emigracija

 Statistikos departamentas pranešė, kad per metus Lietuvoje sumažėjo tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje, maždaug 28 tūkstančiais. Didžioji dalis –apie 22 tūkstančiai - dėl emigracijos. Vis dar įprasta emigraciją nurašyti ekonominėms priežastims. Krizė. Mažos algos, godūs darbdaviai sau susišluoja visą uždarbį. Nėra progresinių mokesčių, kurie įvestų daugiau „socialinio teisingumo“. Tiesa, jau įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėjo pasotinti „socialinio teisingumo“ jausmą.

 Lietuvoje 2013 m. pradžioje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų – tai 28,4 tūkst. (0,9 proc.) mažiau nei prieš metus, 2012 m. pradžioje, teigiama statistikos departamento pranešime. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje, palyginti su 2012 m. pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo. Jis mažėjo dėl dviejų priežasčių: 75,9 proc. bendro sumažėjo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (21,6 tūkst.

Vieni sako, kad Lietuvos darbo rinka šiuo metu yra perpildyta, kiti tvirtai laikosi priešingos nuomonės. Užimti atsilaisvinusią arba naujai sukurtą darbo poziciją pretenduoja daug žmonių, tačiau darbdaviams rasti tinkamą kandidatą – tampa tikru galvos skausmu. Emigracija ir motyvacija Įmonių, patiriančių sunkumų tiek išlaikyti esamus darbuotojus, tiek surasti naujų, buvo paprašyta įvardyti kylančių sunkumų priežastis. „Daugiausia įmonių atstovų (41 proc.

 Iš Šiaulių per praėjusius metus emigravo daugiau nei 2 tūkstančiai miestiečių. Emigrantų, palyginti su 2011 metais, sumažėjo tūkstančiu. Bet svetur toliau traukia jauni žmonės – dėl mokslų ar didesnio uždarbio. Antplūdžio nebėra Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame vakar tik pradėjus priiminėti gyventojus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo būriavosi apie penkiolika miestiečių. Bet tik viena mergina sakė atėjusi deklaruoti išvykimo į užsienį.

Aleksandras Lukašenka išleido įsaką, kuriuo siekiama sustabdyti Baltarusijos piliečių emigraciją į kitas valstybes, ypač Rusiją, kurios atlyginimai daug didesni. Minsko profsąjungos atstovas Aleksandras Jaroščiukas tokius valdžios veiksmus vadina viduramžiškais, praneša Tageszeitung. Leidinys pažymi, kad tikslių duomenų, kiek baltarusių paliko šalį, nėra. Tačiau pagal vietos profsąjungų duomenis, iš dešimtmilijoninės Baltarusijos kiekvienais metais išvyksta apie 150 tūkst. žmonių.

 Nauji Metai skatina susimąstyti - kada gyvensim geriau? Kažkas paskaičiavo, kad 2013 metais Britanijoje gimusiųjų gyvenimas jiems užaugus bus blogesnis nei tų, kurie gims Taivane, Čilėje ar kitose trečiuoju pasauliu tebelaikomose šalyse. Taigi, ar vis dar verta emigruoti į Britaniją? Per pastarajį pusmetį sutikti ar telefonu arba elektroniniu paštu pabendrauti teko su bemaž dviem dešimtimis į Londoną neseniai atvykusių lietuvių. Anksčiau tokių sutikdavau gerokai rečiau.

Nekantriai Vilniaus oro uoste trypčiojanti 21-erių Justina Balsas.lt prisipažino, kad tiesiog labai laukia iš Dublino parskrendančios sesers Vaivos. Mergina pasakojo, kad jos šešeriais metais vyresnė sesuo Airijos sostinėje gyvena ir dirba jau 7-erius metus. „Kol kas ten ji gyvena be šeimos. Tiesiog išvyko padirbėti, bet taip ir užsiliko. Šiuo metu ji neplanuoja grįžti į Lietuvą. Bent jau artimiausiu metu – liks Dubline“, - pasakojo Justina.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste sutiktas 23 metų Lukas Plevokas Balsas.lt pasakojo, kad išskristi niekur neketina. Oro uoste jaunas vyras su bendraamžių kompanija laukė iš užsienio sugrįžtančių dviejų draugų. Pats Lukas iš karto pabrėžė, kad šiuo metu visi jo planai yra susiję su Lietuva. Bet niekada nesakyk niekada. Jeigu tik kažkas nepasiseks Lietuvoje, tuomet, anot Balsas.lt pašnekovo, visada liks galimybė emigruoti.

Tautiečiai juokauja, kad Lietuvoje pagal populiarumą pirma sporto šaka yra krepšinis, antra – emigracija. Būtent antrosios nacionalinio sporto šakos atstovai šiomis dienomis masiškai plūsta į gimtinę. Sausakimši lėktuvai oro uoste išspjauna būrį šventėms pinigais ir dovanomis apsiginklavusių vaikų paklydėlių. Šventės, kaip žinome, yra šventas reikalas, ir bet kuris, čia dar turintis tėvus, giminių ar šiaip artimų sielai žmonių, bent šia proga kartą per metus užklysta į Lietuvą.

Informaciją ir komunikaciją studijuojantis 24 metų Gediminas Džiugas teigia, kad minčių išvykti į užsienį jis tikrai neturi. „Visi kalba, kad už tvoros žolė yra žalesnė. Nenorėčiau su tuo sutikti. Tiesiog iš pradžių atrodo, kad ten kažkur yra rojus, bet vėliau viskas pasikeičia. Didžioji dauguma išvykusių žmonių ilgisi Lietuvos“, - svarstė G. Džiugas. Balsas.lt pašnekovas sutiko, kad daugelyje užsienio valstybių yra kitoks žmonių požiūris į gyvenimą: „Tačiau kažkokio esminio skirtumo nematau.

Lietuva-Londonas – tokiu maršrutu iš karto po naujų metų turėtų pakrypti vienos vilniečių šeimos gyvenimas. Emigracijos keliu jau trejus metus žengianti Monika Varanavičienė prieš šventes trumpam sugrįžo į Lietuvą. Tačiau netrukus išbandyti savo laimės turėtų vykti jau visa jos šeima. Su Balsas.lt sutiko pabendrauti žmonos į Vilniaus oro uostą pasitikti atvykęs Deividas Varanavičius. Vyras pasakojo, kad jo žmona Anglijos sostinėje dirba viešbutyje, kambarine.

Grožio paslaugų teikėjai skundžiasi stokojantys klientų, juos išretino emigracija ir per didelės paslaugų kainos. Taupesni žmonės vis dažniau perka kirpimo mašinėles ir savo šukuosenas koreguoja namuose, rašo dienraštis „Respublika“. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė pripažįsta, kad klientų stygius jaučiamas ir mažose kukliose kirpyklose, ir dideliuose prabangiuose grožio salonuose. "Dėl emigracijos esu praradusi apie 40 proc. savo klientų.

Vilniuje gruodžio 19 dieną Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovybės Lietuvoje surengtoje diskusijoje „Kiek pasaulio lietuvis įdomus Lietuvai ir kiek jam įdomi Lietuva“ URM Užsienio lietuvių departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Gintė Damušytė pabrėžė jaunimo iniciatyvų ir projektų svarbą puoselėjant jaunų užsienio lietuvių ryšius su Tėvyne.

Pramonininkų manymu, naujoji vyriausybės programa aiškiai ir skaidriai siekia formuoti šalies ūkį. Didelis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui, švietimui, kultūrai finansuoti yra pagirtinas, tačiau tai neišvengiamai iššauks mokestinių programų pertvarką. Dėl to lieka neaišku, ar tapsime patrauklesni užsienio investuotojams. Pramonininkai teigiamai vertina vyriausybės programoje numatytą skolinimosi skatinimą ir augimą, siekį didinti pajamas ir darbo vietų skaičių.

„Žiūriu, žiūriu. Negaliu atsižiūrėti ir patikėti, kad Algiukas jau namuose. Baigėsi diegliai. Nustojo skaudėti širdį. Pasidarė šviesiau ir ramiau,“ – džiaugiasi kražiškė (Kelmės raj.) Irena Panasiuk, sulaukusi savojo Kalėdų stebuklo. Pagaliau grįžo prieš aštuonerius metus į Ispaniją išvykęs jos sūnus Algirdas. Pastaruosius dvejus metus mama ir sūnus buvo praradę ryšį.

Stojimą į užsienio aukštąsias mokyklas moksleiviams ir studentams organizuojančios tarptautinės organizacijos „Kastu International“ duomenimis, kasmet trečdalis Lietuvos vyresnių klasių moksleivių svarsto apie galimybę studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, o išvyksta – maždaug 6-7 procentai. Dažniausiai domimasi verslo, vadybos ar finansų studijomis – šias pakraipas renkasi 27,5 proc. paraiškas studijuoti svetur pateikiančių moksleivių. Rinkodaros studijomis domisi beveik 19 proc.

Pianistas, lietuvių išeivijos „Santaros-šviesos“ judėjimo puoselėtojas Rimantas Vingras trumpam iš Londono grįžęs į gimtuosius Šiaulius studentams kalbėjo apie žmogų šiuolaikiniame pasaulyje. Koks jis? R. Vingras ketverius metus gyveno Rusijoje, septynerius – JAV ir dar tiek pat Londone. Grįžęs į Lietuvą jis sako jaustųsi emigrantu.

Lietuviai Anglijoje patenka į pirmąjį trejetuką ne tik tarp labiausiai nusikalsti linkusių imigrantų, bet ir tarp imigrantų benamių. Juos globojanti tarnyba susisiekė su Anglija.lt redakcija ir prašo lietuvių prisidėti, kad namų neturintys tautiečiai Kalėdas sutiktų turėdami stogą virš galvos ir maisto lėkštėje. Antra didžiausia grupė Lietuviams, atvykusiems laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti užsienyje, ne visada pasiseka.

Kol Seime tebepučia permainų vėjai ir nėra patvirtintas ministrų kabinetas, verslo bendruomenė su nerimu laukia, į kurią pusę šalies ekonomikos vairą suks naujoji valdžia. Kokių tikimasi lūkesčių? Praėjusios kadencijos Seimui teko nemažai išbandymų, neišvengta ir klaidų – skandalingosios naktinės mokesčių reformos buvo tik viena iš „dovanėlių“ šalies verslui. Apie tai, kokią šalies ekonomikos ateitį mato verslo bendruomenė, „Balsas.

Europą ir JAV išmaišę emigrantai iš Lietuvos vis dažniau dairosi į kitus žemynus. Didžioji Britanija, Airija, Ispanija, Skandinavija – jau vakarykštė diena. Žvilgsniai vis dažniau krypsta Australijos, Pietų Amerikos, Azijos link, rašo „Kauno diena“. Vyriausių išeivių iš Lietuvos derėtų ieškoti Amerikoje, vidutinio amžiaus – Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje, jaunuolių – Skandinavijoje.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys imigrantai iš Rytų Europos sudaro 1,5 proc. bendros savo šalių populiacijos. Tokie duomenys reiškia, kad į Britaniją atsikėlė gyventi kas 67-tas Rytų Europos šalių gyventojas, skelbia dienraštis „The Daily Mail“. 2004 metais Europos Sąjungos valstybėmis narėmis tapo Lietuva, Latvia, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija ir Slovėnija. Šių šalių atstovai įgijo teisę atvykti gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę.

Užsienio reikalų ministerija parengė ir išleido leidinį, kuriuo Lietuvos visuomenė supažindinama su pagrindiniais diplomatinės tarnybos 2009–2012 metais nuveiktas darbais ir ateities iššūkiais. Leidinyje „Diplomatinė tarnyba Lietuvai“ pristatomi svarbiausi darbai ir veikla kaimyninės, regioninės, Europos Sąjungos bei pasaulio politikos srityse.

Iš Šiau­lių ki­lu­si ki­no re­ži­sie­rė Mar­ta Dau­liū­tė gy­ve­na Šve­di­jo­je, dir­ba ki­no pro­diu­se­re ir re­ži­sie­re, dės­to.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Nacionalinio pyrago dalybos“. Seimui pateiktą 2013 metų biudžetą kaip visada po rinkimų gožia premjerų ir ministrų apžiūros. Kol kas ir naujojo premjero kalboje girdėti tik retorika apie taupymą. Metai iš metų keičiasi nacionalinio pinigų pyrago, vadinamo valstybės biudžetu, pjaustytojai, bet jis vis tiek nelieka skurdo pyragas? Susipažinkite, ką mano ekspertai.

Smarkiai ūgtelėjo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderio paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus reitingas. 10,6 proc. apklaustųjų mano, kad šis politikas geriausiai atstovauja jų interesams (spalį tokių buvo 4,8 proc.). Dar didesnį šuolį A.Butkevičius padarė kitoje lentelėje. Būsimąjį premjerą palankiai įvertino net 52,3 proc. (buvo 34,3), nepalankiai - 19,4 proc. (buvo 25,8) žmonių. Partijų rikiuotė daugmaž atitinka ką tik vykusių rinkimų rezultatus.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare atsivėrė sienos, o tai paskatino jaunus žmones mesti kortą ir išbandyti laimę svetur. Apie jaunų specialistų „nutekėjimą“ į svetimas šalis kalbama daug, maža to, dažniausiai viskas piešiama tik tamsiomis spalvomis. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjo, profesoriaus Felikso Ivanausko įsitikinimu, nėra nieko blogo, kad jaunas žmogus nusprendžia įgyti patirties užsienio valstybėje.

DNB bankas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos plėtra bus lėtesnė ir mažina BVP prognozę. Taip pat infliacija sumažės, o struktūrinis nedarbas vers kelti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams. 2013 metais šalies BVP turėtų augti 2 proc. (anksčiau prognozuota 3 proc.), o šiemet 3 proc. – augimas lėtės, nes mažės eksporto augimas, o jo neatsvers vidaus vartojimas. „Augimas vistik lėtėja, ktais metais matysime lėtesnį BVP augimą. Tai pagrindine ateina iš užsienio.

Dabar labai populiaru kalbėti apie NLP (neurolingvistinį programavimą), apie tai, kaip būti sėkmingam darbe, asmeniniame gyvenime, vienas po kito „dygsta“ vadinamieji „gyvenimo treneriai“ (life couch), už mūsų pačių pinigus neva padėsiantys geriau, kokybiškiau, prasmingiau gyventi. Kitų pažadai padėti suprasti ir surasti, tai, ko gi mums iki pilnos laimės trūksta, labai jau vilioja.

Vie­nas sū­nus, de­šimt me­tų są­ži­nin­gai dir­bęs pas Is­pa­ni­jos ūki­nin­ką, nu­si­žu­dė. Ki­tas kaip be­na­mis kla­jo­ja po Mad­ri­dą. Už tai 165 kar­tus bu­vo su­lai­ky­tas vie­tos po­li­ci­jos. To­kią šykš­čią in­for­ma­ci­ją apie sa­vo vai­kus tu­ri Ire­na Pa­na­siuk. Mo­te­ris no­rė­tų iš­gel­bė­ti bent jau­nes­nį­jį sū­nų. Pa­sis­ko­lin­tų pi­ni­gų ir nu­siųs­tų ke­lio­nei į Lie­tu­vą. Ta­čiau nie­kas jai ne­pa­de­da su­si­siek­ti su sū­nu­mi.

Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Nuo ko pradėti: trys žingsniai Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą.

Iš gausaus į užsienį plūstančių lietuvių būrio ne retas, žiūrėk, ima ir pasuka atgal, kuriasi gyventi ir dirbti gimtojoje šalyje. Grįžusiesiems tenka vėl atgaivinti nutrūkusias pažintis, ryšius, įsipareigojimus. Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laura Nakrošienė primena, kad iš užsienio grįžusiems asmenims būtina pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

Kaip atsiranda vėžys ir kaip jis progresuoja tyrinėjantis biochemikas Skirmantas Kriaučionis pastebi, kad tai nėra vienalytė liga. Anot jo, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse vėžinius susirgimus sukelia, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis – vienas trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Šalyje kasmet mažėjant gyventojų, tai neišvengiamai atsiliepia ir ekonomikai – kol kas ne per daugiausia, tačiau ateityje galime turėti rimtų bėdų. Jau keletą metų bene labiausiai šalies gyventojų gretas retina emigracija. Žmonės, ieškodami geresnių sąlygų, išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, o ne vienas nusprendžia nebegrįžti. Dalis žmonių, nors ir pasilieka Lietuvoje, tačiau skalsesnio duonos kąsnio ieško didesniuose miestuose.

Vidurinės klasės egzistavimas, pasak ekonomistų, rodo šalies išsivystymo lygį, tačiau šiuo rodikliu Lietuva pasigirti negali. Priešingai: daugelis ekspertų, paprašyti apibrėžti jos ribas, gūžčioja pečiais ir tvirtina – Lietuvoje vidurinės klasės beveik nėra. Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų. Tokį skaičių vienintelis iš kalbinamų ekspertų išdrįso įvardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Emigracijos kreivė, kuri praėjusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei 36 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir grįžtančiųjų srautai didėja. Emig­rantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.

Anglija.lt pristato pokalbius su žmonėmis, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su portalu.  Būtent šių žmonių darbas turėjo įtakos tam, kad Anglija.lt daugelį metų yra populiariausia lietuvių emigrantų žiniasklaidos priemonė. Dažnai Anglija.lt darbuotojai lieka „už kadro“, todėl pagalvojome, kad visiems bus įdomu iš arčiau susipažinti su mūsų kolegomis ir draugais. Kad liktume kiek įmanoma nešališki, parengti pokalbius paprašėme pas mus praktiką atlikusios žurnalistikos studentės Rasos.

Neslopstant emigracijai augantis  poreikis vaikams mokytis nuotoliniu būdu skatina ir Panevėžį pagalvoti apie bent vieną galinčią to imtis mokyklą. Paprastai vienam iš tėvų išvykus uždarbiauti į užsienį, po kurio laiko emigruoja ir visa šeima. Tačiau nekuriant planų ilgam įsikurti užsienyje, ne vienas nori, kad jų vaikai vis dėlto mokytųsi lietuviškose mokyklose. Tai nuotoliniu būdu padaryti šiuo metu galima keliuose šalies miestuose.

Kas lietuviams vyrams Anglijoje kelia didžiausią siaubą? Nesunku atspėti – jiems baisu, kad kitataučiai išgraibsto lietuvaites, kurias jie įpratę laikyti savo nuosavybe. Emigracija moteris labai pakeičia, bet nebūtinai į blogąją pusę. Ir jeigu masinė emigracija turi pliusų, tai vienas didžiausių neabejotinai yra dvasinis iš Lietuvos emigravusių moterų išlaisvėjimas. Kažkada, prieš kokius šešetą ar septynetą metų Vilniaus oro uoste laukiau svečio iš Londono.

Lietuvos akademinis jaunimas – žingeidus, gabus ir kūrybiškas, galintis sukurti puikią savo šalies ateitį. Vienintelė problema – daug išsilavinusių jaunų žmonių emigruoja, geresnės ir greitesnės karjeros galimybių ieškodami užsienyje. Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro (SVC) dėstytojas dr. Jorma Pohtola įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų gabius jaunuolius išlaikyti šalyje – aktyviai skatinti juos kurti verslą Lietuvoje.

Kaunietis Raimondas D. (38 m.) į mus kreipėsi palūžęs – jis neteko savo vienturčio šešiamečio sūnaus. Vaiką į užsienį apgaule išvežė jo motina, buvusi Raimondo sutuoktinė Jolita K. (35 m.). Į „Akistatos“ redakciją Raimondas D. atvyko dar rugsėjį ir papasakojo, kad buvusi sutuoktinė Jolita K. išsivežė jųdviejų sūnų į Angliją. Iš pradžių ji, vieno Kauno salono kirpėja, tikino vykstanti tik aplankyti giminių, tačiau laikas ėjo, o moteris į namų pusę nė nesižvalgė.

Valstybė neturi jokios prasmės, netgi jokios teisės egzistuoti, jei jos piliečiams – čia gimusiems ir augusiems žmonėms – lengviau ir saugiau išgyventi einasi svečiose šalyse, nei toje, kurios pasą jie dar tebeturi. Žinoma, kalbu apie Lietuvą, tėvynę mūsų... Po to, kai Ekspertai.

Lie­tu­vos vals­ty­bė emig­ran­tės, gy­ve­nan­čios Nor­ve­gi­jo­je, pa­rei­ka­la­vo grą­žin­ti jos duk­rai mo­kė­tus ali­men­tus, nors mer­gai­tė te­be­gy­ve­na ir mo­ko­si Lie­tu­vo­je. Vai­kų iš­lai­ky­mo fon­das mo­te­riai pa­tei­kia kal­ti­ni­mą: ji nein­for­ma­vo apie pa­si­kei­tu­sią sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

Per artėjančius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai dėl lėšų trūkumo numatė uždaryti kelis šimtus kaimo mokyklų. Tuo tarpu 70 Aplinkos ministerijos klerkų 200 tūkst. litų išleis vos trijų dienų kursams kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone. Su pirtele, ant Bebrusų ežero kranto. „Mokymai yra reikalingi, o tos pirtys – tik pasirinktos vietos klausimas.

Naujausi duomenys apie Panevėžį pribloškė net prie nuolat besikeičiančių skaičių pripratusius statistikos žinovus. Ko gero, retas panevėžietis galėtų tiksliai atsakyti į klausimą, kiek dabar mieste gyvena žmonių. Nebent iš įpratimo tartų: kiek daugiau nei šimtas tūkstančių. Tačiau apsiriktų. Kirto įprastą ribą Naujausi statistikos duomenys byloja – šimtas tūkstančių Panevėžyje nebegyvena.

Naujausi duomenys apie Panevėžį pribloškė net prie nuolat besikeičiančių skaičių pripratusius statistikos žinovus. Ko gero, retas panevėžietis galėtų tiksliai atsakyti į klausimą, kiek dabar mieste gyvena žmonių. Nebent iš įpratimo tartų: kiek daugiau nei šimtas tūkstančių. Tačiau apsiriktų. Kirto įprastą ribą Naujausi statistikos duomenys byloja – šimtas tūkstančių Panevėžyje nebegyvena.

„Vežu į oro uostus Anglijoje“ – tokių ir panašių keleivių pervežimų paslaugas siūlančių skelbimų galima rasti internete, laikraščiuose, lietuviškų prekių parduotuvėse. Anglija.lt pašnekovas išduoda – visi šie vairuotojai dirba nelegaliai, išskyrus jo įmonę. Kokių licencijų ir leidimų reikia norint užsiimti šia veikla ir kodėl dauguma tautiečių vis dar veža nelegaliai, domėjosi Anglija.lt Tik vieni vežėjai – legalūs Anglija.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, kurie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20-mečio gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

Dėl gilios ekonominės krizės vis daugiau ispanų ryžtasi palikti savo tėvynę. Per pirmus devynis šių metų mėnesius emigravo 55 tūkst. Ispanijos gyventojų - 21,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ispaniją paliko ir maždaug 365 tūkst. gyventojų iš užsienio. Nuo praėjusių metų sausio iki šių metų rugsėjo iš Ispanijos emigravo beveik 928 tūkst. žmonių, tarp jų buvo maždaug 810 tūkst. užsienio piliečių.