elektra

Latvijai nusprendus stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad toliau kartu bus ieškoma techninių sprendimų.  Pasak Žygimanto Vaičiūno, dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos, įtvirtinančios bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo, tekstą ir kartu patvirtinti trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.

Latvijos sprendimas stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE), yra Baltijos šalių solidarumo pavyzdys, sako premjeras Saulius Skvernelis.  „Latvijos vyriausybės sprendimas dėl elektros energijos nepirkimo iš Baltarusijos yra akivaizdus ir tiesioginis Baltijos valstybių solidarumo bei bekompromisio europinių vertybių paisymo pavyzdys.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse pakilo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 22 proc. iki 49,60 Eur/MWh, Estijoje – 24 proc. iki 46,59 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 6,56 Eur/MWh iki 9,94 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką kainų kilimui darė praėjusią savaitę vyravę šilti ir gana sausi orai,  sumažinę hidro balansą.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina liepą, palyginti su birželiu, mažėjo 18 proc., elektra pigo ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos šalyse pirmą kartą užfiksuota ir neigiama kaina, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 31,7 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra pigo apie 18 proc. ir kainavo 31,8 euro už MWh.

Kaip jau skelbta, nuo liepos mėnesio pradžios atpigo elektros energija. Tačiau nepaisant sumažėjusių tarifų, kai kuriems gyventojams ji ne tik neatpigo, bet priešingai – pabrango kone dvigubai. Butų savininkai įtaria, kad kažkas elektrą pasijungęs nelegaliai. Specialistai sako, kad taip nutiko dėl mokesčio skaičiavimo specifikos. Vilniuje, Trinapolio gatvėje, yra 8-11 aukštų kelių dviejų daugiabučių kompleksas, statytas prieš kiek daugiau nei dešimt metų.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo po 32 proc., kiek mažiau elektra brango Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 3-9 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 40,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo ir Latvijoje. Estijoje elektra brango 27 proc. iki 36,3 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje kaina augo 35,5 proc. iki 2,25 euro už MWh.

Sekmadienį Raseinių rajone, Viduklėje, žuvo elektros nutrenkta moteris.  Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, apie pusę dešimtos vakaro buvo gautas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pranešimas, kad Vyšnių gatvėje esančiame kieme guli elektros nutrenkta moteris.  Gelbėtojai atjungė elektrą namuose, sulaukta, kol į įvykio vietą atvyko ESO darbuotojai ir policijos pareigūnai.

Valstybės valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja ketvirtąjį skirstomųjų tinklų modernizavimo etapą, o bendros investicijos sieks 13,5 mln. eurų. Jam tikimasi gauti 6,7 mln. eurų ES paramos.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo po 1 proc., Estijoje didėjo 2 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 27 – rugpjūčio 2 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,41 euro už megavatvalandę (MWh). Elektra Latvijoje kainavo tiek pat. Tuo metu Estijoje elektros kaina siekė 28,52 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina susitraukė 26 proc.

Lietuva atnaujino elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą, atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) pavasarį pateiktas rekomendacijas.  Atnaujintame plane, be kitų priemonių, patikslintos nuostatos dėl mažmeninės elektros tiekimo rinkos visiško liberalizavimo, praneša Energetikos ministerija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį atliko dalinį technologinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą. Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas. Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja 2020-2029 metais investuoti 1,91 mlrd. eurų į tinklo patikimumą, atsparumą ir išmanumą. Tai numatyta atnaujintame bendrovės dešimtmečio investicijų plane, pranešė ESO. Pernai paskelbtame 2019-2028 metų plane buvo įvardytos 1,83 mlrd. eurų investicijos.  „Ilgalaikis veiklos planavimas laikomas gerąja infrastruktūrą valdančių įmonių verslo praktika.

Vasara daugumai asocijuojasi ne tik su atostogomis, puikiu oru, bet ir su audromis, kurių šiais metais itin gausu. Vidutiniškai, Lietuvoje, žaibų sezono metu sulaukiame apie 40–45 tūkstančių elektros išlydžių, kurie dažnu atveju, atneša ne tik didelių nuostolių, bet gali pasiglemžti ir gyvybes. „Žaibas fizikine prasme – galingas elektros išlydis, kuris egzistuoja gamtoje, ir jo išvengti negalime.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, smuko maždaug po 15 proc., tai labiausiai lėmė išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 20-26 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,58 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje. Estijoje ji pigo iki 27,94 euro už MWh.

Norint užtikrinti didesnį gyventojų saugumą, pradedami keisti dujų balionai, naudojami maistui gaminti daugiabučiuose. Jie valstybės lėšoms bus pakeisti kitais šaltiniais – elektra arba dujomis.  Parama vienam butui sieks iki 600 eurų, iš viso tam šiemet skirta 15 mln. eurų, skelbia Energetikos ministerija.

Sostinės gyventojams ketvirtadienio vakarą – nepatogumai. Dalis Vilniaus senamiestyje gyvenančių žmonių liko be elektros. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informavo, kad užfiksuotas gedimas – pažeistas elektros kabelis, todėl be elektros liko net kelios gatvės, rašo naujienų portalas Delfi. Tikinama, kad visi gedimai bus pašalinti iki 21 val.

Taip nutinka visiems – išskubame iš namų, vėluojame į darbą ar į susitikimą, ir staiga sukausto baimė, kad palikome įjungtą, pavyzdžiui, plaukų tiesintuvą. Arba važiuojate į oro uostą, o gal jau atostogaujate, kai staiga prisimenate, kad po paskutinio maisto gaminimo palikote atidarytą orkaitę. Taip greitai galima įsiteigti, kad namas turbūt jau sudegė iki pamatų, o grįžę namo dievagojatės, kad kitą kartą viską patikrinsite tris kartus.

Per mažiau nei dvejus metus Lietuvoje daugiabučiuose turėtų nelikti viryklėms naudojamų dujų balionų. Energetikos ministerija žada kompensuoti gyventojams elektrinių ar gamtinėmis dujomis kūrenamų viryklių įsirengimą. O ir toliau neketinantiems atsisakyti dujų balionų gyventojams grasina baudomis. Griaunanti vos vieno dujų baliono sprogimo galia yra didžiulė: lieka visiškai neatpažįstamas butas, išgriautos ir dvi buto sienos, ir sugriuvusi laiptinė.

Be elektros likusi Kuršių Nerija kai kuriems poilsiautojams šią atostogų dieną pavertė košmaru. Vietos verslininkai ne ką laimingesni – dalis jų skaičiuoja nuostolius, nes savo kavines, barus ir restoranus vietoj brangios generatorių nuomos, pasirinko paprasčiausiai uždaryti. Skundžiasi ir tie, kurie nusprendė dirbti – išnuomoti generatoriai neveikia, kaip tikėtasi. Elektros per mažai, todėl lankytojus tenka aptarnauti be muzikos ir neturint šilto vandens kaupti kalnus nešvarių indų.

Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja baltarusius, kad skubotas Astravo atominės elektrinės paleidimas kels pavojų visam regionui. Kartu jis perspėja Baltarusijos valdininkus, kad jie nesitikėtų rezervinės elektros iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Neva net jei avarijos grėsmės atveju Lietuva suteiktų pagalbą, pateiktų kaimynei milijonų eurų sąskaitą.  Prezidentas Nausėda – prie Nemuno pastatytoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Neringoje anksčiau nei planuota atnaujinamas elektros tiekimas, pirmadienį po pietų pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendrovės teigimu, elektros tiekimas, Neringoje dirbusiems rangovams sėkmingai atlikus darbus, pamažu atnaujinamas nuo 14 valandos. Anksčiau skelbta, kad elektros tinklas bus remontuojamas iki 16 valandos. Kuršių nerijoje elektra pirmadienį išjungta nuo šeštos ryto.

Ankstų pirmadienio rytą Kuršių nerijoje dėl elektros tinklo remonto dešimčiai valandų išjungiamas elektros tiekimas. Elektros Kuršių nerijoje elektros nebus nuo 6 iki 16 valandos. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) anksčiau skelbė, kad vykdant darbus bus atjungtos Klaipėdoje esančios Marių ir Kuršių nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės, dėl ko to nebus techninių galimybių Kuršių nerijoje tiekti elektros energiją.

Dėl būtinų planinių elektros tinklo remonto ir perdavimo linijos perjungimo darbų, liepos 13 d. (pirmadienį), 10-čiai valandų bus atjungtos Klaipėdoje esanti Marių ir Kuršių Nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės. Dėl to nebus techninių galimybių Kuršių Nerijoje tiekti elektros energiją ESO skirstymo tinkle, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje saulės jėgainių elektros energiją naudojančių vartotojų per metus patrigubėjo. Energetikos ministerijos atstovai aiškina, kad tokį šuolį lėmė  kompensacijos saulės jėgainėms įsigyti. Tiesa, dalis vartotojų dažnai apsiskaičiuoja – nusiperka per daug galingas ir per brangias saulės jėgaines, dėl to jos kartais neatsiperka ir per dešimtmetį.

Dėl būtinų planinių elektros tinklo remonto ir perdavimo linijos perjungimo darbų, liepos 13 d. (pirmadienį), 10-čiai valandų bus atjungtos Klaipėdoje esanti Marių ir Kuršių Nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės. Dėl to nebus techninių galimybių Kuršių Nerijoje tiekti elektros energiją ESO skirstymo tinkle.

Dėl būtinų planinių elektros tinklo remonto ir perdavimo linijos perjungimo darbų, liepos 13 d. (pirmadienį), 10-čiai valandų bus atjungtos Klaipėdoje esanti Marių ir Kuršių Nerijoje esanti Juodkrantės transformatorių pastotės. Dėl to nebus techninių galimybių Kuršių Nerijoje tiekti elektros energiją ESO skirstymo tinkle, rašoma pranešime spaudai.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja naujos elektros energijos ir gamtinių dujų kainos gyventojams. Vidutinė elektros energijos kaina mažėja 7,8 proc., o gamtinės dujos vidutiniškai pinga 18,3 proc. Bendrovė „Ignitis“ praneša, kad privatiems klientams populiariausio vieno laiko zonos tarifo „Standartinis“ kaina sieks 13,7 ct/kWh su PVM. „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už dieninę elektros energiją mokės 15,5 ct/kWh, naktinę – 9,9 ct/kWh.

Sumažėjusi gamyba vėjo ir branduolinėse jėgainėse Švedijoje praėjusią savaitę 26 proc. kilstelėjo elektros kainą Lietuvoje ir užleido dalį rinkos Lietuvos ir trečiųjų šalių šiluminėse elektrinės pagamintai elektrai.  „Kainos šoktelėjo į viršų, kai po vidurvasario švenčių išaugus suvartojimui, dienos metu sumažėjo vėjo generacija ir trūkstamą kiekį turėjo padengti šiluminės elektrinės. Taip pat, situaciją sunkino sumažėjusi atominių elektrinių pasiūla.

Nuo šių metų liepos 1 d. gyventojams už elektrą mokėti reikės mažiau. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba skelbė, kad populiariausio mokėjimo plano tarifas vartotojams bus 8 proc. mažesnis. VERT geugžės gale priėmė sprendimą dėl mažesnių elektros energijos buitiniams vartotojams tarifų, kurie įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Populiariausio mokėjimo plano  „Standartinis“ elektros energijos tarifas vartotojams bus 8 proc. mažesnis.

Trečiadienį Plungės rajone, Rotinėnų kaime, ant automobilio užvirto elektros stulpas.  Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, apie 17.30 val. pranešta, kad Alsėdžių gatvėje ant automobilio „Dodge“ užvirtęs elektros stulpas neleidžia iš automobilio išlipti žmogui.  Atvykę ugniagesiai nukirpo elektros laidus dielektrinėmis žirklėmis ir juos patraukė.  Iš automobilio išlipęs žmogus po medikų apžiūros buvo nuvežtas į ligoninę.

Vyriausybei anksčiau teiktas ir jos nepatvirtintas Baltijos šalių susitarimo dėl Astravo atominės jėgainės projektas netenkina, todėl energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas turi tęsti derybas ir siekti Lietuvos interesus atitinkančio dokumento, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „Prezidentas nori, kad ministras Ž. Vaičiūnas tęstų tas derybas ir susiderėtų tekstą, kuris tenkintų Lietuvos Vyriausybę, prezidentą, mus visus.

Opozicijos atstovai paragino energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną nusišalinti nuo derybų, kad Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų  į Lietuvos teritoriją, antraip jie ketina pradėti rinkti parašus ministro interpeliacijai.  Jie taip pat prašo prezidento Gitano Nausėdos įsitraukimo.

Prieš Astravo jėgainę nusistačiusi Lietuva sulaukė Lenkijos paramos. Premjeras Saulius Skvernelis iš Lenkijos premjero išgirdo patikinimą, kad į savo šalį lenkai taip pat nepriims nesaugios Astravo elektros. O jei Astravo elektra visgi patektų į Baltijos šalis, Lenkija grasina nebetiesti kabelio jūroje į Lietuvą ir taip iškiltų grėsmė visų Baltijos šalių prisijungimui prie svarbių Vakarų Europos tinklų.

Indijoje buvo nufilmuotas pavojingo vyro sprendimas, kuris galėjo pasibaigti baisia nelaime. Šis užsiropštė ant elektros stulpo ir ėjo laidais, nes norėjo nuimti užkritusią šaką su lapais. Dėl didelio vėjo ir stipraus lietaus tokių atvejų buvo ne vienas, tačiau jiems sutvarkyti yra ir paprastesnis būdas, o šis vyras sumanė būti didvyriu ne pačiu protingiausiu būdu. Laimei, vyro planas pavyko ir jis be sužeidimų, sveikas ir gyvas nusileido nuo elektros laidų.

Svarbios aukštos įtampos elektros jungties Latvijos sostinėje avarijos padariniams likviduoti gali prireikti kelių savaičių, pranešė nacionalinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Pasak jos vadovo Bariso Bokso, preliminariais duomenimis, šio incidento priežastimi galėjo būti nekokybiška kabelio izoliacinė medžiaga, o avariją galėjo sukelti intensyvios liūtys bei žaibavimas.

Antradienį ryte netikėtai išsijungus dviem Rygos kogeneracinėms jėgainėms bei neveikiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, didžiąją dalį elektros poreikio Lietuvoje užtikrina „Ignitis gamyba“. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, Bendrovės valdoma Kruonio hidroakumuliacinė jėgainė, Kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose bei Kauno hidroelektrinė antradienį gamina beveik 73 proc. šalies elektros poreikio.

Dėl pirmadienio vakarą ir antradienio naktį šalyje siautusios audros elektros buvo netekę apie 50 tūkst. gyventojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Bendrai iki pat nakties apie 50 tūkst. vartotojų skirtingais laiko tarpsniais neturėjo elektros“, – BNS sakė ESO atstovas Tomas Kavaliauskas. Anot jo, daugiausiai gedimų buvo fiksuota Prienuose ir Kaišiadoryje, taip pat nemažai gedimų buvo Jurbarke, Šakiuose, Jonavoje, Kauno rajone.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo trečdaliu (34 proc.) ir pasiekė vienodą lygį – 29,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros tiekimo bendrovių teigimu, pigi elektra Skandinavijoje vis dar palaiko palyginti žemas elektros kainas regione. „Elektrum Lietuvos“ teigimu, „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina smuko daugiau nei 29 proc. iki 3,1 euro.

Užtvankos gatvėje gyvenančiam Sauliui Galvanauskui – 47-eri. Atrodytų, vyras „pačiame gražume“, tačiau ne visiems gyvenime sekasi. Saulių jau daug metų kankina cukrinis diabetas, o pernai dar smogė ir insultas. Ne pyragai ir asmeniniame gyvenime. Skyrybos su žmona po šešiolikos bendro gyvenimo metų tikrai sveikatos nepridėjo. Bet vyras likimu nesiskundžia. Vis tik gyventi be elektros šiais laikais – tikrai didelis iššūkis. O Saulius be jos gyvena jau gal trečią mėnesį.

Vyriausybei niekaip nepavyksta įkalbėti Latvijos valdžią atsisakyti pirkti nesaugios Astravo atominės jėgainės elektros. Tad premjeras Saulius Skvernelis jau laukia Europos Komisijos paramos, o konservatoriai reikalauja energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno atsistatydinimo. Tuo metu latviai, pirkdami Astravo elektrą, tikisi ne tik daugiau baltarusių krovinių savo uostuose, bet ir gerai uždirbti perparduodant baltarusišką elektrą, ją galimai pardavinėtų Kremliui lojalios bendrovės.

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti Baltijos šalių susitarimą prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad Lietuva tokiu būdu atsitraukia nuo savo ankstesnių ketinimų ir tampa iš esmės tiltu Astravo atominės elektrinės (AE) elektrai į Europos Sąjungos rinką.

Energetikos ministerijos siūlomas Baltijos šalių bendras susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis netenkina Lietuvos interesų, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos koncerno „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje baigiama statyti 160 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė (KKJ) į šalies perdavimo tinklą patiekė pirmąją pagamintą elektrą.  komercinę veiklą jėgainė pradės po kelių savaičių. Bandomuoju režimu ketvirtadienį pirmą kartą išbandytas „Siemens“ kompanijos 26 MW elektrinės galios generatorius per metus pagamins apie 175 GWh elektros – tiek užteks kasmet elektra aprūpinti apie 70 tūkst.

 Elektra gyventojams nuo liepos turėtų pigti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos – 15-22 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį tvirtins naujus galutinius bendrovės „Ignitis“ tarifus antrajam metų pusmečiui.  Energijos kainos vartotojams peržiūrimos ir keičiamos dėl palankių kainų žaliavų rinkose.  Tarybos nutarimo projekte nurodoma, kad populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas mažėja 8,1 proc.

Lietuvai ir Lenkijai planuojant tiesti jūrinį elektros kabelį „Harmony Link“, šalių elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir PSE antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pranešė „Litgrid“.   Maždaug 680 mln. eurų vertės nuolatinės srovės (HVDC) jungtis Baltijos jūra yra didžiausias ir brangiausias Baltijos šalių sinchronizavimo su žemynine Europa projektas. Iki 700 megavatų jūrinė jungtis turėtų būti tiesiama 2021-2025 metais.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc. Elektros brangimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Gegužės 18-24 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 27,18 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje, kur ji pabrango 11 proc. Estijoje kaina kilo 19 proc. iki 29,36 euro. Tuo metu biržoje elektros kaina smuko 14 proc.

Lietuvoje esant karantinui dėl Covid-19 ir daugeliui Lietuvos gyventojų dirbant iš namų, ESO sumažino elektros ir dujų skirstymo tinklo darbų apimtis ir vykdė tik pačius būtiniausius skirstymo tinklų gedimų šalinimo ar neatidėliotinus remonto darbus. Švelnėjant karantino sąlygoms, daugeliui mokinių ir mokytojų pamažu grįžtant į mokyklas ir užbaigiant mokslo metus iš namų, o darbuotojams imantis darbo iš biurų ir įstaigų, ESO imasi suplanuotų darbų, rašoma pranešime spaudai.

Artėjant antrajam technologiškai neutraliam žaliosios energetikos aukcionui, ketvirtadienį bus tvirtinamos jo sąlygos ir maksimalus priedas prie rinkos kainos, dėl kurio varžysis aukciono dalyviai. Jis šįkart turėtų būti mažesnis.  Aukciono sąlygų apraše nurodomas 3,02 euro už megavatvalandę (MWh) priedas, kai pirmajame aukcione jis buvo 3,86 euro.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kartu tvirtins ir aukciono atskaitinę kainą – 42,04 euro už MWh.

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimų vartotojai pernai sutaupė 54,86 mln. eurų, 8 proc. daugiau nei 2018 metais, kai sutaupyta 50,75 mln. eurų, teigia taryba.  Vien elektros sektoriuje 2019 metais sutaupyta 32,93 mln. eurų, dujų – 19,85 mln. eurų, šilumos – 1,32 mln. eurų, o vandens – 0,76 mln. eurų.  Vyriausybei trečiadienį pristatoma tarybos 2019 metų ataskaita.