emigracija

Dėl gilios ekonominės krizės vis daugiau ispanų ryžtasi palikti savo tėvynę. Per pirmus devynis šių metų mėnesius emigravo 55 tūkst. Ispanijos gyventojų - 21,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ispaniją paliko ir maždaug 365 tūkst. gyventojų iš užsienio. Nuo praėjusių metų sausio iki šių metų rugsėjo iš Ispanijos emigravo beveik 928 tūkst. žmonių, tarp jų buvo maždaug 810 tūkst. užsienio piliečių.

Rinkimų naktį, kai visos Lietuvos dėmesys buvo sutelktas į Seimo rinkimų rezultatus, Vilniaus gatvių įžymybė Stasys Urniežius, save vadinantis didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu Vilgaudu, nepraleido progos pasimėgauti šlovės minute. Prie viešbučio „Narutis“, kur tartis dėl koalicijos susirinko pirminiais duomenimis rinkimus laimėjusių partijų vadovai, susirinkus būriui žurnalistų, Kunigaikštis Vilgaudas rėžė kalbą apie emigraciją, rinkimų rezultatus ir netgi prisipažino kad.

Nakvynė – kiaulių fermoje, vietoj tualeto – kibiras, 18 valandų trunkantis darbas – tokį košmarą Austrijoje išgyvenusi kaunietė gali atsidurti antstolio rankose. Su keliais grašiais namo grįžusi moteris liko skolinga įdarbinimo agentūrai. „Nežinau, ką dabar reikės daryti. Vis dar esu skolinga mane įdarbinusiam tarpininkui, tačiau tokių pinigų, daugiau nei 1,5 tūkst. litų, neturiu.

2012 m. pradžios duomenimis, Suomijoje dirbo 263 Estijos gydytojai – žmonės, kurių gimtoji kalba yra estų, praneša portalas „Postimees“, remdamasis Suomijos gydytojų sąjungos duomenimis. Iš 263 gydytojų 25 žmonės jau turi Suomijos pilietybę. Per pastaruosius aštuonerius metus gydytojų, gyvenančių Suomijoje, skaičius išaugo 179, kasmet per metus į Suomiją atvykdavo kiek daugiau nei 20 Estijos gydytojų, rodo Suomijos gydytojų sąjungos duomenys, renkami nuo 2005 metų.

Sekmadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės statybų galės dalyvauti du su puse milijonų rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ragina visus norinčius balsuoti jau šiandien pasirūpinti būtinais dokumentais. Naują valdžią rinkti ir pasisakyti, ar nori, kad Lietuvoje būtų statoma nauja atominė elektrinė, sekmadienį galės du su puse milijono rinkėjų – 100 tūkstančių mažiau nei prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose.

Emigranto duonos atsikandusį 55-erių dainininką Arvydą Vilčinską į Lietuvą prišaukė ne vien tik tėvynės ilgesys, bet ir meilė 18-lika metų jaunesnei žurnalistei Jurgitai Činkienei. Būtent ji prieš šešerius metus į dienos šviesą ištraukė jau primirštą bundančios Lietuvos dainių. „Man kirbėjo, kur gi dingo Vilčinskas. Sumaniau jį pakalbinti, bet Amerikoje vilkiką vairuojantį lietuvį nebuvo lengva rasti.

Jau ne vienerius metus migracijos gausa Lietuvoje – viena opiausių žiniasklaidos temų. Tarp gyventojų nuolat sklinda gandai, kad Lietuva išnyks, nes vis daugiau lietuvių ne tik emigruoja į kitas šalis, bet ir sukuria šeimas su kitos tautybės atstovais. Grįžtančių laimės ieškotojų pasitinka kalbos, neva, jie nemyli savo šalies, yra jos išdavikai, nepatriotiški ir panašiai.

Emigruokite greičiau iš Lietuvos, nes tikrų talentų prisiviliosime iš kaimynų. Cinizmo viršūnė! Bet taip galima perfrazuoti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderio ir vis dar premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, šeštadienį konservatoriams pristačius savo rinkiminę programą. TS-LKD lyderis jau seniai nebestebina savo arogancija ir nesugebėjimu kalbėtis su Tauta. Ypač kai valdantiesiems reikia priimti tik jiems reikalingus sprendimus. Bet vis dėlto.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuos rajonuose viršija 75 proc.

Lietuvoje gimstamumas mažėja kasmet, bet lietuvių, kuriems užsienyje gimsta vaikai, skaičius auga. Per pastaruosius 10 metų vien tik Anglijoje ir Velse gimė mažiausiai 17 tūkstančių vaikų. 2011 metais ši tendencija šiose šalyse leido lietuviams patekti į imigrantų gimstamumo dešimtuką, praneša „The Baltic Course“. Pasak lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje prezidentės Zitos Čepaitės, lietuvių sprendimas negrįžti į Lietuvą dažniausiai priklauso nuo jų vaikų interesų.

Lietuvoje gimstamumas kasmet mažėja, užtat daugėja lietuvių, susilaukiančių vaikų išeivijoje. Per paskutinį dešimtmetį Anglijoje ir Velse gimė daugiau nei 17 tūkst. lietuvių vaikų, o pernai pagal imigrantų gimstamumą patekome į dešimtuką. Jungtinės Karalystės statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį – nuo 2001 iki 2011 m. – lietuvės Anglijoje ir Velse susilaukė 17 348 vaikų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristatė visuomenei  12 pasiūlymų politinėms partijoms paketą, kuris bus pristatytas ir  Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms.  Visuomenei taip pat pristatyti LPK artimiausių ketverių metų veiklos prioritetai.

Lietuvoje jaunimo nedarbo problemai spręsti neskiriama pakankamai dėmesio, todėl jaunimas, neradęs darbo Lietuvoje, palieka mūsų šalį, sako socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas, pirmadienį Seime surengęs konferenciją „Kodėl nedarbas išbrauktas iš Vyriausybės darbų sąrašo?“. „Europa muša pavojaus varpais, o žiūrint į mūsų Vyriausybės rudens darbų programą – apie žmonių užimtumą – nė žodžio. Yra tik siekis liberalizuoti darbo santykius“, – priekaištavo  A. Sysas.

Praėjusį penktadienį startavus oficialiai rinkimų į Seimą agitacijos kampanijai daugelis Klaipėdos rinkimų apygardose kandidatuojančių politikų suskubo į viešumą. Pietinėje miesto dalyje„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys profesorius Artūras Razbadauskas tiesiog gatvėje siūlė klaipėdiečiams pasimatuoti kraujo spaudimą, centre į koncertą ir savo partijos kandidatų pristatymą kvietė Liberalų ir centro sąjunga, o socialdemokratė Lilija Petraitienė vėl organizavo koncertukus.

Prieš kelis dešimtmečius susikibę rankomis Baltijos kelyje dar dorai negalvojome apie savo valdžią. Tuomet  mąstėme, kad nereikia svetimos. Pernelyg  nesismulkinome. Prišaukėme Rusijai  didžiausią XX am. geopolitinę nelaimę ir su svetima valdžia susitvarkėme.Viena bėda baigėsi. Demokratiniai valstybės valdymo principai – jokia naujiena. Teisinės valstybės pagrindų lietuvių taip pat nereikėjo mokyti.

Pakvipo rinkimais ir emigrantų klausimas vėl panūdo politikams. Jaudinanti tema, reikia savireklamai išnaudoti, reikia parodyti, kad emigrantai irgi rūpi. Reikia ką nors ir jiems pažadėti. Lietuvoje likusieji pigesnės šilumos ar didesnio atlyginimo viliones praryja nekramtę. Emigrantų tuo nesužavėsi, tad Lietuvos politikai iš kailio neriasi ieškodami jauko emigrantams.

Lietuvių emigracijos bangos ritasi viena po kitos. Tautiečiai, užspiesti į kampą nuolat augančių kainų ir didėjančių mokesčių, ieško geresnio gyvenimo užsienyje. Būtinybė išspręsti galvosūkį, kaip išgyventi, užgožia tikrąsias vertybes. Dėl pinigų žmonės ardo šeimas, palieka vaikus, dažnai nė nepasirūpindami tinkama jų globa. Apie emigrantų paliktas atžalas kalbama vis garsiau, o psichologai neabejoja, kad tokio elgesio pasekmės gali būti labai liūdnos.

Pedagogų bendruomenės ir vietos savivaldos atstovai įsitikinę, kad šalies mokyklų tinklą griauna ne tik mažėjantis gimstamumas, emigracija, bet ir liberalios švietimo sistemos reformos. Mokyklas verčia skyriais Šiemet šalies mokyklose mokysis per 371 tūkst. mokinių – maždaug 21 tūkst. mažiau nei pernai. Pirmasis skambutis turėtų pakviesti apie 27 tūkst. pirmokų – apie 500 mažiau nei pernai.

Kartą sutikau gatvėje vieną iš ankstesnių laikų pažįstamą politiką, pakalbėjom apie ateinančius rinkimus. Jis norėjo sužinoti, už ką balsuosiu. Pasakiau, kad neturiu supratimo. Ir tada išgirdau, kad iš emigrantų reikėtų atimti balsavimo teisę, nes jie savo noru atsisakė Lietuvos, ir šalies gyvenimu nesidomi.

Jungtinę Karalystę (JK) ištikęs nuosmukis ir po pasiruošimo Londono olimpiadai prastesnius laikus išgyvenantis statybų sektorius Lietuvos emigrantus skatina rinktis naujas kryptis. Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų.

13 proc. šalies gyventojų turi ketinimų patys išvykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo per artimiausius 12 mėnesių. Nauja yra tai, kad šiemet, palyginus su ankstesniais metais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės su didelėmis pajamomis, aukštuoju išsilavinimu, einantys aukštesnes pareigas. Dauguma (84 proc.) lietuvių teigė neketiną išvykti. Beveik dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų teigė, kad jų šeimos nariai per artimiausius 12 mėnesių ketina vykti dirbti arba ieškoti darbo į kitas šalis.

Išeiviai reikalauja dvigubos pilietybės įteisinimo. Ją įteisinti reikalauja ne šiaip sau, o kaip įmanoma skubiau. Priešingu atveju nutrūks emociniai ryšių likučiai, siejantys emigrantus su Lietuva. Su Tėvyne. Su Tauta. Visa tai įtvirtino Vilniuje rugpjūčio pradžioje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XIV Seimas, priėmęs atitinkamą rezoliuciją. Juk dvigubos pilietybės klausimas beviltiškai įstrigęs nuo 2006 metų lapkričio 13 dienos dėl Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

Visai neseniai Evelina Anusauskaitė savo draugus bei Lietuvą nustebino ypatingomis gyvenimo permainomis.  Jaunoji dainininkė atskleidė, jog yra susižadėjusi ir visiems pristatė savo mylimąjį, amerikietį Adamą Youngą, su kuriuo jau planuoja vestuves.  Tačiau sužadėtinių galvose – ne tik bendras gyvenimas, medaus mėnuo, bet ir nauji projektai.

Šveicarija vilioja solidžiais atlyginimais, tačiau toli gražu ne kiekvienas gali į juos pretenduoti. Daug patirties turintys specialistai suplūsta iš įvairių šalių, todėl norintiems prasimušti tenka įveikti didžiulę konkurenciją – pabrėžė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos atstovė ir laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ vyriausioji redaktorė Virginija Siderkevičiūtė. – Koks yra tipiškas į Šveicariją atvykstančio lietuvio portretas? – Balsas.lt pasiteiravo V. Siderkevičiūtės.

Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ir ilgų darbo paieškų Lietuvoje, o yra ir tokių, kurie tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje – „ten“ geriau, šviesiau ir mieliau. Ar tikrai? Lietuviškame kontekste emigrantas dažnai vaizduojamas kaip gana jaunas, bet karčiai gyvenimu tėvynėje nusivylęs žmogus, turimą aukštojo mokslo diplomą pasiryžęs iškeisti į indų plovėjo prijuostę.

Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ir ilgų darbo paieškų Lietuvoje, o yra ir tokių, kurie tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje – „ten“ geriau, šviesiau ir mieliau. Ar tikrai? Lietuviškame kontekste emigrantas dažnai vaizduojamas kaip gana jaunas, bet karčiai gyvenimu tėvynėje nusivylęs žmogus, turimą aukštojo mokslo diplomą pasiryžęs iškeisti į indų plovėjo prijuostę.

„Kur žmonės?" Tokie buvo pirmieji iš Londono po beveik ketverių metų grįžusios pakruojietės žodžiai, rašo „Šiaulių kraštas“. Audra Jackuvienė - viena iš tų, kurie savo ateities su Lietuva nebesieja. Pakruojietė Audra Jackuvienė perėjo Pakruojį neatsistebėdama, kad jis tuščias. Prieš beveik ketverius metus pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms ji atsisakė darbo ir išvažiavo į Londoną. Sako, nuo to karto nejuto ilgesio nei Pakruojui, nei Lietuvai.

Jo­lan­ta ir To­mas, gy­ve­nan­tys Ai­ri­jo­je, sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se su­mai­nys auk­so žie­dus. Ves­tu­ves gim­ti­nė­je jie va­di­na iš­si­pil­džiu­sia sva­jo­ne. Pas­lau­gų vers­lo at­sto­vai skai­čiuo­ja, kad va­sa­rą už­sie­nio lie­tu­viai su­da­ro apie 70–80 pro­cen­tų jų klien­tų. Ves­tu­vės – tik gim­ti­nė­je Jo­lan­ta aš­tuo­ne­rius me­tus dir­ba Ai­ri­jo­je, prieš tai tre­jus me­tus – Is­pa­ni­jo­je. To­mas Ai­ri­jo­je – ant­ri me­tai, anks­čiau gy­ve­no Ang­li­jo­je.

Statistikos departamentas pažadėjo Vilniuje posėdžiavusiam Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) seimui per kelerius artimiausius metus suskaičiuoti po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.

Derinant pilietybės įstatymą, Lietuvos tikslas buvo sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius ir pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe. Tačiau viena yra surašyti popieriuje, kita – įgyvendinti viską praktiškai. Pasirodo, kad vykdomasis mechanizmas pradėjo šlubuoti nuo pat pradžių, todėl vietoj poslinkių į priekį iki šiol trypčiojama vietoje. O neigiamą požiūrį į dvigubą pilietybę pasaulio lietuviai apibendrino klausimu: „Gal mūsų nori atsikratyti?“ Nori atsikratyti.

Prieš kelerius metus iš Lietuvos išvykusi rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė teigia, kad emigrantai yra dviejų kategorijų: vieni į svetimas šalis važiuoja dirbti ir užsidirbti, kiti – tik todėl, kad „reikia išvažiuoti“. Emigrantų motyvai skiriasi „Prieš 4-5 metus, maždaug tuo metu, kai ir aš išvažiavau, maniau, kad žinome, kodėl žmonės išvyksta iš Lietuvos. Man tada atrodė, kad yra dvi pagrindinės priežastys – ekonominė ir tam tikra prasme visuomeninė.

Lietuvoje viešinti medicinos mokslų daktarė Zina Karuchnishvili papasakojo apie šių dienų gyvenimo Gruzijoje realybę. Balsas.lt pašnekovė pabrėžė, kad lietuviai itin aktyviai domisi Gruzija, tačiau ne kaip turistai, o kaip įvairių verslo sričių atstovai. - Kokia šiuo metu situacija Gruzijoje? – Balsas.lt paklausė Z. Karuchnishvili. - Sakyti, kad Gruzijoje gyvenimas klesti tikrai negalima, tačiau plika akimi matosi pastangos. Svarbiausia, kad viskas yra daroma žmonių labui.

Trečiadienio popietę Seimo rūmuose Vilniuje posėdžiaujančio XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nariai diskutavo apie lietuvių emigracijos tendencijas bei emigracijos įtaką Lietuvos valstybės raidai. Statistika: laikas, kai Lietuvoje gyvens mažiau negu 3 mln.

Pasaulio lietuviai trečiadienį Seime tęsė vakar pradėtas diskusijas apie emigrantų dabartį ir ateitį. Nors dauguma pasisakiusiųjų kalbėjo abstrakčiai, tačiau buvo prieita prie išvados, kad emigracijos problemos, nieko nedarant, ateityje gali būti sunkiai išsprendžiamos. Nepraranda lietuviškumo JAV gyvenanti Regina Narušienė pabrėžė, kad Lietuvos bendruomenę sudaro tiek lietuviai, tiek emigrantai: „Visi, kurių venose teka lietuviškas kraujas – lietuviai.

Kalbėdama pirmajame antradienį Vilniuje prasidėjusio PLB XIV Seimo posėdyje Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė mananti, kad padidėjusi emigracija – laikinas reiškinys, ir ekonomikai sustiprėjus dalis žmonių grįš į Lietuvą. Tuo metu PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtina, kad viskas priklauso nuo Lietuvos.

Rugpjūčio 7 dieną Seimo rūmuose pradėjo posėdžiauti XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Nors rytą kaip iš kibiro pylęs lietus sutrukdė jo dalyviams pakelti PLB vėliavą, susirinkusieji salėje pradėdami pirmąjį posėdį darniai sugiedojo Lietuvos himną. Po trumpos maldos ir tylos minutės, skirtos pagerbti anapilin išėjusius bendruomenės narius, PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė pristatė Seimo atstovus iš keliasdešimt Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos žemynų.

5,9 proc. lietuvių rezga planus jau artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos, 10 proc. apie tai dažnai susimąsto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 38 proc. respondentų akys tradiciškai krypsta į Vakarų Europą, tačiau vis labiau įsitvirtina ir Skandinavijos šalys. Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus žmonės, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai.

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė apie JAV gy­ve­nan­čią Heat­her Ale­xan­der, ieš­kan­čią pro­tė­vių Alek­sand­ra­vi­čių ir Ši­mai­čių šei­mų ("Ame­ri­kie­tė ieš­ko Ši­mai­čių ir Alek­sand­ra­vi­čių“, 2012-07-03). Po pub­li­ka­ci­jos at­si­lie­pė Šiau­liuo­se gy­ve­nan­tys bro­lis ir se­suo Ma­ri­jus Za­bel­ni­ko­vas ir Li­li­ja No­vi­ko­va: Heat­her jiems yra tre­čios kar­tos duk­te­rė­čia. Lai­min­ga ame­ri­kie­tė rugp­jū­tį at­vyks į Šiau­lius.

„Vaikiška meilė“ – taip pasakojimą apie save pradeda 23-ejų Egidijus Trakimas, kurį likimas šiuo metu yra nubloškęs į Angliją, nors anksčiau jam jau teko padirbėti Švedijoje ir Ispanijoje. Balsas.lt domisi, kokiomis sąlygomis Egidijui teko gyventi tiek karščiu alsuojančioje Ispanijoje, tiek lietingais orais garsėjančioje Anglijoje. Rado bendrą sprendimą Ispanijoje Egidijus atsidūrė gana keistomis aplinkybėmis, kurias daugelis žmonių įvardytų laimingu sutapimu.

Atrasti save galima bet kur. Robertui Mickevičiui, prieš penkerius metus įsikūrusiam Reikjavike, Islandija su savo ugnikalniais ir geizeriais tapo ne tik antraisiais namais, bet ir padėjo atskleisti fotografo talentui. Vis dėlto net ir didžiausia egzotika nenuslopino gimtojo miesto traukos. Lėmė atsitiktinumas Į Islandiją jie atvyko trise: Robertas, jo žmona Raimonda ir sūnus Robertas Danielius, kuriam dabar 10 metų.

Dauguma mokyklų naujus mokslo metus pradės ištuštėjusiomis klasėmis, nes tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, mokinių skaičius kasmet mažėja dėl demografinės situacijos Lietuvoje. Pedagogai tikina, kad statistiką labiau lemia emigracija ir nemokšiška ministerijos švietimo politika. Išvažiuoja užsidirbti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvos mokyklose mokysis 22 tūkst. moksleivių mažiau nei 2011 metais.

Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: Grįžtame atgal į necivilizuotą visuomenę. „Respublikai“ paskelbus apie amerikiečių sociologo Marko Regneruso (Mark Regnerus) tyrimą („Tyrimas, sukrėtęs pasaulį“, 2012 m. liepos 10 d.), įrodžiusį, kad homoseksualų išauginti vaikai yra traumuojami, sulaukėme didelio atgarsio. Apie Vakarų peršamų laisvių ir teisių grėsmes kalbėjomės su psichoterapeutu dr. Gintautu Vaitoška.

Maždaug keturis mėnesius trukusios tylos į šalies hip-hop'o muzikos sceną grįžta RMS vyrukai. Reperiai tęsia darbus ten, kur baigė ir naujasis jų kūrinys vėl gerokai skiriasi nuo iki šiol publikuotų dainų. Iš pradžių garsiai pareiškę apie kritišką savo požiūrį į viską ir visus vėliau RMS vaikinai pademonstravo ir romantiškąja savo pusę, o naujausiame jų kūrinyje „(ne) Mano Tėvynė“ aiškiai juntamos patriotiškos nuotaikos.

Norvegijos spauda prieš kelias dienas ištrimitavo, kad didžiausią grėsmę jų visuomenės saugumui kelia nuo sunkmečio į Norvegiją bėgantys ir į gaujas besiburiantys lietuviai. Keista. Lietuvių bendruomenės Bergene vadovas Kęstutis Kaupas „Vakaro žinioms“ teigė, jog nusikaltėlių etiketės vietos lietuvių bendruomenei klijuojamos nepagrįstai. „Kartais susidaro įspūdis, kad mes patys užsiimam saviplaka. Valstybingumo dieną Bergene iškėlėme 400 kv. metrų trispalvę.

Mokslininkai – ne paukščiai, bet migruoti iš Lietuvos linkę vis dažniau. Ar protų migracija (pastaruoju metu vadinama evakuacija) leidžia sparčiau atrasti tinkamas erdves ir galimybes auginti mokslo pažangą ne tik savo šalyje? Ką kalba praktika: ar mokslo žmogus priklauso savo valstybei, ar jis turi teisę į laisvą pasirinkimą ir galimybes? Virš dešimties metų Jungtinėse Valstijose praleidęs mokslininkas Daumantas Matulis nepabūgo grįžti į stereotipais apipintą Lietuvos mokslo erdvę ir šiandien...

Trečią dieną vykstančiame Pasaulio jaunimo lietuvių susitikime diskutuota apie verslą ir jaunimo galimybes jame, emigraciją, ir jaunus žmones politikoje. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai sako pageidaujantys daugiau teisių formuojant gimtosios valstybės politiką. Tautiečiai, gyvenantys už Lietuvos ribų, sako išvykę iš Tėvynės dėl įvairių priežasčių: vieni – laikinai mokytis, kiti – tiesiog užsidirbti, treti – įgauti daugiau profesinės patirties.

Per va­sa­ros ato­sto­gas gi­mi­nes Lie­tu­vo­je ap­lan­ko už­sie­ny­je su šei­mo­mis gy­ve­nan­tys lie­tu­vai­čiai. Be­ne la­biau­siai čia se­ne­liai lau­kia anū­kų. Tik ne­re­tai ma­žy­liai jau kal­ba su ak­cen­tu, lie­tu­viš­ką kal­bą pa­pil­do ang­liš­kais žo­džiais.

Lietuvos žiniasklaidoje jau kurį laiką vienas po kito pilasi straipsniai apie emigracijos blogybes, paliktus vaikus, nelaimingas pastarųjų vaikystes ir emigracijos priežastis, kurios pasirodo esą ir ne visai ekonominės ar socialinės. Lyg būtų pagaliau nusiėmę rožinius akinius ir tik dabar pamatę, kad žmonių pilni lėktuvai į vakarus ir ne tik vakarus skrenda dėl geresnio duonos kąsnio ar pavargę būti nuvertinami kaip galvijų banda.