Emmanuelis Macronas

Prancūzijos vyriausybė, vadovaujama premjero Edouard'o Philippe'o, penktadienį pateikė prašymą atsistatydinti, o prezidentas Emmanuelis Macronas jį patenkino, nurodė prezidentūra. Trumpame Eliziejaus rūmų pranešime jokia pasitraukimo priežastis nenurodoma, bet kabineto pertvarkymas buvo daugelio prognozuotas, E. Macronui pažadėjus nubrėžti naują kursą savo kadencijos paskutiniams dvejiems metams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra įsitikinęs, kad įmanoma pasiekti pažangos daugelyje santykių su Rusija sričių, įskaitant aktualų Libijos krizės klausimą, po penktadienį įvykusios vaizdo konferencijos su rusų prezidentu Vladimiru Putinu paskelbė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį piktai užsipuolė Turkijos elgesį Libijoje ir apkaltino šią svarbią NATO narę žaidžiant „pavojingą žaidimą“, kurio nebegalima toleruoti. Piktuose komentaruose, kurie neabejotinai suerzins Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, E. Macronas Turkijos elgesį pavadino iškalbingu savo prieštaringai vertinamo įsitikinimo, kad Aljansą yra ištikusi „smegenų mirtis“, pavyzdžiu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar keturių Europos Sąjungos narių lyderiai antradienį paragino Briuselį apsvarstyti būdus, kaip geriau pasiruošti kitai pandemijai. Jie sakė, kad chaotiškas Europos atsakas į koronaviruso protrūkį, pareikalavusį 184 256 gyvybių, „iškėlė klausimų“ apie ES pasirengimą pandemijoms, ir pabrėžė poreikį suformuoti visos Europos poziciją, ypač kovojant su galima antrąja viruso banga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad per anksti atsakyti į klausimą, ar šią vasarą bus galima atostogauti, nors šalis jau ruošiasi laipsniškam karantino priemonių atšaukimui.  Nuo gegužės 11 dienos vyriausybė pradės atidarinėti mokslo ir verslo įstaigas, bus švelninami griežti nuo kovo vidurio galiojantys reikalavimai likti namuose, kuriais buvo siekiama apsaugoti gyventojus nuo daugiau nei 25 tūkst. gyvybių Prancūzijoje nusinešusio koronaviruso.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad esama „pilkųjų zonų“, susijusių su tuo, kaip Kinija tvarkėsi su koronaviruso protrūkiu, ir kad „įvyko dalykų, apie kuriuos nežinome“. Tai jis sakė leidiniui „Financial Times“ ketvirtadienį paskelbtame interviu. „Nebūkime tokie naivūs, kad sakytume, jog ji daug geriau su tuo tvarkėsi“, – sakė E. Macronas apie koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio valdymą Kinijoje. „Mes nežinome.

Koronaviruso COVID-19 pandemija Prancūzijoje išprovokuos didelių finansinių ir ekonominių problemų, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. „Tai – karas [prieš koronavirusą] ir jis dar kurį laiką tęsis“, – pažymėjo valstybės vadovas, kurį cituoja laikraštis „Le Figaro“ ir kiti Paryžiaus leidiniai. Jis paragino saugoti gyventojus, kuriems koronavirusas kelia didžiausią grėsmę, taip pat paremti prancūziškąją sveikatos apsaugos sistemą.

Prancūzija pirmadienį užfiksavo dar 21-ą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių pacientų mirtį, pranešė Sveikatos apsaugos generalinis direktoratas. Per ankstesnę parą COVID-19 nusinešė 29 prancūzų gyvybės. Bendras koronaviruso infekcijos COVID-19 aukų skaičius šalyje išaugo iki 148. Per pastarąją parą Prancūzijoje taip pat užfiksuota 1210 naujų užsikrėtimo atvejų (trečdaliu daugiau nei ankstesnę parą), nuo sausio jų šalyje užregistruota iš viso 6,6 tūkstančio.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiuntinys strateginiam dialogui su Rusija Pierre'as Vimont'as ketvirtadienį surengė konsultacijas su Lietuvos politikais ir diplomatais. Ambasadorius susitiko su prezidento patarėja užsienio politikai, lankėsi Vyriausybės kanceliarijoje, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijose ir pietavo su Seimo nariais, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.   Su Lietuvos žiniasklaida P. Vimont'as nebendravo.

Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga visus Lietuvos žmones pasveikino ne tik vietos valdžia, bet ir užsienio šalių vadovai. Sveikinimuose Lietuvai ir lietuvių tautai linkima laimės, santarvės ir klestėjimo. Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II taip pat mūsų šaliai siuntė šilčiausius linkėjimus ir linkėjo visa ko geriausia Lietuvos žmonėms ateinančiais metais.

NATO vadovas šeštadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimus surengti Europos „strateginį dialogą“ dėl Prancūzijos branduolinių ginklų vaidmens, pareiškęs, jog „išbandyta ir patikrinta“ atgrasymo priemonė jau yra įdiegta. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Europa jau yra saugi po ilgą laiką egzistuojančiu ir efektyviu branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį perspėjo, kad Rusija „toliau bandys destabilizuoti“ Vakarų demokratijas kišdamasi į rinkimus, manipuliuodama socialine žiniasklaida ir imdamasi kitų kibernetinio karo veiksmų. „Galvoju, kad Rusija toliau bandys destabilizuoti arba per privačius veikėjus, tiesiogiai per savo agentūras, arba kitų rankomis“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo šeštadienį atmetė europiečių nuogąstavimus, kad Vašingtonas traukiasi iš pasaulio scenos, ir tvirtino, jog kalbos apie transatlantinio aljanso mirtį yra „gerokai perdėtos“. „Vakarai laimi, mes laimime kartu“, –  Miuncheno saugumo konferencijoje sakė jis.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kandidatas į sostinės merus Benjaminas Griveaux penktadienį pasitraukė iš kovos dėl paviešinto sekso vaizdo įrašo.    Šis skandalas yra skaudus smūgis prezidento partijai prieš kovo mėnesį  vyksiančius vietos rinkimus.   41 metų B. Griveaux sakė nusprendęs nebekandidatuoti, kad apsaugotų savo šeimą.

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija. Vis dėlto aiškinimosi dėl žodžių reikšmių poveikis yra ribotas. Iš tikrųjų svarbios būna tiesioginės patirtys, suvokiamos mūsų penkiais jutimais.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pasirašė kontroversišką įstatymą, numatantį nuobaudas teisėjams, kritikuojantiems vyriausybės vykdomas teismų reformas. Europos Sąjunga tvirtina, kad šios reformos neatitinka įstatymo viršenybės principo. Lenkijos žmogaus teisių komisaras ir opozicijos politikai netrukus sukritikavo šį prezidento sprendimą tvirtindami, kad jis kenkia teismų nepriklausomumui, ir pavadino tai pirmu žingsniu Lenkijos išstūmimo iš ES teisinės sistemos link.

Mūsų kaimyninėje Lenkijoje prasidėjo dvi dienas truksiantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas. Ne itin draugiškai pastaraisiais metais bendraujanti Varšuva ir Paryžius ieško sąlyčio taškų. Lenkijos prezidentas pareiškė norintis kartu su prancūzais ir vokiečiais kurti naujos kartos europietišką tanką. Prezidento rūmuose Varšuvoje Andžejus Duda džiugiai priima 40 min. vėluojantį svečią iš Paryžiaus.

„Brexitas“ yra „istorinis perspėjimo ženklas“ Europos Sąjungai, penktadienį, likus kelioms valandoms iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis pasitraukimas šokiruoja. Tai yra istorinis perspėjimo ženklas, kurį privalo... išgirsti visi Europoje ir [kurį privalome] apmąstyti“, – kalbėjo prancūzų lyderis per trumpą kreipimąsi per televiziją.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani antradienį kalbėdamasis telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad Amerikos interesams Vidurio Rytų regione „iškilęs pavojus“, pranešė jo biuras. Šis pareiškimas nuskambėjo Vidurio Rytuose smarkiai padidėjus įtampai po amerikiečių praeitą savaitę surengto karinio smūgio Bagdade, per kurį buvo nukautas įtakingas Irano generolas.

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo. „Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.

Jungtinėms Valstijoms nukovus svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani, pasaulis tapo pavojingesnis, penktadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin, taip pat paraginusi stengtis deeskaluoti augantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose. „Pabudome pavojingesniame pasaulyje“, – radijui RTL sakė A. de Montchalin.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) tarp visų bendrijos gyventojų, rodo nauja paskelbta Eurobarometro apklausa. Tyrimo metu pasitikėjimą ES išsakė 66 proc. respondentų – 23 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai ES. Europos Sąjunga nepasitiki kas penktas lietuvis (21 proc.

Ar nemažas amžiaus skirtumas gali būti kliūtis mylėti? Ar įmanoma sukurti patvarius santykius, kai amžius skiriasi keliolika ar daugiau metų? Ar tokios poros gyvuoja tik iš išskaičiavimo, ar vis tik gali būti tikri jausmai ir pagarba? Nuomonių yra visokių, vis tik dažniau pasitaiko neigiama, nei palaikanti, ypač jei gerokai vyresnė yra moteris.

Prancūziją drebina dar vienas visuotinis streikas. Šimtai tūkstančių žmonių, išėjusių į didžiųjų miestų gatves, sako, kad protestuos tol, kol prezidentas Macronas atsisakys pensijų reformos planų. Tačiau jis į derybas nesileidžia – esą istorinės reformos valstybei būtinos. Vos tik įsidienojus, šimtai prancūzų šiauriniame Nanto mieste išėjo į gatves protestuoti dėl prezidento Emmanuelio Macrono stumiamos pensijų reformos.

Dvyliktą dieną Paryžių kaustantis transporto streikas, skandina miestą neregėtose spūstyse. Žmonės sako, kad jie tapo valdžios ir profsąjungų rietenų įkaitais. O jau rytoj į šalies gatves antrą kartą turėtų išeiti bemaž milijonas prancūzų, į šuns dienas dedančių prezidento Macrono pensijų reformą. Šiomis dienomis dauguma Paryžiaus ir jo priemiesčių gyventojų pamiršo, ką reiškia būti sutartoje vietoje sutartu laiku. Miesto transporto sistemą jau dvyliktą dieną kausto streikas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis per viršūnių susitikimą Paryžiuje akis į akį bendravo 10–15 minučių, bet vis dar nesutaria dėl ištisos virtinės klausimų, sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Galiu pasakyti, kad Putinas ir Zelenskis pradėjo kalbėtis vienas su kitu. Bet jie tebėra toli nuo sutarimo dėl ištisos virtinės klausimų. Jie, aišku, vartoja skirtingą terminologiją.

Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Lenkiją, lyderiai po intensyvių derybų Briuselyje penktadienio naktį sutarė iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis džiaugėsi pasiektu susitarimu ir sakė, kad jis rodo „stiprų įsipareigojimą“ ir įtvirtina Europos lyderystę kovoti su klimato kaita. „Mes pasiekėme susitarimą dėl klimato kaitos.

Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis pirmadienį surengė pirmą dvišalį susitikimą Paryžiuje. Susitikimas įvyko po keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai. Šaltinis iš Kremliaus sakė, kad V. Putinas, V. Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėliau dar kartą susitiks per vakarienę.

Dėl Prancūzijoje ketvirtadienį prasidėjusio transporto sektoriaus ir mokytojų streiko sustojo viešasis transportas, buvo uždarytos mokyklos ir sustabdytas kitų paslaugų teikimas. Streikas organizuotas stiprėjant prezidento Emmanuelio Macrono ir profsąjungų ginčui dėl pensijų reformos, kuri, kaip manoma, dalį gyventojų privers dirbti ilgiau.

Svarbi žinia iš Londono – mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai su kitomis Baltijos šalimis po derybų su Turkija pavyko susitarti dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų atnaujinimo, nors prasidedant deryboms dėl to dar buvo daug abejonių. Londone G. Nausėda pietavo ir su Amerikos prezidentu Trumpo sąskaita, o antradienį dalyvavo prašmatniame priėmime pas Karalienę Elžbietą.

Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos ir Nyderlandų lyderiai per priėmimą Bakingamo rūmuose buvo nufilmuoti pašiepiantys JAV prezidento Donaldo Trumpo ilgus pasirodymus žiniasklaidai prieš NATO viršūnių susitikimo trečiadienio renginius. Antradienį vakare britų operatorių nufilmuotas įrašas, kurį pastebėjo ir subtitravo Kanados transliuotojas CBC, nustatė toną lyderių trečiadienio susitikimui Votforde netoli Londono.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino pradėti plačias derybas su Rusija, NATO viršūnių susitikimo kuluaruose susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Svarbu palaikyti strateginį dialogą su Rusija“, – sakė jis, bet perspėjo, kad Aljansas turi tai daryti „plačiai atmerktomis akimis“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pareiškė, kad Maskva atvira bendradarbiavimui su NATO atremiant bendras grėsmes, įskaitant keliamą tarptautinio terorizmo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyksta į Londoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime. Anksčiau planuota, kad aljanso šalių lyderiai šventiškai be įtampos pažymės NATO įkūrimo septyniasdešimtmetį, tačiau sumaištį sukėlė kivirčai tarp Turkijos ir Vakarų šalių bei Prancūzijos prezidento pareiškimai apie NATO problemas ir santykius su Rusija.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė antradienį sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono sprendimą paskirti specialiųjį pasiuntinį, atsakingą už Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių aktyvinimą. „Sakyčiau, tai turbūt Prancūzijos pasiuntinys santykiams su Rusija, o ne visos ES, nes tam, kad būtų paskirtas ES pasiuntinys, reikia visų ES vadovų pritarimo“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

Prieš artėjantį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą Paryžiuje gruodžio 9-ąją dieną, abi konfliktuojančios šalys demostruoja vis daugiau draugiškų gestų. Rusija Ukrainai grąžino prieš metus užgrobtus karo laivus, neseniai atvertas ir tiltas tarp Ukrainos kontroliuojamų ir Rusijos remiamų separatistų teritorijų, o Vladimiras Putinas ėmė girti Volodymyrą Zelenskį.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad per ateinančią savaitę planuojamą vizitą Paryžiuje prašys Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiaiškinti dėl jo neseniai išsakyto teiginio, kad Aljansą ištikusi „smegenų mirtis“. J. Stoltenbergas karštai gynė NATO prieš artėjantį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą. Generalinis sekretorius patikino, kad ši organizacija yra kaip niekada gyvybinga, ir paragino nepakirsti jos veiklos.

Prancūzijos policija per susirėmimus Paryžiuje ir kituose miestuose per pirmąsias „geltonųjų liemenių“ judėjimo metines suėmė 254 žmones, sekmadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras. Smurtavimo mastas Paryžiuje, kur policijos ir maištininkų priešprieša prie Italijos aikštės pietrytinėje miesto dalyje tęsėsi ne vieną valandą, buvo didžiausias per kelis mėnesius.

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti. Prancūzijos prezidento užmojai ir vizija negali būti nuneigti.

Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono žodžiai apie NATO smegenų mirtį sukėlė tikrą audrą tarp politikų ir ekspertų. Savo garsiajame interviu Macronas kalbėjo ir apie bendradarbiavimą su Rusija, taip papiktindamas daug ką Lietuvoje. Bet ar visos prancūzų vadovo mintys griežtai kritikuotinos? Apie tai kalbame su Rytų Europos studijų centro direktoriumi, politologu Linu Kojala. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sudrebino Vakarų pasaulį savo pareiškimais apie NATO mirtį.

Įtakingiausiu Europos lyderiu dabar vadinamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai smarkiai kirto per NATO garbę – esą aljansą ištiko smegenų mirtis. Macrono kritika, žinoma, sukėlė Kremliaus džiaugsmą, o kitiems NATO lyderiams dabar tenka prakaituoti dėl iš Paryžiaus nuskambėjusių karčių žodžių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kritikos Aljansui pažėrė kalbėdamas su „The Economist“ savaitraščio žurnalistais.

Kremlius nesiima spręsti, ar NATO yra „gyva, ar mirusi“, penktadienį pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Gyva NATO, ar mirusi ir kokios šio aljanso kūno dalys yra komos būsenos – ne mums spręsti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono pastabas apie NATO „smegenų mirtį“, ir pabrėžė, kad aljansas neturi kelti abejonių pasiryžimu gintis nuo išorės pavojų. Prezidento teigimu, NATO išlieka svarbiausiu instrumentu gintis nuo išorės pavojų, todėl būtų visiškai nepriimtina kurti naujus institutus aljansui pakeisti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sudrebino pasaulį, pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.  „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė nesutinkanti su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono nuomone, esą NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, ir sakė, kad tokie jo komentarai nebuvo būtini. E. Macronas „pavartojo drastiškų žodžių; aš ne taip suprantu bendradarbiavimą NATO“, sakė Vokietijos kanclerė po derybų su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu pareiškė manąs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“. „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pagrasino atnaujinti Ankaros puolimą Sirijos šiaurėje ir tęsti jį „net ryžtingiau“, nebent iš to regiono pasitrauktų kurdų pajėgos, kaip numato tarpininkaujant JAV pasiektas susitarimas. „Jei nebus ištesėti mūsų šaliai Jungtinių Valstijų duoti pažadai, net ryžtingiau tęsime mūsų operaciją“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas prieš išvykdamas derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį bandė išsklaidyti būgštavimus dėl karo krečiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose ateities, Kijeve įsiplieskus protestams. Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.

Prancūzų policija kelis kartus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad Prancūzijos pietvakarių Tulūzos mieste šeštadienį išvaikytų beveik 1 tūkst. „geltonųjų liemenių“ protestuotojų. Taip pat būta susirėmimų Monpeljė mieste šalies pietuose, kur policijai teko vaikyti maždaug 300 protestuotojų. Policija pranešė, jog buvo nesunkiai sužeisti keturi pareigūnai. Už įvairius nusižengimus buvo suimti devyni demonstruotojai.