estija

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį išvyksta į Estiją, kur su kitais Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) užsienio reikalų ministrais pasirašys susitarimo memorandumą dėl kritinės povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugos.

Pastarosiomis dienomis Estijoje vykę incidentai gali būti laikomi informacine operacija, teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Todėl, pasak jos, sąjungininkai tarsis dėl galimo atsako į tokius Rusijos karinius veiksmus. „Incidentas yra panašus į informacinę operaciją, siekiant tiesiog patraukti dėmesį. Toks naikintuvo pasirodymas ir labai staigus išplatinimas medžiagos apie tai kelia klausimų“, – Eltai sakė ministrė.

Incidentas Baltijos jūroje – Estijos karinės pajėgos bandė sulaikyti „šešėlinį“ Rusijos tanklaivį „Jaguar“. Estai pakėlė orlaivius, pasiuntė jūrų pajėgų laivą, bet tanklaivis estų reikalavimus sustoti ignoravo. Maža to, jo palydai danguje pasirodė ir rusų naikintuvas, jis net įskrido į Estijos oro erdvę. Lietuvos politikai kalba apie kylančią eskalacijos ir karinio susidūrimo tikimybę, tačiau kartu ir pripažįsta – NATO aljansas bijo erzinti rusus ir duoti tinkamą atsaką.

Incidentas Baltijos jūroje – Estijos karinės pajėgos bandė sulaikyti šešėlinį Rusijos tanklaivį „Jaguar“. Estai pakėlė orlaivius, pasiuntė jūrų pajėgų laivą, bet tanklaivis estų reikalavimus sustoti ignoravo. Maža to, jo palydai danguje pasirodė ir rusų naikintuvas, jis net įskrido į Estijos oro erdvę. Po incidento Lietuvos politikai kalba apie kylančią eskalacijos ir karinio susidūrimo tikimybę, tačiau kartu ir pripažįsta – NATO aljansas bijo erzinti rusus ir duoti tinkamą atsaką.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna NATO diplomatijos vadovų susitikime Antalijoje pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas, kai Rusijos naikintuvas kirto Estijos oro erdvę, siekdamas apsaugoti šešėlinio laivyno tanklaivį, yra tikras rimtos grėsmės, kurią Rusija kelia visai NATO, pavyzdys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šią savaitę fiksuoti du incidentai Estijoje, tarp kurių – ir nesėkmingas bandymas sulaikyti laivą, rodo tiesioginį ryšį tarp Kremliaus ir vadinamojo šešėlinio laivyno. „Incidentas yra iš tiesų rimtas, nes dar kartą mums primena, kad „šešėlinis laivynas“ yra tikrai aktyvus Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį sakė Turkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas.

Estijai pranešus, jog antradienį bandant sustabdyti, kaip manoma, Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį šalies oro erdvę pažeidė Rusijos karinis lėktuvas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuva apie įvykį buvo informuota trečiadienio rytą. Pasak Vyriausybės vadovo, tokie incidentai rodo, kad eskalacijos tikimybė Baltijos jūroje – didėja. „Apie incidentą yra žinoma, vakar ryte ta informacija buvo gauta. Taip, Baltijos jūroje tokių incidentų atvejų ir eskalacijos tikimybė didėja.

Estijos karinės pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, priklausantį Rusijos šešėlinei laivynui. Laivas nepakluso įsakymams ir paliko Estijos ekonominę zoną. Operacijoje dalyvavo Estijos gynybos pajėgų laivai, sraigtasparniai ir lėktuvai. Rusija savo ruožtu pasiuntė naikintuvą Su-30, praneša Lenkijos portalas Defence24.pl. Portalas praneša, kad internete pasirodė vaizdo įrašas, nufilmuotas tanklaivio, plaukiančio su Gabono vėliava, denyje.

Estijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Rusijos karinis lėktuvas pažeidė šalies oro erdvę. Naikintuvas „Suchoj Su-35“ antradienio vakarą be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę virš Baltijos jūros, netoli Jumindos pusiasalio Estijos šiaurėje, ir ten išbuvo trumpą laiką, nurodė estų kariuomenė. Užsienio reikalų ministerija Taline išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir įteikė jam diplomatinę notą.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų diplomatinę notą dėl išvakarėse įvykusio oro erdvės pažeidimo. Antradienio vakarą Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Suchoj Su-35“ be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje ir Estijos oro erdvėje išbuvo mažiau nei minutę.

Rusija penktadienį surengė Pergalės dienos koncertą, nukreiptą į Estijos pasienio miestą Narvą, kuriame gyvena didelė rusakalbių bendruomenė. Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-metį, Kremlius naudoja minėjimus, kad pakurstytų patriotizmą namuose ir parodytų savo jėgą užsienyje, kai jos pajėgos kariauja Ukrainoje. Jubiliejaus proga Rusija surengė patriotinius koncertus scenoje, esančioje priešais Narvą – miestą, kuriame gyvena 56 000 žmonių ir 96 proc. jų yra rusakalbiai.

Narvos muziejus ant Hermano pilies prie Estijos ir Rusijos sienos pakabino plakatą su dvigubu Kremliaus šeimininkų Vladimiro Putino ir nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio portretu.

Estų užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad Estijos oro erdve negalima naudotis keliaujant į Maskvą ir iš jos, vykstant į gegužės 9-osios Pergalės dienos paradą. „Apie Estijos oro erdvės naudojimą skrydžiui į Maskvą gegužės 9-osios parado metu negali būti nė kalbos, ir Estija neketina jokiu būdu remti šio renginio“, – pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Estijoje pirmadienį prasidėjo daugiau nei dvi savaites truksiančios didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Siil“, kuriose dalyvaus apie 16 tūkst. karių.  Estijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nurodė, kad pratybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama pagrindinių šalies ir regioninių gynybos planų užduočių įgyvendinimo tobulinimui, bendradarbiaujant su sąjungininkais.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi prisidėti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujamos „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgų, kuriomis būtų siekiama suteikti saugumo garantijas Ukrainai. Premjeras teigė, kad pasirengimo planavimas jau vyksta, o Estija yra pasiruošusi skirti iki kuopos dydžio sausumos pajėgų kovinį vienetą, taip pat instruktorius ir štabo karininkus.

JAV administracija galbūt nori skirti mažiau dėmesio Europos apsaugai, tačiau karinis buvimas yra pernelyg vertingas siekiant užtikrinti NATO flango saugumą ir pademonstruoti įtaką, kad ji visiškai pasitrauktų, pareiškė Estijos gynybos ministras.

Mažmeninė prekyba Estijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas užfiksuotas ketvirtą mėnesį iš eilės, po prieš tai 27 mėnesius trukusio nuosmukio laikotarpio. Prekyba maisto produktais kovą per metus sunyko 7 proc., tuo tarpu ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – padidėjo 5 proc., o degalais – išaugo 15 procentų.

Estijos policijos ir sienos apsaugos valdyba pranešė, kad Narvos sienos perėjimo punktas trečiadienį bus uždarytas kelioms dienoms. Nuo balandžio 28-osios iki gegužės 2-osios Virumos regione vyks krizės pratybos KILP ir „Miljon Miksi“, rašoma valdybos interneto svetainėje. Pratybų metu bus uždarytas Narvos sienos perėjimo punktas ir tarnybos biurai Rakverėje, Jehvyje ir Narvoje. Narvos sienos perėja bus uždaryta nuo balandžio 30-osios iki gegužės 2-osios.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pagrasino Estijai ir pasiūlė jai pasidaryti išvadas iš karo Ukrainoje, rašo UNIAN. Estija gegužės 5–23 d. vykdys pratybas. M. Zacharova pareiškė, kad Estija turėtų „pažvelgti į Ukrainą ir padaryti išvadas“. „Ji naudojama perspektyviems tikslams. Tokio kritiško mąstymo praradimo rezultatas visada liūdnas“, – komentavo ji. M. Zacharova yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai nuo 2015 metų.

Estija paleido prieš dvi savaites sulaikytą tanklaivį, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui. Eismo ir transporto tarnyba Taline pranešė, kad, dar kartą patikrinus laivą „Kiwala“, nustatyta, kad kritiniai trūkumai pašalinti. Todėl tanklaiviui, kuriam taikomos ES sankcijos, leista palikti Estijos teritorinius vandenis. Laivų stebėjimo tarnybų duomenys rodo, kad „Kiwala“ vėl plaukia Rusijos kryptimi.

Estijos vyriausybė nori kuo greičiau pasiekti naujus NATO pajėgumų tikslus ir patvirtino papildomą nacionalinę investicijų į gynybą programą KILP (SHIELD). Vidutiniškai 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2029 metų bus skiriama krašto apsaugai. „Vyriausybės sprendimas reiškia, kad mes sparčiau nei iki šiol stiprinsime Estijos gynybinius pajėgumus sausumos, oro ir jūrų karybos srityse“, – ketvirtadienį teigė premjeras Kristenas Michalas.

Estija įkurs karinę bazę Narvoje, kad sustiprintų sienos su Rusija apsaugą, pranešė šalies gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas majoras Vahuras Karusas, pranešė ERR, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „The Moscow Times“. Numatoma, kad objekte bus dislokuota daugiau kaip 200 Estijos karių ir sąjungininkų padalinių. Pranešama, jog jie čia bus nuolat. Kartu numatoma ir rotacija. „Mūsų tikslas – ten įkurdinti nuolatinius dalinius.

Talino keleiviniame uoste pasieniečiai sulaikė Lietuvos pilietį, pateikusį kitam tautiečiui priklausantį asmens dokumentą, ketvirtadienį pranešė estų pareigūnai. Šiaurės prefektūros pasienio kontrolės punkto pareigūnai trečiadienį tikrino transporto priemones, vykstančias į keltą Keleiviniame uoste ir sustabdė automobilį su lietuviškais numeriais. Jį vairavo 1992 metais gimęs Lietuvos pilietis, BNS pranešė Šiaurės prefektūros atstovai spaudai.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad „Maskva reaguos proporcingai Estijos keliamai rizikai ar grėsmėms“. „Rusija atsakys proporcingai rizikai ir grėsmėms, kylančioms iš Estijos kaip NATO narės, neteisėtų veiksmų prieš Rusijos laivus Baltijos jūroje atveju“, – pareiškė Marija Zacharova.

Estijos statistikos departamentas prieš Velykas tradiciškai pažėrė duomenų apie šalies kiaušinių rinką, kurie rodo, jog jų vartojimas Estijoje ir toliau bemaž dukart viršija gamybą. Praėjusiais metais kiaušinių gamyba šalyje padidėjo 6 proc. iki 189,5 mln., o šis kiekis patenkino tik 53 proc. poreikio. Kiaušinių vartojimas pernai Estijoje augo sparčiau – 9 proc. iki 356,1 mln., arba po 259 kiaušinius kiekvienam šalies gyventojui.

Estijos Rygikogo Socialinių reikalų komitetas pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį pacientams būtų leidžiama atsisakyti gyvybę palaikančio gydymo. Komiteto pirmininkė Signe Riisalo (Signė Rysalo) teigė, kad valstybė turi padėti užtikrinti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo pabaiga būtų ori ir organizuota atsižvelgiant į jo norus, įsitikinimus ir vertybes.

Didžiausią grėsmę Estijos konstitucinei santvarkai ir toliau kelia agresyvūs Rusijos užsienio politikos tikslai, o jų siekiant vis dažniau ir intensyviau taikomasi į jaunimą, sakoma pirmadienį paskelbtoje Estijos vidaus saugumo tarnybos (ISS) metinėje apžvalgoje. „Bendrai kalbant, propagandos skatinamas priešiškumas viešosiose erdvėse sumažėjo, bet kurstymas ir pastangos daryti įtaką vis labiau perkeliamos į virtualią sferą.

Estijai apribojus dešimčių rusiškų žiniasklaidos kanalų pasiekiamumą šalyje, Kremlius ieško naujų būdų daryti įtaką, vis dažniau pasitelkdamas pranešimus estų kalba, teigiama pirmadienį paskelbtoje Estijos vidaus saugumo tarnybos (ISS) metinėje apžvalgoje. Europos Sąjungos (ES) sankcijos Estijoje apribojo prieigą prie 53 Rusijos televizijos kanalų ir 307 interneto svetainių, teigia šalies žiniasklaidos reguliavimo institucija – Vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba.

Buvęs Rusijos saugumo tarybos pirmininkas, dabar oficialiai einantis prezidento patarėjo jūreivystės klausimais pareigas Nikolajus Patruševas atrodė susierzinęs, paklaustas, kaip reaguos į Estijos sprendimą naikinti pavojų keliančius civilius laivus, rašoma „Telegram“ kanale „Nexta“. „Na bjauru, bjauru.

Suomijos įlankoje ankstų penktadienio rytą Estijos karinės jūrų pajėgos sulaikė naftos tanklaivį „Kiwala“, plaukusį į Ust Lugos uostą Rusijoje. Estijos karinių jūrų pajėgų vadas komandoras Ivo Varkas sakė, kad laivas buvo sustabdytas siekiant patikrinti jo dokumentus ir teisinį statusą. „Atliekant įprastinį patikrinimą kilo įtarimų, kad laivas neturi valstybės vėliavos ir galiojančio draudimo.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos vasarį sulaukė 230 tūkst. klientų – 2 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų padaugėjo 2 proc. iki 120 tūkst., užsieniečių – 3 proc. iki 110 tūkstančių. Svečių iš užsienio skaičius pasiekė ikipandeminių 2019-ųjų vasario mėnesio lygį. Daugiausiai užsieniečių buvo atvykę iš Suomijos (43 proc. visų), Latvijos (17 proc.

Estijos prezidentas Alaras Karisas patvirtino įstatymą dėl konstitucijos pataisos, kuria panaikinama Estijoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, o nuo kitų rinkimų – ir asmenų be pilietybės, teisė balsuoti vietos valdžios rinkimuose.

Estijos gynybos pajėgoms gali būti suteikta teisė Baltijos jūroje nuskandinti prekybinius laivus, jei jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atitinkamą įstatymo projektą trečiadienį, balandžio 9 d., svarstys respublikos parlamentas, praneša nacionalinis portalas ERR. Iniciatyva siekiama suteikti šalies kariniam jūrų laivynui teisę užkirsti kelią tokiems incidentams, kaip užsienio prekybinių laivų vykdomas jūrinių kabelių nutraukimas ir žalos kitai infrastruktūrai padarymas.

Europos Komisijai (EK) neskyrus finansavimo „dronų sienos“ iniciatyvai, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad prie šio klausimo dar bus sugrįžta birželį Estijoje vyksiančiame susitikime. „Artimiausiu metu susitikime, kurį turėsime birželio mėnesį Estijoje, bus visų šalių ministrai, kurie buvo teikiant paraišką, aptarsime, kokia yra mūsų bendra pozicija būtent dėl tokios sistemos kūrimo“, – LRT televizijai teigė V. Kondratovičius.

Martinas Heremas, buvęs Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas („Welt“ straipsnyje), įspėja, kad Rusija gali per šešis mėnesius sukaupti pakankamai jėgų, kad pradėtų agresiją prieš Baltijos šalis. Į tai, kad Rusija gali sustiprinti savo karinius veiksmus šalia Lietuvos, jei konfliktas Ukrainoje būtų nutrauktas, įvertino politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Estijos policijos ir sienos apsaugos valdyba panaikino Konstantino Gorlovo, kuris ilgą laiką užsiėmė destruktyvia veikla Estijoje ir palaikė ryšius su asmenimis, veikiančiais Rusijos spec. tarnyboms, ilgalaikį leidimą gyventi šalyje. „Gorlovas, kuris kėlė grėsmę Estijos saugumui ir viešajai tvarkai, šiąnakt buvo deportuotas iš šalies. Be to, jam uždrausta įvažiuoti į Estiją ir Šengeno šalis“, – pranešė departamentas.

Vyraujant įtemptai geopolitinei situacijai, ieškoma įvairių būdu, kaip būtų didinamas valstybių nacionalinis saugumas. Štai Estijoje ne Europos Sąjungos piliečiams buvo uždrausta balsuoti savivaldos rinkimuose, baiminantis Rusijos ir Baltarusijos įsikišimo į rinkimus. Tiesa, ekspertai tvirtina, kad nepaisant taikomų įvairių poveikio kampanijų, šiuo metu tokios priemonės Lietuvoje nėra reikalingos.

Estijai uždraudus ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams balsuoti savivaldybių rinkimuose, politikai neskuba to Lietuvoje, siūlo pirmiausia įvertinti situaciją. Parlamentarų teigimu, lyginant su kaimynine valstybe, Lietuvoje vyrauja kitokia demografinė situacija. „Mes Lietuvoje tokios problemos neturim“, – BNS sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. „Estija turėjo nemažą dalį asmenų iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Mažos galios atominę elektrinę Estijoje planuojanti privati „Fermi Energia“ pranešė pasirašiusi sutartį su Pietų Korėjos „Samsung“ grupės įmone „Samsung C&T Corporation Engineering and Construction  Group“ („Samsung C&T“) dėl dviejų modulinių reaktorių BWRX-300 statybos galimybių. Šalių teigimu, tai žymi reikšmingą Estijos žingsnį link branduolinės energetikos, kuriuo siekiama užtikrinti energetinį saugumą ir remti klimato neutralumo siekį.

Didžioji Britanija sumažino savo karių ir tankų skaičių Estijoje, nors žadėjo jį padidinti, kad būtų galima kovoti su didėjančia Rusijos grėsme. Buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas teigė, kad Didžioji Britanija ir kitos šalys nežiūri rimtai į Estijos gynybą, rašoma „The Times“. Pasak buvusio Estijos gynybos pajėgų vado Riho Terraso, sąjungininkai mano, jog britų kariuomenės finansinės problemos yra tokios rimtos, kad Didžioji Britanija sunkiai vykdo savo įsipareigojimus rytiniame NATO flang...

Estijos parlamentas trečiadienį patvirtino Konstitucijos pataisą, pagal kurią iš Europos Sąjungos (ES) pilietybės neturinčių rezidentų bus atimta teisė balsuoti savivaldos rinkimuose, tačiau pilietybės neturintys asmenys dar galės atiduoti savo balsus šį rudenį. Už pataisą balsavo 93 parlamentarai, prieš – septyni. Dar vienas parlamento narys balsavime nedalyvavo.

Tartu apygardos teismas antradienį nuteisė dvigubą – Rusijos ir Estijos – pilietybę turintį vyrą 15 metų kalėjimo už valstybės išdavystę, o jis, be kita ko, veikė ir Lietuvoje. Remiantis kaltinimais, Andrejus Makarovas nuo 2022-ųjų davė nurodymus Latvijoje sekti karinę ginkluotę, jos judėjimą ir kitas detales bei perdavė surinktą informaciją Rusijai. Taip pat pranešama, jog 2024-ųjų pradžioje A. Makarovas gavo Rusijos įsakymą padegti automobilį ukrainietiškais numeriais Tartu mieste.

Estijoje, greitkelyje Talinas–Narva, antradienį susidūrus „Lux Express“ autobusui ir karinei transporto priemonei žuvo 21 metų šauktinis, 14 kitų žmonių – sužeisti. „Karys, praradęs gyvybę šiandienos nelaimingo atsitikimo metu, buvo pavyzdingas kovotojas, su pasišventimu tarnavo savo šaliai ir aktyviai dalyvavo Kovinio aptarnavimo paramos bataliono darbuose.

Estijos teismas antradienį nuteisė dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę turintį vyrą kalėti 15 metų už valstybės išdavystę.  Kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2024 m. pavasarį Tartu mieste padegė automobilį su ukrainietiškais numeriais. Teismo teigimu, šis veiksmas buvo atliktas Rusijos interesais. Remiantis kaltinimu, vyras ant automobilio variklio dangčio užrašė Estijos politinės grupės pavadinimą, siekdamas klaidingai susieti veiką su šia grupe.

Antradienį Estijoje buvo užbaigtas vyriausybės pertvarkymas – prisiekė penki nauji ministrai, vadovaujami ministro pirmininko Kristeno Michalo. Kaip pranešama, Estiją valdys dviejų partijų koalicija, kurią sudaro K. Michalo Reformų partija ir „Estija 200“ – abi jos apibūdinamos kaip ekonomiškai liberalios. Naujoji koalicija 101 vietos parlamente turi nežymią 52 balsų daugumą.

Baltijos šalys dar šiemet tikisi savo gynybos biudžetus padidinti iki 4 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokį lygį šiuo metu yra pasiekę tik lenkai, atsilieka ir amerikiečiai. Ir nors mūsų regionas yra pavyzdinis visame aljanse, visos trys šalys vis dar perka skirtingas ginkluotes, naudoja skirtingą amuniciją – karo atveju tai apsunkintų galimybes padėti vieni kitiems.

Tęsiantis ginčui dėl sienos su kaimynine Rusija, Estija dar kartą pareikalavo grąžinti plūdurus, kuriuos, pasak jos, Maskva pavogė iš abi šalis skiriančios Narvos upės vandenų. „Pabrėžiame, kad Estijos teritorija yra neliečiama, o plūdurų pašalinimas iš Estijos vandenų yra nepriimtinas“, – ketvirtadienį pareiškime teigė Estijos užsienio reikalų ministerija. 2024 m. gegužę Rusija be išankstinių konsultacijų pašalino 24 iš 50 plūdurų, kuriuos Estija naudojo laivybos maršrutams žymėti.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas antradienį pareiškė, kad jo šalis kitais metais padidins išlaidas gynybai iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), motyvuodamas kaimyninės Rusijos keliama grėsme. Sprendimas grindžiamas kariuomenės vado kariniais nurodymais. Dėl papildomų investicijų į gynybos pajėgumus artimiausiais metais gynybos biudžetas viršys 5 proc. BVP, paskelbė estų vyriausybė.