Estija

Šiaurės rytų Estijoje, Baltijos jūros pakrantėje, rasta drono nuolauža, sekmadienį pranešė pareigūnai. Pasak šios Europos sąjungos ir NATO narės saugumo institucijų, objektas yra sparno dalis, kurią į krantą išplovė bangos, ir ją paplūdimyje netoli Kalvi kaimo aptiko vietos gyventojas. Pirminiai vertinimai rodo, kad nuolauža galėtų būti Ukrainos drono. Tikslios incidento aplinkybės šiuo metu tiriamos, praneša vietos žiniasklaida.

Estijai šią savaitę nusprendus nutraukti šarvuočių pirkimą ir skirti atlaisvėjusius 500 mln. eurų oro gynybai, Lietuvos pareigūnai teigia, jog šalies oro gynybai jau numatyta pakankamai lėšų ir dėmesio. Estijos vyriausybė nutarė sustabdyti pusės milijardo eurų vertės pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimą ir minimas lėšas skirti oro gynybai ir dronams.

Estijos vyriausybė iš esmės nusprendė sustabdyti 500 mln. eurų vertės kovos mašinų įsigijimo programą ir nukreipti lėšas apsaugos nuo dronų ir oro gynybos stiprinimui, praneša dienraštis „Postimees“. Gynybos ministras Hanno Pevkuras ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Estija kasdien mokosi iš karo Ukrainoje, ir šios pamokos kartu su kariuomenės vado kariniais patarimais lėmė naujų kovos mašinų įsigijimo programos sustabdymą.

Nors šiais metais tarp Baltijos šalių labiausiai ekonomika augs Lietuvoje, prognozuojama, kad ateinančiais metais augimo lyderės vaidmuo atiteks Latvijai. Tuo metu Estijos ekonomika atsigauna lėčiau nei kaimyninių šalių, skelbiama „Luminor“ banko parengtoje 2026-2027 m. Baltijos šalių ekonominėje apžvalgoje. Remiantis „Luminor“ pavasario ekonomine prognoze, šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 3,6 proc., Latvijos – 2,5 proc., o Estijos augimas išliks 2 proc. lygyje.

Estijos konkurencijos departamentas patvirtino praėjusiais metais „Ekspress Grupp“ ir „AVH Grupp“ sudarytą sandorių, po kurio „Ekspress Grupp“ taps vienintele leidyklos „Ohtuleht Kirjastus“ savininke. Praėjusių metų liepos mėnesį „Ekspress Grupp“ paskelbė apie savo ketinimą iš „AVH Grupp“ įsigyti 50 proc. „Ohtuleht Kirjastus“ akcijų. Konkurencijos departamentas sandorį patvirtino balandžio 2 d. Šalys užbaigs sandorį įvykdžiusios visas tam reikalingas sąlygas.

Estija rekomendavo Ukrainai pakoreguoti savo ilgojo nuotolio dronų, smūgiuojančių taikiniams Rusijos Baltijos jūros uostuose, skrydžio maršrutus, siekiant sumažinti pavojų, kad nuklydę orlaiviai vėl pažeistų Estijos oro erdvę, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Ukraina pastaruoju metu intensyvina smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai pagrindiniuose Baltijos jūros uostuose, įskaitant netoli Estijos esančius Ust Lugą ir Primorską.

Didmeninės prekybos ir logistikos grupė „Sanitex“ Taline planuoja vystyti prekybos centrą ir penkis daugiabučius. Talino Haabersti rajone, 4,77 hektaro ploto sklype Volmre gatvėje 22, pradėtos detaliojo plano korekcijos procedūros, skelbia portalas „Verslo žinios“, remdamasis Estijos naujienų portalu „Aripaev“. Remiantis Estijoje registruotos „Sanitex“ įmonės pasiūlymais, ji teritorijoje matytų 2 aukštų prekybos centrą ir penkis 2–3 aukštų daugiabučius.

Estijos ir Suomijos danguje keisti reiškiniai – žmonės užfiksavo po kelias dešimtis skrendančių ir švytinčių objektų. Gyventojai kelia klausimą, ar iš tiesų Ukraina savo atakos dronus leidžia per jų šalis. Apie tai trimituoja ir Kremlius. Tiesa, Baltijos šalių ir Suomijos valdžia tokius pasvarstymus kategoriškai neigia. Tą patį kartoja ir mūsų premjerė. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dronų incidentai Baltijos šalyse atskleidė ne tik saugumo spragas, bet ir komunikacijos problemas. Pasak eksperto, visuomenė turi teisę žinoti, kaip valstybė reaguoja į tokias grėsmes, o apie tai turėtų kalbėti atsakingų institucijų pareigūnai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys. Ką parodo nukritę dronai Baltijos šalyse? Dronai dabar krenta visose Baltijos šalyse.

Krūva Ukrainos dronų naktį įskrido į Estijos teritoriją, šalies valdžia žmones kėlė naktį iš miego ir pranešė jiems apie būtinybę slėptis ir saugotis. Nors, kaip pranešė estų kariškiai, į šalį įskrido „mažiau nei 10“ bepiločių ir mažiausiai vienas sprogo ore – tikslaus skaičiaus jie negalėjo įvardinti, realus pavojus niekam nekilo. Dronai buvo priartėję ir prie Latvijos sienos, žmonės ten taip pat sulaukė perspėjimo žinučių.

Estijoje antradienį rastos drono nuolaužos. Kaip skelbia „Tartu Postmees“, nuolaužos antradienį rastos Kastre savivaldybėje esančiame Hammaste kaime. Antradienį prieš pietus pranešta, kad jau buvo atlikta preliminari įvykio vietos apžiūra, ji leidžia daryti prielaidą, kad rastos nuolaužos priklauso puolamajam dronui. Jis esą sprogo ore. Drono dalys išsibarstė gana dideliame plote, lauke, esančiame maždaug 400 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo.

Estijoje paskelbus oro pavojų dėl dronų danguje turėjo apsisukti „Finnair“ lėktuvas, skelbia „Yle“. Lėktuvas skrido iš Helsinkio į Tartu ir apsisuko maždaug 30 minučių nuo pakilimo praėjus. Incidentas įvyko apie 00:40. Kaip rašo „Tartu Postimees“, lėktuvas apsisuko ir grįžo į Helsinkį. Tikėtina, kad lėktuvas apsisukti turėjo dėl oro pavojaus Estijoje. Portale „Flightradar24“ skrydį stebėjo daugiau nei 3 500 žmonių, ir tuo metu jis buvo trečias labiausiai stebimas skrydis pasaulyje.

Estijoje naktį iš pirmadienio į antradienį galėjo sprogti vienas dronas, skelbia „Tartu Postimees“. Antradienį Estijoje buvo paskelbtas oro pavojus, pranešta, kad keli dronai įskrido į šalies oro erdvę. Anot minėto leidinio, vienas iš dronų galėjo nukristi Tartu apskrityje, Kastre savivaldybėje. Dronas esą sprogo. Tai leidiniui pasakoja vietos gyventojai. Institucijos oficialiai kol kas nepatvirtino drono sprogimo fakto, kiek anksčiau antradienį ryte skelbta, kad dronų nereikėjo numušti.

Keli dronai antradienį įskrido į Estijos oro erdvę, skelbia ERR. Pavojus dėl artėjančio drono paskelbtas ir Latvijoje. „Per naktį Ukraina toliau atakavo Rusijos Baltijos jūros pakrantės teritorijas dronais, o keli iš jų, matyt, nukrypę nuo kurso, įskrido ir į Estijos oro erdvę“, – antradienio rytą rašoma ERR. Oro pavojus Estijoje Apie tai leidiniui patvirtino Estijos gynybos pajėgų pulkininkas Uku Arold. „Oro pavojaus signalas dabar jau atšauktas (6:15 val. – red. past.

Estijos gynybos pajėgos naktį iš pirmadienio į antradienį paskelbė įspėjimą apie oro pavojų, praneša žiniasklaida bei Estijos kariuomenė. Dalies Estijose vietovių gyventojams buvo patarta likti patalpose, o pamačius dronus – ieškoti priedangos. Apie 6 val. ryto vietos ir Lietuvos laiku gauti pranešimai, kad grėsmė praėjo. Kilo galima oro grėsmė Pavojaus pranešime nurodyta, kad kilo galima oro grėsmė, o pamačius droną reikėtų pasislėpti, išlikti budriems ir laukti naujų nurodymų.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankydamasis Estijoje, apsilankė Baltijos gynybos koledže Tartu, kur kreipdamasis į jo dėstytojus ir studentus, apžvelgė tektoninius geopolitinius pokyčius, vykstančius šiuo metu. „Taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka yra pavojuje. Galios politika įgauna pagreitį. Turime geriau suprasti ir būti pasirengę tinkamai veikti sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Estijos kapitalo komercinis bankas „Bigbank“ pranešė, kad jo stebėtojų taryba nusprendė nutraukti Švedijos filialo veiklą nuo gegužės 31 d. Po to bus pradėtas filialo uždarymo procesas. Sprendimas nutraukti veiklą buvo priimtas ketvirtadienį vykusio stebėtojų tarybos posėdžio metu. Todėl nuo penktadienio banko Švedijos filialas nebepriims naujų indėlių ir sutelks dėmesį tik į esamo indėlių portfelio aptarnavimą.

Šią savaitę Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, jog Baltijos šalys imasi ryžtingų veiksmų, teikdamos prioritetą oro gynybos vystymui.   Lietuvos, Estijos ir Latvijos gynybos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą dėl regione dažnėjančių dronų incidentų, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pareiškime pabrėžiama, kad Baltijos šalys imasi ryžtingų veiksmų, teikdamos prioritetą oro gynybos vystymui.

Estijos laivų statykla „Baltic Workboats“ stato naują karo laivą „Euroguard“, kuris turėtų tapti prototipu dešimties Europos šalių karinėms jūrų pajėgoms, rašo estų nacionalinis transliuotojas ERR. Prieš trejus metus 10 Europos šalių ir 23 įmonės sudarė konsorciumą, siekdamos sukurti 45 metrų ilgio pusiau autonominį karo laivą. Europos gynybos fondo finansuojamam projektui „Baltic Workboats“ stato konkretų prototipą. Tai kol kas didžiausias šios laivų statyklos projektas.

Įkandin Lietuvos Ukrainos dronai šiąnakt sproginėjo ir pas kaimynus – Latvijoje ir Estijoje. Estijoje bepilotis sprogo pataikęs į elektrinės kaminą, ten gyventojams kariuomenė išsiuntė pranešimus slėptis ir saugotis pavojaus iš oro. Latvijoje vienas dronas krito ir sprogo užkliuvęs už medžio viršūnės keli šimtai metrų nuo kaimo sodybos, dar vienas trumpam įskrido ir išskrido iš šalies oro erdvės.

Dėl praėjusią naktį Latvijoje įvykusio drono incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais, pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas. Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.

Balandžio viduryje Lietuvoje su valstybiniu vizitu lankysis Estijos prezidentas Alaras Karisas ir pirmoji ponia Sirje Karis. Estijos prezidentas į Lietuvą atvyks šalies vadovo Gitano Nausėdos kvietimu.

Šią naktį Latvijos ir Estijos oro erdves pažeidė iš Rusijos pusės atskridę dronai. Latvijos premjerė spėja, kad dronas galėjo būti ukrainietiškas. Estijos premjeras kalba panašiai – bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas. Anot politologo Lino Kojalos, pastarųjų dienų įvykiai atskleidžia saugumo situacijos realybę.

Dronas, pataikęs į Auverės elektrinės kaminą, nebuvo ataka prieš Estiją, o bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir jo vyriausybės nariai. „Remiantis turima informacija, tai buvo Ukrainos atsakomasis smūgis į Rusijos ataką, pasiekęs mūsų sienas. Ir tai ne pirmas kartas“, – sakė K. Michalas, primindamas praėjusių metų rugpjūtį Estiją netoli Elvos pasiekusį Ukrainos droną.

Ankstyvą trečiadienio rytą iš Rusijos pusės atskridęs dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje, praneša naujienų portalas „Estonian World“. Pasak valdžios institucijų ir jėgainę valdančios energetikos bendrovės „Enefit Power“, per incidentą niekas nenukentėjo, Estijos elektros sistema taip pat nebuvo pažeista. Estijos vidaus saugumo tarnyba pranešė, kad dronas į elektrinės kaminą atsitrenkė kovo 25 d. 3 val. 43 min.

Ukrainiečių grobimai iš pasienio kaimų Sumų srityje, „netipiškos“ rytinės bepiločių orlaivių atakos prieš Kyjivą, keistas rusų aktyvumas netoli Baltijos šalių, politinių „konservų“ aktyvavimas ES – Rusija, kaip skelbiama ukrainiečių „Unian“ apžvalgoje, rengia naują puolimą. Kai visą žiemą rusai stengėsi suduoti skaudžiausius smūgius užnugario miestams, kad sušaldytų ukrainiečius, jau buvo aišku: fronte jų reikalai klostosi ne itin gerai.

Viena didžiausių pasaulyje gynybos pramonės bendrovių „Lockheed Martin“ Estijoje įsteigs visas tris Baltijos šalis aptarnausiantį reaktyvinės artilerijos sistemų HIMARS techninės priežiūros centrą, trečiadienį paskelbė šalies gynybos ministerija, praneša Estijos transliuotojas ERR. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigia, kad JAV įmonė norėtų įkurti šį centrą per dvejus metus, o pradinės investicijos sieks apie 10 mln. eurų.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad trečiadienį Rusijos naikintuvas pažeidė Estijos oro erdvę. „Estijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos laikinojo reikalų patikėtinį po to, kai kovo 18 d. Rusijos naikintuvas SU-30 pažeidė Estijos oro erdvę netoli Vaindlo salos ir joje išbuvo apie minutę. Galiu patvirtinti, kad NATO misija „Baltic Air Policing“ sureagavo greitai – buvo dislokuoti Italijos karinių oro pajėgų daliniai.

Estijos vyriausybė ketvirtadienio posėdyje patvirtino, kad nacionalinė minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2026 metais sieks 946 eurus, o minimalus valandinis darbo užmokestis sudarys 5,67 euro, o tai reiškia, kad nuo balandžio 1 dienos minimalus darbo užmokestis padidės 60 eurų. Pasak ekonomikos reikalų ir pramonės ministro Erkki Keldo, Estija su kiekvienais metais vis labiau artėja prie tikslo, kad minimalus darbo užmokestis sudarytų bent pusę nacionalinio vidutinio darbo užmokesčio.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Priešingai nei kitos NATO šalys, Estija kategoriškai neatmeta karinio dalyvavimo, siekiant apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje.  Estija yra pasirengusi kalbėti apie galimą indėlį į JAV misiją, jei Vašingtonas oficialiai to paprašys, anot radijo pranešimo, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Tačiau koks tai galėtų būti indėlis, kol kas nėra aišku.

Pasak SEB, didelės energijos sąnaudos ir mokesčiai slopina Estijos įmonių eksporto apetitą. O jų kaimynės Baltijos šalyse aktyviai ieško naujų rinkų. Naujoji SEB Baltijos verslo apžvalga 2026 parodė, kad makroekonominės perspektyvos visose trijose Baltijos valstybėse gerėja, tačiau jų ekonomikos atsigauna skirtingu tempu, todėl įmonių strateginiai sprendimai vis labiau skiriasi.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ – pranešė vasarį aptarnavusi 364 894 keleivius – 5 proc. daugiau nei tą patį mėnesį ankstesniais metais. Pervežtų krovinių vienetų skaičius išaugo 9,2 proc. iki 19 777, o keleivinių transporto priemonių skaičius sumažėjo 3,6 proc. iki 42 832. Bendrovės duomenimis, didžiausias augimas buvo užfiksuotas Suomijos ir Švedijos maršrutuose, kur keleivių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 19,5 proc.

Estijos mažmeninės prekybos įmonių pardavimo pajamos sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 8 proc. iki 885 mln. eurų, rodo Estijos statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Tarnybos analitikė Johanna Linda Pihlak sakė, kad nors gruodžio mėnesio pardavimų apimtis nepakito, palyginti su 2024 m. gruodžiu, sausio mėnesį jos pradėjo augti.

Pasaulio taurės atrankoje pirmąją pergalę pasiekė Švedijos rinktinė (1/3). Švedai išvykoje 79:69 (23:22, 15:16, 13:17, 28:14) pranoko Estiją (2/2). Estai prieš dvi dienas buvo stipresni (88:77), o ir šiame susitikime po trijų ketvirčių pirmavo 55:51, tačiau lemiamoje atkarpoje dvigubai nusileido varžovams ir paleido pergalę iš rankų. Nugalėtojams 18 taškų pelnė Ludde Hakansonas (4/9 tritaškių, 5 klaidos), 13 – Tobiasas Borgas (2/6 tritaškių), 11 – Wilhelmas Falkas (7 atk. kam.

Estijoje antradienį, minint 108-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, ant visų gyvenamųjų, komercinių ir biurų pastatų iškeltos valstybinės vėliavos. Taline Nepriklausomybės dienos minėjimas prasidėjo 7 val. 32 min. surengta vėliavos pakėlimo Ilgojo Hermano bokšte ceremonija, vykusia skambant valstybiniam himnui. Panašūs renginiai vyko Narvoje, Tartu, Silamejėje ir kitur.

Estijos teismas ketvirtadienį Izraelio piliečiui skyrė šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos saugumo tarnybai (FSB), pranešė estų transliuotojas ERR. Remiantis kaltinimais, 50-metis Anatolijus Privalovas dar 2016-aisiais užmezgė ryšius su FSB ir jos pareigūnais ir beveik dešimtmetį iki pat suėmimo 2025-ųjų spalį vykdė veiklą, kenkiančią Estijos nacionaliniam saugumui. Jam taip pat buvo nurodyta sumokėti 2 215 eurų baudą.

Estijos teismas ketvirtadienį skyrė Izraelio piliečiui šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai.  50 metų vyras buvo nuteistas už tai, kad gavo ir perdavė informaciją Rusijos vidaus žvalgybai – Federalinei saugumo tarnybai (FST).  Teismo teigimu, nuo 2016 m. iki suėmimo praėjusiais metais jis vykdė veiklą, kenkiančią Estijos saugumui.

Estijos gynybos investicijų centras (RKIK), bendradarbiaudamas su Latvijos gynybos ministerija, paskelbė viešąjį pirkimą dideliam bunkerių kiekiui įsigyti. Skelbiama, kad Estija planuoja įsigyti iki 600 betoninių bunkerių, skirtų rytinių sienų stiprinimui. Estija ir Latvija inicijavo pirkimo procedūrą, siekdamos rasti įmones, galinčias gaminti didelius kiekius betoninių bunkerių ir pristatyti juos į Baltijos gynybos linijos sandėliavimo vietas.

Estijos teismas patenkino didžiausios šalies sūrio gamintojos „E-Piim Tootmine“ bankroto prašymą ir paskyrė du laikinus bankroto administratorius, skelbia „Verslo žinios“. „E-Piim Paide“ sūrio gamyklos valdytoja „E-Piim Tootmine“ vasario 12 d. pateikė bankroto prašymą. Bankroto administratoriai iki kovo 23 d. Tartu apygardos teismui turi pateikti ataskaitą ir nuomonę dėl įmonės nemokumo priežasčių.

Jei reikės, Estija yra pasirengusi dislokuoti sąjungininkų branduolinius ginklus savo teritorijoje, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Jis pabrėžė, kad Europos šalys neturėtų atmesti NATO branduolinio atgrasymo. „Mes nesame prieš branduolinių ginklų dislokavimą savo teritorijoje.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna atmetė teiginius, kad Estija yra viena pažeidžiamiausių Europos šalių, pavadinęs juos „netikromis naujienomis“, ir pareiškė, kad jei Rusija įsiveržtų ir Estija priešintųsi, karas būtų perkeltas į Rusijos teritoriją, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Paklaustas apie tai, kad Estija laikoma vienu pirmųjų galimų Rusijos invazijos taikinių, M. Tsahkna sakė, jog tai „labai logiška“, jei pažiūrėtume į žemėlapį.

 Estija, stiprindama savo gynybinius pajėgumus, ketina įsigyti iš Prancūzijos dar 12 „Caesar“ tipo savaeigių haubicų.  Estijos gynybos investicijų centras Taline pranešė, kad pasirašyta atitinkama sutartis su NATO partnerės pirkimų tarnyba bei gamintoja KNDS. Savaeigės 155 mm kalibro ginklų sistemos turėtų būti pristatytos šiais metais. Pirkimo kaina nenurodoma. Estija jau 2024 m. viduryje užsakė iš Prancūzijos 12 ratinių haubicų, kurios pernai buvo perduotos estų pajėgoms.

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (VLA) vadovas Kaupo Rosinas teigia, kad nors Rusija ir stengiasi pademonstruoti galinti toliau kariauti ateinančius dešimtmečius, tačiau šalies būklė yra prasta ir pažeidžiama kiekvieno naujo sankcijų paketo, praneša Estijos transliuotojas ERR. Remiantis VLA atlikta analize, Rusijos ekonomika akivaizdžiai pasiekė nuosmukį. K. Rosinas patvirtino, kad sankcijų poveikis yra tiesioginis ir galingas.

Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitęs neteisėtumas, savivalė, korupcija, vagystės, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas, o visa tai kelia grėsmę ir kaimyninėms šalims, rašoma naujausioje Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje. Rusijoje naudojamos įvairios priemonės, siekiant įvykdyti verbavimo tikslus: kai neužtenka pinigų, pasitelkiama fizinė jėga, apgaulė, šantažas ir psichologinė manipuliacija.

Estijos žvalgybos teigimu, Rusijos valdžia formuoja dronų padalinius visose kariuomenės pajėgose ir kariniuose vienetuose kovinėms ir pagalbinėms užduotims vykdyti, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo ERR portalas.

Estijos žvalgyba įvertino, ar Rusija ketina šiemet ar kitais metais pradėti puolimą prieš bet kurią NATO valstybę. Apie tai rašoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia „European Pravda“. Anot Estijos žvalgų, Rusija neturėtų pradėti tokio puolimo, tačiau, bijodama Europos ginklavimosi, toliau atkurs savo ginkluotąsias pajėgas.

Lietuvoje ūžė didžiulė stintų šventė, o Estijoje, spaudžiant šalčiui, vyko saunų maratonas. Įvairiais kostiumais pasipuošę pasikaitinimo pirtyse mėgėjai šiemet stengėsi kuo greičiau aplankyti net 21 pirtį. Spalvingi kostiumai ir šilti chalatai, skrybėlės, šlepetės ir, žinoma, greitis – neįprasto maratono dalyviai skuba kuo greičiau pasišildyti pirtyse, juk lauke tvyro panašus šaltis kaip ir Lietuvoje. Tai vaizdai iš kasmetinio Europos saunų maratono Otepėje, Pietų Estijoje.

Vokietijoje buvo surengtas karo žaidimas, kurio metu imituotas Rusijos įsiveržimas į Baltijos valstybes ir prieita prie išvados, kad Maskva galėtų sugriauti NATO patikimumą ir per porą dienų dominuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Estija tokias išvadas atmeta kaip įžeidžiančias, praneša šalies nacionalinis transliuotojas ERR.