emigracija

Keičiasi situacija darbo rinkoje – vis dažniau norą emigruoti keičia realūs darbo pasiūlymai Lietuvoje, populiarėja laikino įdarbinimo vasaros laikotarpiui galimybės. Šių metų pradžioje būtent laikinas įdarbinimas tapo rimta alternatyva nuolatinei emigracijai.

Gaurėje per pastaruosius dvejus metus mirė 13 žmonių, gyventi atsikraustė dvi naujakurių šeimos – 6 asmenys. Įsivaizduojant tokią gyventojų kaitą šis miestelis turėtų visiškai ištuštėti po 70 metų. Tęsdama rašinių ciklą „Nykstantys kaimai“ lankiau senų, apleistų namų pilnas šio miestelio gatves. Sodybas, kuriose kadaise virė gyvenimas, ant šono verčia didelės gyventojų ambicijos, ir, kaip visada, per maži pinigai. 28 kampai Teko girdėti, kad Gaurėje galima nebrangiai įsigyti sodybą.

„Buvo labai blogai. Liūdna būdavo. Visiška neviltis, niekas nepavykdavo, vyrai apgaudinėjo, neturėjau į ką atsiremti, pinigų neužtekdavo. Nebuvau standartas, negalėjau į gatvę išeiti ir sakyti „einam pasikalbėti“, nes visi mane pažinojo. Apsikabindavau butelį ir žiūrėdavau televizorių. Grįždavau namo ir verkdavau“, – jau šio pirmadienio vakaro laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos dainininkė Raimonda Masiulytė.

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos statistikoje pastebimi migracijos rodiklių pokyčiai. Per 2012 metus iš Lietuvos emigravo 42 tūkst. gyventojų, tai yra 20 proc. mažiau negu per 2011 metus. Imigracijoje taip pat pastebimi ženklūs pokyčiai: per 2012 metus imigrantų užregistruota 30 proc. daugiau negu per 2011 metus. Emigracijos mažėjimo ir imigracijos didėjimo tendencija verčia svarstyti, kokios priežastys tai sąlygojo.

Tik vienas iš dešimties policijos pareigūnų mano, kad jo darbas yra prestižinis. Tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo 51 proc. apklaustų policininkų. Tačiau net 40 proc. drąsiai pareiškė – darbas policijoje nė iš tolo negali būti vertinamas kaip prestižinis.

Maskvos valdžia dėl prasto efektyvumo uždarė „Muziejai migrantams“ programą. Šios programos pagalba buvo planuojama emigrantams perteikti pagrindines rusų kultūros vertybes, praneša lenta.ru. Pasak dienraščio „Izvestija“, šios programos nepalaikė nei Federalinė migracijos tarnyba, nei patys darbo emigrantai. „Buvo pravestas eksperimentas: keletą tadžikų pakvietė į muziejų, tačiau visi atsakė, kad ateis, tik jeigu jiems sumokės nuo 300 iki 500 rublių“, - pasakojo Kultūros departamento atstovai.

 Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt „Eurostat“ duomenimis, 11 procentų Lietuvos darbingo amžiaus žmonių dirba kitose Europos Sąjungos šalyse. Migraciją gali paskatinti ir Europos Komisijos siūlymas lengvinti darbuotojų judėjimą tarp bendrijos šalių. Esą taip siekiama kovoti su diskriminacija ir nedarbu. Tuo metu Airijoje gyvenantys lietuviai, nepaisant po truputį atsigaunančios šalies ekonomikos, nesiūlo čia aklai ieškoti laimės.

Kalbant apie įprastą žmonių migraciją lietuviai elgiasi pagal dvejopą modelį. Jie renkasi arba emigruoti į užsienį, arba palikti gyvenvietes ar didesnius miestelius ir susitelkti Vilniuje. Anot sociologų, būtent tokios tendencijos šiuo metu vyrauja. Tuo tarpu maršrutas „Miestas-Kaimas“ apskritai atrodo neįmanomas.

Norvegija. Ši šalis pastaraisiais metais praminta emigrantų rojumi. Darbdaviai šioje šalyje esą atlyginimais švaistosi į kairę ir į dešinę. Solidžiais atlyginimais. Suprantama, kai kalbama apie kvalifikuotą darbą. Tačiau savo nišą Norvegijoje pavyksta surasti ir vadinamąjį juodą darbą dirbti pasiryžusiems žmonėms. Tokių sėkmės istorijų greičiausia esame girdėję ne vieną.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Į Lietuvą masiškai plūsta paukščiai. Dėl gerokai vėlavusio pavasario, kai kurie sparnuočiai trumpina poilsį ir viešnagę pamaryje. Pirmieji vieversiai, kovai, varnėnai pamaryje pasirodė kovo pradžioje. Tačiau staigiai atšalo ir praėjusį mėnesį vyravusi minusinė temperatūra sustabdė pavasarinę paukščių migraciją. Masiškai grįžti sparnuočiai pradėjo neseniai. Jų gausu ne tik Ventės rage, bet ir kituose šalies regionuose.

 Laukiančiųjų socialinio būsto mieste ir rajone gerokai daugiau nei tūkstantis. Neretai tenka laukti metų metus, tačiau kai kuriuose butuose niekas negyvena – žmonės, kuriems jie skirti, emigravo. Dėl to kyla įvairių problemų. Ateities gatvės 34-ojo namo gyventoja tvirtina, kad jau apie metus jų daugiabučio socialinis būstas tuščias. Skolos auga Esą prieš keletą metų į užsienį išvyko tėvai, o dabar nebesirodo ir tame bute gyvenę jų vaikai.

Janina ŠAPARNIENĖ Per porą pastarųjų metų rajonas kasmet netenka apie tūkstantį žmonių, daugiausiai – jaunų. Uždarbiauti į užsienį iškeliauja ištisos šeimos, pernai svečiose šalyse gimė maždaug penktadalis mažųjų pakruojiškių. O Pakruojyje dėl mažėjančio vaikų skaičiaus uždaromos mokyklos, mažinama „greitoji pagalba“, skyriai ligoninėje, į tuštėjančius kaimus vis mažiau suka maršrutinių autobusų.

Pasaulio didmiesčių džiunglės vis dažniau tampa savos tikslo atkakliai siekiantiems atvykėliams iš Lietuvos. Aprašyta ne viena istorija, kaip aktyvūs lietuvaičiai prisibeldė į tarptautinių kompanijų duris užsienyje. Jau porą metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ir dirbanti architektė Giedrė Krištaponytė įsitikinusi, kad pasakos apie sėkmingą karjerą „už jūrų marių“ be reikalo tokios populiarios, nes padaryti karjerą ar įsikurti užsienyje taip pat sudėtinga ar lengva, kaip ir Lietuvoje.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaimyninė Latvija sunerimusi dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus. Be to, kad gerokai sumažėjo gimstamumas, daug jaunų žmonių išvyksta, ieškodami geresnio gyvenimo. Anksčiau latviai galėjo dainuoti „Mūsų – 2,7 milijonai“. Dabar - tik 2 milijonai. Statistika negailestinga: vienai moteriai Latvijoje tenka 1,4 vaiko.

Per kelerius metus Lietuvos mokyklose moksleivių sumažėjo 30 procentų, o pačių mokyklų - beveik trim šimtais. Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, šių mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 373,9 tūkst. mokinių. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, mokinių sumažėjo 19 tūkst., arba 4,8 procento, o palyginti su 2005-2006 mokslo metais - 165 tūkst., arba 31 procentu, praneša Statistiko departamentas. Pernai rudenį į pirmą klasę atėjo 27 tūkst.

Šių metų kovo mėn. 21 d. Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) ir aviacijos personalo paieškos ir valdymo bendrovė „AviationCV.com“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu abi ją pasirašiusios šalys įsipareigojo bendradarbiauti studentų praktikų organizavimo srityje, plėtoti tęstinį mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą aviacijos personalo įdarbinimo srityje bei įtraukti praktinių įgūdžių lavinimą į bendrą studijų procesą.

Kas mokės Lietuvos skolas, juk kiekvienas Lietuvos gyventojas skolingas per 15 tūkstančių litų? Kodėl toks mažas uždarbis Lietuvoje, kai kainos tokios didelės? Airijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje, ar tai normalu? Kodėl toks brangus mokslas Lietuvoje? Tokie ir panašūs klausimai skriejo šešiems Seimo nariams, kurie praėjusią savaitę su tautiečiais susitiko Dubline, Lietuvos ambasadoje Airijoje.

„Lietuvoje aš viską padariau, todėl dabar belieka išvažiuoti kitur. Tai va, kalam kalam skylę į Europą“, – BTV laidoje „Gyvenimo spalvos“ apie savo emigraciją prasitarė dainininkė Vilija Pilibavičiūtė – Mia. Iššūkius mėgstanti atlikėja atvirai kalbėjo, kad Lietuvoje ji įgyvendino visas savo svajones, todėl jai norisi naujų potyrių ir siekių gyvenime. Ji patikino, kad svarstymai apie emigraciją yra rimti.

Ervinas Arnaszusas yra vienas iš tų gyvenimo džiaugsmo kupinų žmonių, kurie beveik visą laiką šypsosi ir sutikę tave kur nors gatvėje pirmieji ištiesia ranką pasisveikinti. Taip pat jis vadovaujasi maksimalistams būdingu principu „kad tik nepasirodytų per mažai“ ir yra galingiausio pasaulyje kontroliuojamam šoniniam slydimui pritaikyto „Mustang“ bolido savininkas.

Šiais laikais prestižinių markių automobilių salonai net Amerikoje – išrinktųjų pasaulis, kuriame sukasi dideli pinigai. Gal todėl lietuviška pavardė Holivudo grietinėlei sukėlė nuostabą: kaip Vygantas Pilipavičius iš Kauno tapo VIP klientus aptarnaujančiu pardavėju? Pirmųjų Lietuvos reketininkų ataką nuo neatmenamų laikų kriminaliniu kontingentu garsėjančiame Kauno Vilijampolės rajone išgyvenęs ir dėl jos su Lietuva atsisveikinęs V. Pilipavičius, 1990-ųjų balandį pirmąsyk nusileidęs už Atlanto,...

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad emigracijos mastai kelia susirūpinimą, tačiau siekiant ją stabdyti ir susigrąžinti tautiečius į Lietuvą, reikia ne tik atlyginimus kelti ir darbo vietas kurti, bet ir pasiekti, kad žmonės, svarstantys galimybę grįžti, žinotų, ko gali tikėtis. „Mes manome, kad pavyks padėtį pagerinti. Aš kalbu apie skurdo lygį Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis.

Prieš dvidešimt trejus metus kartu su džiaugsmu tikėjome, kad laisvė savaime atneša sotų, ramų, daugybės garantijų apsuptą gyvenimą. Tačiau peržengę kalėjimo slenkstį pamatėm, kad tikėjimas greitais pokyčiais buvo per naivus ir patekome į didelį konkurencijos pasaulį. Tai, kad esame pirmoji tauta, paskelbusi Nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, greitai nunyko iš užsienio spaudos puslapių ir iš žmonių atminties.

„Mūsų valstybės pašalpų ir algų mokėjimo sistemą reikia griauti nuo pamatų ir kurti naują. Nes dirbti net už didesnę algą nei minimali – nuostolinga“, – sako tris vaikus auginanti, bedarbį vyrą turinti Jurga, Šiaulių universitete siekianti ekonomikos magistro diplomo. Šeimos socialinės pašalpos ir gaunamos lengvatos siekia beveik du tūkstančius litų. Jei moteris dirbdama gautų 1,5 tūkst. Lt algą, pašalpų ir lengvatų nebetektų ir penkių asmenų šeimai pragyventi liktų apie 600 Lt.

Žemdirbių kooperacija – perspektyvus būdas išlikti ir užsidirbti. Didesniam lengviau derėtis dėl geresnės supirkimo kainos ir dėl vietos stambiuose prekybos centruose. Ūkininkai įžvelgia ir kitą naudą: bendruomeniškumas gali apsaugoti lietuvius nuo emigracijos. Laikas keitė poreikį Žemės ūkio kooperatyvas „Paežerių pienas“ įsikūrė 1994 metų gegužę ir buvo vienas pirmųjų kooperatyvų Šiaulių rajone.

Dainius Paukštė, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Šimtas dienų, kai valdančioji koalicija yra valdžioje, baigiasi. Taigi ramybės metas naujai valdžiai baigėsi irgi. Klausimas, ar galima išlikti ramiam, kai iš Lietuvos išvyksta vis daugiau žmonių, lieka atviras ir toliau. Mūsų šalis netenka perspektyvių, kvalifikuotų bei rizikuoti nebijančių jaunų žmonių.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Užuot svarstę, kaip rengiant savaites ar mėnesius trunkančius koncertinius turus užsienyje surasti naujų klausytojų, šalies atlikėjai koncertuoja ten, kur įsikūrę daugiausiai lietuvių. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtina DELFI.lt muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas. Atlikėjas Andrius Mamontovas tikina, kad koncertuoti mūsų tautiečiams emigracijoje vis tiek naudinga, o dainuoti užsieniečiams lietuviškai – nemenkas iššūkis.

Neseniai apie grupės atgimimą prabilę ŽAS vyrai jau turi konkretų savo darbo rezultatą. Praėjusią savaitę Linas Karalius, Marijus Berenis, Gidonas Šapiro ir Linas Zareckas po ilgo laiko vėl nusifilmavo patriotiniame vaizdo klipe „Ne kažką“. Naujajam ŽAS hitui tekstą parašė Linas Karalius ir Marijus Berenis. Tačiau žodžiai – ne atsitiktiniai. Naujajame savo kūrinyje „žasai“ apdainuoja šių dienų Lietuvos rykštę – emigraciją.

Iš atostogų saulėtame Egipte sugrįžę dainininkai Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė susimąstė...apie emigraciją. Ar dainininkai iš tiesų paliks Lietuvą? Kur ir kodėl jie žada išvykti? Ir apskritai, kodėl atlikėjų galvose gimė mintys, skatinančios palikti gimtinę? BTV „Žvaigždutėms“ Žvaguliai prisipažino, kad šiuo metu Lietuvoje kūrėjų ir atlikėjų situacija tiesiog tragiškai bloga: mokesčiai milžiniški, o niūrią atmosferą dar labiau sustiprina baisūs Lietuvos orai.

LRT televizijos laida „Emigrantai“ Slaugytojas Daivą ir Liną iš Lietuvos į Norvegiją išginė per maži atlyginimai. Prieš tai Lietuvos ligoninėse dirbusios moterys tikina, kad gimtinėje joms oriai pragyventi nepavyko, todėl vienintelė likusi išeitis – emigracija. Jos sako, kad nors darbas ir sunkus, tačiau artimiausiu metu grįžti neketina. Abi moterys šiuo metu dirba antrame pagal dydį Norvegijos mieste Bergene, kurio gyventojų skaičius panašus į Kauno – maždaug 300 tūkst.

28-erių šiaulietis Vytautas Buivydas Briuselyje eurobiurokratams įrodinėjo, kad nori gyventi ir dirbti žemę Lietuvoje. Grįžęs iš emigracijos jis prikėlė žemės ūkio bendrovę ir tiki darbščiais lietuviais. „Jeigu užsienietis dirbtų taip, kaip lietuvis ūkininkas, tai jis turbūt lėktuvais skraidytų. Mes esam darbštūs auksarankiai ir dirbam negailėdami savęs“, – sako Vytautas.

Įsivaizduokime, kad dailiausių moterų, patikimiausių automobilių ar gražiausių sodybų rinkimus papildo ir šalies savivaldybių varžytuvės. Kokie galėtų būti vertinimo kriterijai, favoritai ir autsaideriai? Pabūkime savivaldybių rinkimų vertinimo komisijos nariais ir sužinokime, kurios iš jų laimėtų „daugiausiai uždirbančios", „vyriausios", „labiausiai socialiai remtinos", „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios", „geriausiai su nedarbu kovojančios", „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinan...

Ar butai brangs? Pasak „Nordea Bank“ ekonomisto Žygimanto Maurico, norint atsakyti į šį klausimą, reikia atsisukti į istoriją, kuri rodo, kad NT kainos visuomet yra daugiau mažiau stabilios. Didesni kainų šuoliai pasijunta šoktelėjus ekonomikos rodikliams – kuo didesnis ekonomikos augimas, tuo didesnės butų kainos.

Sausio 19-ąją, šeštadienį, Anglijoje, Visbecho miestelyje, pasak vieno internetinio portalo pranešimo, buvo išprievartauta ir nužudyta šilutiškės Zofijos dukra Virginija. Lietuvio Dainoto Doblio nužudyta moteris buvo rasta viešbučio kambaryje. Apie nelaimę pirmoji pranešė viešbučio savininkė Visbecho bendruomenės „Facebook‘o“ puslapyje. Virginija į Angliją išvažiavo dirbti prieš septynerius metus. Kaip ir dauguma atvykusių lietuvių, moteris ten triūsė fabrike.

Pusantrų metų – tiek laiko tarsi į vandenį buvo dingusi įspūdingo balso dainininkė Vilija Matačiūnaitė (26). Specialiame interviu žurnalui „Mieste“ atlikėja atskleidė, ką veikia Londone, papasakojo apie iširusią rimtą draugystę ir atskleidė artimiausius savo planus. – Vilija, buvai prapuolusi iš pramogų pasaulio ir niekas apie Tave nežinojo. Buvo mąstančių, jog emigravai arba ištekėjai už romo ir dingai į Balkanų šalis.

Į ką panaši darosi mūsų tauta? Kai kas sako, kad jau trečią dešimtmetį klaidžiojame tarsi žydai dykumoje, ieškodami savo vietos pasaulyje. Manau, per stipriai pasakyta. Nesame žydai, nes neturime savo Mozės – tarpininko, bendraujančio su Aukščiausiuoju. Mes vis labiau sugyvename vadovaudamiesi bandos dėsniu. Netekę Justino Marcinkevičiaus likome lyg tauta be autoriteto, be aiškaus dvasinio vedlio. Dabar mes – beveik trys milijonai aršių krepšinio specialistų ir trenerių.

Žurnalo „Moters savaitė“ konkurso nugalėtojos Rimos Vaniarchinos gyvenimo istorija, parašyta jos pačios. Perėjusi ugnį Liepsna supleškino puoselėtus planus, bet nesunaikino tikėjimo savimi. Nebijau, kad mane, pasakojančią savo istoriją, kas nors atpažins, neketinu slėptis, tai mano maža išpažintis. Didžiausių mano nelaimių priežastimi tapo ugnis. Nelaimės pasekmės išmokė jautriai išgyventi laimės akimirkas ir mėgautis gyvenimu.

 Tarp svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų 2013 metais - būdų, kaip sustabdyti Lietuvos žmonių emigraciją, paieškos. Po pirmadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atskleidė gavęs nedžiuginančias mokslininkų prognozes, kad nesustabdžius emigracijos jau po septynerių metų Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių bus beveik ketvirtadaliu mažiau negu dabar.

Tūkstančiams lietuvių ir kitų Rytų Europos gyventojų ieškant laimės Didžiojoje Britanijoje, patys britai, ypač labiau išsilavinę, vis dažniau palieka savo tėvynę. Per dešimt metų iš šalies išvažiavo du milijonai darbingo amžiaus britų, priversdami darbdavius pasikliauti imigrantų darbu. Remiantis oficialia statistika, per 10 metų – nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų – Jungtinę Karalystę visam laikui paliko 3,6 mln. gyventojų.

Pašalpa plius visuomenei naudingas darbas – tokia praktika Šiauliuose sukėlė audringą reakciją. Pašalpų gavėjai klausia: „Jeigu yra darbo, kodėl nesteigiamos darbo vietos?“ Ką tik universitetą baigusi mergina už socialinę pašalpą nusiųsta plauti indų į privatų darželį. Ji abejoja tokio darbo teisėtumu. „Kraunu daiktus, geriau Anglijoje plausiu indus“, – sako šiaulietė.

Vakar Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Andrius Palionis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių dėl dvišalio bendradarbiavimo su Norvegijos Karalyste ir Danijos Karalyste vaiko teisių apsaugos srityje. Ministrų prašoma informuoti, kokia yra dabartinė dvišalio susitarimo su Norvegijos Karalyste projekto stadija ir kada planuojama jį pasirašyti.

 Į Jungtinę Karalystę atvykę ir apsigyvenę imigrantai iš Lietuvos šioje šalyje gyvena net gi visai neblogai – nedirbo nė dienos, bet užtenka lėšų atostogoms užsienio šalyse ir netgi dizainerių sukurtiems drabužiams, rašo britų geltonoji spauda. Lietuvos pilietė 33 metų Natalija Belova dėkoja Didžiosios Britanijos valdžiai už jai paskirtas socialines pašalpas – 14,5 tūkstančius svarų per metus ir tuo pačiu už suteiktą gerą gyvenimą.

Vėl „netikėtai“ iškilęs klausimas, ar išimties tvarka suteikti pilietybę užsienio sportininkei, per prezidentūrą nukeliavo į Konstitucinį Teismą (KT). Padėtis juokingai graudi. Emigracija ir integracija Iš Lietuvos per metus išvažiuoja, kaip skaičiuojama, ištisi rajonai. Norinčiųjų atvažiuoti ir „įsipilietinti“ eilės iki horizonto nesidriekia, tačiau politinės fobijos ir valios keisti įstatymus tvarka yra neįtikėtini. Viena ligos forma – etninio tyrumo saugojimas.

Vieniša mama iš Lietuvos gyvena prabangiai Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojų sąskaita per mėnesį gaudama daugiau nei 1 tūkst. svarų sterlingų pašalpų. Pinigus ji leidžia dizainerių drabužiams ir atostogoms, skelbia dienraštis „The Daily Mail“. 33 metų Natalija Belova sakė buvusi tiesiog šokiruota, kai sužinojo, kiek ji Didžiojoje Britanijoje gali gauti pašalpų po to, kai prieš ketverius metus atvyko į šalį ir vėliau pastojo. Per savaitę ji gauna 279 svarus sterlingų įvairių pašalpų.

Gražaičių kaime (Joniškio rajonas) laikrodžiai veikia, bet laikas – įstrigęs pusnyse ir tuščiuose trobesiuose. Iš šio nuošalaus kaimo niekas neemigruoja, nes pagal amžių beveik nėra kam. Vienintelis ryšio su išoriniu pasauliu ženklas – autoparduotuvė. Pavasario jiems teks ilgai laukti, prognozuoja retai apsirinkantis vietos „sinoptikas“. Sodybą pamėgo genys Į Žagarės seniūnijos Gražaičių kaimą stumiamės keliu pro Stungius, nes važiuoti užpustytu trumpesniu ruožu per sodus vairuotojas nesiryžta.

Jei norime, kad žmonės nustotų bėgti iš Lietuvos, turime ne tik didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), bet ir keisti darbo apmokėjimo filosofiją. Tokius „vaistus" nuo emigracijos ir nenoro dirbti siūlo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis. O kam man dirbti? Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: nedarbo lygis aukštas, tačiau darbdaviai skundžiasi, kad sunku rasti tinkamų darbuotojų.

Vakar sukako lygiai ketveri metai nuo liūdnai pagarsėjusio sausio 16-osios mitingo prie Seimo, pasibaigusio riaušėmis. Tūkstančiai žmonių norėjo pareikšti protestą prieš daugelį nuskurdinusią „naktinę mokesčių reformą“, kurią sugalvojo buvusi valdžia, tačiau jai tai įspūdžio nepadarė, o sutelktos saugumo pajėgos sutalžė ir ašarinėmis dujomis pavaišino ne tik kelis chuliganus, bet ir taikius protestuotojus.

Grynoji emigracija (santykis tarp emigrantų ir imigrantų) Lietuvoje artėja link žemiausio lygio per dešimt metų. „Jei tendencijos išsilaikys ir šiemet, tai grynoji emigracija bus žemiausiame lygyje per 10 metų ir sieks tik apie 15 tūkst. žmonių per metus.

Apie bauginamus emigracijos mastus kalbama labiau iš inercijos, nes ji jau akivaizdžiai mažėja. Tokią nuomonę trečiadienį pristatydamas naujausias pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas pareiškė ,,Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, daug Lietuvos gyventojų jau grįžta, todėl grynoji emigracija, vertinant ir išvykstančių, ir sugrįžtančių srautus, artėja prie mažiausio lygio nuo 2003 metų. ,,Atsirado daugiau sezoninių migrantų.