai, mažiau linkę kaupti santaupas, o sumažėjus kainų skaitmenims, nurodytiems etiketėse, labiau linkę pirkti nebe pačius pigiausius daiktus, - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, apžvelgdama 2015 m. namų ūkių finansinę elgseną.

2015 metai Lietuvoje buvo gausūs ekonominių įvykių, kurie prisidėjo prie lietuvių gyvenimo formavimo.   SAUSIS 1 d. - Lietuvoje įvestas euras, šalis tapo 19-ąja euro zonos nare 1 d. - Klaipėdos SGD terminalas pradėjo komercinę veiklą 5 d. - Europos Komisija pareiškė, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais nusprendė išmontuoti ruožo į Latviją Bugeniai-Rengė geležinkelio bėgius 15 d. - baigėsi...

Nuo 2016 metų pradžios litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima tik Lietuvos banke (LB) - litų banknotus ir monetas nemokamai ir neribotą laiką keis trys LB kasos. Galimybę toliau keisti litus svarsto Medicinos bankas, tačiau jis už paslaugas taikytų tam tikrą mokestį. Iki šių metų pabaigos litų banknotus nemokamai dar galima išsikeisti ir 89-iuose komercinių bankų padaliniuose.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

75 tūkstančiai monetų – tokio nemenko skaičiaus lietuviškų centų prireikė norint nulieti paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui – Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50-ies lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš lietuviškų monetų. Po trijų mėnesių darbo skulptūra pristatyta ir vilniečiams.

Pirmadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją lietuvišką 2 eurų proginę monetą, kuri skirta lietuvių kalbai. Kaip pranešė Lietuvos bankas, vieno milijono tiražu nukaldintomis lietuviškomis monetomis galima atsiskaityti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose eurą naudojančiose šalyse. „Pirmąja lietuviška progine moneta skelbiame žinią apie ypatingą mūsų kalbą – manoma, kad tai archajiškiausia gyva indoeuropiečių kalba. Ant monetos iškaldintas žodis AČIŪ.

Šiemet, Lietuvai įvedus eurą, vidutinės darbuotojų pajamos didėjo, tačiau žmonės to nepajuto, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Anot jos, šiemet smarkiai didėjo kai kurių paslaugų kainos, brango būsto nuoma, ir šios tendencijos turėtų išsilaikyti ateityje. „Visuomenės apklausos rodo, kad atlyginimų didėjimo daugelis nepajuto.

Dėl euro ir papilnėjusių piniginių Lietuvos gyventojai šiemet kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui planuoja skirti daugiau lėšų, rodo jau ketvirtus metus gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ atliekamos švenčių finansų planavimo apklausos rezultatai. Dauguma Lietuvos gyventojų šventinius finansus planuoja atsakingai. Didžioji dalis, net 69 proc. apklaustųjų, teigė kruopščiai planuojantys išlaidas didžiųjų metų švenčių laikotarpiu.

Dėl smukimo pasaulio akcijų rinkose padidėjus saugesniu laikomo turto paklausai, euro kursas trečiadienį antrą dieną iš eilės kopia aukštyn JAV dolerio atžvilgiu. Euro kursas, antradienio vakare Niujorke siekęs 1,0892 JAV dolerio, trečiadienį Azijoje ūgtelėjo iki 1,0911 JAV dolerio. Antradienį euro kursas JAV valiutos atžvilgiu paūgėjo 0,5 procento.

Tokių monetų, kokias sukūrė latviai, pasaulis dar neregėjo. Ant penkių eurų monetos vienoje pusėje pavaizduoti penki miegantys ir spalvinga antklode apsikloję katinai – Muris, Niuris, Incis, Mincis ir Puncis. O monetos kitoje pusėje vienas katinų laiko košės puodą su šaukštu. Kiti laukia savo eilės pasmaguriauti. Pasaka „penki katinai“ latvius moko, kad gerovė gyvenime pasiekiama išradingumu, iniciatyvumu ir gerais darbais.

Su pokyčiais, įvedus eurą, apsiprato daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvos gyventojų, labiausiai – jaunesnės amžiaus grupės (15-34 m.) gyventojai. Tačiau, palyginus su vasario mėnesį atlikto tyrimo rezultatais, penktadaliu išaugo manančiųjų, kad įvedus eurą paslaugų ir prekių kainos šiek tiek ar labai pakilo.

Ar pastebėjote, kad įsivedus eurą jūs išleidžiate daugiau pinigų? Kol valdžia aiškina, kad euras nieko nepabrangino, o jei kas ir pabrango, tai kompensuoja atpigę degalai arba tai – ne pirmo būtinumo prekės, daugybė žmonių sako, kad išleidžia tikrai daugiau nei išleisdavo litais. Ir jie tikrai yra teisūs – kai kurių įmonių pajamos įsivedus eurą labai išaugo.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo šiandien atsisako dvigubo kainų žymėjimo ir pradeda keisti kainų etiketes. Iki šių metų lapkričio 1 d. visose tinklo parduotuvėse kainos bus rašomos jau tik viena – euro valiuta. „Pastebime, kad pirkėjai jau priprato prie euro – mūsų parduotuvių ir nemokamos info linijos darbuotojai sulaukia vis mažiau su kainų konvertavimu susijusių klausimų. Mūsų duomenys rodo ir tai, kad vartojimas pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ir pamažu auga.

Lietuviai – vieni iš nedaugelio europiečių, netikinčių kainų mažėjimu. Priešingai, daugelis įsitikinę, kad kasdienių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris apima populiariausias Lietuvoje vartojamas prekes ir paslaugas, jau kurį laiką fiksuoja defliaciją. Naujausiais duomenimis, infliacija šalyje rugsėjo mėnesį sudarė -1 proc.