Emmanuelis Macronas

 Donaldui Trumpui  socialiniame tinkle „Twitter“ pažėrus pareiškimų apie „geltonųjų liemenių“ protestus Prancūzijoje ir užsipuolus Paryžiaus klimato susitarimą, oficialusis Paryžius JAV prezidentą sekmadienį paragino nesikišti į Prancūzijos politiką. „Mes neatsižvelgiame į Amerikos vidaus politiką ir norime, kad Amerika elgtųsi taip pat“, – televizijos kanalui LCI pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves‘as Le Drian‘as.

Apie 31 tūkst. žmonių šeštadienį dalyvauja vadinamojo „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestuose prieš vyriausybę daugelyje Prancūzijos vietų, pranešė vidaus reikalų viceministras Laurent'as Nunezas. Pasak jo, policija apie 700 demonstrantų sulaikė. Atnaujinta 16.31 „Nacionaliniu lygiu, įskaitant Paryžių, turime daugiau kaip 700 sulaikytųjų. Visoje šalyje šiame judėjime dalyvauja 31 tūkst.

Vertingi Paryžiaus monumentai ir paprastai žmonių gausiai lankomos prekybos vietos šeštadienį ruošiasi planuojamiems dar didesniems protestams nei vykę prieš savaitę, o visoje Prancūzijoje dislokuojamos dešimtys tūkstančių policijos pareigūnų, baiminantis naujos prieš vyriausybę nukreiptos demonstracijų bangos.

Prancūzijos vyriausybė, spaudžiama jau ne vieną savaitę besitęsiančių „geltonųjų liemenių“ audringų protestų dėl brangstančio pragyvenimo, trečiadienį paskelbė atsisakanti visų planuotų degalų mokesčių didinimų 2019 metais ir paragino visuomenę elgtis ramiai. Nuo sausio 1-osios planuotas degalų akcizo padidinimas buvo visiškai „atšauktas 2019 metams“, per televiziją BFM sakė aplinkos ministras Francois de Rugy. Ši žinia rodo, kad vyriausybės pozicija radikaliai pasikeitė.

  Prancūzijos premjeras Edouard'as Philippe'as antradienį paskelbė naujų nuolaidų „geltonųjų liemenių“ protestų judėjimui ir nurodė, kad planuotas kuro akcizo padidinimas bus įšaldytas šešiems mėnesiams.   „Jokie mokesčiai neverti to, kad būtų sukeltas pavojus tautos vienybei“, – E. Philippe'as sakė kreipdamasis per televiziją.

Prancūzijoje jau keletą savaičių tęsiasi protestai prieš aukštas degalų kainas. Tai sutrikdė kasdienį prancūzų gyvenimą, tačiau įtakos tai gali turėti ir Lietuvai. Protestuotojams blokuojant kelius, gali vėluoti siuntos ir laiškai siųsti į Lietuvą arba iš jos į Prancūziją. Protestai Prancūzijoje prasidėjo prieš keletą savaičių, kai žmonės, vilkėdami geltonosiomis liemenėmis, išėjo į gatves. Prancūzai pasipiktino aukštomis degalų kainomis ir planais dar kelti akcizą kurui.

Prancūziją supurtę protestai dėl brangstančio kuro bei žemo gyvenimo lygio pasklido į kaimynines šalis, trikdydami vilkikų eismą Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje ir nuvesdami iki areštų Belgijoje. Vienoje Belgijos degalų saugykloje, esančioje netoli Prancūzijos sienos, trečiadienį naktį buvo suimti dešimtys žmonių. Tuo metu Ispanija pasmerkė prie savo šiaurinės kaimynės sienos susiformavusias spūstis.

Prancūzijoje per protestus dėl degalų kainų žuvo viena moteris ir buvo sužeista daugiau kaip 400 žmonių, 14 iš jų – sunkiai, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras.  „Geltonųjų liemenių“ protestas prieš sustingusią perkamąją galią valdant prezidentui Emmanueliui Macronui visoje šalyje tęsėsi vieną dieną ir vieną naktį. Sužeistųjų skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis už šeštadienį paskelbtą skaičių.

Visoje Prancūzijoje tūkstančiai vairuotojų šeštadienį užblokavo daugybę kelių, „geltonųjų liemenių“ judėjimui prieš brangstantį kurą peraugus į masinį protestą prieš sustingusią perkamąją galią valdant prezidentui Emmanueliui Macronui. Anot vidaus reikalų ministro Christophe'o Castanero, daugiau nei 1 000 protesto akcijų prie žiedinių sankryžų ir greitkelių išvažiavimų iš viso dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimą susirinkusius dešimtis pasaulio lyderių sekmadienį paragino susivienyti bendrai „kovai už taiką“. „Puoselėkime savo viltis, o ne išnaudokime savo baimes vieni prieš kitus“, – pareiškė jis prie Triumfo arkos Paryžiuje susirinkusiems lyderiams.

Prancūzijos pareigūnai sako, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija sutiko konsultuotis su NATO dėl Vašingtono planų trauktis iš ginklų kontrolės sutarties su Rusija. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjai sako, kad toks sprendimas buvo priimtas per D. Trumpo ir E. Macrono susitikimą Paryžiuje šeštadienį. Baltieji rūmai tokio pranešimo kol kas nekomentuoja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį atvykęs į Paryžių dalyvauti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimo renginiuose, pareiškė, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimai kurti bendras Europos pajėgas, turinčias padėti apsiginti nuo pasaulio galybių, įskaitant Jungtines Valstijas, yra „labai įžeidžiami“. Vos atskridęs į Prancūzijos sostinę JAV lyderis paskelbė „Twitter“ žinutę, kritikuojančią renginių, kuriuose D. Trumpas dalyvaus, šeimininką už jo pasiūlymus Eu...

Paryžiaus saugumo pareigūnai suėmė šešis išpuolio prieš Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną organizavimu įtariamus asmenis, kuriems pareikšti preliminarūs kaltinimai terorizmu, antradienį pranešė vienas teismo pareigūnas. Pasak pavardės nenorėjusio skelbti pareigūno, žvalgybos tarnybų agentai sulaikė šešetą keliuose šalies regionuose. Vienas jų buvo sulaikytas Alpėse, kitas – Bretanėje, o kiti keturi – Belgijos pasienyje esančiame Mozelyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino kurti „realią Europos kariuomenę“, turinčią užtikrinti galimybių apsisaugoti nuo Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų E. Macronas, nuo pat savo atėjimo į valdžią raginantis kurti bendras Europos Sąjungos pajėgas, sako, kad Europai reikia mažinti priklausomybę nuo Amerikos karinės galios.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May dar prieš atvykdama į Briuselį žinojo, kad trečiadienio vakarą nebus pakviesta vakarienės su kitais Europos Sąjungos lyderiais, kurie norėjo vieni aptarti jos „Brexit“ pasiūlymą. Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovė negalėjo žinoti, kad jai sugrįžus į rezidenciją Londone, keturi jos kolegos netikėtai susiruoš į barą keptų bulvyčių ir alaus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo tėvynainius mažiau dejuoti ir sakė, kad šaliai būtų geriau, jei jie imtų pavyzdį iš karo metų lyderio Charles'io de Gaulle'io. E. Macronas tai pareiškė lankydamasis šalies šiaurės rytuose esančiame Kolombe le De Eglizo kaime, kur gyveno ir buvo palaidotas šis buvęs Prancūzijos prezidentas.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerard'as Collomb'as antradienį leido suprasti, kad netrukus atsistatydins nepaisydamas prezidento Emmanuelio Macrono pageidavimų, taip suduodamas dar vieną smūgį Eliziejaus rūmams. G. Collomb'as – politikos veteranas ir iki šiol vienas ištikimiausių E. Macrono sąjungininkų, prieš dvi savaites paskelbė, kad planuoja atsistatydinti ir vėl siekti Liono miesto mero posto.

Niujorke trečiadienį susirinkę pasaulio lyderiai mėgins įkvėpti naujos gyvybės Paryžiaus sutarčiai dėl priemonių, turinčių sulėtinti pasaulinį klimato šiltėjimą, nors kelios valstybės nusigręžė nuo savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal istorinį susitarimą. Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.

Rusija vienu savo palydovu praeitais metais mėgino šnipinėti Prancūzijos palydovą, teikiantį saugųjį ryšį šios šalies kariuomenei, penktadienį pareiškė prancūzų gynybos ministrė Florence Parly.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu švedų televizijai SVT pareiškė, kad V. Putinas svajoja apie Europos Sąjungos griūtį. Nepaisant to jis pripažino, kad „gerbia Rusijos prezidentą ir siekia bendradarbiauti“. „Aš gerbiu Vladimirą Putiną ir esu vienas iš tų, kurie mano, kad mes kartu su Rusija turime kurti naują saugumo architektūrą – mums tokioje diskusijoje reikia ir Rusijos. Tačiau Vladimiro Putino svajonė – Europos Sąjungos demontažas,“ – pareiškė E. Macronas.

Danija galėtų atlikti Europoje didesnį vaidmenį, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas , paraginęs Europos Sąjungą siekti glaudesnės integracijos ir labiau rūpintis kontinento saugumu. Savo santykiuose su ES Danija gynybos srityje naudojasi vadinamąja atsisakymo išlyga – tai reiškia, kad šalis nedalyvauja bloko kariniuose reikaluose.

Prancūzijos aplinkos ministras Nicolas Hulot, vienas populiariausių vyriausybės narių, antradienį netikėtai paskelbė atsistatydinąs, ir tai skaudus smūgis šalies prezidentui Emmanueliui Macronui. Televizijos įžymybę, aplinkosaugos aktyvistą veteraną N. Hulot pernai E. Macronas prisiviliojo į savo vyriausybę, tačiau jis ne kartą konfliktavo su kolegomis ministrais politikos klausimais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kalbėdamas apie Europos Sąjungos plėtrą ragino pagalvoti, kokią Europą nori matyti europiečiai. Šia tema jis iškėlė klausimą dėl tokių Balkanų valstybių kaip Albanija stojimo į ES.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad pateiks Europos Sąjungai naująjį siūlymą dėl saugumo stiprinimo, ir pabrėžė, kad blokas turi nebepriklausyti nuo Amerikos karinės galios. „Europa nebegali kliautis Jungtinėmis Valstijomis saugumo srityje. Būtent mes turime užtikrinti Europos saugumą“, – savo kalboje apie naujus Prancūzijos diplomatijos tikslus pažymėjo E. Macronas.

Graikija šią savaitę oficialiai užvers paskutinį savo ilgos skolų krizės istorijos puslapį, tačiau euro zona tebėra pažeidžiama nuo būsimų krizių, o ypatingą nerimą ekonomistams kelia padėtis Italijoje. Po ilgų aštuonerių metų ir trijų pagalbos programų, dėl kurių teko įgyvendinti daugybę griežto taupymo priemonių, Atėnai pirmadienį oficialiai pasitrauks iš savo kreditorių iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos prieglobsčio.

Prancūzų moksleiviai nuo rugsėjį prasidėsiančių naujų mokslo metų turės palikti savo išmaniuosius telefonus namie arba laikyti juos išjungtus, nes pirmadienį šalies parlamentas uždraudė mokyklose naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų įrenginių draudimas galios mokiniams iki 14-15 metų amžiaus.

Prancūzijos aukščiausio rango pareigūnams trečiadienį vėl teks atsakinėti į įstatymų leidėjų klausimus apie vieno iš prezidento apsaugos vadovų smurto išprovokuotą skandalą, supurčiusį Emmanuelio Macrono vyriausybę. Tuo tarpu pats prezidentas nutraukė savo tylą dėl šio skandalo ir pareiškė, kad jam tenka visa atsakomybė už šį reikalą.

Prancūzijos policija pirmadienį išvaikė apie 450 iš Sudano ir Eritrėjos atvykusių migrantų iš vieno parko vakariniame Nanto mieste, kur jie ilgiau nei mėnesį gyveno palapinėse. Anot regiono valdžios, per operacija, kuri buvo surengta dėl „nerimą keliančios“ sanitarinės padėties stovykloje, buvo išvaikyti 455 žmonės. Palapinių miestelyje buvo pastebėta žiurkių, o kai kurie atvykėliai sirgo niežais. Bretanės regione esančiame Nanto mieste, turinčiame 300 tūkst.

Didžiausias Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) įtraukęs skandalas šeštadienį išsiplėtė – šalies vidaus reikalų ministras parlamente bus priverstas atsakinėti į klausimus dėl savo reakcijos į pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip valstybės vadovo apsaugininkas per gegužę vykusį protestą Paryžiuje smurtauja prieš jauną vyrą.

Vienas iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono apsaugos vadovų trečiadienį įsivėlė į politinės žalos galintį padaryti skandalą, kai buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame jis matomas mušantis protestuotoją. Dienraščio „Le Monde“ paskelbame vaizdo įrašą matyti, kaip Alexandre'as Benalla, dėvėjęs riaušių policininko šalmą su antveidžiu, smogia rankomis ir kojomis jaunam vyrui per gegužės 1-ąją Paryžiaus centre vykusią demonstraciją.

 Sekmadienį naujaisiais pasaulio futbolo čempionais tapę Prancūzijos futbolininkai rūbinėje šventė kartu su savo šalies prezidentu Emmanueliu Macronu. Futbolininkai taip džiaugėsi, kad apsikabino į rūbine jų pasveikinti atėjusį šalies vadovą. Atsipalaidavę naujieji futbolo karaliai ne tik gėrė šampaną, bet ir traukė pergalingas dainas bei pozavo prie taurės gražuolės. Po šios pergalės Prancūzija prisijungė prie elitinio klubo ir antrą kartą istorijoje laimėjo pasaulio čempionatą.

31-ą diena Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas pasiekė savo finišo tiesiąją. Ilgą laiką savojo žaidimo finale ieškojusi Prancūzijos rinktinė sekmadienio vakarą 4:2 palaužė Kroatijos pasipriešinimą. Iškart po pergalės emocijų nevaldė Prancūzijos prezidentas E. Macronas. Tiesa, kiek ramiau viską stebėjo jo žmona, tačiau tik akyliausi pastebėjo, kad moteris taip pat pamiršo konservatyvumą ir džiaugėsi prancūzų pergale.

Pasaulis šios dienos laukė labai ilgai. 31-ą diena Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas pasiekė savo finišo tiesiąją. Ilgą laiką savojo žaidimo finale ieškojusi Prancūzijos rinktinė sekmadienio vakarą 4:2 palaužė Kroatijos pasipriešinimą. Iškart po pergalės emocijų nevaldė Prancūzijos prezidentas E. Macronas. Tiesa, kiek ramiau viską stebėjo jo žmona, tačiau tik akyliausi pastebėjo, kad moteris taip pat pamiršo konservatyvumą ir džiaugėsi prancūzų pergale.

Viso čempionato metu FIFA prezidentas Gianni Infantino negailėjo pagyrų rusams už svetingumą pasaulio futbolo pirmenybėse, tačiau finišo tiesiojoje turnyro organizatoriai gerokai paslydo. Visų pirma, finalo rungtynėse tarp Prancūzijos ir Kroatijos metu nebuvo užtikrintas saugumas. Antrajame mačo kėlinyje į aikštelę netikėtai įsiveržė „Pussy Riot“ organizacijos aktyvistai, protestavę prieš Vladimiro Putino režimą: Tačiau tuo pasaulio čempionato organizatorių bėdos nesibaigė.

Vakar pasibaigusiame NATO šalių viršūnių susitikime Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sužaidė svarbų vaidmenį. Ji ne tik „užgesino“ žiniasklaidoje bekylantį gaisrą dėl D. Trumpo aršių „pasitraukimo iš NATO“ pareiškimų, tačiau ir sulaukė asmeninės Prancūzijos vadovo padėkos: „Puikiai padirbėjote“. Briuselyje situacija įtempta tapo jau pačios pirmosios susitikimo dienos rytą, kuomet tradicinių pusryčių su žiniasklaida metu JAV prezidentas D. Trumpas, vietoje įprastų mandagių deklaracijų, puo...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vyks į Rusiją stebėti savo šalies rinktinės pasirodymo Pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje, penktadienį patvirtino jo biuras. Ši kelionė įvyks, nors Paryžiaus sąjungininkė Didžioji Britanija siekia, kad Rusijoje vykstančiam čempionatui būtų taikomas diplomatinis boikotas dėl pietų Anglijoje anksčiau šiais metais įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, Londono nuomone, susijusio su Maskva.

ES lyderiai priėmė bendrą sprendimą dėl migracijos krizės, tačiau konkretaus pavienių valstybių indėlio nustatymo dar reikės palaukti. Nepaisant to, skelbiama, kad progresas pasiektas ir labiausiai pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos pykusi Italija sveikina priimtus sprendimus. Dėl ko buvo sutarta: – stiprinti išorinės sienos kontrolę, didinti Turkijos ir Šiaurės Afrikos šalių finansavimą migrantų sulaikymo klausimais. – ištirti „regioninių išlaipinimų platformų“ galimybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvyko savo pirmo oficialaus vizito į Vatikaną, kur dalyvavo neįprastai ilgai užtrukusiame susitikime su popiežiumi Pranciškumi. Už uždarų durų vykęs iš Argentinos kilusio pontifiko ir E. Macrono susitikimas puošnioje Vatikano bibliotekoje truko 57 minutes. Tai buvo ilgiausias Pranciškaus susitikimas su valstybės vadovu. Anksčiau popiežiaus pokalbiai su prezidentais netrukdavo ilgiau 50 minučių.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras Euro zonos finansų ministrų sprendimą užbaigti aštuonerius metus trukusią šalies gelbėjimo programą pavadino „istoriniu“. Euro zonos valstybės ankstyvą penktadienio rytą paskelbė, kad nuo 2010 metų sunkiai Graikiją slėgusi skolų krizė pasibaigė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį išreiškė paramą idėjai finansinėmis sankcijomis bausti Europos Sąjungos (ES) valstybes, kurios atsisako įsileisti migrantus. „Mes negalime leisti šalims smarkiai pelnytis iš ES solidarumo, bet kalbai pasisukus apie migrantų problemą, skelbti apie nacionalinį interesą“, – spaudos konferencijoje su naujuoju Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu sakė E. Macronas.

Internete sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) griežtai pamokė vieną paauglį, kuris kreipėsi į jį pravarde. „Kaip sekasi, Manu?“, – paklausė jaunuolis prezidento, kreipdamasis į jį vardo mažybine forma. Tai įvyko per oficialią ceremoniją, minint Charles'io de Gaulle'io 1940 metų birželio 18 dienos kreipimosi į tautą 78-ąsias metines. Šioje savo garsioje kalboje Ch.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyks į Vokietiją, kur su kanclere Angela Merkel planavo tartis dėl eurozonos reformų, bet nesutarimai tarp Europos Sąjungos (ES šalių dėl migracijos tikriausiai dominuos šio susitikimo darbotvarkėje. Mesebergo pilyje Berlyno šiaurėje vyksiantis Prancūzijos ir Vokietijos ministrų susitikimas laikomas vienu esminiu, siekiant suderinti pozicijas prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė norintis, jog po „Brexit“ prancūzų kalba taptų pagrindine oficialiąja Europos Sąjungos kalba, penktadienį pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“. „Anglų kalbos, tikėtina, Briuselyje niekada nebuvo tiek daug kaip per „Brexit“ derybas. Tačiau toks dominavimas nėra būtinas“, – šių metų kovą sakė Prancūzijos prezidentas. Tačiau atsisakyti anglų kalbos kaip pagrindinės Bendrijos kalbos būtų itin sudėtinga, pabrėžia leidinys.

Šios nuotraukos, kuri išsyk tamo istorijos metraščio dalimi tą pačią akimirką, kai tik buvo paviešinta, autoriui pavyko genialiai perteikti tą atmosferą, kuri tvyravo pasaulio galingųjų susitikime Kvebeke. Daugelio esminių klausimų susirinkusiesiems taip ir nepavyko išspręsti. Fotografiją savo socialinio tinklo paskyroje paviešino Vokietijos kanclerė Angela Merkel, palikusi prierašą, kad nuotraukoje pavaizduotas „spontaniškas susitikimas tarp sesijų G7 derybų metu“, rašoma BBC.

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai Kanadoje vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose surengs susitikimą, kuriame aptars su Šiaurės Korėja, Sirija ir Iranu susijusiius klausimus, žurnalistams penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas). „Šiandien vakare (Kanados laiku) surengsime grupinę diskusiją apie Šiaurės Korėją.

JAV žemės ūkio milžinė „Monsanto“, ketvirtadienį susijungusi su vokiečių farmacijos ir chemikalų gamintoja „Bayer“, yra itin prieštaringai vertinama įmonė, ne kartą sulaukusi kritikos ir ieškinių iš aplinkosaugininkų. „Bayer“ savaitės pradžioje oficialiai paskelbė, jog po susijungimo atsisakys „Monsanto“ prekės ženklo, kuris per ilgus dešimtmečius užsitarnavo neigiamą reputaciją. Naujienų agentūra AFP pateikia prieštaringiausiai vertinamus „Monsanto“ istorijos momentus.

Paryžiaus policija pirmadienį pradėjo evakuoti maždaug 1 tūkst. migrantų iš dar dvejų improvizuotų stovyklų. Stovykloje prie Sen Marteno kanalo į šiaurės rytus nuo miesto centro, kurioje gyveno maždaug 550 migrantų, daugiausia afganų, operacija prasidėjo pirmadienį auštant, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį vakare pareiškė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Amerikos muitai iš Europos Sąjungos importuojamam plienui ir aliuminiui yra neteisėti ir kad Europos Sąjunga „tvirtai ir proporcingai“ reaguos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prancūzijos ir JAV prezidentų pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui ketvirtadienį paskelbus, kad Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai nuo vidurnakčio (penktadienio 7 val. Lietuvos laiku) įvedami dideli metalų muitai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos (EBPO) susitarimą. Jį ratifikavus Seimui, Lietuva oficialiai taps 36-ąja šios organizacijos nare. Lietuvą pasveikino ceremonijoje dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), EBPO vadovas Angelo Gurria , pranešė Prezidentūra.