Prieš porą metų skirtingais keliais pasukę liberalai vienybę kol kas įsivaizduoja tik teoriškai, rašo penktadienio "Lietuvos žinios".
Kalbos apie dviejų liberalios pakraipos Lietuvos politinių partijų vienybės atkūrimą gerokai perdėtos. Viena jų - Liberalų sąjūdis (LS) - tokį minčių ir veiklos suvienijimą matytų tik tolimoje ateityje, kurios sukonkretinti nesiryžta, antroji - Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) - nusiteikusi optimistiškiau ir mano, kad bendra veikla įmanoma jau po Seimo rinkimų. Abi partijos juose dalyvaus pavieniui, nes ir labai stengiantis suderinti vieną sąrašą nebėra laiko. Tačiau dar svarbiau, kad tą daryti nėra jokio noro. Abi partijos savo sėkme rinkimuose visiškai neabejoja ir sako jau tiksliai žinančios laimėtų Seimo narių kėdžių skaičių.
Sutaria dėl mero
Kol kas vienintelė gija, patvirtinanti liberalų „sielų giminystę“, - Vilniaus miesto taryboje abiejų partijų vieningai į sostinės merus iškelta Arūno Štaro kandidatūra. Ar jis sės į sostinės vadovo kėdę, priklausys nuo kitų savivaldybės tarybos frakcijų paramos.
„Visas mūsų bendradarbiavimas su LiCS tuo ir apsiriboja. Jokios derybos nevyksta ir nesirengiame jų organizuoti“, - vakar LŽ tikino LS lyderis parlamentaras Eligijus Masiulis. Tuo tarpu LiCS vadovas Artūras Zuokas LŽ teigė, kad jau rudenį, pasibaigus vasaros atostogoms, abiejų partijų derybininkai ketina susėsti prie derybų stalo aptarti galimo bendradarbiavimo taisykles.
Sukasi mintis ir apie susitarimą, kuris galėtų tapti „aiškiu signalu rinkėjams, kad liberalai gali būti vieninga politinė organizacija“.
Jei to nepavyktų pasiekti prieš Seimo rinkimus, A.Zuokas mano, kad nebūtų per vėlu ir po jų.
Lyderio problema
Seniai ne paslaptis, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl liberalai sąjūdininkai atsisako dirbti drauge su centro liberalais, nevienareikšmiškai vertinama pastarosios partijos lyderio figūra. Prieš porą metų kaip tik A.Zuokas, įsivėlęs į vadinamąją „abonento“ istoriją, suskaldė liberalų vienybę. Protestuodamas prieš tokį elgesį ir susikūrė LS. „Niekas nuo to laiko nepasikeitė“, - patvirtinęs, kad lyderio priežastis vis dar egzistuoja, sakė E.Masiulis. Jis nurodė ir kitą motyvą, trukdantį draugystei. „Mes manome, kad už sudėtingą padėtį valstybėje atsakomybė tenka LiCS, priklausančiai valdančiajai koalicijai ir dirbančiai Vyriausybėje. Nepritardami Vyriausybės politikai iš esmės nepritariame ir LiCS vykdomai politikai, kuri realizuojama per jų ministrus“, - sakė E.Masiulis.
Pats A.Zuokas prisipažino seniai nebereaguojantis į asmeniškumus ir net neįsižeidžiantis, kai jo persona linksniuojama neigiamame kontekste.
Požiūris skiriasi
„Jei mūsų programinės nuostatos sutaps, galime dirbti ir įstatytų leidybos, ir savivaldybių lygmenyje. Tačiau mes turime kitokį požiūrį į politinės veiklos metodus, tas mus skiria. Aišku, neatmetu galimybės, kad tie skirtumai gali mažėti“, - tokią dviejų liberalų stovyklų sugyvenimo ateitį prognozavo E.Masiulis. Jis teigė nematąs jokio reikalo skubinti partijų susijungimą, tai turėtų subręsti ir įvykti natūraliai. E.Masiulis patikslino, kad praėjusią savaitę po vienos abiejų partijų vadovybių diskusijos pasklidusios optimistinės kalbos tebuvo ilgalaikės perspektyvos vizija.
„Mano lūkesčiai - po Seimo rinkimų susivieniję liberalai, kurie galėtų tapti ašimi sudarant naują Vyriausybę, galinčią žmonėms garantuoti geresnę Lietuvą“, - kur kas drąsiau nei jo kolega svajojo A.Zuokas. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad faktas, jog abiejų „flangų“ liberalai pagaliau pradėjo kalbėtis, yra labai svarbus.
Raimonda Ramelienė
