euras

Europoje stiprėjant recesijos dėl energetikos krizės baimei, euro kursas pirmadienį vėl nukrito žemiau pariteto su JAV doleriu ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2002-ųjų, kai jis buvo įvestas į fizinę apyvartą – iki 0,9951 dolerio už eurą, skelbia agentūra AFP. Pirmąkart per pastaruosius du dešimtmečius euras žemiau vieno dolerio ribos buvo nusiritęs praėjusį mėnesį.

Euro zonos ekonomika pademonstravo stebėtiną atsparumą sparčiai augančių energijos ir maisto kainų poveikiui, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Duomenys taip pat parodė, kad atsigavęs turizmo sektorius skatino Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikas, tuo metu eksporto jėgainė Vokietija sustojo, taigi nerimas dėl recesijos neišsisklaidė. Oficiali ES duomenų agentūra pranešė, kad euro zonoje bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį išaugo 0,7 proc.

Pagrindiniai Europos akcijų indeksai penktadienį atsitiesė, tačiau euras patiria spaudimą, naujausiam tyrimui parodžius, kad euro zona gali būti priartėjusi prie recesijos slenksčio, nes krenta paklausa ir kyla kainos. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas labiau negu tikėtasi padidinti palūkanų normas neužtikrino ilgesnio palaikymo euro kursui, nes politinis sąmyšis Italijoje temdo bendros valiutos perspektyvas. Vis dėlto Londono indeksas FTSE 100 nuo sesijos pradžios paaugo 0,5 proc.

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europai, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, lėtai kopia aukštyn, tačiau rinkos dalyviai yra sutelkę dėmesį į svarbų Europos Centrinio Banko (ECB) posėdį, kuriame bus pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidintos pagrindinės palūkanų normos.

Daugelį metų už 1 eurą buvo galima nusipirkti daugiau nei 1 JAV dolerį. Trečiadienį situacija pasikeitė ir pirmą kartą per du dešimtmečius amerikietiška valiuta tapo brangesnė už europinę. Per metus dolerio atžvilgiu euras atpigo daugiau kaip dešimtadaliu. Trečiadienį paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc.

Euro kursas trečiadienį pirmą kartą nuo 2002 metų gruodžio mėnesio nukrito žemiau psichologiškai reikšmingos 1 JAV dolerio ribos, slegiamas vis niūresnių euro zonos ekonomikos perspektyvų ir galimybės, jog rusiškų dujų tiekimas nebus atnaujintas. Paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį uždegė Kroatijai žalią šviesą nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsivesti eurą. „Norėčiau pasveikinti savo kolegą Zdravko Maričių ir visą Kroatiją tapus 20-ąja šalimi, prisijungsiančia prie euro zonos“, – pareiškė Čekijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, finansų ministras Zbynekas Stanjura.

Euro ir JAV dolerio vertė penktadienį praktiškai susilygino, prekybininkams rengiantis galimam euro zonos nuosmukiui, kurį sukels sparčiai auganti infliacija.  Maždaug 10.45 val. Lietuvos laiku euro vertė smuko 0,9 proc. iki 1,0072 JAV dolerio už eurą. Tai yra naujas žemiausias lygis per 20 metų.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu antradienį nukrito iki žemiausio lygio nuo 2002-ųjų, ekonominiams duomenims rodant didėjančią recesijos riziką euro zonoje. Europos bendros valiutos kursą 1 proc. nusmukdė ir investuotojų lūkesčiai, susiję su JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) vykdoma agresyvaus palūkanų normų kėlimo politika. Prieš pat 11.00 val. Lietuvos laiku euras atpigo nukrito iki 1,0306 JAV dolerio už eurą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovei Christine Lagarde davus suprasti, kad neigiamų palūkanų normų era euro zonoje netrukus pasibaigs, euro kursas pirmadienį šoktelėjo 1 proc. JAV dolerio atžvilgiu. Su kylančia infliacija kovojančios euro zonos centrinio banko vadovei pirmadienį tinklaraštyje parašius, kad ECB iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų laikotarpį, euro kursas pakilo iki 1,0682 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią per mėnesį lygį.

Karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos ekonominės sankcijos sukels kur kas didesnių pokyčių Europos ekonomikai ir rinkoms nei ankstesnės krizės, pavyzdžiui, koronaviruso pandemija, teigia ekonomistai. Apie tai rašo portalas CNBC. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos lyderiai buvo priversti skubiai spartinti planus, kaip sumažinti savo pernelyg didelę priklausomybę nuo Rusijos energijos.

Euro kursas ketvirtadienį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) nepateikė aiškių užuominų, kada jis padidins palūkanų normas sparčiai didėjančios infliacijos akivaizdoje. Bendros valiutos kurso smukimas paskatino Europos indeksus, o Volstryte akcijos vėl pradėjo pigti, nerimaujant dėl ​​griežtėjančios pinigų politikos JAV.

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo 6,4 proc., importuotų prekių – 22,5 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 12,4 proc., ne iš euro zonos – 31,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., importuotų – padidėjo 1,1 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 32,4 proc. – atpigo elektra.

Euro kursas penktadienį nusmuko iki žemiausio lygio per dvejus metus žemiau, pasiekdamas 1,10 JAV dolerio už eurą ribą, karui Ukrainoje ir toliau temdant euro zonos ekonomikos atsigavimo po pandemijos perspektyvas. Euro zonos valiutos kursas vėlyvuosiuose ryto sandoriuose nukrito iki 1,0992 JAV dolerio už eurą – žemiausio lygio nuo 2020 metų gegužės mėnesio, amerikiečių valiutai pelnantis iš savo kaip saugios investicijos statuso.

JAV dolerio kursas pirmadienį smunka euro atžvilgiu, bet lėtai kyla Japonijos jenos atžvilgiu. Indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, nuo sesijos pradžios sumenko 0,29 procento. O indeksas „WSJ Dollar“, kuriuo vertinama JAV valiutos kurso dinamika šešiolikos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, smuktelėjo 0,25 procento.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos ekonomistas sako, kad tai gerokai kilstelėjo euro kursą, o tai gali atnešti žalos tiek ES ekonomikos, tiek Lietuvos eksporto atsigavimui.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, per antrąjį praėjusių metų pusmetį iš apyvartos išimta 308 tūkst. padirbtų eurų banknotų – 22,7 proc. daugiau nei ankstesnį laikotarpį ir 17,6 proc. daugiau nei tą patį ankstesnių metų laikotarpį, teigiama ECB pranešime spaudai.

Prieš penkerius metus Lietuvoje įvestas euras turėjo teigiamą ekonominį poveikį, tačiau euro įvedimas susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, trečiadienį pranešė LRT radijas.  Lietuvos banko teigimu, euro įvedimas lėmė spartesnį ekonomikos ir pajamų augimą ir pigesnį skolinimąsi, atpigo mokėjimai, išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos.

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis. Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas. „Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.

Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai. Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje. 37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.

Praėjus beveik penkeriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą vis dar yra neiškeitę maždaug 447 mln. litų, arba 129,5 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 314,4 mln. litų, monetų – 113,9 mln. litų, arba atitinkamai 91,1 mln. ir 33 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje taip pat buvo 18,7 mln. litų vertės numizmatinių monetų. Pasak Lietuvos banko, litų keitimo į eurus procesas išlieka pakankamai aktyvus.

  Eurui šiuo metu yra iškilusi „kaip niekad didelė grėsmė“ – ne vien dėl JAV ir Kinijos prekybos karo, bet ir dėl Europoje iškilusių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderių, nusistačiusių prieš Europos Sąjungos bendrąją valiutą, antradienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras.

Su euru gyvename jau penkti metai, bet litai vis dar plūsta į Lietuvos banko keityklas. Šiuo metu kojinėse, puoduose, spintose ar senų paltų kišenėse vis dar guli pamiršti apie 450 milijonų užsilikusių litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius priduota apie 3 milijonus jų. Lietuvos banko atstovai nemano, kad į banką sugrįš visi trūkstami litai, tačiau tikimasi, kad dar bent porą metų litų pridavimo banga neatslūgs. Tarp kalbintų praeivių Vilniaus gatvėse litai – jau istorija.

Santūriau vertinamos euro zonos raidos perspektyvos nėra gera žinia Lietuvai, kadangi padėtį šalies ūkyje lemia ekonominė situacijos šalyse, su kuriomis sieja prekybos ryšiai, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „TVF pasaulio ekonomikos augimo prognozės yra mažesnės nei skelbtos šių metų pradžioje, ir tai bent iš dalies galima sieti su vis dar esama tarptautinės prekybos įtampa. Santūriau vertinamos ir euro zonos raidos perspektyvos.

Nuo sausio 26 dienos Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleis 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau galės jais atsiskaityti. „500 eurų banknotais santaupas laikantys gyventojai gali būti visiškai ramūs – bet kuriuo metu šio nominalo banknotais jie galės sumokėti už pirkinius ar išsikeisti į kito nominalo pinigus.

Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei prieš ketverius metus, 2015 m. sausio 1 d. Ir nors mintyse kainas į litus verčia vis mažiau žmonių, bet nostalgija senajai valiutai su girdimais pareiškimais, kad „prie lito buvo pigiau“, tebegirdimi. Taigi, kiek už pagrindines maisto prekes mokėjome pirmomis euro įvedimo dienomis, ir kiek mokame šiandien? Kaip rodo specialiame valdžios tinklalapyje produktukainos.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ įkūrėjas Rolandas Paksas praėjusią savaitę savo puslapyje publikavo tekstą, kuriame piktinasi valdančiųjų siekiu mažinti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, ir vietoj to siūlo rengti referendumą dėl lito grąžinimo. Pateikiame R. Pakso tekstą: Piliečių tiesioginį dalyvavimą sprendžiant pamatinius valstybės gyvenimo klausimus suprantu kaip neatsiejamą ir svarbiausią demokratijos sąlygą, Tautos aukščiausios suverenios galios išraišką.

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Tikinama, kad nuo liepos 1-osios sostinėje apsistojusių turistų sumokama rinkliava padės miestui gerinti turizmo infrastruktūrą ir stiprinti Vilniaus tarptautinį konkurencingumą. Vilniaus turisto rinkliavos dydis – 1 euras už vieną nakvynę. Rinkliavos mokėti nereikės nepilnamečiams bei neįgaliesiems. Iki kitų metų išimtis taikoma didesnėms keliautojų grupėms.

Euro įvedimas Lietuvoje yra sėkmės istorija, sako aukšto rango Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas. Tačiau ECB Tarptautinių ir Europos santykių padalinio vadovas Hansas Joachimas Klockersas perspėja, kad sparčiai augant ekonomikai, Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse gali vėl susiformuoti nekilnojamojo turto burbulas ar hiperinfliacijos banga. H. J. Klockersas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 20 metų pažengė toli į priekį. „Lietuva yra geras sėkmingo valiutos pakeitimo pavyzdys.

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į euro zoną įsilietų nestabilios „mažosios Italijos“. Iš šių trijų šalių Rumunija buvo trečioji, kuri praeitą savaitę pareiškė norą prisijungti prie euro zonos. Kaip „Bloomberg“ įvardija, šios šalys yra skurdžiausios ES šalys.

Bulgarija – skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis – tikisi per metus patekti į euro klubo „laukiamąjį“, kuriame norintieji įsivesti eurą praleidžia dvejus metus, pareiškė šalies ministras pirmininkas Boiko Borisovas. „Esu linkęs tikėti, kad per metus galėsime save pasveikinti su sėkme“, – pažymėjo vyriausybės vadovas. Finansų ministerija šiuo metu derasi su Europos Komisija ir tikisi „per mėnesį“ pateikti savo dokumentus bei gauti veiksmų planą, pareiškė jis.

Italijos ultradešiniųjų antiimigracinės ir euroskeptiškos partijos „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“) lyderis pirmadienį pareiškė, kad bendroji Europos Sąjungos valiuta euras yra „neteisinga“ ir yra pasmerkta žlugti. Sekmadienį vykusiuose Italijos visuotiniuose rinkimuose Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujami kraštutiniai dešinieji pasirodė geriau nei tikėtasi – ši partija surinko beveik 18 proc. balsų, o centro dešiniųjų blokas, kuriam ji priklauso, gavo maždaug 37 proc. visų balsų.

SEB grupės ekonomistai pagerino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę nuo 2,3 iki 2,5 procento. Šie metai turėtų būti sėkmingi pramonės atstovams, kurie daugiau investuos norėdami didinti gamybos pajėgumą ateityje. Sustiprėjęs euras kitų valiutų atžvilgiu kol kas euro zonos eksportui akivaizdesnės žalos nedaro. Dėl įmonių planų didinti darbuotojų skaičių nedarbas euro zonoje turėtų ir toliau mažėti, o tai skatins ir darbo užmokesčio spartesnį augimą, kuris iki šiol buvo labai lėtas.

Euro zonos šalys turėtų sukurti elektroninę platformą prekiauti vadinamosiomis „neveiksniomis“ paskolomis, kurios euro zonos bankams tapo tikra našta, pirmadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). „Rinkos nepakankamumas“ stabdo prekybą paskolomis, kurios yra „blogos“ arba artėjama prie nemokumo, nustatė ECB ekonomistai. Jų teigimu, šiuo metu esantis per mažas pirkėjų skaičius smukdo kainas, o ir sandorių skaičius yra labai mažas.

 Pagal naujausią apklausą, lietuviai yra bene didžiausi naudos iš Europos Sąjungos mylėtojai. Tiesa, nors iš Briuselio ateinantys pinigai ir džiugina, bet tai, kad esame Europos Sąjungos nariai, gyventojai džiaugiasi gerokai mažiau. Pasirodo, lietuviai gali būti ir optimistai. Nuo to laiko, kai prisijungėme prie Europos Sąjungos, prabėgo jau 13 metų, o lietuvių tikėjimas, kad tai buvo geras sprendimas, nemažėja.

Lietuvoje metinei infliacijai pasiekus 4,8 proc., valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis dėl kainų kilimo kaltina eurą ir verslą. Anot jo, būtent dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje kyla, o verslininkai naudojasi tuo, toliau didindami kainas. „Iš principo mes įspėjome prieš porą metų, kad euro įvedimas sukels labai stipriai kainas ir prekybininkai tuo labai aiškiai naudosis.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnai kartu su Jungtinio mobiliojo būrio (JMB) pareigūnais per specialią operaciją Utenoje ir Vilniuje sulaikė kelis įtariamuosius, kurie turėjo ir galbūt platino padirbtus 50 eurų nominalo banknotus. Per apžiūras ir kratas buvo rasta ir paimta dar daugiau padirbtų pinigų. Iš viso tyrimo metu paimta apie 2000 galbūt suklastotų eurų.

Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl įsisuka į infliacijos verpetą, koks buvo prieš krizę. Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007 – 2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus išnyktų? Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude Junckeris Europos Parlamente skaitydamas metinį pranešimą apie ES padėtį pareiškė, kad bendrą Europos valiutą būtina įsivesti visoms ES šalims.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

Šiemet stiprėjantis euras JAV dolerio atžvilgiu neramina šalies eksportuotojus, kurių produkcija netenka konkurencingumo pasaulinėse rinkose, nes didelė dalis prekybos vyksta ne eurai, o būtent JAV doleriais. Vis dėlto Lietuvos eksportuotojai įvairiais būdais stengiasi sumažinti valiutų kursų svyravimo rizikas ir tikisi stabilaus eksporto. SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas BNS teigė, jog stiprėjantis euras mažina Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.