erkės

„Nebegaliu tylėti tema, kuri baigia išvesti iš proto ne tik mane, bet ir minią vilniečių! Mano kaimynai tokie pikti, kad, turbūt, tuoj patys ims žoliapjoves ir eis pjauti parkų ir laukų“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Simona. Gyvename visai netoli vieno Vilniaus parko – visais metais jis būdavo tobulai nušienaujamas, nes čia vyksta ir šunų dresavimo pamokos, ir ateina vaikai iš darželių, o ką jau kalbėti apie didelę futbolo aikštelę, kurioje visada žaidžia tiek vaikai, tiek suaugę.

Atėjus vasarai suvešėjo žolė. Tiesa, Vilniaus vejos šiemet kitokios – sostinės savivaldybė taiko tvaraus šienavimo politiką, pagal kurią ištisi plotai paliekami nešienauti. Gyventojai pasibaisėję – skundžiasi, kad negali pasivaikščioti miesto pievomis tiek patys, tiek su vaikais ar augintiniais. Be kita ko, žmones gąsdina ir žolėse knibždantys parazitai – erkės. Internete pasipylė komentarai apie naująją tvaraus šienavimo ir vešlių pievų politiką sostinėje.

Tvaraus šienavimo politiką jau trečią sezoną taikančiame Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais –aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienį Dainavos mikrorajone žygiavusiam „Kas vyksta Kaune“ skaitytojui užkliuvo itin aukšta žolė. Kaip matyti portalą pasiekusiose nuotraukose, augmenija išvešėjusi daugiabučio kieme – anot kauniečio, toks apsileidimas pavojingas. „Nuostabiai „tvarkomas“ Kauno miestas. Už PC „Saulėtekis“ nusidriekusios erkių veisyklos. Rytoj jau vasara, žolė šiemet dar nepjauta. Bet pinigėliai turbūt nenuilstamai kapsi už neatliktas paslaugas.

Laimo liga – bakterinė infekcija, kuri žmonėms atsiranda tada, kai organizmą užkrečia erkė. Nors žiemos metu Laimo liga nėra didelė problema, tačiau vasaros laikotarpiu ji gali kelti didelį pavojų. Artėjant šiltajam laikotarpiui, dalinamės patarimais, kaip atpažinti Laimo ligos simptomus. Vasara visiems asocijuojasi su šilta oro temperatūra, ilgomis dienomis ir įvairiausiais naktinėjimais.

Orams šylant ir gamtai bundant prabunda maži, tačiau pavojingi gyviai – erkės. Šie, vos įžiūrimi padarėliai, kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir ištikimiesiems žmonių draugams – keturkojams augintiniams. Plačiau apie erkių sukeliamas ligas ir kaip nuo jų apsisaugoti pasakoja „8 drambliai” veterinarijos klinikų gydytojas- Augustas Janulevičius.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą.

Prasidėjus šiltajam metų sezonui, daugybė žmonių džiaugiasi pamažu žaliuojančiais medžiais ar žole, tačiau kartais pamirštama, jog pavasarį bunda ne tik gamta – šylantis orai pažadina ir erkes, platinančias erkinį encefalitą. Gydytoja Vilūnė Martinkienė įspėja, kad Lietuva priklauso endeminei erkių ligų platinamai zonai, tad kiekvienam vertėtų susimąstyti apie būdus apsaugoti save ir artimuosius.  „Viena iš dažniausių ir pavojingiausių erkių platinamų ligų – erkinis encefalitas.

Pražydusios žibutės – pirmas požymis, kad jau pabudo ir pirmosios erkės. Bent jau tokiomis įžvalgomis dalijasi specialistai gaunantys vis daugiau pranešimų, kad erkių iš gamtos parsineša ir žmonės, ir jų augintiniai. Ir net ne po vieną, o dešimtis. Ir pasigauti jų galim jau ne tik pamiškėse ar parkuose, bet ir daugiabučio kieme. Mat erkių Lietuvoje kasmet daugėja. Vienur miškuose ar parkuose dar vis boluoja sniegas, o jau kitur galima išvysti pavasarį dažno tai laukiamų akį merkiančių žibučių.

Termometro stulpeliui kylant vis aukščiau ir dažniau palepinant saulei, norisi praleisti laiką gamtoje, pakvėpuoti grynu oru. Tačiau bundant gamtai, po žiemos bunda ir išalkusios erkės, kurios taikosi į gyvūnus ir žmones, o įsisiurbimo kaina gali būti pavojinga liga – erkinis encefalitas.

Kėdainietis keliautojas, savamokslis gamtininkas ir gamtos mylėtojas Mindaugas Nefas, praėjusį savaitgalį ilsėdamasis šalia Kėdainių miesto Babėnų karjero, aptiko net keletą erkių. Vyras perspėja kraštiečius, kad šie būtų budrūs ir saugotųsi – kraujasiurbės jau bunda.   Vyras sako daug keliaujantis po Kėdainių kraštą ir gretimus rajonus, tačiau prabudusias erkes pastebėjo vos prieš keletą dienų – kuomet mūsų kraštuose įsivyravo saulėti orai.

Gyventojų dėmesį prikausčiusi koronaviruso pandemija nustelbė kitas, taip pat pavojingas ligas, kurios naujų aukų tyko ištisus metus. Viena jų – erkinis encefalitas. Anot šeimos gydytojos Kristinos Lebedevaitės, rizika susirgti šia klastinga liga galima net ir šaltuoju metų sezonu, todėl imtis visų apsaugos priemonių – būtina. „Affidea Lietuva“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pastebi, jog erkių sezonas kone kasmet gerokai pailgėja.

Atėjus rudeniui, lietuviai vis dar keliauja į miškus ieškoti grybų laimikių, tačiau dažnai grįžta ne tik su pilnomis pintinėmis grybų – ant drabužių ir kūno į namus parsineša erkių. Lietuvoje, įsisiurbus erkei, galima užsikrėsti erkiniu encefalitu, Laimo liga ir įvairiomis infekcijomis. Kiekvienais metais, Lietuvoje fiksuojama šimtai užsikrėtimų erkiniu encefalitu, tūkstančiai išgirsta Laimo ligos diagnozę.

Sklidinos pintinės baravykų, raudonikių ar sodrių voveraičių – tokie vaizdai iš įvairių Lietuvos miškų pastaruoju metu mirgėte mirga socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu, specialistai ragina besimėgaujančius gamta neužmiršti ir apie slypinčius rimtus pavojus – erkes, kurios aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį – šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos.

Populiarėjant aktyviam poilsiui gamtoje, per uogavimo ir grybavimo sezoną, nesnaudžia ir erkės. Vien per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo beveik 150 žmonių, 550 žmonių išgirdo Laimo ligos diagnozę. Du žmonės mirė. Ir nors statistika baugina, grybą miške iš samanų traukia vos vienas kitas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.  Specialistai perspėja ir dėl Laimo ligos –Vilniaus apskrityje ją platina kas penkta tirta erkė.

Vasara kaip reikiat įsibėgėjo, o su ja ir erkių platinamos ligos. Dabar didžiosiose Lietuvos ligoninėse vis dažniau gydomi pacientai sergantys erkiniu encefalitu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nurodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sausio-birželio mėnesiais, buvo nustatyti 66 erkinio encefalito (EE) atvejai ir 386 Laimo ligos (LL) atvejai.

Pastaroji karščio banga iššaukė įspėjimus apie nudegimus saulėje, svaigulį, dehidrataciją. Tačiau ekspertai nepamiršta įspėti ir apie dar vieną rimtą grėsmę – erkes. Niekam nepaslaptis, kad erkės įkandimas gali sukelti pavojingą bakterinę Laimo ligą, kurios padariniai kartais išlieka visam gyvenimui. Pavojingos zonos, kuriose randama erkių – ilgos žolės ir miškai, o jei po erkės įkandimo pamatėte raudoną, ovalios formos, pabėrimą aplink įkandimo vietą, tai reiškia, kad susirgote Laimo liga.

Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai.

Dažnai ramų poilsį gamtoje sutrukdo kraujasiurbiai uodai. Laimė, kad dabar turime be galo daug apsisaugojimo priemonių, o viena iš jų – apyrankės nuo uodų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistės entomologės Mildos Žygutienės klausiame, ar šios apyrankės tikrai veiksmingos? Šių apyrankių beveik nebeįmanoma nusipirkti, nes viskas išparduota.

Vasaros mėnesiais erkių skaičius padidėja, o statistika rodo, kad žmonės vis dažniau pastebi įsisiurbusias erkes. Jeigu dažnai lankotės miške, tuomet jums būtina apsisaugoti nuo erkių įkandimų. Vienas natūralus aliejus gali padėti apsisaugoti prieš leidžiant laiką gamtoje. Erkių įkandimai Dėl klimato kaitos, vasaros mėnesiai nėra vienintelis metas, kai galime būti užpulti erkių. Jos išlieka aktyvios net iki gruodžio mėnesio. Tad visada patikrinkite savo kūną po pasivaikščiojimo miške.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Prabėgus daliai vasaros, prekybininkai jau spėjo pajusti, kad šiemet žmonės, kitaip nei pernai, daug aktyviau ieško ir perka priemones nuo įvairių vabzdžių. Pardavėjų teigimu, kai kur priemonių nuo įvairių įkandimų įsigyjama ir trigubai daugiau nei tuo pat metu pernai, taip pat pastebima, kad populiarėja ir mažiau žinomi būdai atbaidyti kenkėjus.

Ši vasara kol kas lepina orais, o žinodami, kad ji netruks amžinai, skubame į parkus, sodus, prie upių ir ežerų. Pabūsime įkyriais linksmybių gadintojais primindami, jog besidžiaugiant vasaros malonumais nepamirštumėte ir tykančių nemalonumų – erkių. Šie parazitai gali sukelti ne vien mums gerai pažįstamą erkinį encefalitą bei Laimo ligą, bet ir tokius rečiau minimus susirgimus kaip tuliaremija, babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė ar įvairios karštinės.

Iki šiol Pietų Europos šalyse randama erkių rūšis buvo rasta ir Lietuvoje. Gydytojai sako, kad šiemet susirgusiųjų erkiniu encefalitu daugiau, pirmi ligos atvejai šiemet nustatyti anksčiau nei pernai. Tai galima sieti su naujos rūšies paplitimu – anot tyrėjų, dabar erkiniu encefalitu bus galima užsikrėsti beveik visus metus.

Augintinių šeimininkai su neramumu pasitinka vasarą ir vis labiau šiltėjančius orus. Kadangi šiuo metų laiku ženkliai didėja užsikrėtimo erkėmis rizika. O nerimauti dėl šių parazitų išties yra dėl ko. Lietuvoje paplitusios net trys erkių pernešamos ligos šunims – babeziozė, anaplazmozė ir Laimo liga. Jos, o ypatingai babeziozė, yra nusinešusios ne vieną keturkojo gyvybę.

Jei šiltnamyje ar sode atsirado kenkėjų, įleiskite… plėšriųjų ar grobuoniškų erkių. Nors daugeliui erkės asocijuojasi su pavojingomis kraujasiurbėmis, pastarosios, priešingai nei jų giminaitės, krauju nesimaitina. Pagrindinis jų maistas – augalus apninkantys kenkėjai. Inovacinės firmos „MKDS“ marketingo specialistė Aurelija Baranauskienė sako, kad plėšriosios erkės naudojamos įvairių daržovių, vaisių, dekoratyvinių augalų priežiūrai ir kenkėjų kontrolei.

Po žiemos nubudusių erkių gamtoje šiuo metu apstu. Jų itin daug dėl to, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą platinantys parazitai žiemą šiltai leido po sniegu. Ekspertai sako, kad Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijasi vos kas dešimtas žmogus ir viliasi, kad naujovė – skiepijimas vaistinėse – paskatins daugiau žmonių apsisaugoti. Tiesa, epidemiologai įspėja, kad vienu metu skiepytis ir nuo encefalito, ir nuo koronaviruso negalima.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius biologas Algimantas Paulauskas sako, kad Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį-spalį – kaip tik grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa-rugpjūtis.  Erkės įkandimas neskausmingas, tačiau gali būti labai pavojingas.

Atgimstanti gamta kiekvieną pavasarį šunų augintojams kelia nemažai įtampos. Vos tik termometro stulpelis pakyla keliais laipsniais virš nulio, miškuose ir parkuose pabunda ir suaktyvėja erkės. Dauguma šeimininkų sako šunis nuo jų saugantys specialiais antkakliais ir išleidžiantys jiems keliasdešimt eurų sezono metu. Visgi veterinarai atkreipia dėmesį, kad antkakliai ne visada yra geriausias pasirinkimas ir įvardija kitas, efektyvesnes, priemones.

Pandemijos laikotarpiu pakeisti namų aplinką kviečia pavasarėjanti gamta. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad Lietuva patenka į endeminę erkinio encefalito zoną, todėl net vaikštinėjant nušienautoje pievelėje svarbu likti budriems. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė dar nepasiskiepijusius nuo erkinio encefalito ragina susimąstyti apie šią galimybę – tiek dėl ramaus poilsio, tiek ir dėl galimybės apsaugoti savo sveikatą.

Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje grėsmė. Pernai jau kovo mėnesį registruoti pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą.

Gyvūnų augintojai jau džiaugiasi beprasidedančiu pavasariu, bet tuo pat metu kraujasiurbiai parazitai ir erkės pradeda aktyvųjį savo periodą.  KIKA ekspertas Laimis Staršelskis pasakoja, kad dažniausiai gyvūnams erkės būna įsisiurbusios papilvėje, kojų viršuje ir netgi ant kaklo, kur yra retesnis kailiukas. Apsisaugojimui nuo erkių priemonių yra įvairių, bet nė viena iš jų negali apsaugoti augintinio šimtu procentų, todėl dažnai rekomenduojama naudoti net kelias priemones.

Erkės įkandimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų augintiniui. Kartais tai gali baigtis net ir mirtimi, todėl TV6 laida „Gyvūnų manija“ domėjosi, kaip tinkamai apsaugoti augintinį nuo erkių.  Priemones nuo erkių patariama pasirinkti atsakingai, o pasirinkimo galimybių tikrai nemažai.  Antiparazitiniai antkakliai „Tai gali būti antiparazitiniai antkakliai. Šie antkakliai gali būti arba cheminiu, arba natūraliu pagrindu.

Žiemą po sniegu besiilsėjusios erkės vėl bunda, o tai reiškia, kad reikia pasisaugoti ir jų pernešamų ligų, iš kurių pavojingiausia – erkinis encefalitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sakė, kad  esant žemesnei nei 4–5 laipsnių temperatūrai erkės vis dar būna ramybės būsenoje, o aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių. „Trūkstant drėgmės, erkių aktyvumo laikotarpis sutrumpėja keliomis savaitėmis.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.

Iš žiemos miego sparčiai pradėjo busti žmonių ir gyvūnų siaubas – erkės. Vos tik pabudę šie parazitai pradeda ieškoti maisto, o lengviausiai pasiekiami ir tampa šunys bei katės. Anksti pavasarį pabudusios erkės dabar nusiramins tik gruodį. Specialistai sako: erkių pernešam ligų atvejų skaičius kasmet vis didėja. Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE) galima skiepytis visus metus, tačiau žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, – tinkamiausias laikas. Liga sunki, o užsikrėsti galime visoje Lietuvoje EE sukelia erkinio encefalito virusas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės.

Žiemos vis šiltėja, tad ilgėja ir erkių gyvavimo sezonas. Jau nieko nestebina atvejai, kai vėlyvą rudenį ar net žiemą vis dar galima po pasivaikščiojimų gamtoje rasti įsisegusią erkę. Visgi rizika šių parazitų į namus parsinešti su gyva eglute ar jos šakomis iš miško, specialistų tvirtinimu, išties yra labai maža.   Kaip teigė LSMU prof. gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis, kadangi erkės dažniausiai įsikasa žiemoti lapuose, parsinešti jų su eglute rizika šansų mažai.

Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Vargšą šuniuką buvo užpuolę tūkstantis erkių: tikrasis siaubas atsiskleidė tada, kai už kameros esantis vyras perbraukė gyvūnui per kailį. Skaudžiame vaizdo įraše rodoma, kaip vargšą šunelį užpuolė tūkstantis erkių – jį matę žmonės lieka priblokšti. Šį vaizdo įrašą į Tiktoką įkėlė „riccardosca“ pasivadinęs naudotojas, bet labiausiai jis išpopuliarėjo socialiniame tinkle „Reddit“. Iš pradžių rodomas iš pažiūros normalus šunelis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.  Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai.