eligijus masiulis

Kiek lėšų bus skirta kompensacijoms už nesurinktas iš studentų įmokas, turėtų paaiškėti rugsėjo pabaigoje. Universitetai kantriai laukia, kada Vyriausybė tesės dar vasarą duotą pažadą, rašo „Lietuvos žinios“. Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius su studentų atstovybėmis yra sutaręs šį rudens semestrą atleisti studentus nuo mokesčių. Nesurinktas įmokas socialliberalų deleguotas ministras pažadėjo universitetams kompensuoti.

Esminių permainų sveikatos apsaugos srityje per šio Seimo kadenciją nepasiekta, vakar per susitikimą su Parlamente atstovaujamų politinių partijų nariais konstatavo prezidentas Valdas Adamkus.

Prezidentas Valdas Adamkus šiandien priėmė parlamentinių politinių partijų atstovus ir aptarė sveikatos apsaugos reformos perspektyvas. Prezidento teigimu, šios kadencijos Seimas pritrūko stiprios politinės valios, kad pasiryžtų pertvarkoms. Nors  įstatymai dėl aukštojo mokslo ir teismų jau yra svarstomi Seime, bet esminių permainų sveikatos apsaugos sistemoje nepavyko pasiekti.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barosso vakar paskelbė, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veikla turi būti nutraukta laiku. Tačiau Lietuvos politikai tvirtina, jog tokia EK pozicija neturėtų sustabdyti mūsų šalies mėginimų pakeisti Europos Sąjungos nuomonę šiuo klausimu, o Vyriausybę kaltina neveiklumu. Liberalsąjūdiečiai: sustoti negalime Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius portalui „Balsas.

Nors iki šios Seimo kadencijos pabaigos liko mažiau nei mėnuo, o plenariniai posėdžiai vyksta vos kartą per savaitę, parlamentarai neskuba rinktis į darbo vietas - mat turi ir kitų reikalų. Be to, jų teigimu, dalyvauti posėdžiuose jie neprivalo. Blogiau nei mokykloje Vakar susirinkusi Seimo valdyba sprendė, kaip reikia gerinti parlamentarų lankomumą.

Į Seimą kandidatuojanti Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė atmeta kai kurių kitų kandidatų keliamas abejones dėl jos kandidatavimo teisėtumo. Asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“, kurios nariai taip pat kandidatuoja į Seimą, viešai išreiškė abejonę lietuvės emigrantės J.Vidugirienės kandidatūros Seimo rinkimuose ir jos atitikimo konstituciniam reikalavimui, kad kandidatas turi nuolat gyventi Lietuvoje.

Rinkimuose dalyvaujančių partijų vedlių turtas svyruoja nuo dešimčių milijonų iki vos kelių tūkstančių. Turtingiausias - beveik 48 mln. litų valdantis finansinėmis machinacijomis įtariamas Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Tuo metu socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas dar neseniai su žmona turėjęs ne vienos įmonės akcijas, dabar nurodo turįs tik butą daugiabučiame name ir apie 140 tūkst. litų piniginių lėšų.

Generalinis prokuroras, jo pavaduotojai bei jų sutuoktiniai oro uostuose nuo šiol bus aptarnaujami kaip ypatingos svarbos asmenys. Tokį Vyriausybės sprendimą išplėsti asmenų ratą, kurie galės mėgautis šia privilegija, vieni vadina būtinybe, kiti – sovietine atgyvena. Plačiau apie tai - „Balso.lt“ reportaže. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė, pritarusi tai numatantiems Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo pakeitimams.

Juodąsias technologijas prieš Liberalų sąjūdžio kandidatą Algį Kašėtą vienmandatėje Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardoje naudoja buvę socialliberalai Seimo narys Gediminas Jakavonis ir prieštaringos reputacijos verslininkas Rolandas Zujevas. Tai antradienį per spaudos konferenciją Seime pareiškė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir šios partijos kandidatas minėtoje rinkimų apygardoje A. Kašėta.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ toliau kalbasi su visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderiais. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas. – Gerą pusę kadencijos esate valdančioji partija.

Po spalį įvyksiančių Seimo rinkinių tikriausiai ir vėl bus formuojama koalicinė Vyriausybė. Partijos jau dabar rikiuoja savo galimus kandidatus į premjerus ir ministrus. Dienaraščiai „Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“ rašo, kad realiausiais pretendentais į premjero kėdę paprastai įvardijami partijų lyderiai arba pirmi kandidatų į Seimą sąraše nurodyti politikai.

Seimą šturmuoti pasiryžusių partijų vadovybės suka galvas, kokių priemonių imtis, kad išrinkti kandidatai vėliau neperbėgtų pas politinius oponentus. Partijų vadus verčia sunerimti tai, kad vien per šią Seimo kadenciją priviso rekordinis politinių migrantų būrys - jų būta net apie 70. Vieni siūlo pasirašyti sutartį, pagal kurią išdavus į parlamentą atvedusią politinę jėgą tektų atsisakyti mandato, kitos partijos svarsto apie pinigines sankcijas, tačiau dažniausiai pasikliaujama pačių kandidatų...

Kai kurių opozicinių partijų raginimai dislokuoti NATO bazes Lietuvoje - rinkiminės spekuliacijos, mano premjeras Gediminas Kirkilas. „Pirmiausia tokie pareiškimai reiškia, kad nepasitikima NATO kolektyvine gynyba, kurios pagrindas - 5-asis straipsnis, numatantis, kad Aljansas gina bet kurią užpultą sąjungininkę. Antra - NATO kariškiai, o ne politikai sprendžia NATO bazių dislokavimo klausimus.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. - Darbo partija praėjusį kartą viliojo rinkėjus tuo, kad buvo nauja ir esą pretendavo iš esmės pakeisti netikusią sistemą.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas. -    Jūsų kategoriška, daug ir radikalių permainų žadanti retorika yra seniai žinoma.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas.

Kai kurių partijų kandidatų į Seimą sulipdyti sąrašai jau ima byrėti. Iš Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo traukiasi parlamentaras Gintaras Šileikis. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, po Liberalų sąjūdžio tarybos narių reitingavimo Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas G.Šileikis partijos sąraše atsidūrė penkioliktojoje vietoje. Taip žemai nutupdytas politikas nusprendė kandidatuoti tik Vakarinėje vienmandatėje rinkimų apygardoje Panevėžyje.

Jei Vyriausybė neras žadėtų kompensacijų už nesurinktas studijų įmokas, universitetai yra pasirengę išleisti dėstytojus priverstinių atostogų arba atsisakyti centrinio šildymo, rašo šios dienos „Lietuvos žinios“. Dauguma aukštųjų mokyklų dar nerenka dalinių studijų įmokų, nors šito jiems niekas nedraudžia. Universitetai ir akademijos tiesiog laukia, kol Vyriausybė iš skrybėlės ištrauks triušį - pažadėtąsias kompensacijas.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad pinigai studijų įmokoms padengti bus rasti iki rugsėjo 15 dienos. Jų ketinama ieškoti tarp į biudžetą grąžinamų nepanaudotų lėšų. „Yra nemažai pinigų ir nepanaudojama, dažnai metų pabaigoje įvairios žinybos grąžina pinigus atgal į biudžetą, rasime sprendimą“, - Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose planuoja balsuoti per 65 proc. didžiųjų miestų gyventojų. Neapsisprendusių, ar balsuos, miestuose yra apie 18 proc., ketinančių nebalsuoti - per 16 proc. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu skambučių centro „Apklausos.LT“ rugpjūčio 26-28 dienomis atlikta didžiųjų šalies miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų. Apklausa taip pat parodė, kad dauguma apklaustų gyventojų pritaria, kad Ignalinos AE darbas būtų pratęstas.

Premjeras Gediminas Kirkilas užtikrina, kad aukštųjų mokyklų studentams už aukštąjį mokslą avansu mokėti nereikės, tačiau Vyriausybės vadovas tuo pačiu pripažįsta, jog kol kas nerastas sprendimas, kaip bus kompensuojama rudenį studentų įmokų negausiančioms aukštosioms mokykloms. "Sprendimo (dėl lėšų aukštosioms mokykloms - BNS) kol kas neturime. Kai tik surasime - pranešime", - pirmadienį BNS sakė G.Kirkilas.

Studentams rudenį už mokslą mokėti avansu neteks, teigia premjeras Gediminas Kirkilas. G.Kirkilas ketvirtadienį LNK laidoje „Pikas“ pareiškė, jog po teisinių ir finansinių diskusijų nutarta, kaip nedidinant valstybės išlaidų rasti 32 milijonus litų, reikalingų tam, kad studijuojantiems netektų mokėti už mokslą rudenį. „Galiu visus nuraminti - už mokslą mokėti nereikės. Vakar (trečiadienį - BNS) su Finansų ir Švietimo ir mokslo ministerija radome sprendimą.

Liberalų sąjūdį 2006 metais įsteigė nuo Liberalų ir centro sąjungos atskilę nariai. Partijai pirmininkauja Eligijus Masiulis. Šiais metais Liberalų sąjūdis kartu su nepartiniais  žmonėmis ir kitomis dešiniosiomis politinėmis jėgomis dalyvauja koalicijoje „Vardan Lietuvos“. Partijos lyderiai - Petras Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Štaras.

Savaitgalį iškart trys partijos Kauno apskrityje surengė priešrinkiminius susirinkimus. Nors partijos skirtingos, visoms būdingas polinkis į skambią populistinę frazę, rašo pirmadienio "Lietuvos žinios". Metų metais politikai prieš rinkimus pabrėžia vis tų pačių dalykų svarbą - nemokamo mokslo ir gydymo, valdžios įtakos, etatų ir atlyginimų mažinimo, minimalaus uždarbio didinimo ir kitų.

Šeštadienį Bačkonyse posėdžiavusi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) taryba priėmė galutinius sprendimus žengiant į Seimo rinkimus. Visų Liberalų sąjūdžio skyrių atstovai patvirtino rinkimų programą „Tavo galimybių Lietuva“, 68 vienmandačių Seimo rinkimų apygardų kandidatus, reitingavo bei patvirtino partijos 101 kandidato būsimuose Seimo rinkimuose sąrašą, rašoma LRLS pranešime.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondento Tomo Čyvo pašnekovas – Fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis. - Klausantis Jūsų partijos naudojamos retorikos atrodo, kad ji daugeliu atvejų sutampa su tokių partijų kaip Tvarka ir teisingumas (TT), Darbo partijos (DP) lozungais.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ pradeda kalbinti visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą portalo spec. korespondentas Tomas Čyvas klausinėja Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) pirmininką Andrių Kubilių. - Konservatoriai yra opozicijoje jau ne pirmą kadenciją.

Prieš porą metų skirtingais keliais pasukę liberalai vienybę kol kas įsivaizduoja tik teoriškai, rašo penktadienio "Lietuvos žinios". Kalbos apie dviejų liberalios pakraipos Lietuvos politinių partijų vienybės atkūrimą gerokai perdėtos. Viena jų - Liberalų sąjūdis (LS) - tokį minčių ir veiklos suvienijimą matytų tik tolimoje ateityje, kurios sukonkretinti nesiryžta, antroji - Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) - nusiteikusi optimistiškiau ir mano, kad bendra veikla įmanoma jau po Seimo rinkimų.

Artėjant Seimo rinkimams daugelio partijų lyderiai sprendžia gan savitas problemas. Jei vieniems svarbu tik išvengti vidinio partijų reitingavimo, tai kitų vizitines korteles puošia teistumas, ikiteisminiai tyrimai, teisiniai apribojimai. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gedimino Kirkilo pagrindiniai priešai – infliacija, lėtėjantis ekonomikos augimas ir kitos šalies problemos, kurias Vyriausybė vis dar mėgina nelabai įtikinamai neigti.

Uostamiesčio vadovas Rimantas Taraškevičius vis labiau spaudžiamas savo kolegų iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) dėl kandidatavimo artėjančiuose Seimo rinkimuose kurioje nors iš Klaipėdos vienmandačių apygardų, rašo dienraštis "Vakarų ekspresas". Praėjusį šeštadienį uostamiestyje vykusiame LiSC tarybos susitikime jam teko atlaikyti gausybę argumentų, raginimų ryžtis kelionei į Vilnių: įstatymų kalvę.

Parlamentarai džiaugiasi, kad pasibaigusi pavasario sesija šios kadencijos Seimui buvo viena produktyviausių. Nusiplūkę politikai nuo tiesioginių pareigų tikisi atsipūsti ne tik vasarą, bet ir per rudens sesiją. Pratęstą Seimo pavasario sesiją prieš kelias dienas baigę parlamentarai lengviau atsikvėpė.

Svaigalų prekybos ribojimus numatančios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos taip ir nepasiekė savo tikslo – Seniūnų sueiga nusprendė jų neįtraukti į Seimo darbotvarkę bei sprendimą paliko rudens sesijai. Kalbinti parlamentarai teigė, kad seniūnų argumentai buvo abejotini, o pataisų priešininkai greičiausia pasidavė prekybininkų lobizmui. Siekiant kovoti su nesaikingu girtavimu norėta apriboti alkoholio prekybos laiką ir drausti juo prekiauti nuo 22 val. iki 8 val.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis patvirtino žinias, jog per artėjančius rinkimus ketinama bendradarbiauti su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Tai abiejų partijų vadovybės praėjusią savaitę Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) organizuotoje diskusijoje. "Iš tikrųjų vyko LLJ organizuotas renginys kuriame su LiCS vadovybe diskutavom apie tai, kaip Lietuvos liberaliosios partijos turėtų rasti sąlyčio taškus.

Pasak politikos ekspertų, per paskutinius kadencijos metus prezidentui Valdui Adamkui didžiausias iššūkis bus formuoti naują Vyriausybę ir stabdyti populistinius sprendimus ekonomikoje. V.Adamkaus kadencija baigsis kitų metų liepos 12 d., kai prisieks naujai išrinktas Lietuvos vadovas. Politologai sutaria, kad 81 metų V.Adamkus vargu ar sieks dar vienos penkerių metų kadencijos valstybės vadovo poste, nors Konstitucija jam tai leistų.

Vertindami ketverius Valdo Adamkaus kadencijos metus politikai ir apžvalgininkai pabrėžia, kad jam pavyko grąžinti autoritetą prezidento institucijai, tačiau vidaus politikoje pasirinktas stebėtojo vaidmuo, rašo "Lietuvos žinios". Rytoj sukanka ketveri metai, kai V.Adamkus antrą kartą buvo inauguruotas Lietuvos prezidentu. Šalies vadovo postą jis perėmė laimėjęs pirmalaikius rinkimus po Lietuvą sukrėtusios Rolando Pakso apkaltos.

Paskutinius mėnesius šios kadencijos Seime dirbantys klaipėdiečiai ne tik aktyviai rengiasi rudenį vyksiančioms rinkiminėms batalijoms, bet ir mąsto, kaip teks užsidirbti duonai, jei tauta nuo jų nusisuks, rašo „Vakarų Ekspresas“. Tiesa, dauguma Klaipėdoje rinktų politikų konkrečių planų dar neturi bei pripažįsta, kad keletą mėnesių gali tekti pagyventi ir be pajamų, tačiau galimą lūžį savo karjeroje linkę vertinti optimistiškai.

Nepraėjus nė pusmečiui nuo tikrą audrą sukėlusio draudimo per TV reklamuoti alkoholį, kovojant su nesaikingu girtavimu norima įvesti dar vieną draudimą. Siūloma sutrumpinti alkoholio prekybos laiką ir drausti prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. Alkoholininkų asociacijos skelbia, kad draudimas pernelyg drastiškas ir gąsdina ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis visai valstybei. Draudimą pasiūlė Sveikatos reikalų komitetas, tačiau ne visi jo nariai įsitikinę ribojimų efektyvumu.

Nė viena partija į Seimo rinkimus nežengs be įvaizdžio formuotojų palydos. Tačiau politikų santykiai su šiais specialistais - painūs ir padriki, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Vieni pirmųjų įvaizdžio formuotojus rengdamiesi Seimo rinkimams pasitelkė liberalcentristai.

Antradienį Seimas grįžo prie klausimo – atimti parlamentinę neliečiamybę buvusiam parlamento vadovui ir buvusiam Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderiui Viktorui Muntianui – atidėto praėjusią savaitę. Praėjusiame posėdyje pats parlamentaras prašė tai padaryti, netgi teigė esąs pasirengęs areštinei, bet ne visi su tuo sutiko. 78 Seimo nariams pasisakius už, 7 susilaikius - neliečiamybė panaikinta.

Nuo šiandienos įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones.

Seimas birželio 3 d. patvirtino nutarimą dėl „Valstybės šeimos politikos koncepcijos“, o birželio 17 d. nutarimas paskelbtas „Valstybės žiniose“. Jis įsigalios nuo birželio 18 d. Tačiau nutarimu nepatenkintos interesų grupės iki šiol sąmoningai klaidina visuomenę.

Dauguma valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovų teigia, jog jie palaikys Generalinio prokuroro antradienį pateiktą prašymą leisti patraukti „pilietininką“, buvusį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą baudžiamojon atsakomybėn. V.Muntianą norima apklausti kaip įtariamąjį. Parlamentarui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.

Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigia, kad Vyriausybės sprendimas perduoti sanatoriją „Nemunas“ Druskininkams priimtas „šiurkščiai pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą bei Vyriausybės reglamentą“. Pasak frakcijos pranešimo spaudai, Vyriausybės dokumentuose užfiksuota, kad Dzūkijoje esantis valstybės turtas Druskininkų nuosavybėn buvo atiduotas nemokamai, nors iki šiol nėra pripažintas „nereikalingu arba netinkamu naudoti“, kaip ...

Žlugo piliečių iniciatyva rudenį surengti referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Ar tokia visuotinė piliečių apklausa reikalinga, dabar spręs Seimas, rašo „Lietuvos žinios“. Parašų rinkimo lapus dėl IAE darbo pratęsimo politikai ir visuomeninės organizacijos Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pristatyti ateinantį pirmadienį. Tačiau jau aišku, kad reikiamų 300 tūkst. parašų surinkti nepavyko. Akcijos iniciatoriai nenusimena - jų akys nukrypo į Seimą.

Premjeras Gediminas Kirkilas Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos raginimus sveikatos apsaugos ministrui Rimvydui Turčinskui atsistatydinti vadina opozicijos pastangomis pasireikšti prieš rinkimus. „Tai opozicijos darbas - stengtis pasireikšti, ypatingai prieš rinkimus. Žinau, kad man yra atsiųstas laiškas, kaip ir prezidentui. Išsiaiškinsime, kokie yra kaltinimai, ir priimsime sprendimą.

Prieš 70 metų popiežius Pijus XII, Lietuvą pavadinęs „katalikybės bastionu Europos šiaurėje“, jei būtų gyvas, tą patį galėtų pakartoti ir šiandien. Katalikų bažnyčia, kurios autoritetas daugumoje pasaulio šalių pastaruoju metu yra priblėsęs, lietuvių tautos sąmonėje giliai įleido šaknis.

Dalis Seimo narių tikina, kad pilietininkų (beveik visuotinai perbėgusių į socdemus) į Vyriausybę deleguotas sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas turi prisiimti politinę atsakomybę už skandalus jam pavaldžiose įstaigose ir atsistatydinti.

Žlunga dar viena pilietinė iniciatyva - surinkti pakankamai piliečių parašų, kad rudenį drauge su Seimo rinkimais būtų surengtas referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Kovo mėnesį įregistruota iniciatyvinė grupė siekė surinkti net 300 tūkst.

Pretendentų į prezidento postą sąraše geidžiamiausia išlieka eurokomisarė nuo Lietuvos Dalia Grybauskaitė, tačiau didžiausia naujiena - ekonomisto Gitano Nausėdos šuolis: iš sąrašo apačios jis pakilo į penktąją poziciją. Tokias tendencijas atskleidžia naujienų portalo „alfa.lt“ užsakymu viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ balandžio 25-gegužės 8 dienomis atlikta apklausa.