Emmanuelis Macronas

16-metė švedų moksleivė Greta Thunberg rugsėjo 23-ąją sukėlė tikrą sprogimą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasakiusi savo trumpą, tačiau labai emocingą kalbą JT būstinėje. Savo kalboje ji apkaltino politikus tuo, kad šie ignoruoja globalaus atšilimo problemą, galvoja tik apie pinigus ir atima jos ir milijonų kitų žmonių ateitį.  „Jūs nepateisinate mūsų lūkesčių. Tuščiažodžiaudami jūs atėmėte mano vaikystę ir mano svajones! Ir man dar pasisekė.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje atsirado tvirtinimų, kad šių metų masyvūs gaisrai kelia grėsmę „mūsų planetos žaliesiems plaučiams“ – didžiuliam miškų plotui, kuris sukuria ženklią deguonies kiekį, kuriuo mes visi ir kvėpuojame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis aptarė galimybę surengti naujas taikos derybas po svarbaus apsikeitimo kaliniais. Abiejų prezidentų kanceliarijos pranešė, kad V. Putinas ir V. Zelenskis vėlų šeštadienio vakarą pasikalbėjo telefonu po ilgai laukto apsikeitimo 70 kalinių.

Degantys Amazonės miškai – „Planetos plaučiai“ – sukėlė tikrą susijaudinimą daugeliui žmonių. Ne išimtis ir pasaulio garsenybės, kurios palaikymą išreiškė besidalijančios šia žinia. Visgi garsus aktorius Leonardo DiCaprio nusprendė imtis veiksmų. Vyras paaukojo 5 mln. dolerių nykstantiems miškams, kuriuos niokoja ilgą laiką besitęsiantis gaisras. Aktorius kartu su Laurene Powell ir Brianu Shethu įsteigė labdaros organizaciją Amazonės miškams apsaugoti.

Didžiajam septynetui sprendžiant, kaip padėti kovoti su miškų gaisru Amazonėje, Brazilijos prezidentas ne tik pasišaipė iš Emmanuelio Macrono žmonos amžiaus, bet ir atsisakė priimti didžiųjų šalių milijoninę paramą gaisrams gesinti. Brazilų lyderis pareiškė, kad pinigų nepriims, nes pasaulio galingieji su Brazilija bando elgtis kaip su kolonija. Degančių Amazonės miškų vaizdai šiomis dienomis viso pasaulio dėmesio centre.

Įtempta diena Didžiojo septyneto susitikime Prancūzijoje. Donaldas Trumpas čia lyg vienas prieš visus, kadangi jis vienintelis pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pasaulio galingųjų klubą. Trumpas taip pat ignoravo šalių vadovų susitikimą dėl klimato kaitos. Trečią Didžiojo septyneto dieną jau nuo pat ryto vyko principinius nesutarimus demonstruojančios diskusijos. Viena jų – ar turėtų Rusija būti grąžinta į galingųjų valstybių klubą, iš kurio buvo pašalinta po Krymo aneksijos.

Pakvietimas į Eliziejaus rūmus – oficialią Prancūzijos prezidento rezidenciją – paprastai bet kokio rango svečią paskatina laikytis santūriai ir oficialiai. Išskyrus charizmatišką ir kontroversijų nevengiantį naująjį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną.

Naujasis Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas lanko ir Berlyną, ir Paryžių, tikintis, kad abu Europos Sąjungos lyderiai suteiks nuolaidų derantis dėl Brexit’o sutarties. Tačiau tiek Emmanuelis Macronas, tiek Angela Merkel britų premjerui nei pažadais, nei viltimi dosnūs nebuvo, tad chaotiškas Britanijos pasitraukimas jau spalio pabaigoje atrodo vis realesnis. Perpiet Paryžiuje, B. Johnsonas sutiktas šiltu rankos paspaudimu ir plačia E. Macrono šypsena.

Prancūzijoje – retas Vladimiro Putino susitikimas su vienu iš Europos lyderiu – Emmanueliu Macronu. Šalių vadovai pasikalbėti susėdo prieš šią savaitę įvyksiantį vadinamojo didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimą, iš kurio V. Putinas buvo išmestas po Krymo aneksijos. Uždaras lyderių pokalbis truko pusantros valandos, o pristatydami žurnalistams apie ką kalbėjosi, abu prezidentai viešai apsikeitė ir kandžiomis replikomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per pirmadienį vykusias derybas sutarė, kad pokyčiai Ukrainoje gali padėti pasiekti taiką šios šalies rytuose, tačiau Sirijos klausimu jų nuomonės nesutapo. E. Macronas savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priėmė V. Putiną, atvykusį reto vizito į Vakarų šalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad po anksčiau šį mėnesį įvykusio sprogimo šalies šiaurėje esančiame raketų bandymo poligone jokio radioaktyviosios taršos pavojaus nėra. „Jokios grėsmės ten nėra – ir jokio [spinduliuotės] padidėjimo irgi neegzistuoja. Ten buvo pasiųsti ekspertai, įskaitant nepriklausomus ekspertus, dabar kontroliuojančius padėtį. Bet kokiu atveju, aš šias mūsų ekspertų – ir karinių, ir civilių – ataskaitas [apie padėtį poligone] gaunu.

Už Prancūzijos istorinių paminklų restauravimą atsakingas architektas Philippe'as Villeneuve'as ketvirtadienį perspėjo, kad dėl karščių padidėjo per gaisrą nukentėjusios Paryžiaus Dievo Motinos katedros skliautų griuvimo rizika, pranešė šalies žiniasklaida. „Mano susirūpinimas susijęs su tuo, kad skliautų sandūros ir akmens mūras gali prarasti tvirtumą dėl išdžiūvimo, o tada sugriūti“, – televizijai „France 2“ sakė Ph. Villeneuve'as.

Pasibaigus prezidento Gitano Nausėdos inauguracijai Seime šalies politikai, užsienio valstybių ambasadoriai ir kiti garbūs visuomenės nariai pabiro į Seimo rūmų menes, išėjo į iškilmingas mišias ar Vilniaus gatves stebėti penktadienio renginių. Šventės dalyviai stoviniavo, šnekučiavosi ir dalijosi mintimis, ko laukia iš naujojo prezidento Gitano Nausėdos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitikti deryboms dėl Donbaso ir Krymo ateities. Rusijos atstovai kol kas nesutiko atsakyti, ar tokio pobūdžio derybos įvyks, tačiau pripažino, kad svarstys šį siūlymą. Liepos 8-ąją V. Zelenskis kreipėsi į V. Putiną siūlydamas susitikti deryboms. Jis pažymėjo, kad Kijevas nekeičia ir neatsisako jokių dabartinių diplomatinių formatų.

Europos Sąjungos vadovai antradienį įspėjo Didžiąją Britaniją, kad naujoji Bendrijos vadovybė nekeis kurso ir nesiūlys nuolaidų dėl „Brexit“ susitarimo su Londonu. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė esąs „visiškai tikras“, kad nauji Bendrijos vadovai, dėl kurių buvo sutarta po kelias dienas trukusio derybų maratono, elgsis ryžtingai.

 Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį pranešė, kad pratęsia ekonomines sankcijas Rusijai iki 2020 metų sausio 31 dienos. „2019 metų birželio 21 dieną Taryba pratęsė prieš atskirus Rusijos ekonomikos sektorius nukreiptas sankcijas iki 2020 metų sausio 31 dienos“, – sakoma ES Tarybos pranešime.

Legendiniam britų popmuzikos atlikėjui Eltonui Johnui per penktadienį rengiamą ceremoniją Eliziejaus rūmuose bus įteiktas Garbės Legiono ordinas, Prancūzijos aukščiausias apdovanojimas, paskelbė prezidentūra. Pasak jos, muzikantas iš pradžių susitiks su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), o vėliau jiedu kreipsis iš rūmų į minią per kasmetinį muzikos festivalį. E. Macronas šia proga paragins skirti lėšų vienam pasauliniam kovos su AIDS fondui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Bendrijos lyderiai atmetė tris favoritais laikytus kandidatus užimti įtakingos Europos Sąjungos vykdomosios institucijos vadovo postą.

Europos šalių lyderiams ketvirtadienį nepavyko sutarti dėl kandidatų užimti svarbiausius Briuselio postus ir ateinančius penkerius metus vadovauti pastangoms reformuoti Europos Sąjungą. Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei. 28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.

Paryžiuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikintis, jog sankcijos Rusijai nebus panaikintos, o Prancūzijos lyderis savo ruožtu pažadėjo Kijevui pagalbą. „Ukrainos liaudis patikėjo man sudėtingų kompromisų paieškas Minsko derybų procese. Karo užbaigimas ir aneksuotų Ukrainos teritorijų susigrąžinimas – svarbiausia mano užduotis. Tačiau suprantu, kad negalima pasiekti taikos kariniu keliu.

Prancūzija, Vokietija ir Ispanija pirmadienį susitarė kurti europietiškus naikintuvus ir kovinę aviacijos sistemą, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Trijų šalių gynybos ministrai atitinkamą sutartį pasirašė Paryžiaus aviacijos parodoje. Joje apibrėžtas šalių bendradarbiavimas vykdant šį projektą, apimantį naujos kartos kovinio lėktuvo sukūrimą. Sutarties pasirašymui pirmininkavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje šį savaitgalį bus aukojamos pirmosios mišios, praėjus beveik dviem mėnesiams po didžiulio gaisro, nuniokojusio vienu iš šalies simbolių laikomą šventovę, antradienį pranešė miesto vyskupija. Mišios, kurioms vadovaus Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit, vyks vėlų šeštadienio vakarą, sakoma pranešime. Jos bus aukojamos „šoninėje koplytėlėje, dėl suprantamų saugumo priežasčių žmonių skaičius bus ribotas“, nurodoma jame.

Nuotrauka, kurioje matyti, kaip Baltųjų rūmų sode JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas sodina ąžuoliuką, simbolizavo abiejų valstybių vadovų rodytą draugystę. Tačiau vėliau jųdviejų santykiai – dėl tokių klausimų, kaip Iranas ir prekyba – atšalo, o medelis, kaip šią savaitę sakė vienas diplomatinis šaltinis, nunyko.

Europos Sąjungos viršūnėse prasidėjus postų karams, politologai tiki, kad viename iš jų gali atsidurti ir Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidentė gali tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke. Tuo tikintys politologai aiškina, kad D. Grybauskaitės kandidatūrą linksniuoja valstybių lyderiai, kurie siekia, kad tarp Europos vadovų būtų po lygiai vyrų ir moterų.

Vokietija ir nemaža dalis Europos Sąjungos valstybių pasirengusios iki 2020 metų pavasario atidėti „Brexit“ – nepriklausomai nuo to, kas taps naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, rašo britų laikraštis „The Times“, remdamasis šaltiniu Briuselyje. „Nekenčiame (šio scenarijaus), bet esame pasirengę suteikti jiems (Britanijai) dar vieną atidėjimą. Galų gale, niekas nenori atrodyti taip, lyg būtų į viską numojęs ranka“, – sakė šaltinis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, karalienė Elizabeth II, britų ministrė pirmininkė Theresa May ir 300 veteranų trečiadienį susirinks pietinėje Anglijos pakrantėje paminėti sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje 75-ųjų metinių. Britanijos paminėjime Portsmute prie jų prisidės ir kiti pasaulio lyderiai: Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Pirkėjai visame pasaulyje netrukus parduotuvių lentynose gali pasigesti mėgstamo skanėsto , nes didžiausios pasaulyje šį produktą gaminančios gamyklos darbas praktiškai sustojo jos darbuotojams bandant susiderėti dėl didesnio darbo užmokesčio. Streikas kilo Villers-Ecalles vietovėje Normandijos regione veikiančioje gamykloje, kur profsąjungos „Darbuotojų galia“ aktyvistai jau savaitę neleidžia sunkvežimiams patekti į ar išvažiuoti į gamyklos teritoriją.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė esanti nusivylusi šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimo pralaimėjimu Europos Parlamento rinkimuose, bet premjeras dėl to esą atsistatydinti neketina. Radijui RMC vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye rinkimų rezultatus pavadino „nuviliančiais“. „Akivaizdu, kad mes šiuose rinkimuose ne pirmi. Mes nelaimėjome, mes – pralaimėjome“, – sakė ji.

Likus dviem dienoms iki balsavimų pradžios Europos Parlamento rinkimuose, bloko šalių lyderiai skuba mobilizuoti savo šalininkus, kad būtų galima atremti populistų iššūkį. Europos vyriausybės baiminasi, kad geri euroskeptikų rezultatai sutrikdytų sprendimų priėmimo procesus Briuselyje. Europos Parlamento rinkimai bloke prasidės ketvirtadienį ir truks iki sekmadienio.

Šeštadienį įvykusioje dvidešimt penktojoje „geltonųjų liemenių“ judėjimo protesto akcijoje visoje šalyje, Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, dalyvavo 18,9 tūkst. žmonių – mažiausiai nuo 2018 metų lapkričio, kai buvo pradėta rengti šiuos protestus. Balandžio 27-ąją įvykusioje protesto akcijoje dalyvavo 23,6 tūkst. „geltonųjų liemenių“. Paryžiuje trijose skirtingose manifestacijose, per kurias buvo išvengta neramumų, dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad būtina pakeisti Šengeno zonos taisykles, įskaitant galimybę prireikus sumažinti ją sudarančių šalių skaičių. „Reikia pakeisti Šengeno zoną. Galime netgi padaryti, kad ją sudarytų mažiau valstybių“, – per spaudos konferenciją sakė prezidentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad norėtų likviduoti vieną prestižiškiausių šalies universitetų – Nacionalinę administravimo mokyklą ENA. „Tarp kitų, mums reikės likviduoti ENA, kad galėtume sukurti ką nors kito“, – sakė E. Macronas. ENA yra įsikūrusi Strasbūre, joje nuo 1945 metų mokėsi aukščiausi Prancūzijos politikai ir viešojo sektoriaus darbuotojai.

Naujausių kandidatų į prezidentus reitingų, kurių lydere tapo, Ingrida Šimonytė nesureikšmina ir teigia, kad tikruosius „reitingus“ pamatysime būtent rinkimų dieną. Vis tik kandidatė neigimai vertina politikus, kurie „bando būti viskuo vienu metu“ ir taip, jos teigimu, tik užsiima populizmu. Portalas tv3.lt pristato kandidatės į prezidentes Seimo narės Šimonytės interviu su Vladimiru Laučiumi TV3 žinioms. Tapote prezidento rinkimų reitingų lydere šį savaitgalį.

Kai kuriems britams, stebėjusiems Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nuniokojusį smarkų gaisrą, siaubas susimaišė su nerimu, kad vieną iš Prancūzijos sostinės simbolių ištikusi nelaimė galėtų lengvai pasikartoti ir parlamento rūmuose Londone. Ekspertai perspėja, kad Didžiosios Britanijos valdžios būstinė yra byrantis ir graužikų knibždantis pastatas kiauru stogu ir pilnas degių medžiagų, kuriame apskritą parą privalo budėti ugniagesiai, kad būtų išvengta gaisro.

Rusijos liberaldemokratų lyderis pasmerkė lėšų rinkimą Rusijoje, kuris buvo paskelbtas po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Savo nuomonę politikas išsakė „Telegram“ paskyroje: „Sudegė Notrdamas – aišku, nieko gero. Tačiau kam čia tie siūlymai padėti prancūzams? Pamiršot, kad jie Maskvą 1812-ais sudegino?“ – pareiškė Rusijos politikas. Jis taip pat prisiminė, kad Prancūzai yra kalti ir dėl Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių žmonių kiekio.

Pirmadienio gaisras, nuniokojęs garsiąją Paryžiaus katedrą, sukrėtė visą Prancūziją. Sudegė šventovės – labiausiai turistų lankomo Prancūzijos objekto – stogas, nugriuvo jos smailė, buvo prarasta vertybių ir meno kūrinių, apgadinti kone 8 tūkst. vamzdžių turintys vargonai. Nors kai kurie ekspertai sakė, kad atstatymas užtruks dešimtmečius, E. Macronas kreipdamasis į šalies gyventojus paskelbė trumpą terminą ir gyrė Prancūzijos sugebėjimą mobilizuotis bei susivienyti nelaimės akivaizdoje.

Net 15 valandų Paryžiuje trukęs pragaras liovėsi. Visą naktį Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojęs gaisras pagaliau numalšintas. Visiškai sunaikintas medinis katedros stogas, sugriuvo garsioji šventovės smailė, negrįžtamai sunaikinti įspūdingi vitražai ir meno kūriniai. Tačiau blogiausio scenarijaus pavyko išvengti – pagrindinis pastatas ir du bokštai išsaugoti nesugriuvę.

Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras iškėlė kelis pagrindinius klausimus: kiek užtruks atstatymas, kiek tai kainuos ir kodėl taip, atrodytų, lėtai vyko pastato viduryje Prancūzijos sostinės gesinimas. Ekspertai atskleidė kai kurias detales, kurios padės surasti atsakymus į šiuos klausimus. Pirmadienio vakarą įsisiautėjęs didžiulis gaisras, nuniokojęs Paryžiaus Švč.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino puoselėti „stiprią Europos ir Kinijos partnerystę“ po derybų su Paryžiuje viešinčiu kinų lyderiu Xi Jinpingu. Ši partnerystė privalo būti paremta „stipriu daugiašališkumu“ ir „sąžininga bei subalansuota“ prekyba, žurnalistams sakė E. Macronas. Antradienį vyks tolesnės Prancūzijos prezidento derybos su Xi Jinpingu. Jose taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Brentonas Tarrantas, buvęs sporto klubo treneris iš kaimiškos vietovės Australijoje, per keliones Europoje susižavėjęs neofašistine ideologija, vadindavo save „paprastu baltuoju vyru“. 49 gyvybes nusinešusios atakos dviejose Naujosios Zelandijos mečetėse vykdytojas šeštadienį trumpam stojęs prieš teismą pademonstravo baltųjų viršenybės ženklą, bet prieš ataką jo vardo nebuvo jokiuose įtariamų teroristų sąrašuose ir, atrodo, kad jis niekada nebuvo teistas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbs priemones kovai su pastaruoju metu šalyje suaktyvėjusiu antisemitizmu. Šias priemones jis pristatys per vakarienę su žydų bendruomenės lyderiais, rengiamą kitą dieną po demonstracijos Paryžiuje, per kurią tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pasmerkti neapykantos nusikaltimų.

Vienas pagrindinių prezidento Emmanuelio Macrono patarėjų pirmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, tęsiantis Prancūzijos lyderio komandos branduolio pertvarkymui siekiant susigrąžinti prarastą populiarumą. 31 metų komunikacijos specialistas Ismaelis Emelienas, kuris buvo E. Macrono prezidentinės kampanijos architektas, vėlai pirmadienį paskelbė, kad traukiasi rašyti knygos apie centro kairės politiką.

Prancūzijoje jau 13 savaitgalį iš eilės tęsiantis vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestams, Paryžiuje per demonstrantų susirėmimą su policija šeštadienį vienam protesto dalyvių buvo nutraukta plaštaka, pranešė šalies žiniasklaida. Remiantis kai kuriais šaltiniais, protesto akciją fotografavęs 30-etis vyras taip pat buvo sužeistas į galvą. Incidentas įvyko netoli Nacionalinės Asamblėjos rūmų, kai pareigūnai prieš demonstruotojus panaudojo specialiąsias priemones.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paskelbė, kad Lietuva pripažįsta Venesuelos opozicijos lyderį Juaną Guaido laikinuoju prezidentu. „Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, pagal Venesuelos konstituciją pripažįsta Juaną Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu“, – sakė D. Grybauskaitė. „Taip pat skatiname kuo greičiau sušaukti laisvus ir demokratinius prezidento rinkimus“, – pridūrė ji. D. Grybauskaitės poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Prancūzijos vyriausybės vadovas Edouard'as Philippe'as pirmadienį paskelbė apie planus uždrausti dalyvavimą valdžios nesankcionuotose protesto akcijose. Šį žingsnį ketinama žengti vyriausybei nesėkmingai ieškant būdų nutraukti jau daug savaičių vykstančius vadinamojo geltonųjų liemenių judėjimo protestus. Prieš septynias savaites prasidėjusių antivyriausybinių protestų metu Paryžiuje ir kituose šalies miestuose neišvengta kruvinų demonstrantų susirėmimų su policija.

Paryžiuje trečiadienį vėlai vakare buvo sulaikytas vienas iš antivyriausybinio „geltonųjų liemenių“ judėjimo lyderių. Ericas Drouet buvo sulaikytas už nesankcionuoto protesto organizavimą, o tai liudija, kad valdžia griežtina savo poziciją „geltonųjų liemenių“ atžvilgiu.

Po jau šeštą savaitgalį vykusių antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino laikytis „tvarkos“. Šį savaitgalį protestuose dalyvavo mažiau žmonių nei anksčiau, tačiau Paryžiuje buvo užpulti policijos pareigūnai. Kalbėdamas Vidurio Afrikos valstybėje Čade, kur lankė antiteroristinėse pajėgose tarnaujančius prancūzų karius, E. Macronas pareiškė: „Dabar turi būti tvarka, ramybė ir santarvė. Mūsų šaliai to reikia.

Mirus dar vienam per antradienį įvykusias šaudynes Strasbūro kalėdinėje mugėje sužeistam žmogui šio išpuolio aukų padaugėjo iki keturių, pranešė Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi Paryžiaus prokuratūros informacija. Anksčiau buvo skelbta apie tris žuvusius žmones. Per antradienį vakare įvykusią ataką rytiniame Prancūzijos mieste dar daugiau kaip 10 žmonių buvo sužeisti, o daugelio jų būklė tebėra kritinė.