Europiečių viltys suartėti su Vašingtonu taip pat gali nusikelti į ateitį, nes JAV panirs į vidurio kadencijos rinkimus – esminį išbandymą Joe Bidenui, kuris gali netekti vieno ar abiejų Kongreso rūmų palaikymo, rašoma „Politico“.
Sunkūs politiniai metai nusimato ir kaimyninėje Latvijoje, kur pavasarį vyks eiliniai Seimo rinkimai.
Serbijos rinkimai: balandžio 3
Kas svarbu: Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius yra žymiausia pastarojo dešimtmečio šalies politinė figūra, tačiau kritikai tiek pačioje šalyje, tiek ir iš užsienio laiko jį pernelyg dominuojančiu. Mokslininkai, žmogaus teisių gynėjai, Vakarų diplomatai ir opozicijos politikai tikina, kad jis gerokai pamynęs demokratijos, laisvės ir teisės viršenybės taisykles.
Serbijoje paskutiniai rinkimai vyko 2020-aisiais, bet A. Vučičius paskelbė išankstinius – dar net nespėjus pilnai suformuoti ankstesnės vyriausybės. Analitikų teigimu, toks A. Vučičiaus žingsnis gali padėti jam konsoliduoti valdžią, ypač žinant tai, kad parlamento rinkimai vyks tuo pat metu, kaip ir prezidento rinkimai.
Prancūzijos rinkimai: prezidento – balandžio 10 ir 24 d., parlamento – birželio 12 ir 19 d.
Kas yra svarbu: Emmanuelis Macronas siekia perrinkimo balandžio mėnesį prieš šalies gyventojams pasirenkant naująjį parlamentą birželį. Net jeigu E. Macronas ir sugebės laimėti, parlamento rinkimai bus lemiami siekiant įgyvendinti tuos pokyčius, kuriuos jis yra suplanavęs.
Ekspertai pažymi, kad tai gali būti labai sunkiai įgyvendinama po to, kai jo atstovaujama centristų „Le Republique en marche“ partija patyrė pralaimėjimą savivaldos rinkimuose.Apklausos rodo, kad E. Macronas, kuris dar oficialiai nepaskelbė kandidatuosiantis antrajai kadencijai, patektų į antrąjį prezidento rinkimų turą. Kas atsidurs antrajame ture be jo – dar nėra aišku.
Populistė ir kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen jau daugelį metų bando tapti pagrindine atsvara ir norėtų pakartoti 2017-ųjų scenarijų, tačiau jos populiarumui grasina kita žymi kraštutinių dešinių figūra – televizijos veidas Ericas Zemmouras, o taip pat ir konservatorė Valerie Pecresse, kurios reitingai pastaruoju metu itin išaugę.
Nepaisant to, ką E. Macronas sutiktų antrajame rinkimų ture, pergalė prognozuojama jam, tačiau mažesniu skirtumu negu ankstesniuose rinkimuose: 57 proc. prieš 43 proc. M. Le Pen atveju, ir 53 proc. prieš 47 proc. V. Pecresse atveju. 2017-aisiais M. Le Pen jis nugalėjo net 32,2 proc. skirtumu.
Vengrijos rinkimai: balandžio mėn.
Kas yra svarbu: Vengrijos ilgamečio lyderio, dešiniųjų populisto Viktoro Orbano laukia sunkiausi rinkimai nuo pat 2010-ųjų. Pirmą sykį per šį laikotarpį jo oponentai susivienijo su tikslu išgrūsti jį iš valdžios ir visi vieningai palaiko vieną iškeltą kandidatą – konservatorių Peterį Marki-Zay.
Opozicijos pergalė pakeistų ne tik politinę situaciją Budapešte, tačiau ir ES susitikimų su kitomis šalimis nuotaikas. Vengrija tradiciškai pasireikšdavo kaip „nepaklusnioji“ ir nuolat keldavo Briuseliui problemų sutariant svarbiais sąjungai klausimais. Tai taip pat reikštų geopolitinio žemėlapio kaitą, mat V. Orbanas palaiko draugiškesnius ryšius su Pekinu ir Maskva.
Naujoji valdžia, tikėtina, pasirinktų suartėjimą su ES, JAV ir NATO. Jeigu laimėtų V. Orbanas, tai dar labiau sustiprintų jo ir taip faktiškai neribotą valdžią šalyje ir leistų burti aplink save euroskeptikų aljansą žemyne.V. Orbano vadovaujama „Fidesz“ partija susidurs su įvairių politinių jėgų koalicija „Jungtinė opozicija“, kuriai vadovauja konservatorius P. Marki-Zay’us. Paskutinės apklausos rodo, kad rinkimai nusimato itin karšti: „Fidesz“ palaikymas gruodžio viduryje siekė 48 proc., o „Jungtinės opozicijos“ – 46 proc.
Siekiant nugalėti P. Marki-Zay’ui teks vienu metu ir išlaikyti bendram tikslui kairiųjų politikų rinkėjus, ir neišgąsdinti konservatyvesnių rinkėjų, kurie gali patraukti paskui „Fidesz“.
Latvija: Seimo rinkimai pavasarį
Kas bus svarbaus: Svarbiausiu jų faktoriumi gali tapti koronaviruso pandemijos eiga. Dabartinė Latvijos valdžia priėmė daug visuomenėje nepasitenkinimo nulėmusių sprendimų, kurie gali pakišti koją ir skaičiuojant balsadėžių rezultatus.
Jeigu pandemija neatsitrauks ir pirmąjį šių metų ketvirtį, o galiojantys ribojimai bus palikti, ar net griežtinami, dabartinei 2019-aisiais penkių partijų koalicijai bus sunku pritraukti gausesnę rinkėjų minią.
Kita vertus, kol kas ir prieš dabartinę valdžią aktyviausiai besireiškianti opozicija nedaug ką išlošė, net ir nepaisant aktyvios kritikos valdžiai dėl skiepijimo ar ribojimų politikos. Gruodžio mėnesio apklausos rodo, kad populistinė „Latvija – pirmiausiai“ renka vos 2,5 proc. rinkėjų, dar vieni opozicininkai – „Įstatymas ir tvarka“ – 3 proc. rinkėjų.
Daugiausiai išlošti šioje situacijoje gali „tyliai savo galimybės laukiančios“ opozicinės parlamento jėgos – prorusiška „Santarvės“ ir „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, kurios renka, atitinkamai, 11 ir 6,6 proc. rinkėjų balsų. Tiesa, „Santarvė“ 2018-aisiais rinkimuose surinko daugiau nei 19 proc., tačiau net ir tai nepadėjo užimti valdžios.
Nepaisant to, kuo ilgiau šalyje vyraus sunki situacija dėl koronaviruso, augančių kainų ir mokesčių, tuo daugiau gali išlošti opozicinės partijos, atsiribojančios nuo dabartinės valdžios veiksmų.
Rinkimai Portugalijoje: sausio 30 d.
Kas svarbaus: socialistų atstovas, premjeras Antonio Costa tikisi išsilaikyti šiuose išankstiniuose rinkimuose po to, kai jo mažumos vyriausybė nesulaukė pritarimo dėl esminio biudžeto balsavimo.
Pagrindinis A. Costa oponentas yra Rui Rio, centro dešiniųjų socialdemokratų partijos lyderis. A. Costos socialistų partija vis dar pirmauja apklausose, rinkdama 37 proc. balsų, kai artimiausi konkurentai iš socialdemokratų renka 30 proc., tačiau skirtumas per pastaruosius mėnesius pamažu mažėja. Tai reiškia, kad abi partijos ilgainiui gali būti priverstos bendradarbiauti tam, kad suformuotų daugumos koaliciją. Pats A. Costa tvirtino, kad su socialidemokratais derėtis dėl valdžios nesiruošia.
Balsavimo dėl biudžeto metu A. Costa neteko kitų dviejų kairiųjų partijų palaikymo, todėl sąjungininkų jam gali būti ieškoti sunku.
Tuo metu kraštutinių dešinių partija „Chega“ („Užteks“), po ankstesnių rinkimų turėjusi vos vieną vietą parlamente, gali tapti trečiąja pagal dydį partija, šiuo metu užsitikrinusi apie 7 proc. potencialių rinkėjų balsų.
